„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: silalesartojas@gmail.com
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Rusijos raketa pražudė 24 vieno daugiabučio gyventojus

„Būk atsargus, nevaikščiok Kyjivo gatvėmis, geriau pasėdėk metro požemiuose ar slėptuvėse, nes tiek dronų, kaip šiandien, lekiančių sostinės link, dar nebuvau regėjusi“, – perspėjo buto Kyjive šeimininkė Svitlana, gyvenanti savo name šalia Bučos. 

Karo pradžioje šiame mieste okupantai išžudė tūks­tančius civilių gyventojų, o dabar jie girdi nuolatinį dun­desį danguje. Mat Kyjivo priemiesčiuose yra išsi­dėsčiusi pirmoji sostinės apsaugos artilerinė linija, pri­valanti naikinti į didmiestį skrendančius priešo dronus ir raketas.

Svitlana kelis kartus per mėnesį įspėja dėl sustiprėjusio šaudymo ir dronų – praėjusią savaitę per vieną parą į Ukrainos erdvę jų įskrido daugiau nei pusantro tūkstančio. Tai nau­jas terorizmo rekordas – to­kio jų skaičiaus per parą Mask­va iki šiol nebuvo pasiuntu­si. Iš tikrųjų tai buvo gudriai suplanuotos kombinuotos atakos dalis, kad, numušinėdami dronus, gynėjai pavargtų ir išeik­votų šaudmenis.

Prasidėjus antrai rusų operacijos daliai, į sostinę kartu su dronais ėmė lėkti raketos bei bombos, o dėl jų gausybės gynėjai visų nebeįstengė numušti. Buvo pataikyta į energetikos bei karinius objektus, degalines, pusę trijų nakties raketa „X-101“ smogė į devynių aukštų namą Darnycios mikrorajone. Per sprogimą nugriuvo 18 penktosios laiptinės butų kartu su jų gyventojais. Kai penktą valandą ryto atvykau į įvykio vietą, gelbėtojai iš griuvėsių jau buvo ištraukę 14 sužeistų ir vieną žuvusį žmogų. Regėdamas didžiulį gelžbetonio blokų bei cemento nuolaužų kalną iš karto supratau, jog aukų bus gerokai daugiau, nes anksčiau tokias tragedijas jau buvo tekę matyti. Tokį spėjimą sustiprino ir pokalbiai su kieme stovinčiais tragedijos liudininkais.

26-erių Irina Ševčiuk su ašaromis akyse pasakojo, kad po griuvėsiais yra jos 54-erių teta Anastasija su vienmečiu vyru Anatolijumi. Mergina su tėvais gyveno per kelis namus toliau, bet, sakė, kad lankydamasi pas tetą, buvo susidariusi nuomonę, jog tuščių butų laiptinėje nėra. Todėl spėjo, jog po griuvėsiais gali būti daugybė kaimynų.

Kito apgriuvusio namo laiptinėje gyvenanti 40-metė Darija Cisko teigė, kad apie pusė namo gyventojų karo metu išvyko į užsienį ar Vakarų Ukrainą, o butus išnuomojo. Darija prisipažino, jog tą naktį patingėjo su vyru ir dukrele eiti slėptis į metro požemį, todėl, raketai atskridus, išgyveno tik­rą košmarą. Jų bute suskilo sienos, išdužo langai ir nuvirto baldai. Moteris dėkojo Dievui, kad šeima liko gyva, ir prisiekė ateityje visada slėptis netoli esančiame metro.

Sužeistas Olehas Kipasto tei­gė nesuvokiantis, kaip liko gyvas, nes gyvena laiptinėje, į kurią ir pataikė raketa. Smūgio banga jį pargriovė, galva trenkėsi į spintos kampą ir prarado sąmonę. Iš nuolaužų jį išvadavo gelbėtojai, išvedę į kiemą.

69-erių Jurijus Kolomyjus susižalojo palyginti nestipriai, tačiau vis dar buvo šoko būsenos – vaikščiojo ir klausinėjo, ar niekas nematė jo bičiulio Vitalijaus.

„Jo telefonas neatsako, bet juk galėjo ir išsikrauti ar nusimesti kažkur, ar ne taip?“ – Jurijus negalėjo patikėti, jog bičiulis guli po griuvėsiais, ir tarsi prašė paliudyti, kad šiam nieko blogo negalėjo atsitikti... Po kelių valandų gelbėtojai pranešė atradę antrą žuvusįjį, vėliau informavo apie trečią, penktą auką, o galiausiai paaiškėjo, jog žuvo 24 namo gyventojai, iš kurių 3 buvo nepilnamečiai. Labiausiai visus sukrėtė Tetjanos Jakovlevos pasakojimas. Moteris po sprogimo pamatė, kad vaikų kambario, kuriame miegojo dvi dukros, nebėra – nugarmėjo žemyn.

„Fronte prieš trejus metus žuvo sutuoktinis Jevgenas, dukros buvo mano gyvenimo prasmė, meldžiuosi, kad Dievas būtų gailestingas ir jos išgyventų, nes kitaip ką man veikti šiame pasaulyje“, – raudojo moteris. 

Deja, 12-metei ir 17-metei nebuvo lemta išgyventi šio Maskvos teroro akto... 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

 

Atnaujinta Penktadienis, 22 gegužės 2026 08:28