Drukteniai Šilalės rajone
Paskutiniuose dviejuose žurnalo „Lietuvos bajoras“ numeriuose (Nr. 29 ir Nr. 30) išspausdintas straipsnis „Senoji Žemaitijos bajorų Druktenių giminė“. Taip bekeliaujant vienos giminės pėdsakais išsiaiškinome, jog dabar Drukteniai gyvena ne tik Lietuvoje – jų galima rasti įvairiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijose ir net kituose kraštuose ar žemynuose.
Druktenių arba Drukteinių vardas kilęs nuo žodžio „drūktas“, lietuviškai reiškiančio drūtas, žemaitiškai storas, o prūsiškai – tvirtas, stiprus, kresnas. Druktenių tėvonija galima vadinti dabartinį Šilalės kraštą, anksčiau buvusius Pajūrio, Karšuvos ir Šiauduvos valsčius. Tarp svarbesnių vietovių pirmiausia paminėtina Druktenių akalica (bajorkaimis) prie Palokysčio, šalia dabartinės Kaunas – Klaipėda autostrados, Siaurakampio (dar vadintas Kirnėmis) dvaras prie Džiaugėnų, Šarkai (anksčiau vadinti ir Šarkiai), esantys šiauriau Džiaugėnų ir Rubinavo piliakalnio bei Paragaudis, Baubliai, Virkės, Skobučiai, Pienauja, Lembai prie Laukuvos, Šiauduvos, Kvėdarnos ar Kaltinėnų. Sovietų okupacijos metais buvęs Drukteinių kaimas Padievyčio apylinkėje po melioracijų 1984 m. buvo panaikintas.
Į LDK kariuomenę tarp turėjusių atvykti XVI-XVII a. iš Pajūrio valsčiaus įrašyti Jonas ir Sebastijonas Drukteiniai su kazokiškai parengtais žirgais, Adomas su petihorcų (tada taip vadinta lengvoji kavalerija pagal atbėgusių į LDK čerkesų pavyzdį) žirgu ir „dalyviais“, o Jurgis už tėvą Matą su vežimu. Iš to meto mokesčių tarifų surašymo matyti, kad iš 14 Druktenių šeimų net 11 gyveno Pajūrio valsčiuje, po vieną Šiauduvos ir Karšuvos (Andrejaičiuose) valsčiuose.
LDK teismų knygų aprašymuose Drukteiniai paminimi dažnai – tai gauna kraitį, tai paveldi, perka – parduoda, bylinėjasi... Pavyzdžiui, galima rasti 1617 m. Baltramiejaus Pilsudskio pakvitavimą A. Drukteiniui už Lembo dvaro žemes ar Žemaičių žemės teismo 1668 m. vykdomąjį dokumentą Jonui Orvydui dėl skolos grąžinimo Juozapui Drukteniui Pajūrio valsčiuje. 1631 m. vyko A. Drukteinio byla su Žemaitijos vyskupu Merkeliu Geiša dėl šio valstiečių, gyvenančių Lembo žemėje, nuolatinių puldinėjimų.
Yra ir žemės pardavimo dokumentai: 1625 m. A. Drukteinis iš Zigmanto ir Daratos Šimkevičių nupirko du rėžius, vadinamus Karkločiu ir Meižiškėmis, Juozapas ir Elžbieta Paragaudžio dvarelyje 1672 m. pardavė du valstiečius su žeme už Ragaudos upės. Įdomus 1731 m. gegužės 10 d. sudarytas Danieliaus Norvilo testamentas, kuriame nurodoma palaidoti jį prie Šilalės bažnyčios, o Džiaugėnų dvaro valdymas užrašomas žmonai Magdalenai bei dukrai Marijonai su vyru Mikalojumi Drukteniu. Ir dar daugybė kitų bylų.
Įvairiuose herbynuose galima rasti informacijos, jog įvairios Druktenių šakos buvo 3 herbų turėtojai: Sušinskio, Rožės ir Vieniavos. Plačiausios Sušinskio herbo giminės pradininku genealoginiuose tyrimuose nurodomas Adomas, kuris buvo vedęs didikų Burbų dukrą Jadvygą ir gavęs pusę Paragaudžio dvaro prie Kvėdarnos. Nors ankstyvuoju laikotarpiu dar kai kurie iš Druktenių buvo įgiję dvarų, turto, bet tarp aukšto statuso valstybės tarnybininkų ar elitinių giminių nepateko.
XIX a. pabaigoje Kauno gubernijos žemvaldžių abėcėliniame sąraše dabartinio Šilalės rajono ribose nurodytas tik Dominykas, sūnus Jurgio, Šarkiuose (Raseinių apskrities Konstantinovo, t.y. Kvėdarnos) valsčiuje valdęs 28 dešimtines (apie 30,5 ha) žemės. 1868 m. jis už tuo metu ten pat valdomas 15 dešimtinių nuo 31,65 rublių pajamų turėjo mokėti 6,805 rublių mokestį Šiaurės Vakarų krašto sutvarkymo išlaidoms, t.y. vietinės carinės valdžios išlaikymui.
„Šilalės artojo“ laikraštyje jau buvo rašyta apie Simoną ir Pauliną Drukteinius, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu nukentėjusiais dėl savo vaikų mokymo Norvainiuose iš lietuviškų elementorių. Norėtųsi paminėti dar pora atvejų, susijusių su Šilale.
Per 1866 m. šv. Kalėdas Romoje mirė bernardinas tėvas Vladislovas (Andrius Mykolas Drukteinis). Prie jo karsto, anot senųjų dokumentų, „visa Roma bėgo tarsi degdama, šaukdama viena kitai: Um Santo Polacco è morto“ (lotyniškai – lenkų šventasis mirė). Vladislovo kūnas buvo lygus ir baltas, tik atsivėrė viena vena, iš kurios išbėgo šviežias kraujas. Bažnyčioje jis buvo laikomas 7 dienas, popiežiaus Pijaus IX įsakymu palaidotas metaliniame karste prie vietos bernardinų bažnyčios Didžiojo altoriaus. Teigiama, jog
A. M. Drukteinis gimė 1796 m. Balsiuose, kunigavo prie Vilniaus, po 1831 m. sukilimo pabėgęs ir nuo 1845 m. buvęs Italijoje. Yra duomenų, kad kitas kunigas Pranas Drukteinis 1891 m. atnaujinęs Vyžuonų bažnyčią Aukštaitijoje ir didžiojo altoriaus lauko sienoje įmūrijęs simbolinį žaltį – akmeninę žalčio Vyžo galvą su švedų patrankos sviediniu, vėliau jis fundavęs ir Šilalės bažnyčios didįjį varpą.
Na ir literatūrinis herojus – senas Biržų Lauko dvaro ekonomas Drukteinis, I. Chodzkos „Lietuvos vaizdų“ personažas, pasakojantis padavimus apie žemaičių ir lietuvių kovas su kryžiuočiais, senuosius lobius. Įdomiausia, jog XIX a. pabaigoje Šilalės parapijos Biržų Lauke Drukteiniai gyveno iš tikrųjų...
Virgilijus LUKOŠIUS,
istorijos ir kultūros žurnalo „Lietuvos bajoras“ bendraautorius
Algimanto AMBROZOS nuotr.
