„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Tos brangios vaikystės akimirkos...

Turbūt tik vyresnio amžiaus šilališkiai prisimena, jog Nepri­klausomybės gatvėje, kur dabar stovi Meno mokykla, buvo Šilalės pra­dinė. Apie tai trumpai papasakojo į re­dakciją užsukusi Zinaida Baublienė iš Ši­lų kaimo. Eugenija BUDRIENĖ Nuotr. iš Z. Baublienės albumo Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.74.

O tu esi buvęs dainų šventėje?

Aš ten buvau!.. Gal 1970 metais, gal anksčiau. Visas didžiulis plotas priešais tribūną buvo su­žy­mė­­tas nedidelėmis, prie žemės pritvirtinto­mis lentutėmis. Mes, keli šimtai vaikų, kiekvienas sto­vė­jome ant savosios. Kartais reikėjo išskėsti į šo­nus rankas, kartais jas pakelti į viršų, bet ilgiausiai tu­rėjome stovėti nejudėdami ir laukti, kol viskas pasibaigs. Buvo ne kas. Saulė pakilo į patį zenitą, o vėjas pušyne…

Istorijos iš praeities

Prieš metus Vašingtono Holokausto muziejaus lėšo­mis, paremiant Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, bu­vo išleistas leidinys lietuvių ir anglų kalbomis „Isto­rijos iš praeities“. Jam buvo atrinktos septynios istorijos, ryškiausiai atspindinčios pasirinkimą, gelbstint pa­čią didžiausią vertybę - žmogaus gyvenimą. Viena iš jų yra susijusi su mūsų kraštu bei šių eilučių autoriaus ar­ti­maisiais. Arūnas MIKALAUSKAS Pajūralio pagrindinės mokyklos…

Iš Londono į Šilalę – dviračiu

Šilališkis Vaidas Gužauskas jau kuris laikas dviračiu skrodžia Londono gatves. Sakysite, natūralu – tokia­me megapolyje milžiniški automobilių kamščiai, tad dviratis yra puiki išeitis. Tačiau ar dažnas, pa­si­va­ži­nėjęs didesnius atstumus, sugalvotų parminti į tė­vynę? V. Gužauskas šią kadaise draugo pasiūlytą idė­ją pagaliau įgyvendino. Pakalbinome jį, po gimtąją Ši­lalę vaikštinėjantį vis dar su važiavimui dviračiu skirta avalyne. „Sunku, bet aš galiu“ Šilalė…

Gyvenimo nepasirenki – gyvenimą gyveni

Troba, kurioje gimė, užaugo ir paseno, už­au­gino savo vaikus, Anapilin išlydėjo vyrą ir kurioje pa­siryžusi leisti dienas, kol bent kiek leis sveikata, Pūtvės kaimo gyventojos Jedvygos Tenikaitienės teigimu, yra kelių šimtų metų! Močiutė sako, jog čia gyveno dar jos prosene­liai, kurie irgi nežinojo, kur šio medinio senovinio namo pradžių pradžia. Gi Jedvygos pradžių pradžia - prieš de­vyniasdešimt metų. Tokią gražią…

Žolininkas pataria: ruduo – irgi tinkamas metas skubėti į pievas

Medikai ir vaistininkai visada turi ką pasiūlyti nuo skausmo, širdžiai, kaulams ar raumenims stiprinti, kraujospūdžiui mažinti ir t.t. Tačiau žolininkas Ma­rius La­sinskas aiškina, kad vaistai neretai tik pašalina li­gos pasekmes, o ne priežastis, bei turi pačių įvai­riausių šalutinių poveikių. Jo teigimu, daugelį prob­lemų gali palengvinti ar net išspręsti žolelės, kurių mūsų pievose apstu. Be taisyklių – nė iš vietos Apie…

Buvo toks vienkiemių kaimas – Pavėriai

- Dieve, Dieve, kaip man graudu žiūrėti į tas trobas! - sako Stefanija Čepauskienė. - Juk dar būtų visai gyvenamos! Kitų dar ir langai neišdaužyti, durys, kaip paliktos, taip ir tebėra užrakintos. Tik žolė jau praaugo pa­langes, takų seniai nė žymės. Vienoje troboje dar li­kusi pravira spintelė, mėtosi senas puodas, kuriame jau nevirs pietūs visai šeimynai, prie sienos tebestovi televizorius,…

Jaudina koplytėlės likimas

Balsiškė Jadvyga Romienė neatskiriama nuo Balsių kaime stovinčios koplytėlės. Kaip ir jau išėjęs Anapilin jos vyras Jonas. „Visada ja rūpinausi. Ir dabar tai darau, kol dar turiu jėgų. Tačiau juk vienąsyk manęs nebeliks – kas tada jos laukia. Visą gyvenimą troškau, kad koplyčia būtų deramai įamžinta, deja, į kultūros paveldo objektų są­rašą ji neįtraukta. Ypatingas Ačiū Šilalės bažnyčios klebonui kun.…

Senieji daiktai kalba

Kodėl vienus daiktus išmetame, o kitų - ne? Kalti­nė­niškės Reginos Pūdživelienės namuose tokių ne­iš­mestų kaupėsi, kaupėsi, kol prisirinko kelios lenty­nos. Dabar aišku - išmesti jų negalės. Tie daiktai kalba: apie tėvą, apie mamą, apie seserį, brolius, kaimynus... Kalba jai. O ar galėtų kalbėti kitiems? Ar jie sakys ką nors kartoms, kurios ateis po mūsų? Ką saugo senosios vietos Plytinė. Niekas…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą