Kovų už laisvę ir nepriklausomybę priminimas – atkurta partizanų vadavietė
Medvėgalio papėdėje, Karūžiškės dvaro prieigose, rugsėjo pabaigoje buvo ne tik paminėtas Lietuvos laisvės armijos 80-metis, bet ir prisimintas Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, kurio 110-ąsias gimimo metines šiemet minime. Ta intencija pašventintas atkurtas apygardos vado bunkeris-vadavietė, Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, iškilmėse dalyvavo V. Montvydo-Žemaičio dukra Irena Montvydaitė-Giedraitienė.
Varnių regioninio parko teritorijoje atstatyti Žemaičių apygardos vado vadavietę iniciatyvos ėmėsi Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų sąjungos vadovas šilališkis Antanas Rašinskas. Pasak jo, ši konkreti vieta pasirinkta po ilgų diskusijų bei paieškų, nes vieniems sprendimams nepritarė žemės savininkai, kitiems – rajono valdžia. Todėl kai Karūžiškės dvaro savininkai davė leidimą savo žemėje įkurti istorinį objektą, palengvėjo visiems. Pasak A. Rašinsko, visi formalumai yra sutvarkyti, todėl ir pasikeitus kokioms nors aplinkybėms, neturėtų kilti problemų.
Atveriant lankytojams partizanų vadavietę, A. Rašinskas dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šio kilnaus darbo.
Atstatytoje Žemaičių apygardos vadavietėje išlaikytas autentiškumas, tiesa, yra ir šiuolaikiniam gyvenimui pritaikytų elementų: padarytas patogus įėjimas, atvesta elektra, kad lankytojams būtų saugiau ją apžiūrėti, o vadavietės vietą ženklina specialus akmuo.
Dar vienas svarbus laukiantis darbas, anot A. Rašinsko, – surasti V. Montvydo palaikus, mat iki šiol nėra žinoma, kur jie galėjo būti užkasti.
* * *
V. Montvydas gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatautiškės kaime. Baigęs Požerės pradžios mokyklą, išmoko staliaus amato.
Vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo Šaulių sąjungos narys, būrio vadas.
Artėjant antrajai rusų okupacijai, 1944 m. pradžioje, V. Montvydas Varnių apylinkėse pradėjo organizuoti Lietuvos laisvės armijos Vanagų grupę, V. Montvydo žemėje buvo įrengtos trys partizanų slėptuvės-bunkeriai. 1944 m. Kūčių vakarą nuo okupantų rankos V. Montvydo ūkis virto pelenais. Žmona ir penki vaikai liko be pastogės. 1951 m. jo žmona buvo suimta ir įkalinta Kazachijoje, Džeskazgane, mažamečiai vaikai turėjo slapstytis pas gerus žmones.
1947 m. pabaigoje Žemaičių apygarda buvo smarkiai nukentėjusi po KGB agentų provokacijų, neturėjo vado. Jonas Žemaitis-Vytautas 1948 m. pradžioje juo paskyrė Šatrijos rinktinės vadą V. Montvydą. Jis buvo vienas ilgiausiai apygardai vadovavusių vadų, žuvo išduotas 1953 m. rugpjūčio 23 d.
1999 m. gegužės 19 d. Prezidento dekretu V. Montvydas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties). Jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis. (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inform.)
„Šilalės artojo“ inform.
Algimanto AMBROZOS nuotr.
