„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Pakeliaukime laiku!

Koks įdomus laiko pojūtis - kai po daugelio metų grįžti prisiminimais į savo miestą, jo nebegali pažinti. Ir Šilalė tikrai atrodo pasikeitusi: štai nuo seno miesto centre esantis ąžuolas. Atrodo, toks pat, bet lyg kažkoks kitoks. Eini pagrindine gatve, tačiau ir ji jau nebe tokia. Ir skveras tarytumei kitas. Ieškai senojo kultūrnamio, o jo nebėra... Senieji šilališkiai, kurie gyvena čia…

Mokytojas geras, kai mokinys jį pranoksta

Daug stiprių sportininkų kovos meno kyokushin karate mokęs tauragiškis treneris Gintaras Cemnalians­kis ne vienerius metus dirba su vaikais ir Šilalėje. Apie šio trenerio auklėtinių pasiekimus bei laimėjimus, iš varžybų parvežtus apdovanojimus jau esame ne kartą rašę. Šįkart kalbiname patį trenerį, kuris savo klubo įkūrimo link ėjo ilgus metus. Ir, nepaisant visokių trukdžių, šiandien gali pasidžiaugti ryžtą vainikuojančia sėkme. Kyokushin yra…

Skaudžioji Lietuvos istorija - iš liudininkės lūpų

Jadvyga Rimkienė, gyvenanti Iždonuose, skai­čiuoja pa­skutiniuosius savo devintojo de­šimt­mečio metus. Gi­mė, kai Lietuva šventė Ne­pri­klausomybės de­šimtmetį. Šiandien ji dar stebina puikia atmintimi, darbš­tumu. Net jaunos mezgėjos grožisi jos rankų vingriais mezginių raštais. Vartome Jadvygos šeimos nuot­raukas, ir nejučia atgimsta prisiminimai... Jadvyga gimė dabartiniame Kelmės rajone, netoli Pašilės. Šeimoje augo keturi vaikai. Jadvyga buvo vyriausia, todėl dar nesulaukusi keturiolikos, jau mokėjo…

Gyvenimo palydovai - išmintis ir gera nuotaika

Po ąžuolais žaliavo ir žydėjo pavasariai, išeidami ir vėl grįždami su daina. Kaip šiandien grįžtame į Reistrų kaimą, kur 1937 metais gimė Vaclovas Vaitiekus. Už­augęs gausioje šeimoje, iš mažens išmoko vertinti darbą, žmogų bei sunkiai uždirbamą duoną. Pirmuosius savo gyveni­mo žingsnius Vacys žengė Reist­ruose, žaliųjų ąžuolų paunksmėje. Neilgai teko džiaugtis lai­minga vaikyste, nes dar keturmetis neteko mamos. O čia –…

Bendrystė - neįkainojama dovana, kurią galime vienas kitam įteikti

Tie, kurie tvirtina, kad lietuviai valstybinių švenčių nešvenčia, o papildoma laisva diena reikalinga tik išsimiegoti ir namams sutvarkyti, tikrai nėra girdėję apie Tauragėje veikiančią Vasario 16-osios draugiją. Būrelis žmonių, kasmet sueinančių paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kartu važiuojančių pažiūrėti gražiausių mūsų šalies vietų ir iš užmaršties keliančių savo tėvų bei savo krašto istoriją, šventę įprasmina tapatybės paieškomis bei daug džiaugsmo…

Laisvės kaina dar ne visa sumokėta

Buvę emigrantai Asta ir Sigitas Petrikai, norėdami grįž­ti į Lietuvą ir čia pradėti orų laisvų žmonių gyvenimą, su­mokėjo beveik 200 tūkstančių litų. Bet tai, pasirodo, tik pradžia! Dabar Petrikų šeima jau namuose. Savo troboje, savo žemėje, savo krašte, kur visi tokie pat ir kalba tavo kalba. Vyresnioji duktė Laura jau didelė, eina į Obelyno mokyk­lą. Po kelių metų į ją…

Šiauduva - kaip iš legendų knygos

Kazimieras Juozas Kundrotas dabar gyvena Ginkū­nuose, visai šalia Šiaulių, bet laiko save šiaudu­viškiu ir gali labai daug papasakoti apie gimtąjį kaimą. Gal netgi daugiau negu kiti vietiniai, o kai kurių dalykų tikriausiai nežino nė istorijos tyrinėtojai. Nuostabi vaikystės knyga Ginkūnuose - didelis namas, Šiauduvoje - paprastas butas. Gimtojo namo, kur liko gražiausi vaikystės prisiminimai, seniai nebėra. Ant jo pamatų buvo…

Su jubiliejum, kary!

Gimei, KARY, su Lietuva, augai su ja, stiprėjai. Reikėjo – koveisi už ją – Tėvynę taip mylėjai! Dievas, Tėvynė širdyje Žemės kelionę lydi. Kūrėjas laimino Tave, kiekvieną Tavo žygį. Šiandieną Padėka širdžių: Kūrėjui maldos mūsų! Su JUBILIEJUMI, KARY! Ir jų dar daug kad būtų! „LLKS Kęstučio apygardos partizanas, karys savanoris, buvęs politinis kalinys, LPKTS Šilalės filialo narys Pranas Žiauberis atšventė…

Prisimenu pirmą kartą...

(Pabaiga. Pradžia Nr. 3, 5, 7, 11) Mūsų šeimai kasdienę avalynę - medkurpes, aulenkas - padirbdavo tėtukas. Iš mažens matydavau, kaip jis ber­žo ar blindės kaladę skelia pusiau, aptašo, įpjauna kulnies pjūvį, pagal kurpalio formą apdrožia, išskaptuoja ir tada apkala oda. Sulaukęs 14 metų, pabandžiau kurpes pasidaryti pats. Pasidirbau. Bet jos buvo sunkios, nedailios, nepatogios. Tačiau jas šiaip taip sunešiojau.…

Dar ne galas pasakėlės...

Sutikti mielą, nuoširdų, kalbų pašnekovą yra labai malonu. Kai kiekvienas jausmas - iš­gy­ventas ir nesumeluotas, kiekvienas žodis - tiesus ir neapsimestinis. To­kios mintys kyla, klausantis senos močiutės, regis, paprastos gyvenimo istorijos, jos mintinai deklamuojamų ei­lėraščių, pasakėčių. Tai kvė­dar­niškė Marijona Jocienė, išskirtinę dieną - vasario 16-ąją - paminėjusi savo devyniasdešimtmetį. „Vasario 16-oji mūsų šeimynai, kiek pradėjau suprasti nuo vaiko, visada buvo…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą