Jau esame atkreipę dėmesį į rug­pjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Ir nors tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rug­pjūčio 23-iosios ir 1991 m. rug­pjū­čio 19–22 d. pučo Maskvoje – ski­ria daugiau kaip pusė amžiaus, ta­­čiau anas vasaros pabaigos metas lė­mė valstybės likimą.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 63

Baltijos kelias – vienas svarbiausių įvykių Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorijoje. 

1989-ųjų rugpjūčio 23 d., minėdami Molotovo-Ribbentropo slaptųjų protokolų pasirašymo 

50-ąsias metines, trijų Baltijos šalių žmonės, susikabinę rankomis, 

sustojo į 620 kilometrų ilgio grandinę nuo Vilniaus Gedimino pilies iki Hermano bokšto Taline. 

Visą pasaulį apskriejo nuotraukos ir vaizdo reportažai apie Laisvės išsiilgusias 

bei pasiryžusias už ją kovoti Baltijos tautas. 

„Pabudome, o dvasioje/ Dar pasilikom elgetos/ Kodėl mes laisvės prašome/ Argi laisvi taip elgiasi?“ – anuomet rašė poetas Kęstutis Genys. 

Per daugiau nei tris Laisvės dešimtmečius neatpažįstamai pasikeitusi Lietuva 

dar turi daug neišspręstų problemų, todėl poeto žodžiai 

yra ypač aktualūs ir šiandien. 

Ir dabar, kaip tada, reikalinga meilė savo kraštui, pasiryžimas dirbti, vienybė, stiprybė, sąžinė. 

Ir tikėjimas, kad tik tvirtai susikibus už rankų, galima atlikti žygdarbius.

Rima PETRAITIENĖ

Vilmos SUNGAILĖS nuotr.

Rugsėjo 8 d., 18.30 val., ir 9 d., 17 val., – premjera. B. M. Koltès „Vakarų krantinė“ (rež. A. Juška).

Rugsėjo 22 d., 18.30 val., – J. Pulinovič „Elzės žemė“ (rež. P. Gaidys).

Rugsėjo 23 d., 18.30 val., ir 24 d., 17 val., – D. Krymov „Fragmentas“.

Rugsėjo 28 d., 18.30 val., – M. M. Matthis „Labas rytas, pone Triuši“ (16+) (rež. M. Pažereckas).

Rugsėjo 30 d., 17 val., – S. Šaltenis „Kalės vaikai“ (rež. E. Nekrošius).

* * *

Spalio 6 d., 18.30 Val., – „Mama drąsa“ pagal bertoldą brechtą (16+) (rež. Elmārs Seņkovs).

Spalio 7 d., 17 val., – Agata Duda-Gracz „Tarp Lenos kojų“, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą (18+).

Spalio 11 d., 18.30 val., – Doman Nowakowski „Kai kurios erelių rūšys“ (rež. Igoris Reklaitis).

Spalio 14, 15 d., 17 val., – Premjera! Bernard-Marie Koltès „Vakarų krantinė“ (rež. Adomas Juška).

Spalio 21 d., 12, 17 val., – August Strindberg „Tėvas“ (rež. Māra Kimele).

Spalio 22 d., 17 val., – „Varovai“ pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“ (16+) (rež. Elmārs Seņkovs).

Spalio 26, 27 d., 18.30 val., – Agota Kristof „Storas sąsiuvinis“ (rež. Jokūbas Brazys).

Spalio 28 d., 17 val., – „Robotų pasakos“ pagal Stanisławą Lemą (rež. Konrad Dworakowski).

Spalio 29 d., 17 val., – Maksim Gorkij „Saulės vaikai“ (rež. Laura Groza).

* * *

Lapkričio 4 d., 17 val., – Eduardo de Filippo „Kalėdos Kupjelų namuose“ (rež. Povilas Gaidys).

Lapkričio 5 d., 17 val., – H. Ch. Andersen „Sniego karalienė“ (7+) (rež. Paulius Tamolė).

Lapkričio 18 d., 12, 17 val., – Jaroslava Pulinovič „Elzės žemė“ (rež. Povilas Gaidys).

Lapkričio 23 d., 18.30 val., – Jean Anouilh „Euridikė“ (rež. Marius Pažereckas).

Lapkričio 24 d., 18.30 val., 25 d., 17 val., – Agota Kristof „Storas sąsiuvinis“ (rež. Jokūbas Brazys).

Lapkričio 26 d., 12, 17 val., – August Strindberg „Tėvas“ (rež. Māra Kimele).

* * *

Gruodžio 1 d., 18.30 val., – „Mama drąsa“ pagal Bertoldą Brechtą (16+) (rež. Elmārs Seņkovs).

Gruodžio 2 d., 17 val., – Maksim Gorkij „Saulės vaikai“ (rež. Laura Groza).

Gruodžio 3 d., 17 val., – Jaroslava Pulinovič „Elzės žemė“ (rež. Povilas Gaidys).

Gruodžio 6 d., 18.30 val., – Dmitry Krymov „Fragmentas“.

Gruodžio 8 d., 18.30 val., – Doman Nowakowski „Kai kurios erelių rūšys“ (rež. Igoris Reklaitis).

Gruodžio 9 d., 17 val., – H. Ch. Andersen „Sniego karalienė“ (7+) (rež. Paulius Tamolė).

Gruodžio 12 d., 18.30 val., – Milan Marković Matthis „Labas rytas, pone Triuši“ (16+) (rež. Marius Pažereckas).

Gruodžio 13 d., 18.30 val., – „Varovai“ pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“ (16+) (rež. Elmārs Seņkovs).

Gruodžio 14 d., 18.30 val., – August Strindberg „Tėvas“ (rež. Māra Kimele).

Gruodžio 16 d., 17 val., – Jean Anouilh „Euridikė“ (rež. Marius Pažereckas).

Gruodžio 17 d., 17 val., 19 d., 18.30 val., – premjera! Bernard-Marie Koltès „Vakarų krantinė“ (rež. Adomas Juška).

Gruodžio 20, 21, 27 d., 18.30 val., – Eduardo de Filippo „Kalėdos Kupjelų namuose“ (rež. Povilas Gaidys).

Gruodžio 28, 29 d., 18.30 val., – Gintaras Grajauskas „Pašaliniams draudžiama“ (rež. Oskaras Koršunovas).

Daugiau informacijos: www.kdt.lt.

Klaipėdos dramos teatras, tel. (8-46) 31-44-64.

El. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pernai „Šilalės artojas“ pakvietė savo skaitytojus da­ly­vauti konkurse – siuntėte savo išaugintų gėrybių nuot­rau­kas, o redakcija atrinko tris laimėtojus ir apdovanojo „Ši­lalės artojo“ prizais. Šiemet konkursą kartojame – laukiame jūsų derliaus nuotraukų ir trumpo aprašymo. Siųskite nuotraukas el. paš­tu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., dalinkitės socialinių tink­lų profilyje.

Pirmasis rekordišku radiniu pasidalijo Pranas Pocius, atskubėjęs į redakciją su įspūdingu grybu. 

„Kad būna tokių apskritai nežinojau, tik dabar išsiaiškinau, kas jie. Pasirodo, šie grybai yra valgomi“, – stebėjosi Pranas.

Vyras grybą (ir ne vieną – augo gal aštuoni ar daugiau) aptiko negyvenamoje sodyboje netoli Kvėdarnos. Giminaitės nekilnojamąjį turtą prižiūrintis žmogus sako iš pradžių pagalvojęs, kad gal prikrito didelių obuolių. Eidamas arčiau stebėjosi, iš kur negyvenamoje teritorijoje išdygo moliūgų, o paspyręs suprato, jog tai grybai.

Didysis kukurdvelkis, mūsų kraštuose vadinamas pumpotaukšliu, kaip skelbia Panemunių regioninis parkas, gali užaugti iki 1–2 metrų apimties ir sverti apie 20 kg, didžiuliai balti rutuliai pievose atsiranda per vieną naktį. Pumpotaukšliai auga liepos–spalio mėnesiais pievose, ganyklose, parkuose ar soduose. Ne taip seniai šie grybai dar buvo įrašyti į Raudonąją knygą (išbraukti nuo 2019-ųjų).

Tai yra valgomas ketvirtos kategorijos grybas. Žinovai sako, kad jauną grybą (kol mėsa balta) galima valgyti tiek termiškai apdorotą, tiek šviežią. Paruošimas labai paprastas: supjaustyti plonais griežinėliais, šiek tiek užberti druskos, pašlakstyti citrinų sultimis bei pa­likti kelioms valandoms. Ska­nu ir keptas – tiesiog apvoliotas džiūvėsėliuose ir iškeptas keptuvėje ar ant grotelių. Pastebima, jog šiam grybui reikia daugiau nei kitiems grietinės, sviesto, o šiaip maistinėmis savybėmis didysis kukurdvelkis nenusileidžia net baravykams. 

„Kukurdvelkį gerai pažįsta Sibiro gyventojai, ypač medžiotojai, medkirčiai, geologai – tie, kurių darbas pavojingas ir dažnai tenka susižeisti. Tokios nelaimės atveju pati geriausia priemonė yra kukurdvelkis. Šviežias jis perlaužiamas ir vidine puse dedamas ant žaizdos. Sustabdo kraujavimą, žaizda greitai užsitraukia ir nekyla jokių komplikacijų“, – skelbia Panemunių regioninio parko direkcija. 

Skirtinguose Lietuvos regio­nuose šis grybas vadinamas įvairiai: kukurbezdis, milžininis bizdžius, kukurbezdalis, kubyzdalis (Dzūkijoje, Simno apy­linkėse), skusbezdalis (Su­val­ki­joje), pumpotaukšlis (Že­mai­tijoje, Dzūkijoje), kubezdolis, di­dysis bezdukas. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Į gyvenimą sparčiai besiveržiančios technologijos – ir į gerą, ir į blogą. Iš vienos pusės žmonės nebemoka kliautis savo galva, iš kitos – progreso nesustabdysi. Tik bėda, kad ne visi geba prisitaikyti prie spartaus pokyčių tempo. To pavyzdys – Kvėdarnos gatvių pavadinimai, kurie patvirtina, jog nebeužtenka žinoti, kas kur gyvena, bet reikia ir tikslių adresų.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 62

Praėjusį penktadienį Pa­jū­ryje vasaros šventę-sąs­krydį surengė Lietuvos sa­vi­val­dy­bių asociacija. Iš vi­sos Lietuvos su­va­žiavę se­niūnai bendravo su Seimo nariais, Vidaus reikalų mi­nisterijos (VRM), „Ke­­lių priežiūros“, savivaldybių vadovais, pa­ger­bė labiau­siai nusipelniusius seniū­nus, da­li­josi patirtimi bei problemomis.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 62

Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. 

Apie tai, kas šitai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pa­vojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, ta­bako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direk­toriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas. 

Rūkyti pradeda paauglystėje

G. Belian teigimu, jaunimas pradeda rūkyti skatinamas smalsumo, noro eksperimentuoti, išbandyti ką nors naujo, pritapti prie bendraamžių. 

„Tabako pramonės kasmet išleidžia milijardus dolerių, kad sukurtų ir parduotų rek­lamas, kuriose rūkymas rodomas kaip įdomus, žavingas ir saugus. Nors tabako rek­lama Lietuvoje bei daugelyje Europos šalių yra uždrausta, tabako vartojimas vis dar rodomas vaizdo žaidimuose, internete ir televizijoje. Taip pat didžiulę įtaką daro filmai, kuriuose rodomi rūkantys žmonės. Tyrimai liudija, kad jauni­mas, matydamas tokius filmus, rūkyti pradeda dažniau“, – kal­bėjo NTAKD atstovė. 

Be to, naujus iššūkius visuomenės sveikatai kelia sparčiai išpopuliarėjusios naujovės, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gami­niai.

„Šie produktai naujus vartotojus, ypač jaunus, traukia įvairiais skoniais, išskirtiniu di­zai­nu bei prietaisų funkcijo­mis. Ga­mintojai šiuos produktus pristato kaip „saugesnę alternatyvą“ įprastiems tabako ga­mi­niams ar priemonę, galinčią pa­dėti mesti rūkyti. Tačiau būtina suprasti, jog bet koks rūkymas yra žalingas ir jokie alternatyvūs nikotino pro­duktai nė­ra patvirtinti kaip sveikesnės ar veiksmingos priemonės. Dėl to norintieji mesti rūkyti turėtų visiškai at­si­­sakyti rūkymo, o ne ieškoti „svei­­­kesnių“ alternatyvų“. 

Simptomai išsivysto į mirtinas ligas

Rūkomo tabako dūmuose, be nikotino, dar yra iki 400 įvairių kitų medžiagų, tokių kaip dervos ar anglies monoksidas, kurios yra itin kenksmingos sveikatai. 

„Pradėjus rūkyti, iškart pajuntama daugybė šalutinių po­veikių – jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai: pakilęs kraujo spaudimas, galvos skaus­mas ir svaigimas, nemiga, nerimas, drebulys, nuovargis, burnos ir gerklės gleivinės sudir­ginimas, krūtinės skausmas ir spaudimas, sausas kosulys, pa­sunkėjęs kvėpavimas, per­ša­li­mo simptomai, raumenų bei sąnarių skausmas, sutrikęs virškini­mas, išsausėjusi oda ir daug kitų neigiamų reiškinių. Taip pat rūkymas silpnina uoslę bei skonio pojūtį, blogina klausą, greitina senėjimą: trupa dantys, pagelsta oda“, – vardijo G. Belian. 

Jos teigimu, jaunam žmogui priklausomybė nuo nikotino iš­sivysto greičiau nei suaugusia­jam – tai gali įvykti per kelias savaites, net tada, kai surūkomos vos kelios cigaretės per dieną. 

„Rūkymas yra vienas iš pag­rindinių daugelio plaučių li­gų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Be to, ilgalaikis rūkymas gali lemti ir kitų vėžio rūšių, pavyzdžiui, gerklų, skrandžio ar kepenų, išsivystymą. Su cigaretės dūmais į organizmą patekęs nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus, dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Ištirta, kad rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas“, – teigė specialistė.

„Sveikesnių“ alternatyvų nėra

Kone pagrindiniai mitai, susiję su elektroninių cigarečių rūkymu, – neva tai nekelia pavojaus sveikatai, nesukelia priklausomybės. NTAKD atstovė pabrėžė, jog dažniausiai e-cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis neatitinka tik­rojo nikotino kiekio.

Neretai tikima, kad rūkymas mažina stresą ir padeda pasijusti ramiam bei atsipalaidavusiam. Bet iš tiesų tabako komponentai ne atpalaiduoja, o slopina svarbiausias cent­rinės nervų sistemos sritis, dėl priklausomybės nuo nikotino žmogus palaipsniui be cigaretės nebegali atsipalaiduoti. 

„Susidaro užburtas ratas: streso atsiradimas ir jo įveikimas tampa priklausomas nuo rūkymo. Be to, nikotinas palaipsniui blokuoja smegenų ląstelėse esančius mediatorius bei sumažina galimybę patirti malonumą“, – akcentavo G. Belian. 

Ji pažymėjo, kad neegzistuoja „lengvesnis“ rūkymas ir visi rūkymo būdai yra žalingi. 

„Lengvos“ cigaretės yra tokios pat pavojingos, kaip ir bet kokios kitos. Rūkant „leng­ves­­nes“, įtraukiama daugiau dū­mų. Taip pat žalingas yra ir nepastovus rūkymas – surūkant nuo vienos iki keturių cigarečių per dieną, gresia didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu ar širdies liga nei nerūkančiajam“, – aiškino NTAKD direktoriaus pavaduotoja. 

Pasyvus rūkymas – per mažai įvertina grėsmė 

Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru vadinamas pasyviu rūkymu. Švedijos Na­cio­nalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, jog pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 tūkst. nerūkančiųjų gyvybių.

Pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką, 20–30 proc. – plaučių ligų riziką: sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Taip pat 40–60 proc. išauga galimybė susirgti astma. 

Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais bei kitais simptomais.

„Geriausias būdas išvengti pasyvaus rūkymo – visiškas metimas rūkyti. Tačiau tai gali būti labai sunku, ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Todėl, norint išvengti kitų asmenų pasyvaus rūkymo, svarbu stengtis nerūkyti ten, kur yra žmonių, ypač vaikų bei nėščiųjų, taip pat transporto priemonėse, uždarose patalpose, kavinėse“, – ragino G. Belian. 

Kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis užsibrėžto tikslo link. Interneto puslapyje www.nerukysiu.lt pateikiama informacija bei patarimai, priklausomai nuo to, kuriame

metimo rūkyti etape esate – iki svarstymo, pasirengimo, veiksmų, palaikymo, pokyčių įtvirtinimo ar atkryčio.

Daugiau informacijos apie rūkymą, jo žalą sveikatai bei patarimus metantiems rasite NTAKD interneto puslapyje www.nerukysiu.lt.

Šiandien, 15 val., Prapymo kaime Laukuvos parapijos kle­bonas kun. Vytautas Šiaudvytis šventina atnaujintą kop­lytėlę su Marijos Maloningosios skulptūrėle. 

Prapymo gyventojai daug me­tų su gailesčiu žiūrėdavo, kaip vis labiau byra ant ąžuolo pakabintos koplytėlės likučiai. Daugelis jau nebeatsiminė net kokiam šventajam ji buvo skirta. Iniciatyvos grąžinti tradiciją statyti pakelėje koplytėles su šventųjų skulptūromis ėmėsi Žadeikių seniūnas Faustas Meiženis.

Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus vyresnioji specialistė Birutė Urbutytė-Jokubauskienė išsiaiškino, kad sunykusi koplytėlė Prapyme bu­vo skirta Marijai Maloningajai – tą patvirtino ir kaime gyvenantis Rimvydas Girčys. Pagal fotografijose išlikusį vaizdą naują skulptūrėlę sukūrė tautodailininkas Adolfas Teresius. Beje, tai nebe pirmas tautodailininko kūrinys Žadeikiams – šiemet jau buvo pašventinta Šv. Florijono statulėlė. 

Skelbiama, jog finansavimą šiems darbams skyrė Šilalės savivaldybė.

„Šilalės artojo“ inform.

Žadeikių seniūnijos nuotr.

Nuo naujos kadencijos pradžios praėjo vos daugiau nei 100 dienų, tačiau jų užteko išryškėti nuostabą keliančioms tendencijoms. Savivaldybės administraciją vienas po ki­to palieka valstybės tarnautojai ir įstaigų vadovai. Apie priežastis garsiai nekalbama, bet faktas, kai iš­einantiems iš darbo dosniai dalijamos išeitinės kompensacijos, leidžia įtarti, jog naujoji valdžia yra linkusi dirbti su „sa­vais“.

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 62

Jau antrą rugpjūtį tie, kuriems brangus poetinis žodis ar žavisi dainuojamąja poezija, vyko į Kaltinėnų Dvasingumo parką klausytis poetų ir bardų kūrybos festivalyje „Žodžiai nebijo lietaus“.

Paskatinta Šilalės kultūros centro darbuotojų ieškoti naujovių, netradicinių kultūrinių sprendimų, Kaltinėnų kultūros namų koncertų (spektaklių) or­ganizatorė Neringa Eitutienė sugalvojo miestelyje surengti poezijos ir muzikos šventę. Pa­si­­rodo, naujos dvasios, kultūri­nės įvairovės rei­kėjo ne tik kaltinėniškiams – bardų festivalis ,,Žodžiai nebijo lietaus“ tapo itin patraukliu ir laukiamu renginiu.

„Dvasingumo parke yra didelė dauba, priridenta akmenų, kurioje gali vykti netradiciniai susiėjimai. Ta ypatinga erdvė idealiai tinka ir poezijai, ir gitarų muzikai, ir pianino skambėjimui“, – įsitikinusi festivalio sumanytoja. 

O romantinis festivalio pavadinimas gimė už lango lyjant lietui.

„Galvojau, jog šventės pavadinimas bus susietas su žodžiais, su jų reikšme, svarsčiau, kaip bus, jeigu lis (juk lauko renginys), o už kabineto lango tądien lijo. Ir staiga atklydo mintis, kad žodžiai neturi bijoti lietaus“, – prisiminė N. Eitutienė.

Praėjusį šeštadienį vykusį renginį pradėjo Šilalės krašto menininkė, autorinių dainų atlikėja Renata Gužauskienė: ji nuoširdžiai dalinosi su klausytojais savo kūryba ir vylėsi, jog į šventę atėję žmonės iš jos kažką pasiims ir išsineš.

Bardams iš Jurbarko šiame festivalyje šiemet atstovavo Agnė Siriū­nai­tytė, Aridonas Daukša ir Sau­lius Lapėnas. Pasak A. Dauk­šos, jie slapta tikėjosi, kad ir šiais metais bus pakviesti į Kaltinėnus, nes pirma­sis jiems paliko stebėtiną įs­pūdį: koncertuoti tokioje pušų ir akmenų erdvėje, kur susirinkę žmonės ir klauso, ir girdi, ne taip dažnai pasitaiko.

„Jeigu gerai įsiklausai į bardų dainas, tai pirmenybė visada atitenka žodžiui. Nors frazėje „dainuojamoji poezija“ pirmas žodis yra daina, mums, kūrėjams, pirmiausia atsiranda žodis ir mintis, norime, kad klausytojas ją išgirstų. Geras bardas nepailsta kurti, dainuoti, stebinti“, – dalinosi mintimis jurbarkiškiai.

Kūrybiškumu, muzikiniais šėliojimais, užburiančiu bendravimu klausytojus stebino grupė iš Klaipėdos ,,Jonas Baltokas ir JieDu“ – bardas ir Klaipėdos Pilies teatro aktoriai Vilija Gruodytė-Šeputienė ir Ramūnas Šeputis. 

Aktoriniu talentu, profesionaliu dainavimu, nuoširdžiu bendravimu žiūrovus sužavėjo aktorė ir dainų atlikėja Lina Rastokaitė. Jos programa „Muzika, kuri pakeitė Lietuvą“ šildė klausytojų širdis, o solistė ne tik dainavo, bet ir pasakojo šmaikščias istorijas apie lietuvių kompozitorius bei poetus, dalinosi mintimis, įžvalgomis, kokią kultūrinę ir net politinę reikšmę turėjo muzika praėjusiame šimt­metyje.

„Koncertuodama tokiose netradicinėse vietose aš labai pasikraunu. Kokia čia graži gamta, įspūdinga vieta. Galvoju, jog nepaprastas turėjo būti žmogus, kuris sutvėrė to­kį parką. Ir tas jo tvarinys pritraukia kitus kūrėjus bei žmones, kurie ateina čia ir dovanoja vieni kitiems gerą nuotaiką. Stebiuosi mažų miestelių dvasia, žaviuosi, kad atsiranda entuziastas, kuris iš nieko padaro tokį traukos centrą. Žaviuosi, didžiuojuosi ir net pavydžiu tokiems žmonėms“, – gėrėjosi Kaltinėnų Dva­singumo parku L. Rastokaitė.

Festivalyje „Žodžiai nebijo lietaus“ ne tik skambėjo bardų at­liekamos dainos, bet buvo galima pasiklausyti ir poezijos, kurią skaitė Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ narė Daiva Genienė, Šilalės literatų klubo „Vers­mė“ atstovė Dalia Petkevičienė, poetė iš Plungės „Vingiorykštės“ klubo Irena Stražinskaitė-Glinskienė, skuodiškė (literatų klubas „Nojus“) Rita Rupeikienė. Poezijos ir muzikos šventėje dar skambėjo „Laiko lašai“ (Skaudvilė), „Vieversys“ (Kelmė), „Be rėmų“ (VšĮ Kelmės profesinio rengimo cent­ras) klubų narių eilės.

Festivalio metu veikė įvairios edukacijos. Anot renginio sumanytojos N. Eitutienės, taip no­rėta pritraukti visą šei­mą: kol tėvai klausėsi koncerto, vaikai galėjo užsiimti jiems įdomia veikla ir netgi pasidaryti darbelį. Edukatorė Ne­da Šimkūnaitė mokė gaminti žibintus iš kaltinėniškių šeimininkių atiduotų nereikalingų stiklainių, o sutemus jais apšvietė renginio vietą. Lina Bajorinienė iš Baub­lių muziejaus rodė, kaip išlieti žvakes, kaltinėniškė menininkė Ieva Vitartaitė atskleidė darbo su augalais, šįkart – samanomis, pas­laptis, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos dailės mokytoja Valentina Kinderienė su mokiniais piešė ant skėčių, nes būtent skėtis yra šio festivalio simbolis. Papuoštus skėčius rengėjai dovanojo poe­tams, atlikėjams, rėmėjams. O koncertų (spektak­lių) organizatorė N. Eitutienė bei renginio vedėjas Virginijus Trimirka nuoširdžiai dėkojo tiems, kurie prisidėjo, kad poezijos ir muzikos šventė įvyko ir buvo nuostabi bei įsimintina. 

Audronė NORKAITYTĖ-ŽIAUBERĖ

Deimantės GIRSKYTĖS nuotr.