Bijotų jaunųjų ūkininkų rateliui – 80

Bijotų jaunųjų ūkininkų ratelis (JŪR) įsteigtas 1936 metų vasario 23 d. Jo steigėjais buvo 15 vietos jaunuolių nuo 12 iki 18 metų. JŪR nariais tapo Bardžių, Bijotų, Plingių ir Simėnų kaimų gyventojai Bronius, Juozas ir Ona Dautarai, Jonas ir Teodoras Mockai, Bronė Bridikytė, Ona Maraulaitė, Agota, Petras ir Stasys Jociai, Antanas Mikalauskas, Leonas Normantas, Bronė Prozoraitytė, Petras Širvys ir Antanas Žiauberis.

Pirmuoju ratelio valdybos pirmininku paskirtas J. Dau­taras, sekretore – B. Bridikytė, iždininku – S. Jocys. Ratelyje veikė ir globos taryba, kurios nariais buvo vietos ūkininkai Domas Jakštas, Petras Jucius bei Petras Dautaras. Bijotų JŪR vadovu paskirtas Dionizo Poškos pradžios mokyklos vedėjas Pranas Jančaitis, kuris taip pat buvo ir globos tarybos narys.

Jaunųjų ūkininkų ratelio užduotis vasaros metu buvo mokyti jaunuosius ūkininkus savarankiškai auginti bei prižiūrėti augalus, paukščius, gyvulius. Žiemą buvo stengiamasi užsiimti teoriniu lavinimusi žemės ūkio srityje bei įvairiais rankdarbiais.

Bijotų JŪR nariai pirmąją vasarą planavo auginti morkas, burokėlius, pupeles, pašarinius runkelius ir cukrinius žirnius. 1936-ųjų pavasarį Žemės ūkio rūmai šiai veiklai skyrė 30 litų sėk­loms įsigyti. Vasaros darbų ataskaitoje buvo pažymėta, kad ratelis jau turėjo 17 narių ir visi jie augino šakniavaisius.

Rudenį, nuėmus derlių, rateliai organizuodavo įvairias pa­rodas, kuriose ekspo­nuodavo savo išaugintą pro­duk­ciją. Bi­jotiškiai pirmą kartą tokioje parodoje dalyvavo 1936 m. rugsėjo 20 d. Skaud­vilėje. Pa­rodoje pir­mojo laipsnio premiją už išau­gintas morkas, cukrinius žir­nius bei pašarinius runkelius gavo Bijotų JŪR narė Eu­­ge­nija Tamošaitytė. Ki­tų metų rudenį paroda vyko Upynoje. Joje jau du Bijotų ratelio nariai nusipelnė aukš­čiausių įvertinimų: A. Mika­laus­kas – už obelaites ir ci­koriją, P. Širvys – už obelaites bei pašarinius runkelius. Be to, P. Jocius laimėjo metinę „Ūkininko patarėjo“ prenumeratą, o Stasė Žiaubery­­tė – knygą „Sodžiaus menas“ už parodai pateiktus rankdarbius. Dar po metų, 1938-ųjų rugsėjo 18 d., šis renginys suorganizuotas Bijotuose. Ja­me pirmojo laipsnio premija už „Daržą iš 8 daržovių“ vėl atiteko A. Mikalauskui. Įvairiais prizais apdovanoti nagingi bijotiškiai: P. Jucius – už pagamintas kankles, S. Žiau­bery­tė – už numegztas apykakles ir staltieses, Stepa Žičkutė – už kilimėlį, o A. Mi­kalauskaitė – už megztuką bei išsiuvinėtą staltiesę.

Jaunimas rankdarbių mokėsi JŪR organizuojamuose kursuose. Pirmieji tokie mokymai Bijotuose vyko 1937 m. žie­mą ir truko tris savaites. Kursus vedė iš Tauragės atsiųsta specialius mokslus Kaune baigusi E. Drukteinytė. Juos lankė ne tik ratelio nariai, bet ir keli kitų kaimų vaikai (iš vi­so – 21). Kaip pažymėta praktikos darbų die­nyne, buvo mokoma siuvi­nėti pagalvėles, rankšluosčius, staltieses, megzti šalikus, kepu­rai­tes, apykakles, pinti va­džias, iš šerių gaminti šepe­čius, daryti kočėlus, pakabas rū­bams bei pan.

Bijotų JŪR narių skaičius kasmet didėjo. Jei pradžioje buvo tik 12, tai po dvejų metų – jau 25. 1939-ųjų pavasarį Bijotus aplankęs Tau­ragės apskrities inspektorius pažymėjo, jog ratelio veik­loje dalyvavo net 35 nariai. Iš jų vienas jaunuolis buvo baigęs žiemos žemės ūkio mokyklą, o kaime tuo metu tai buvo retenybė.

Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Bijotų JŪR vadovavo mokytojas P. Jančaitis. Jis gimė 1907 m. Paprūdžių kaime, tuometiniame Pilviškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. 1931-aisiais baigė Si­mo­­no Daukanto mokyto­jų seminariją Kaune ir 1932 m. sausio 11 d. buvo paskirtas Antininkų pradžios mokyklos vedėju. 1933-iųjų lapkričio 1-ąją jo paties prašymu buvo perkeltas į Bijotų trijų komp­lektų pradžios mokyk­lą vedėjo pareigoms. 1935-1936 m., statant Bijotų pradinę, tapo statybų prižiūrėtoju. 1938-aisiais Tauragės apskrities valdyba pavedė P. Jančaičiui rūpintis galutiniu naujo mokyklos pastato įrengimu. 1940 m. pavasarį, neaišku, kieno iniciatyva, jis susikeitė darbo vietomis su Kauno pradžios mokyk­loje Nr. 28 dirbusiu mokytoju Antanu Savicku. Tačiau Kaune P. Jan­čaitis išbuvo neilgai. 1940-ųjų vasarą, prasidėjus politinėms per­mainoms Lie­tu­voje, kai šalį ėmė valdyti raudonieji okupantai, jis rudenį iš Kauno išsiųstas mokytojauti į tuometinę Seinų apskritį.

P. Jančaitis buvo labai aktyvus įvairių organizacijų narys. Priklausė Skaudvilės šaulių būriui, keletą metų vadovavo šio būrio revizijos komisijai. Buvo Tautininkų sąjungos narys, 1936-1940 m. vadovavo Lietuvos mokytojų sąjungos Skaudvilės skyriui, kurį laiką buvo Vilniui vaduoti sąjungos Girdiškės skyriaus kasininkas, priklausė Jaunosios Lietuvos organizacijos Girdiškės skyriui. Nors ir labai užsiėmęs, nepamiršdavo ir savo globotinių – jaunųjų ūkininkų. Suprasdamas, jog trūksta žinių ūkininkavimo srityje, jis 1938-ųjų pavasarį išreiškė pageidavimą lankyti šešių savaičių kursus Dotnuvoje, Žemės ūkio mokykloje, ir baigė juos įvertinimu „labai gerai“.

Tokio pat įvertinimo P. Jan­čaitis sulaukė ir 1936 m. gruodį iš Tauragės apskrities agronomo įstaigos, kur vyko Jaunųjų ūkininkų ratelių vadovų atestavimas. Be jo, aukščiausią balą gavo ir kiti Šilalės krašto JŪR vadovai – Simas Baltutis (Žvingių JŪR), Povilas Stulga (Nevočių JŪR), Juozas Žilys (Dargalių JŪR), Jonas Keleris (Labardžių JŪR), Jonas Kriūka (Upynos JŪR) bei Vincas Mickus (Lau­kuvos JŪR). Kiek prasčiau buvo įvertinti Albinas Gricius (Kvėdarnos JŪR), Albinas Monstvilas (Šilalės JŪR), Jonas Vidrinskas (Varsėdžių JŪR) ir J. Pažėra (Tenenių JŪR).

Bijotų ratelis turėjo savo vėliavą ir nedidelę biblioteką, ku­rioje 1937 m. buvo 33 knygos.

1940-aisiais, prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, JŪR veikla buvo sustabdyta, kai kurie vadovai ištremti į Sibirą, o sukauptas inventorius perduotas komjaunimo organizacijai. Antrojo pasaulinio karo metais JŪR veiklą bandyta atkurti. 1941-ųjų lapkričio 10 d. naująja Bijotų ratelio vadove paskirta vietos mokytoja Marija Zemeckaitė (gim. 1910 m. Pagramantyje), kuri Bijotų pradžios mokyk­loje dirbo nuo 1932-ųjų. Net ir sunkiomis karo meto sąlygomis imtasi vėl organizuoti jaunųjų ūkininkų parodas. 1942 m. spalio 11 d. ji turėjo vykti Bijotuose. Tuo metu šis ratelis turėjo 31 narį. Deja, archyvinių dokumentų, liudijančių apie JŪR veiklą karo metais, nėra išlikę.

Po karo, prasidėjus sovietinei okupacijai, JŪR veikla sustabdyta visiškai.

Linas BETINGIS

Vilnius

P. Jančaitis (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

M. Zemeckaitė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)