Laikraštis – tikroviškiausias gyvenimo metraštis

Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tai proga prisiminti, kokia neįkainojama, prigimtinė vertybė yra mūsų gimtoji kalba, laisvas žodis ir necenzūruojama spauda. Būtent spauda šimtmečius Lietuvoje skleidė šviesą, kėlė laisvės idėjas, padėjo atkovoti nepriklausomybę. Kaip kažkada knygnešiai, taip dabar rajonų laikraščiai į mūsų miestelius ir kaimus neša žinias, fiksuoja gyvenimo įvykius, skatina žmones kritiškai mąstyti bei sąmoningai…

Verslas ir kalba negali būti sveriami vienomis svarstyklėmis

Jau ir Šilalėje nesunku pastebėti, jog viešieji užrašai vis dažniau virsta angliškais arba tik patiems verslininkams suprantamais naujadarais. Todėl neretai stebimės ne tik šių „kūrinių“ autoriais, bet ir tais, kurie tokią „išmonę“ toleruoja, nors, atrodo, turėtų kontroliuoti. Savivaldybėje kalbos tvarkytoja dirbanti Aldona Špečkauskienė atskleidžia, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo šias pareigas…

Profesinę šventę ugniagesiai pasitinka didžiuodamiesi – žmonės vertina jų darbą

Ugniagesiai yra gerbiamos profesijos atstovai, kuriais pasitikima bene labiausiai. Šilalės rajono ugniagesiai, o ypač – savanoriai yra vieni aktyviausių šalyje ir verti pačių didžiausių padėkų. Dalis gyventojų nė neskiria, kuriai tarnybai priklausan­­tys ugniagesiai, atsitikus bėdai, išgelbėjo jų turtą ar gy­vy­­bę: įprasta panašias uniformas vilkinčiuosius vadinti tie­siog gaisrininkais. Tačiau ugniagesiai, nors ir atlieka tą pa­tį darbą, skirstomi į pareigūnus (Šilalės priešgaisrinė…

Motinų gyvenimas – amžinas laukimas

Už atsidavimą, pasiaukojimą, kurį motinos atiduoda mums, savo vaikams, atlyginti joms mes turbūt esame bejėgiai. Aukojamės jau savo vaikams, ir taip sukasi amžinasis ratas. Kol gyvos motinos, tol egzistuoja gyvenimas. Už jį padėkoti savo vienintelėms ir skirtas pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena. Šiemet – su dar mažai žydinčia gamta, žvarbiam vėjui nusileidžiančia saulės spindulių šiluma, bet vis tik pavasariu,…

Viskas prasideda nuo žagrės...

Mūsų amžininkai, kaip toj „Jonio“ dainoj – trečia karta nuo žagrės. Tačiau bū­tent žagrės savo surinktų mūsų tėvų bei senolių kaimiškuose darbuose ir buity­je naudotų prietaisų bei įrankių kolekcijoje šilališkis Virginijus Armonas teigia neturintis. „Būtų labai smagu ją gavus. Juk viskas lietuviui prasideda nuo žag­rės“, – sako Virginijus. Pradžia – nuo kastuvo Virginijaus mini ekspozicija – Stungaičiuose, uošvės Elenos Monst­vilienės…

Laikraštis auga kaip žmogus: būtina savybė – sugebėjimas keistis

Šis „Šilalės artojo“ numeris – pirmas žingsnis į aštuntą leidybos dešimtmetį. Skaičiuojame juos nuo 1951-ųjų ba­landžio 15 d., kai šilališkių namus pasiekė pirmasis tuo­me­tis rajono laikraštis „Spalio Pergalė“. Po dvylikos me­­tų iš jo išaugo „Artojas“ – tokiu pavadinimu pirmasis laikraščio numeris išėjo 1963 m. kovo 1 d. Po dar be­veik 30 metų laikraštis nusikratė visų partinių-politinių priklausomybių, o nuo 1994-ųjų…

Tik nugyvenęs ilgą gyvenimą supranti, koks jis trumpas

Šie perfrazuoti vokiečių filosofo Artūro Šopenhauerio žodžiai labai tinka apibūdinti senolės Zofijos Mačiulienės gyvenimą, nes jai regisi, jog galėtų dar daug daug ką nuveikti... Paprastai kalbinami papasakoti laikraščiui apie savo gyvenimą, garbaus amžiaus žmonės kuklinasi, kad nieko ypatingo, išskirtinio jie nėra padarę – tiesiog gyvenimas susiklostė taip, o ne kitaip. Tačiau juk kiekvieno nugyventas amžius yra dalis mūsų tautos istorijos,…

„Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis

Balandžio 8 d. visame pasaulyje minima Holokausto ir heroizmo aukų atminimo diena (Jom HaŠoa). Minint šią dieną ir Holokausto 80-metį, Lietuvoje pristatoma į 10 pasaulio kalbų išversta vokiečių pastoriaus Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“. Tai – nacių kareivio sūnaus išpažintis ir atgaila dėl jo tautos poelgių. Knyga, apipinta istoriniu, psichologiniu ir teologiniu kontekstu, leidžia pažvelgti giliau, bet svarbiausia – tai…

Velykos skamba paukščių balsais ir kvepia vašku

Pajūrio bibliotekininkės Rasos Griškienės Velykos trun­ka ne mažiau kaip savaitę, kvepia bičių vašku ir skamba pa­va­sariu besidžiaugiančių paukš­čių giesmėmis. Rasa yra pripažinta tradicinio marginimo vašku meistrė ir tuo su­gebėjimu nuoširdžiai dalijasi su miestelio bendruo­mene. Jos no­ras išsaugoti tradiciją jau užkrėtė daugybę žmonių, bet labiausiai bib­liotekininkė džiaugiasi vašku marginti pamėgusiu jaunimu. Kiekvienam lankytojui – po margutį Per daugiau nei dešimtmetį tapo…

Su meile ir iš širdies kuriami raštai

Šilališkės Adelės Račkauskienės namuose, pačioje švie­siausioje vietoje – prie lango, stovi jos nuolatinė gy­venimo palydovė siuvamoji mašina. Devyniasdešimt trečiuosius einanti močiutė sako, kad mašina tarškėdavo ir šalia sūpuojant vaikų lovelę – šeimoje užaugo trys sūnūs bei dukra, ir kartais turbūt iki išnaktų sėdint prie siuvinio, nes rytoj kažkam svarbi gyvenimo akimirka ir reikia naujo drabužio... Adelė gimė Kiaukų kaime, vaikystė…