„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: silalesartojas@gmail.com
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384
Naujoje knygoje – gyvenimo istorija ir jo skonis

Naujoje knygoje – gyvenimo istorija ir jo skonis

Šilalės viešojoje bibliotekoje knygos „Pelynų medus“ pristatymą su­rengė jos autorė Edita Mildažytė. Ji yra jau trijų knygų autorė. „Įdomiausiose bobų vasaros istorijose“ nugulė jaut­rūs pasakojimai iš jos vestos to paties pavadinimo televizijos laidos, 2011 m. pasirodžiusioje knygoje „Pasimatymas su Lietuva“ atsklei­džiama Lietuvos istorija ir išskirtinumas pasaulyje, o į praėjusių metų lapkritį išleistą biogra­finę knygą Edita tikina sudėjusi keturis savo gyvenimus…
Laikas, žmonės ir prisiminimai

Laikas, žmonės ir prisiminimai

Kai maždaug prieš 20 metų man, jau išėjusiam iš Lietuvos televizijos, paskambino ilgametis kolega Stasys Arnašius ir pasiūlė tapti atsiminimų knygos bendraautoriumi, jo biografijos iki galo nežinojau. Tik tai, kad kilęs iš Šilalės rajono – o tai greičiausiai ir lėmė mano sutikimą. „Mano metai – mano turtas“ Būtent taip ilgus kūrybinės veiklos metus, per kuriuos sukaupė gana gausų video ir…
M. Čilvinaitė Bernardo Aleknavičiaus nuotr. / Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

Po kruopelytę rinkta krašto istorija – dabarties ir ateities kartoms

Pernai suėjo 125 metai nuo garsios Lietuvos etnografės, vienos pirmųjų kraštoty­rininkų Lietuvoje, bibliotekininkės, Kraštotyros draugijos garbės narės Marijonos Čil­vinaitės gimimo ir 30 metų, kai ši iškili asmenybė mirė. Kadangi ji glaudžiai susijusi su mūsų kraštu, norisi ją bent keliais sakiniais prisiminti. M. Čilvinaitė gimė 1900 m. rugpjūčio 6 d. prie Upynos, Bajorkalnyje, valstiečių šeimoje. Kaip pati etnografė rašė, „mano gimtoji…
Buvo buvo, kaip nebuvo...

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Nežinau, ar visi „Šilalės artojo“ skaitytojai tiki mano perteikiama tarpukario JAV lietuvių leidinių informacija. Sakau tai todėl, kad ne vienas faktas, tuo metu atrodęs tikroviškai, šiandien neretai kelia šypseną. Taip jau yra gyvenime – kuo labiau tolstame nuo praeities, tuo dau­giau galimų variantų, tuo mažiau liudytojų. Tačiau nediskutuosime, nevertinsime, galėjo taip būti ar ne, o tiesiog žvelgsime į tolimų laikų…
K. Jauniaus stalas

Šilalės krašto knygnešiai – lietuviškos spaudos saugotojai

Vakar, kaip ir kasmet kovo 16-ąją, Lietuva paminėjo Knygnešių dieną ir pagerbė tuos drąsius žmones, kurie spaudos draudimo laikotarpiu saugojo lietuvišką žodį bei prisidėjo prie tautinės savimonės ugdymo. Po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotynišku raidynu. Šis draudimas galiojo net keturis dešimtmečius – nuo 1864 iki 1904 m., bet atsakas į šią politi­ką buvo unikalus reiškinys…
Tarp Šilalės krašto žydų gelbėtojų – Bronė Gedeikienė ir Juozas Gedeikis (sėdi). Iš kairės: Gedeikių dukterys Milda ir Irena, Sara Raf-Grosmanaitė, Gedeikių duktė Nijolė. 1978 m.

Drąsa gelbėti gyvybę

Kovo 12–18 d. Lietuvoje vyksta Žydų gelbėtojų dienos minėjimo renginiai: šiemet sukako 60 metų nuo 1966 m. kovo 15 d., kai vienai pirmųjų Lietuvos piliečių, Vilniaus universiteto bibliotekininkei Onai Šimaitei, buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. Todėl kovo 15-oji skirta pagerbti žmones, kurie nacių okupacijos metais, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Tai buvo įvairių profesijų ir socialinių sluoksnių…
Pirmieji pavasario renginiai: daina, poezija ir istorinė atmintis

Pirmieji pavasario renginiai: daina, poezija ir istorinė atmintis

Praėjo dar viena aktyvi savaitė – Lietuvoje iškilmingai paminėta Ne­priklausomybės atkūrimo diena, mies­tų gatvėse dar šurmuliavo tra­dicinė Kaziuko mugė, o Vyriausy­bėje pagerbti iškiliausi šalies kūrėjai. Šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos, teikiamos nuo 1997-ųjų, skirtos būriui ryškių ir iškilių asmenybių, tarp kurių – scenos menų kūrėja Gintarė Masteikaitė, fotografė Dovilė Dagienė, tapytoja Eglė Gineitytė, kritikai Vaidas Jauniškis bei Giedrė…
Upyna pagerbė savo krašto kultūros sergėtoją

Upyna pagerbė savo krašto kultūros sergėtoją

Upyniškiai jau septynerius metus puoselėja gražią ir prasmingą tradiciją – Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, pagerbti žmogų, labiausiai nusipelniusį šiam kraštui, jo istorijai bei kultūrai. Praėjusį trečiadienį po šventinių mišių Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, skirtų Nepriklausomybės dienai paminėti, žmonės rinkosi į kultūros namus. Čia vyko iškilminga nominacijos „Upynos krašto istorijos ir kultūros sergėtojas“ įteikimo ceremonija. Šiemet šis…
Moterų solidarumo dieną Kremliaus kraugeriai Charkive pavertė gedulu

Moterų solidarumo dieną Kremliaus kraugeriai Charkive pavertė gedulu

Kovo 8-ąją, Tarptautinę moterų solidarumo bei kovos už savo teises dieną, Charkivas paminėjo gedu­lingai – išvakarėse okupantų raketa pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą ir pražudė keliolika žmonių. Kremliaus sadistai pirmą kartą Ukrainos bombardavimui panaudojo naujos rūšies raketą „Gaminys-30“ („Izdelije-30“). Aka­demiko Proskuros gatvėje esančiame name ji perskrodė laiptinės stogą ir į šipulius pavertė 3–5 aukštų butus, jų liekanos užgriuvo ant apatinių…
Grėbėjos Lankų prieigose (apie 1958 m.): su grėbliu stovi Marijona Astrauskaitė, klūpo iš kairės Zosė Astrauskaitė, Bronė Bagdonaitė, Juzė Bagdonienė, Marijona Bagdonienė, sėdi iš kairės Palmyra (?) Macijauskienė, Bronė Bendikienė, Nastė Zarembaitė ir Zosė Bagdonaitė

Lukšta ežers galėji būti natoli Šilales

Vasario pradžioje Lietuvoje ir pasaulio lietuvių bendruomenėse prasidėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inicijuotos šiemet jau 11-osios Lietuvių kalbos dienos, kurių metu šalyje suplanuota beveik pusketvirto tūks­tančio renginių, skatinančių domėjimąsi lietuvių kalba, stiprinančių kartų ryšį per kalbą. Šiemet Lietuvių kalbos dienų sostinė yra Rokiškis, parengęs programą „Anys kalbes žodžiais“, kuria kviečia kalbą ne tik saugoti, bet ir ja kurti, įtraukti jaunąją…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą