Pasitikėjimas pelnomas darbu ir rūpesčiu

Pasitikėjimas pelnomas darbu ir rūpesčiu

Turėti gydytoją, ku­riuo pasitiki, didelė laimė kiekvienam, ypač toliau nuo di­džiųjų medicinos centrų gyvenančiam žmogui. Kal­ti­nė­niš­kiai sako, kad yra ap­dovanoti, nes jau 44-erius metus jaučia gydytojo Kornelijaus Andrijausko rūpestį. Nors Pirminės sveikatos priežiūros cent­re yra ir kitų dir­bančių medikų, dau­gelis vis tiek nori pa­sikonsultuoti su „sa­vo daktaru“. Jaučiasi reikalingas žmonėms Gydytojas K. Andri­jauskas užaugino jau tris ar net keturias kaltinėniškių…
Tenenių gyvenimo mūras laikosi ant istorijos pamatų

Tenenių gyvenimo mūras laikosi ant istorijos pamatų

Pačiame Šilalės rajono pakraštyje esantys Teneniai politikų valia prieš ketvirtį amžiaus tapo seniūnijos cent­ru ir paskata bendruomenei burtis. Šio krašto žmonėms bendruomeniškumo jausmas yra įgimtas: kartų kartos būrėsi apie dvarą, Lietuvos laikais glaudėsi prie Šv. Barboros bažnyčios, darnumu garsėjo ir Tenenių kolūkis. O jam iširus, žmonių noras bendrauti niekur nedingo, tad ir dabar teneniškiai stengiasi laikytis drauge ir padėti vienas…
Ką slepia šilališkės užuomina: „Na, ir chuliganas tas Stalinas“?

Ką slepia šilališkės užuomina: „Na, ir chuliganas tas Stalinas“?

Jeigu perskaitę straipsnio antraštę pagalvojote apie „tautų vadą“ Josifą Staliną, su­klydote – Sovietų sąjungos lyderis ir pa­gar­sėjęs despotas nebendravo su Šilalės gy­ventojais. Tačiau jo sūnus Vasilijus Šila­lė­je lankėsi, ir ne vieną kartą. Stalinas turėjo tris vaikus. Vyriausias sūnus Jakovas (gim. 1907 m.) Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę ir žuvo 1943 m. koncentracijos stovykloje Vokietijoje. Kal­bama, kad Vokietijos karinė…
Švenčių vainikas Upynoje

Švenčių vainikas Upynoje

Kovo 12-oji Upynoje buvo neeilinė: Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje buvo švenčiamas trečiasis Gavėnios sek­madienis, minima Lietuvos nepriklausomybės atkū­rimo diena, vyko pagarbos nominacijų „Upynos krašto istorijos ir kultūros sergėtojas“ įteikimo ceremonija. Pastarasis renginys Upynos seniūnijoje organizuojamas jau treti metai. Šiemet seniūno Kęstučio Ačo iniciatyva suburta aktyvių Upynos krašto gyventojų grupė balsavimo bei atrankos būdu nustatė, kad 2023 m. Upynos krašto istorijos…
K. Ačas

Iš pelenų daug kartų kilusi Upyna – lietuvybės lopšys

Rajono pakraštyje prisiglaudusi Upyna ateinančiais metais švęs 470-ąjį gimtadienį. Šalimais esantys Varsėdžiai minės 500-ąsias pirmo­jo pami­nėjimo istoriniuose šaltiniuose metines, o Vytogala, lakūno di­džia­vyrio Stasio Girėno gimtinė, šiemet renginių ciklą skiria ypatingam įvykiui – skrydžio per Atlantą 90-mečiui. Svarbių istorinių progų yra ir daugiau, o upyniškiai savo istoriją žino ir ypatingai gerbia: šio krašto gyventojų požiūrį į savo valstybę bei jos…
Laukuvos bočių klubui – 20

Laukuvos bočių klubui – 20

Laukuvos seniūnijos bočių klubas gražiu pavadinimu „Saulėlydžio belaukiant“ susibūrė 2003 m. kovo mėnesį. Prie visuomeninės veiklos iš­takų stojo daug miestelio šviesuolių, dauguma jų – mokytojai: Stasė Antanavičienė, Anatolija Bruškytė, Antanas Bružas, Zita Batienė, Adelė Lu­koševičiūtė, Alvyra Mikalauskienė, Vlada Šveikauskienė, Jurena Žakevičienė, Pranas Žakevičius, taip pat laukuviškiai Adelė Antanavičienė, Adelė Jo­vaišienė, Agota Ivanauskienė, Jonas Ivanauskas, Kristina Bytautaitė. Pirmąja bočių klubo pirmininke…
K. Lovčikas prie paties surinktų koplytstulpių Upynos liau­dies amatų muziejuje

Praeities atmintys šiandien

(Pabaiga. Pradžia Nr. 15) Kur bevaikščiosi po dūnininkų žemę, kokiais keliais ir keleliais benueisi, visur iš ryškių gamtovaizdžių iškyla piliakal­niai su švelniu paviršiaus siluetu, su klevų, blindžių ar uosių kupsteliais. Juos visus nupėdavo smalsusis Vladas Statkevičius, uolusis Karšuvos žemės praeities žinovas. Jo pėdomis netrukus pasekė upyniškis kraštotyrininkas Kle­mensas Lovčikas, plačiau domėjęsis kaimo būtimi, bei An­tanas Brazauskas, iš visų pa­kam­pių tempęs…
Netaupykime gerų žodžių

Netaupykime gerų žodžių

Žmogus laimingas tuomet, kai džiaugiasi gyvenimu, sako savo artimiesiems ir draugams gražius žodžius, daro gerus darbus. Tokią žinią Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams į Žadeikius atvežė dailininkė, televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Šiltas pokalbis, paremtas gyvenimiškomis įžvalgomis, susirinkusiesiems paliko gilų įspūdį ir paskatinimą ieškoti širdžiai mielos veiklos. Kiekvienas esame unikalus Atrodytų, pirmadienis ne pati geriau­sia diena pramogoms, tačiau išeiti iš namų,…
J. Jasudas (kairėje) su giminėmis savo sodyboje, Kiaukų k., 1963 m. Iš knygos „Šilalės krašto kryždirbiai ir dievdirbiai“, 2008 m.

Praeities atmintys šiandien

Prigimtinis kaimo žmonių bendravimas – didžiulė ir nuolatinė dvasinė įkrova, kai iš senolių rankų vai­kaičiams buvo perduodamas grožio supratimas, pa­pročių įvairovė, tautosakos savitumas, šeimų darna ir įgimtas etinis gėris. Tiktai Lietuvos kaimas išsau­gojo tarmes ir šnektas, dainavimo bei muzikavimo po­mėgį, darbų įpročius. Tėvai saugojo vaikus nuo melo, iš mažystės pratino prie žemės darbų, o kaimo daraktoriai carizmo priespaudos ir spaudos…
Rankdarbių menas – prisijaukintas pomėgis

Rankdarbių menas – prisijaukintas pomėgis

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje veikia Reginos Viršilienės rankdarbių paroda „Visko po truputį“. Joje eksponuojami kryželiu siuvinėti paveikslai, iš natūralaus vaško lietos žvakutės, muiliukai. Apie kiekvieną siuvinėtą kūrinį moteris gali papasakoti įvairių subtilybių. Kaip ir apskritai apie šį pomėgį, atsiradusį jos kelyje. „Gyvenime nieko nebūna šiaip sau. Niekada negalvojau, kad imsiuos rankdarbių. Mano kartos žmonės turbūt prisimena mokykloje buvusias darbų pamokas,…