Kovų už laisvę ir nepriklausomybę priminimas – atkurta partizanų vadavietė

Medvėgalio papėdėje, Ka­rūžiškės dvaro prieigose, rugsėjo pabaigoje buvo ne tik paminėtas Lietuvos lais­vės armijos 80-metis, bet ir prisimintas Lietuvos par­tizanų Žemaičių apy­gar­dos vadas Vladas Mont­­vy­das-Žemaitis, ku­rio 110-ąsias gi­mimo metines šie­met mini­me. Ta intencija pa­šven­tin­tas at­kur­tas apygardos vado bunkeris-vadavietė, Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, iškilmėse dalyvavo V. Montvydo-Žemaičio dukra Irena Montvydaitė-Giedraitienė. 

Varnių regioninio parko teritorijoje atstatyti Žemaičių apygardos vado vadavietę iniciatyvos ėmėsi Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų sąjungos vadovas šilališkis Antanas Rašinskas. Pasak jo, ši konkreti vieta pasirinkta po ilgų diskusijų bei paieškų, nes vieniems sprendimams nepritarė žemės savininkai, kitiems – rajono valdžia. Todėl kai Karūžiškės dvaro savininkai davė leidimą savo žemėje įkurti istorinį objektą, palengvėjo visiems. Pasak A. Rašinsko, visi formalumai yra sutvarkyti, todėl ir pasikeitus kokioms nors aplinkybėms, neturėtų kilti problemų. 

Atveriant lankytojams partizanų vadavietę, A. Rašinskas dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šio kilnaus darbo.

Atstatytoje Žemaičių apygardos vadavietėje išlaikytas autentiškumas, tiesa, yra ir šiuolaikiniam gyvenimui pritaikytų elementų: padarytas patogus įėjimas, atvesta elektra, kad lankytojams būtų saugiau ją apžiūrėti, o vadavietės vietą ženklina specialus akmuo.

Dar vienas svarbus laukiantis darbas, anot A. Rašinsko, – surasti V. Montvydo palaikus, mat iki šiol nėra žinoma, kur jie galėjo būti užkasti.

* * *

V. Montvydas gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatautiškės kaime. Baigęs Požerės pradžios mokyklą, išmoko staliaus amato. 

Vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo Šaulių sąjun­gos narys, būrio vadas.  

Artėjant antrajai rusų okupacijai, 1944 m. pradžioje, V. Montvydas Varnių apylin­kė­se pradėjo organizuoti Liet­u­vos laisvės armijos Va­na­gų gru­pę, V. Montvydo žemėje bu­vo įrengtos trys partizanų slėptuvės-bunkeriai. 1944 m. Kūčių vakarą nuo okupantų rankos V. Montvydo ūkis virto pele­nais. Žmona ir penki vaikai liko be pastogės. 1951 m. jo žmona buvo suimta ir įkalinta Kazachijoje, Džeskazgane, mažamečiai vaikai turėjo slapstytis pas gerus žmones.

1947 m. pabaigoje Žemaičių apygarda buvo smarkiai nukentėjusi po KGB agentų provokacijų, neturėjo vado. Jonas Žemaitis-Vytautas 1948 m. pra­džioje juo paskyrė Šatrijos rinktinės vadą V. Montvydą. Jis buvo vienas ilgiausiai apygardai vadovavusių vadų, žuvo išduotas 1953 m. rugpjūčio 23 d. 

1999 m. gegužės 19 d. Pre­zidento dekretu V. Mont­vydas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties). Jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis. (Lie­­tu­vos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inform.)

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 12 spalio 2021 08:50