Šilalės kultūros centre vyko Šilalės rajono tradicinių šokių šventė-varžytuvės „Šok, žemaiti, šonke 2023“ („Patrepsynė 2023“ atrankinis turas). Kojų miklumą išbandė rajono jaunieji tradicinių šokių mylėtojai. Šventė skirta Vilniaus 700-ųjų metinių sukakčiai paminėti.

Varžytuvėse pasirodė net 57 tautiniais kostiumais pasipuošusios poros iš Šilalės Dariaus ir Girėno progim­na­zijos (mokyt. Alma Rumšienė), Kvė­darnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos (mokyt. Gražina Pameditienė ir An­gelė Grikšienė), Pa­jū­rio Stanislovo Bir­žiškio gimnazijos (mokyt. Dana Dai­naus­kienė), Kal­ti­­­nė­­nų Aleksandro Stul­ginskio gimna­zi­jos (mokyt. Ilona Rau­donienė), Lau­ku­­vos Norberto Vėliaus gimnazijos (vadovė Olga Jog­minienė) šokėjai, Šila­lės Simono Gau­dėšiaus gimnazijos „Et­no­kul­tūros studijos“, Ši­lalės kultūros cent­ro NVŠ „Etno­kul­tūros studija“ nariai (vad. I. Rau­do­nienė).

Šokėjai rungėsi dviejose kategorijose – pradedančiųjų bei pažengusiųjų. Grojo tradicinė kapela „Karšuva“ (vad. Vaclovas Rudys).

Kompetentingos komisijos sprendi­mu, pradedančiųjų kategorijoje prizines vietas ir kelialapius į respublikinį konkursą-varžytuves „Patrepsynė 2023“, vyksiančias Šiauliuose, iškovo­jo Rugilė Norbutaitė ir Deividas Put­ramentas iš Kvėdarnos, Marija Rei­mon­taitė ir Martynas Šiurys iš Kaltinėnų bei Austėja Stankutė ir Nojus Jašinskas iš Kvėdarnos.

Pažengusiųjų kategorijoje keturias prizines vietas bei teisę dalyvauti „Pa­trepsynėje 2023“ pelnė Urtė Jorū­dai­tė ir Justas Ašmonas iš Šilalės kultūros centro NVŠ „Etnokultūros studija“, Ak­vilė Beinoriūtė ir Lukas Šemetas iš Lau­kuvos, Dovilė Tamašauskaitė ir Ar­­mi­nas Zdanavičius iš Kaltinėnų bei Gab­rielė Norušaitė ir Gustas Les­čiaus­kas iš Šilalės.

Pradedančiųjų kategorijoje už geriausiai sušoktą šokį „Antanas“ apdo­va­noti Gerda Knystautaitė ir Ignas Mi­ka­­lauskas iš Laukuvos, už šokį „Latrišas“ padėkos įteiktos Emilijai Jakavickaitei ir Justui Kuizinui iš Kvėdarnos. Už geriausiai sušoktą „Sakė mani šokių“ apdovanoti Urtė Levickaitė ir Mantas Kačinauskas iš Lau­kuvos, už šokį „Že­­mai­tikė“ – Melita Auškalnytė ir Sta­sys Aidas Šerpetauskis iš Pajūrio bei Emi­lija Kėblaitė ir Emilis Kėdys iš Kal­tinėnų.

Visi šventės-varžytuvių „Šok, žemaiti, šonke 2023“ dalyviai bei atskirų šokių nugalėtojai apdovanoti padėkos raštais ir saldžiais prizais, o juos ruošę vadovai – padėkos raštais, knygomis ir taip pat saldžiomis dovanėlėmis. Nugalėtojams linkime kuo didžiausios sėkmės gegužės 13 d. Šiauliuose vyksiančiame respublikiniame konkur­se-varžytuvėse „Patrepsynė 2023“. 

Ilona RAUDONIENĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etnografijai) 

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.

Savivaldybės duomenimis, mūsų rajone gyvena 1165 darbingo amžiaus neįgalieji ir 148 vaikai su negalia, dar yra per 1,2 tūkst. senyvo amžiaus gyventojų, kuriems reikalinga slauga ar pagalba. Nors nevyriausybinių organizacijų finansavimas kasmet didėja, tik nedidelė dalis šių žmonių gauna paslaugas, o ir tos pačios dažniausiai tebūna malonus bendravimas, pasidalijimas mintimis ar trumpos išvykos.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės JANKAUSKIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 29 

Sakoma, kad geriausia proga kažką daryti yra „dabar“. O kada geriausia prisijungti prie „Pildyk“ ir išbandyti eSIM paslaugą? Irgi dabar! Visiems naujiems ir esamiems išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ klientams šiuo metu galioja išskirtinis pasiūlymas – aktyvavus eSIM paslaugą, 69 GB kainuos vos 69 centus per savaitę!

Apie visus geriausius išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ planų pasiūlymus galite sužinoti svetainėje www.pildyk.lt.

Kas yra eSIM?

eSIM – tai skaitmeninė SIM kortelė, kuri yra integruota pačiame telefone. Ji leidžia naudotis mobiliojo ryšio planu nenaudojant mums visiems įprastos, fizinės SIM kortelės. Technologija leidžia skambinti ir priimti skambučius, gauti ir siųsti SMS bei naudotis internetu lygiai taip, kaip su įprasta SIM kortele.

Ją įdiegti – itin paprasta. Užtenka nuskenuoti QR kodą ir telefone integruotas modulis bus iškart susietas su numeriu. Naujos kartos technologija išplečia įprastas fizinės SIM kortelės ribas – viename įrenginyje galima naudotis keletu numerių, skirtingų operatorių siūlomais planais, išvengti fizinių apsilankymų salonuose ar parduotuvėse.

Ne mažiau svarbus ir saugumo aspektas – eSIM yra apsaugota papildomomis saugos priemonėmis, tad joje esančių duomenų negalima klonuoti ar pasisavinti perkeliant į kitą įrenginį. Modulio integracija įrenginio viduje jį apsaugo ir nuo išorės veiksnių – jis nesusidėvi, nepasimeta ir nesusilanksto.

Kaip pradėti naudotis eSIM „Pildyk“ tinkle?

Dabar, aktyvavus eSIM, naujiems ir esamiems klientams „Pildyk“ siūlo pasinaudoti itin patraukliu plano pasiūlymu – savaitei 69 GB + 199 min. + 99 SMS kainuos vos 69 centus! Pasibaigus pirmajai savaitei, įsijungs neribotas bendravimas + neriboti GB planas už 5 Eur/sav. Pasiūlymo laikas ribotas.

Pradėti naudotis eSIM „Pildyk“ tinkle – itin paprasta. Pirmiausia, įsitikinkite, kad jūsų įrenginys palaiko šį funkcionalumą – tai sužinoti galite „Pildyk“ puslapyje, arba paspaudę čia. Puslapyje pasirinkite 69 GB planą, įveskite savo el. pašto adresą, kuriuo bus atsiųstas eSIM profilis, pasirinkite naujosios eSIM telefono numerį ir beliks tik susimokėti 69 centus per el. bankininkystę arba tiesiai iš balanso. Paštu gavus QR kodą belieka jį nuskanuoti ir viskas – jūsų kortelė ir planas jau aktyvuoti.

„Man tai tarsi įpareigojimas dar stropiau stengtis eiti į priekį savo kūrybinėje veikloje“,- sako Gunta Gelgotė, aukščiausią šalies profesionalaus scenos meno apdovanojimą „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi kaip solistė atlikusi Julijos vaidmenį Broniaus Kutavičiaus operoje „Lokys“, pernai rudenį pastatytoje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Iš Latvijos kilusi, Lietuvoje gyvenanti G. Gelgotė išsiskiria itin subtiliu koloratūriniu sopranu. Po studijų Rygoje ji atvyko į Vilnių ir LMTA baigė vokalinio meno magistrantūrą (profesorės Reginos Maciūtės klasė). Dainininkė yra parengusi vaidmenų Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre, surengė pasirodymų su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dalyvavo keliuose LNOBT ir „Vilnius City opera“ pastatymuose. Taip pat G. Gelgotė yra aktyvi šiuolaikinės muzikos atlikėja.

G.Gelgotė pasakoja apie Julijos vaidmens gimimą, ne pirmą bei sėkmę atnešusį bendradarbiavimą su režisieriumi Gintaru Varnu ir darbą Klaipėdos muzikiniam teatre.

Didžiuojamės, kad buvote apdovanota būtent už vaidmenį parengtą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Ką jums reiškia „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimas už Julijos partiją B.Kutavčiaus operoje „Lokys“?

Esu gavusi apdovanojimą Latvijoje už muzikine veiklą. Kai sužinojau, kad esu tarp nominuotųjų gauti „Auksinį scenos kryžių“, svarsčiau kodėl aukščiausias scenos meno apdovanojimas Lietuvoje pavadintas būtent tokiu vardu... Kai jį gavau, pajutau, kad šalia apdovanojimo džiaugsmo, tai ir atsakomybės našta. Man tai tarsi įpareigojimas dar nuoširdžiau stengtis eiti į priekį savo kūrybinėje veikloje.

Kai sužinojau, kad KVMT bus statomas B.Kutavičiaus "Lokys", susiradau natas, perskaičiau  medžiagą ir nusprendžiau, kad tai ne man. Aš gi esu aukštas ir lengvas sopranas, o Julijos partija parašyta žemam, centriniam soprano registre. Po keletos savaičių dar kartą peržiūrėjau operos medžiagą ir vėl atidėjau į šoną. Tačiau kai išgirdau, jog spektaklį statys režisierius Gintaras Varnas – čiupau natas ir nusprendžiau dalyvauti perklausoje!

Prieš važiuodama į Klaipėdą perskaičiau prancūzų rašytojo Prospero Mérimée novelę, pagal kurią sukurta opera „Lokys“, ir labai „užsikabinau“. Mane sudomino Julijos charakteris, jai tekusių išbandymų dramatiška giluma, žaismingumas ir net vėjavaikiškumas, nepaisant aplink vykstančių įvykių. Sudainavusi perklausoje, grįždama atgal į Vilnių, liūdėjau, kad reikia atsisveikinti su kūriniu, kurį ką tik labai pamilau, nes buvau tikra, jog negausiu šio vaidmens. Mat perklausoje dalyvavo labai geros solistės, kurios man atrodė tinkamesnes šiai partijai nei aš. Koks didžiulis buvo mano džiaugsmas, kai sulaukiau pranešimo, kad galėsiu ruošti Julijos partiją. Į operos „Lokys“ repeticijas Klaipėdoje vykau su didžiuliu užsidegimu ir noru dainuoti.

Gal galite išduoti ką tokio turi režisierius G.Varnas, kad su jo pagalba solistai scenoje ypatingai atsiskleidžia?

Bandau atspėti, ką tokio daro G.Varnas, kad scenoje įvyksta stebuklai. Jis nedaug kalba, beveik nieko nerodo, pasako esmines mintis ir duoda kryptį, galimybę eiti, išdrįsti ieškoti bei kurti.  G.Varnas leidžia mums galvoti, kad mes tą spektaklio piešinį kartu sustatom. Tai pajutę žmonės atsiskleidžia, įjungia fantaziją. Taip kūryba tampa harmoninga ir net sakyčiau jausminga.

Dar tik vieną kartą dainavau publikai Julijos partiją, nes ją paruošėme trys solistės: aš, Ieva Barbora Juozapaitytė ir Judita Butkytė-Komovienė. Esu labai dėkinga kolegėms už bendrystę, už bendrus vaidmens niuansų ieškojimus. Mes mokėmės viena iš kitos.

„Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonijoje užsiminėte ir apie operos „Lokys“ siužeto sąsajas su tuo kas vyksta šiandienos pasaulyje. Kuo opera svarbi šiandienos visuomenei?

Kasdien nuo karo Ukrainoje pradžios seku ten vykstančius įvykius. Dažnai prisimenu, kad kol mes ramiai gyvename, Ukrainos žmonėms šiuo metu tenka mąstyti ne apie kūrybinius iššūkius... Ką jie išgyvena? Kaip jaučiasi tie vaikai, kurie išvežti į Rusijos tolumas? Ir kas būtų, jei ukrainiečiai nebūtų tokie didvyriai?...

Kartu su režisieriumi G.Varnu nagrinėjome operos „Lokys“ siužetą daug dėmesio skirdami žmogiškųjų santykių analizei, psichologiniams veikėjų išgyvenimams. Režisierius paminėjo, kad raudonas lokys arba meška yra Rusijos simbolis. B.Kutavičiaus operos „Lokys“ siužetas ir muzika žadina vaizduotę ir skatina susimąstyti, pakelti mintis aukščiau kasdienybės.

Beje, su režisieriumi G.Varnu jūs dirbote jau ne kartą?

Julija iš operos „Lokys“ – mano trečias kūrybinis bendradarbiavimas su režisieriumi G.Varnu. Šis režisierius labai profesionalus ir dalykiškas, nors kūrybinėse komandose susitikome jau ne kartą, bet kas kart tarsi viską pradedame naujai. Ankstesnės patirtys naujuose pastatymuose tarsi pamirštamos.

Rygoje G.Varnas atstatė savo seniau statytą G.Verdi operą „Kaukių balius“. Buvau viena iš keturių solisčių dalyvavusių perklausoje pažo Oskaro vaidmeniui. Į repeticijų procesą įsijungiau vėlai ir nemokėdama medžiagos. Ant scenos žaismingai paimprovizavau ir vakare sulaukiau skambučio, kad turiu skubiai išmokti visą partiją ir dainuoti pirmus spektaklius.

O vėliau teko laimė Vilniuje dainuoti Onutės Narbutaitės operoje „Kornetas“, kurią režisavo G. Varnas. Ten jau turėjau galimybę pasinerti į ilgesnį kūrybinį procesą su kerinčia muzikine ir tekstine medžiaga. 

Kokie jūsų ateities planai?

Šiuo metu ruošiu soprano partiją O.Narbutaitės oratorijoje „Centones meae urbi“, kuri skambės Vilniaus festivalyje. Su Latvijos simfoniniu orkestru dainuosiu Francis Poulenc operoje „Gloria“. Čia numatytas koloratūrinio soprano vaidmuo, bet kol procesas neprasidėjo, daugiau nesiplėsiu. Kadangi dainuoju ne mažai kamerinės ir šiuolaikinės muzikos, turiu daug darbo įdėti ne tik lavindama balsą, bet ir ruošdama įvairią muzikinę medžiagą. Ruduo turėtų būti užimtas, tad pasiruošimas vyksta jau dabar. Kaip aš juokauju, daug laiko praleidžiu „savo oloje“, t.y. besimokydama. Tad labai vertinu repeticijų procesą su kolegomis, kur vyksta kūrybinė bendrystė ir  užsimezga žmogiškasis ryšis.

Ar patiko dirbti Klaipėdoje?

Klaipėdos muzikinio teatro suburtas kolektyvas jungia talentingus ir kūrybingus žmones. Su jais dirbdami drauge ir palaikydami vienas kitą turėjome puikų laiką. Stebėti kolegų darbą – vertinga patirtis ir įkvėpimas. Kita vertus, tai ir malonumas: įdomiai dirbantis kolega lyg priverčia ir mane iš savęs reikalauti daugiau. Bet, žinoma, labiausiai atsidavimo ir grynumo reikalavo pati muzika ir operos istorijoje slypinti prasmė.

Beje, kai tik turėjau laisvo laiko ir jėgų po repeticijų, vaikščiojau po Klaipėdos senamiestį, juo grožėjausi, lankiausi Klaipėdos dramos teatre, persikeldavau į Smiltynę pasivaikščiojimams.

Gegužės 24 d., 18 val. – MMLAB („Meno ir mokslo laboratorija“). „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“.

Gegužės 24 d., 19.30 val. – Klaipėdos dramos teatras. „Fragmentas“.

Gegužės 25 d., 18 val. – Alytaus miesto teatras. „Civilio dienoraštis“.

Gegužės 25 d., 20 val. – Valstybinis Vilniaus mažasis teatras. „Scilė nori būti žmogumi“.

Gegužės 26 d., 15 val. – teatras „Atviras ratas“. „NT drama“.

Gegužės 26 d., 17.30 val. – VšĮ „Darbininkai“. „Laisvė“.

Gegužės 26 d., 19.30 val. – Lietuvos nacionalinis dramos teatras. „Sirenų tyla“.

Gegužės 27 d. 16.30 val. – „Operomanija“. „Puikus naujas kūnas“.

Gegužės 27 d., 18.30 val. – OKT / Vilniaus miesto teatras. „Žuvėdra“.

Gegužės 28 d., 16 val. – Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“. „Me Two / Savoj krūvoj“.

Gegužės 28 d., 18 val. – Klaipėdos dramos teatras. „Lost Lost Lost“.

Daugiau informacijos: www.theatrium.lt

Bilietus platina: www.bilietai.lt

Pavasarį startuoja ilgai lauktas kelionių sezonas – visi skuba aplankyti žiemos sezonu primirštas sodybas ar saulės šiluma pasimėgauti pajūryje. Dažnai keičiant buvimo vietą pravartu su savimi turėti ir „Laisvą internetą“, kuris užtikrins interneto ryšį visur, kur nukeliautumėte. Kaip tik jam „Tele2“ paruošė išskirtinį pasiūlymą – pasirašę 24 mėn. sutartį su 50 GB ar 100 GB planais, pirmus 3 mėnesius internetu galėsite naudotis nemokamai! Tai – ne vienintelis dėmesio vertas pasiūlymas – dabar daug pigiau galite įsigyti išmanųjį „LG“ televizorių bei nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“.

Visus pasiūlymus ir daugiau informacijos apie juos galite rasti internetiniame puslapyje www.tele2.lt.

50 GB arba 100 GB – pirmieji 3 mėnesiai nemokami

Suskubkite pasinaudoti išskirtiniu „Tele2“ pasiūlymu 50 GB ir 100 GB „Laisvo interneto“ planams. Nauji klientai, užsisakę 50 GB arba 100 GB planą ir sudarę 24 mėn. sutartį, turės galimybę pirmuosius 3 mėn. juo naudotis nemokamai. Be to, suteikiama 14 d. paslaugos grąžinimo garantija ir 1 mėn. nemokama „Go3“ televizija. „Go3“ televizijos sutartis neterminuota, todėl po 1 mėn. šis pasiūlymas nustos galioti. Jeigu norėtumėte jį pratęsti, pasibaigus nemokamam 1 mėn., „Go3“ televizijos kaina bus vos 11,99 Eur/mėn. 50 GB plano kaina, pasibaigus pirmiesiems 3 mėn. – 8,90 Eur/mėn., tuo tarpu 100 GB – 11,90 Eur/mėn.

Sporto renginių maratonui – „LG“ televizorius pigiau

Ieškantiems plono, aukštos raiškos televizoriaus vertėtų užmesti akį į „LG UHD AI“, kuris pasižymi 50 colių įstrižaine. Šis televizorius sukuria tikrą 4K raiškos pojūtį – jame integruotas 5-os kartos procesorius su dirbtiniu intelektu, o tai suteikia geresnę filmų ir serialų žiūrėjimo patirtį.  

Šis televizorius turi asmeninių nustatymų funkciją. Galite susikurti savo paskyrą ir žiūrėti jums rekomenduojamą turinį. Mėgaukitės filmais su „Filmmaker mode“ funkcija, kuri suteiks autentiškiausią filmų žiūrėjimo patirtį. Ji suteiks galimybę reguliuoti filmų raišką arba stebėti juos tarsi iš režisieriaus perspektyvos.

Taip pat galėsite įsijungti ir sporto funkciją – tokiu būdu visada gausite pranešimus apie svarbiausias artėjančias rungtynes. „LG“ bendadarbiauja su garsiausiais žaidimų pramonės žaidėjais, todėl jūs turėsite galimybę žaisti naujausius žaidimus, naudodamiesi „Cloud Game“ žaidimų aplinka.

Dabar, kartu su planu sudarę 36 mėn. įrenginio išsimokėjimo sutartį, šį „LG“ televizorių galėsite įsigyti net 94 Eur pigiau. Televizoriaus mėnesio įmoka siekia vos 9,55 Eur, o pradinė įmoka – 1 Eur.

Jūsų naujasis pagalbininkas – „Lenovo“ kompiuteris vos nuo 1 Eur

Ilgai tarnaujanti baterija, aukšta ekrano raiška ir stereo garsiakalbiai – visos šios savybės apibūdina „Lenovo IdeaPad3“ (8+256GB) nešiojamąjį kompiuterį. Tai greitas ir kompaktiškas kompiuteris, sukurtas tam, kad jį patogiai galėtumėte vežtis į visas savo išvykas, kuriose galėsite mėgautis filmais bei muzika, o prireikus – atlikti visas užduotis.

Dabar, kartu su planu pirkdami nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo IdeaPad3“ (8GB + 256GB) ir sudarę 36 mėn. įrenginio išsimokėjimo sutartį, jį galite įsigyti vos už 1 Eur pradinę įmoką. Kompiuterio mėnesio įmoka siekia 14,94 Eur/mėn.

Balandžio 29 d., 18.30 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys choreografinių miniatiūrų programą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtą Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ - universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba pasakos apie Klaipėdos krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kitusią šio gyventojų tapatybę.

2022-ųjų vasarą atšventus Klaipėdos miesto įkūrimo 770-ąsias metines ir Lietuvos Respublikos Seimui 2023-uosius paskelbus Klaipėdos krašto metais, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ėmėsi misijos įgyvendinti ypatingą šioms progoms skirtą projektą.

2022 m. vykusio parengiamojo projekto etapo metu KVMT baleto trupės artistai gilinosi į Klaipėdos krašto istoriją, dabarties aktualijas ir drauge kūrė šio unikalaus krašto ateities viziją, padedami projekto konsultantų (tarp jų – Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius, Klaipėdos universiteto profesorius Valentinas Masalskis; kompozitorė, LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros docentė Nijolė Sinkevičiūtė; Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė dr. Elena Matulionienė). Kūrybinėse dirbtuvėse gimė ir buvo plėtojamos 3–10 minučių trukmės choreografinių miniatiūrų meninės koncepcijos – siužetai, choreografinis piešinys, parenkamos lokacijos, kostiumai, kuriama ir įrašoma muzika, vaizdo projekcijos – siekiant, kad visi minėti elementai atspindėtų autentišką, tik Klaipėdos kraštui būdingą pasaulėjautą, galvoseną, gyvenimo būdą.

Kūrybiniam projekto procesui vadovavo KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas ir buvusi KVMT baleto meno vadovė Jelena Lebedeva. Jiems talkino asistentės choreografijai Oleksandra Borodina ir Daria Verovka, vaizdo medžiagos kūrėjas Imantas Boiko, garso takelio kūrėjas Kristijonas Lučinskas, kostiumų stilistė Ernesta Venckutė, grimo ir šukuosenų dailininkė Aira Braždienė.

„Ieškojome ir radome sąsajų tarp judesio, kalbos, istorijos,“ – pasakoja vienas projekto meno vadovų Aurelijus Liškauskas. „Klaipėdos praeitis, dabartis ir ateitis neatsiejama nuo gamtos, jūros, jūreivių... Išvysite senoviniais autentiškais rūbais pasipuošusius žmones, atliekančius senovines apeigas, geriančius kafiją, nes tik Klaipėdos krašte ja mėgautasi jau prieš šimtą metų. Visas dalis jungia jūra, kuri šio krašto žmones maitino, susiejo jų gyvenimus per bendrą veiklą, išskyrė išvykusius į tolimas keliones ar visam laikui pasiglemžė iš jos negrįžusius. Ir, žinoma, vaizduojamos šį kraštą purčiusios negandos, žemių dalybos, kurios, laimei, atvedė į Klaipėdos krašto grąžinimą Lietuvai, kuo mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės“.

Galutinį pavidalą įgijusių choreografinių miniatiūrų fragmentai įamžinti vaizdo klipuose, kuriuos netrukus išvysite KVMT interneto svetainėje ir feisbuko paskyroje. Kiekvienas vaizdo klipas nufilmuotas vis kitoje istorinėje Klaipėdos krašto vietoje, žyminčioje kraštui svarbius įvykius, o juose besifilmuojantys šokėjai puošėsi stilizuotais tradiciniais klaipėdiečių kostiumais, atspindinčiais ilgą istorinio kostiumo raidos kelią – nuo senųjų Rytprūsių žvejų, ūkininkų ir jų šeimų kasdienių drabužių iki šiuolaikinių miestiečių kosmopolitinės aprangos ir futuristinės mados vizijų. Kiekvieno vaizdo klipo koncepcijos pagrindu tapo vienas spalvinis koloritas, vienodas istorinis kontekstas, aplinka, gamtos elementai. Dar vienas vaizdo klipų dėmuo – kinematografiškas ir įtraukus elektroninės muzikos audinys, kurio garsyną kūrė garso menininkas ir kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Pasak jo, „muzikiniame audinyje išgirsite liaudies instrumentus – kankles, birbynę, taip pat KVMT atlikėjų įrašytas muzikines partijas, o viską apjungs Klaipėdos miesto garsovaizdžiai“.

„Dar kitoks projekto pavidalas – gyvai atliekamų pilnos trukmės choreografinės miniatiūrų ir vaizdo projekcijų koliažas – bus pristatytas publikai Klaipėdos Žvejų rūmuose, Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečio progai skirtuose renginiuose. Labai laukiame publikos ir norime tai pristatyti“,- sako A.Liškauskas.

Rengiant projektą KVMT bendradarbiavo su lietuviškos mados prekės ženklu „2ru2ra“, Pajūrio regioninio parko direkcija, Kretingos muziejaus žiemos sodu, Klaipėdos etnokultūros centru, Lietuvos jūrų muziejumi, Gintaro muziejumi ir parduotuve „Amber Queen“. Projektą finansiškai parėmė: Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos konteinerių terminalas.

Balandžio 29 d. 18.30 val. visų krašto istorijos ir jos įprasminimo menininkų kūryboje gerbėjų laukiame Klaipėdos Žvejų rūmų Didžiojoje salėje.

KVMT inform.          

Iš žiemos sąstingio ima busti pievos ir laukai, 

čiulba raliuoja įvairiabalsis paukščių choras. Keliasi Žemė. Ateina Velykos.

Senovėje sakydavo: „Papročius žinosi, per Velykas neliūdėsi“. 

Margučių ridenimas, Velykės dovanos vaikams, velykavimas, 

laistymasis vandeniu – tikėjimas atsinaujinimo galia, supimasis sūpuoklėse – kuo aukščiau, tuo javai aukštesni augs. Šie ir dar daug kitų pagoniškų 

bei krikščioniškų papročių būrė šeimas draugėn, džiugino bendryste, šiluma, 

artumu. Iš ten, tolimos – artimos praeities, jaukus ir šiltas Velykų rytas, 

kur „nėra baltų servetėlių ant stalo, viskas paprasta/ švaru ir gyva, 

šaltas vanduo, puodynės kieme ant tvoros.../amsi šunelis... (Julius Keleras).     

Ir būtinai dar prie Velykų stalo susėdus, kad būtų vietos 

ir sunokintam žodžiui, kuris keičia „ne tik trumpalaikes nuotaikas, 

bet ir jausmus, galimybes, likimus“ (R. Stankevičius). 

Prisikėlimo rytą teatsiveria širdys pilnatvei.

Rima PETRAITIENĖ

Medžiai ant kelių ar pastatų bei automobilių už­virsta nuolat. Pastebėję pavojų, žmonės praneša ir apie kylan­čias grėsmes. Deja, kartais jų niekas negirdi.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 28

Miestelėnai, vaikštantys Žemaitės gatve, o tiksliau – vedžiojantys savo keturkojus palei „Statybų duoną“ ar važiuojantys čia įsigyti statybinių medžiagų, pastebėjo, kad vyksta mistinis reiškinys – iš žemės veržiasi ryškiai žalias skystis, kuris dar ir garuoja. Sunerimę gyventojai iškvietė ugniagesius, kurie aptvėrė šį plotą STOP juosta ir iš­vyko. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 28