Kyjivas išgyvena nesibaigiantį Rusijos terorą

Tokių košmariškų oro atakų kaip pastarosiomis dienomis Ukrainos sostinė per visą karą  dar nebuvo patyrusi. Keturias paras, naktį ir dieną, Kyjivas buvo tero­rizuojamas reaktyviniais dronais, sostinės priemiesčiuose degė keliasdešimt didžiųjų prekybos įmonių sandėlių, o dėl pasklidusių tirštų dūmų buvo prašoma neiti į lauką, neatidaryti langų. 

Tai, kas Kyjive dėjosi praėjusią savaitę, reikėtų vadinti miesto paralyžiumi. Dėl sprogimų ir gaisrų sostinės pakraščiuose esančiuose sandėliuose buvo uždaryta viena met­ro linija, o kitos dvi sutrumpintos. Tai sukėlė milžiniškas grūstis autobusų stotelėse, formavosi didžiuliai eismo kamščiai. Susisiekimas dar labiau komplikavosi, uždarius autostradą bei sustabdžius traukinių eismą. Kai kurie traukiniai vėlavo net 17 valandų, o artimuosius stotyse norėję pasitikti žmonės negalėjo iki ten nusigauti. Kitą dieną situacija kiek pagerėjo, tačiau vakare dėl sprogimų šaudmenų saugykloje Mylos kaime, šalia Kyjivo, vėl buvo uždaryta autostrada, jungianti sostinę su Vakarų Ukraina.

Sprogimai Myloje, nutolusioje apie 25 kilometrus nuo sostinės, tęsėsi visą parą ir apgadino arba visai sudegino beveik 200 namų. Liūdniausia, jog ugnyje žuvo 38 žmonės, 4 laikomi dingę be žinios, o daugiau kaip pusšimtis gydomi ligoninėse. Faktą, jog pažeisdami įstatymus, šalia gyvenamųjų namų, buvusioje vaisių bei daržovių saugyk­loje, vienos karinės brigados atstovai įrengė slaptą šaudmenų sandėlį, pasmerkė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą. Anot prezidento, panaši tragedija, liepos 6 d. įvykusi Vyšnevės kaime, šalia Kyjivo, turėjo tapti perspėjimu, kad taip negalima elgtis, tačiau iš to nebuvo pasimokyta.

Vyšnevėje priešo dronams pataikius į vienos gamyklos sandėliuose neteisėtai laikomus šaudmenis, sudegė beveik 300 namų, žuvo 9 civiliai. Mylos kaime dauguma žuvusiųjų buvo sunkiai vaikštantys arba gulintys pensininkai, gyvenę pensionate „Gerieji namai“. Paaiškėjo, kad iš 42 pensionato gyventojų sudegė 31. Dar 3 žuvo name priešais, 3 – gatvėje, vienas – automobilyje. Žuvo ir Dmitrivkos apylinkės, kuriai priklausė Milos kaimas, seniūnas Sergijus Koreckis. Vyriškis į nelaimės vietą atskubėjo vienas pirmųjų ir didvyriškai puolė į pensionato vidų gelbėti senolių, tačiau ugnyje žuvo pats.

Už neleistiną šaudmenų sandėliavimą šalia gyvenamųjų namų atsakingi asmenys bus nubausti, tačiau visiems akivaizdu, jog tikrieji tragedijos kaltininkai yra Kremliaus valdovai. Mat jeigu ne jų pradėtas ir penktus metus vykdomas Ukrainos bombardavimas, ši nelaimė nebūtų nutikusi. Ukrainoje civiliai žūva kasdien. Kyjive šeštadienį žuvo 2 ir 14 metų mergaitės. Pirmoji žuvo nuo skeveldrų, kai su mama vaikščiojo parke Obolonės mikrorajone, o šalia smogė dronas. 14-metė paauglė žuvo, dronui pataikius į privatų namą. Tuo tarpu Chersono mieste dronas pražudė dviračiu į parduotuvę važiavusį jaunuolį.

Sekmadienį, ketvirtą nesibaigiančių atakų dieną, tik sąlygiškai galima vadinti ramesne. Mat oro sirenos gaudė kelias valandas, aidėjo gynėjų šūviai į dronus bei pastarųjų sukelti sprogimai. Degė 12 aukštų namas ir pastatai keturiuose mikrorajonuose. Iki tol panašias nesibaigiančias atakas išgyvendavo didieji pafrontės miestai – Charkivas, Chersonas, Sumai, Zaporižė. Ukrainos karo ekspertai spėja, kad, pasinaudodama tuo, jog Kyjvui pritrūko gynybinių raketų, Maskva nusprendė nesibaigiančiomis atakomis į sostinę sukelti gyventojų paniką bei savo vadovybės kritiką. Negalėdama fronte įveikti gynėjų, Maskva nusprendė Ukrainą „parklupdyti“ teroro atakomis.

Šalies žemės ūkio ministras Tarasas Vy­sockis penktadienį pripažino, jog okupantai sunaikino 90 proc. logistikos sandėlių. Dėl to kai kurie prekybos tinklai ėmė riboti maisto prekių pardavimą. Populiariose žemų kainų parduotuvėse ATB nuo praėjusios savaitės galima įsigyti ribotą kiekį aliejaus, acto, kiaušinių, konservų, kruopų, miltų gaminių ir t. t. Lietuviško kapitalo parduotuvėse „Novus“ ant tuščių lentynų pasirodė lentelės su užrašu „Šiuos produktus sunaikino Rusija, bet netrukus vėl pristatysime”. Po to, kai praėjusį savaitgalį buvo sudeginta keliasdešimt didelių sandėlių prie Kyjivo, prekių deficitas parduotuvėse gali ne mažėti, bet didėti.

Radijo stotyje „Suspilne“ pasisakęs žvalgybos karininkas, buvęs policijos majoras Denisas Jaroslavskis paaiškino, kokia yra nauja Maskvos taktika, atakuojant Kyjivą. Analitiko teigimu, anksčiau sostinė buvo apšaudoma 2–3 kartus per mėnesį, pasiunčiant po 300–600 dronų bei 15–40 raketų. Dabar ji terorizuojama kas porą valandų, pasiunčiant po 15–20 reaktyvinių dronų. 

D. Jaroslavskio teigimu, Kyjivą praėjusią savaitę Maskva terorizavo patobulintais penktosios kartos reaktyviniais dronais „Geran“, kurie skrenda 3–3,5 km aukštyje vidutinišku 500 km per valandą greičiu, o po to staiga sminga žemyn. Mobilios gynėjų grupės, apginkluotos tanketėmis bei specialiais šautuvais, nebepajėgia jų numušti. Numušimui reikėtų raketų, tačiau jos yra keliolika kartų brangesnės ir jų trūksta.

D. Jaroslavskis priminė, kad Ukrainos kariai fronte ne tik sustabdė priešo puolimą, bet ir po truputį atsiima užgrobtas žemes. Be to, ukrainiečiai dronais sėkmingai naikina Rusijos naftos bei karo pramonės įmones, o tai siutina Maskvą. Tačiau jis pripažino, kad Rusija dronų pasigamina daugiau ir sugeba juos kas kelis mėnesius modernizuoti, o tai apsunkina jų pastebėjimą bei numušimą.

D. Jaroslavskis prasitarė, jog Ukrainos žvalgyba turi duomenų, kad, siekdama sukelti paniką Kyjive, Maskva planuoja bombarduoti ne tik elektrines, bet ir susprogdinti 1–2 tiltus, jungiančius miestą. Tai sostinės funkcionavimą labai apsunkintų.

Pirmoji rugsėjo savaitė paliudys, ar Mask­va tęs Kyjivo terorizavimą ir kaip į tai reaguos vietos gyventojai bei Ukrainą remiančios šalys. Tai, jog situacija tampa labiau įtempta, liudija JAV ambasados Kyjive sprendimas atnaujinti rekomendacijas tautiečiams nevažiuoti į Ukrainą dėl suaktyvėjusių karo veiksmų. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija