Lietuvos nepriklausomybę gynė mūsų krašto mokytojas

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujant Jonui Ba­sa­na­vičiui, paskelbė Lietuvos Ne­pri­klausomybės Aktą. Tačiau jau tais pa­čiais metais mūsų laisvei iškilo grėsmė, teko ginti Lietuvą nuo be­si­kė­sinančių į ją kaimynų: rusų bolševikų, bermontininkų ir lenkų. Bū­tent tuo tikslu 1918 m. lapkričio 23-iąją ir pradėta kurti Lietuvos kariuomenė.  

Ji buvo negausi ir silpnai gink­luota, tad prireikė savanorių pagalbos. Vienas iš tokių buvo Alek­sandras Bartkevičius, gyvenęs mū­sų krašte, Iždonų kaime. Jis ta­po ne tik Lietuvos kariu savano­riu, bet ir 1918 m. už savo pini­gus įsteigė pradžios mokyklą Iž­do­nuo­se.

Aleksandras (vietinių ir dabar vadinamas Aleksu) gimė 1893 m. Iždonų kaime, Kaltinėnų valsčiuje. Jis buvo kilęs iš tų bajorų, kuriems nesvetima lietuvybė ir kurie nebuvo sulenkėję. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją, todėl mūsų krašto žmonės jį laikė šviesuoliu bei kultūros puoselėtoju.

Viską sumaišė kilęs pirmasis pasaulinis karas – A. Bartkevičius buvo į jį pašauktas. 1918-aisiais, jam pasibaigus, Aleksandras grįžo į Iždonus ir pradėjo mokytojauti savo paties įkurtoje mokyk­loje.

Deja, pedagoginį darbą dirbo neilgai, nes prasidėjus Lietuvos nepri­klau­somybės kovoms, mokytojas vėl tapo kariu, tik šį kartą savanoriu išėjo ginti nepriklausomos Lie­tuvos laisvės. 

Kaip rašo garsus žurnalistas, rašyto­jas, istorikas Vilius Kavaliauskas, A. Bart­­ke­vičius „lenkų fronte ties Au­gus­tavu pelnė Vyties Kryžių“.

Į Iždonus Aleksandras grįžo užsitarnavęs kapitono laipsnį. Ir vėl į tą pačią pradžios mokyklą – vėl dirbo moky­toju, pašventęs šiai profesijai beveik vi­są savo gyvenimą. Kaip prisime­na Iž­do­nuose gyvenanti Antanina Kas­pa­ra­vi­čie­nė, skaičiuojanti jau 95-uosius savo metus, bet ypatingai ryškios atminties, A. Bartkevičius ją taip pat mokė. Pra­džios mokykloje veikė 4 skyriai, kasmet būdavo apie 30 mokinių, jų mokytojas buvo A. Bartkevičius. Tik tikybą dėstė į Iždonus atvykdavęs Kaltinėnų parapijos klebonas.

Remiantis prisiminimais, Lietuvos ne­priklausomybę gynęs karys savanoris ne tik mokė vaikus, bet ir ūkininkavo. Gyveno jis netoli mokyklos (kuri, beje, dar ir dabar tebestovi), gražiai tvarkė ir prižiūrėjo savo ūkį bei trobesius, su žmona užaugino dvi dukras.

A. Bartkevičius mirė 1968 m., yra palaidotas Kaltinėnų kapinėse.

Ir nors Iždonai – mažas kaimelis rajone, turime kuo didžiuotis: jame gimė, augo ir kraštą savo darbais bei veikla garsino ir tebegarsina ne vienas kraštietis. Ypatingai džiugu, jog vieną iš jų – A. Bartkevičių ir jo nuopelnus Lietuvai bei gimtajam kraštui, vietiniai žmonės ir jo mokiniai, jau sulaukę ypatingai garbaus amžiaus, vis tiek prisimena. Tie prisiminimai perduodami ateinančioms kartoms kaip priesakas mylėti ir jeigu reikės – ginti Tėvynę, dirbti vardan Lietuvos.

Regina MICKUVIENĖ,

Upynos liaudies amatų muziejaus muziejininkė

Nuotr. iš V. KAVALIAUSKO archyvų