Gyventojų saugumo užtikrinimas turėtų būti vienas iš svarbiausių ir strateginių rajono valdžios tikslų, ypač dabar, kai dėl geopolitinės situacijos, netoli vykstančio karo, ekonominio sunkmečio visuomenėje tvyro daug nerimo. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau matyti, jog žmonės yra palikti likimo valiai. Kovodami dėl postų valdžioje, gyventojų interesus šią kadenciją pamiršo ir politikai, ir valdininkai. Pavyzdžiui, tik dabar susizgribta, kad jau daugiau nei pusmetis neveikia dėl saugumo mieste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 89

Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griež­tesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplin­kosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) numatytose bei savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (ekoschemos) bus atlyginta papildomai. 

Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai 

Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta vi­siškai nauja Bendrosios že­mės ūkio politikos „žalioji ar­chitektūra“, kurios vienas iš elementų – ekoschemos, ap­imančios visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariama že­mė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai) ir gyvūnų gerovę. Yra numatyta 10 ekoschemų: kompleksinė eko­schema; veiklos ariamojoje že­mėje; sodų bei uogynų tvar­kymas gamtai palankiu būdu; tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa; ariamųjų durpžemių keitimas pievomis; eroduotos žemės keitimas pievomis; kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros siste­ma; ekstensyvus šlapynių tvar­kymas; perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; gyvūnų gerovė; ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). 

„Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkančius minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudoji­mo, gyvūnų gerovės ar kitus pri­valomus reikalavimus“, – sako Že­mės ūkio ministerijos (ŽŪM)

Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamen­to patarėjas Dainius Stra­vins­kas. 

Ekoschemoms numatyta kas­met skirti 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. 

Dirbantiems žemę – kompleksinė ekoschema 

„Dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, skirta kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, – pabrėžia D. Stravinskas. 

Ši eko­schema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veik­las.

Gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos.

Veikla „Augalų kaita“ skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. 

„Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip keturių augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai augalai (žaliasis pūdymas). Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų da­lis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto. Pareiš­kė­jui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą ket­verių metų įsipareigojimo laiko­tarpį. Plotas, už kurį bus mokama išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha“, – akcentuoja D. Stra­vinskas. 

Per įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas.  

Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatina auginti dirvožemio kokybei išsaugoti svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasė­lius per žiemą, daugiametes ankš­tines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, var­pinius javus ar šių grupių augalų mišinius, juos reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. 

Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinio augalo derliaus nuėmimo. 

Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d.

Sėjant žolinius augalus, juos būtina nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.

Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių bei organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.

Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – vieneri metai.

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir sertifikuota sėkla atnaujinantys bei persėjantys pievas. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklai gaminti. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėn. iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos.

Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – vieneri metai.

Išmoka už veiklą „Neari­mi­nės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veik­lai skiriamas plotas – 1 ha. Konkretus neariminio žemės dirbi­mo būdas nereglamentuoja­mas (pvz., gali būti taiko­ma tie­sio­ginė sėja į neįdirbtą dirvą, sek­lusis dirvos skutimas, juosti­nis žemės dirbimas ir kt.). Ne­nustatytas ir dirvos įdirbimo gy­lis, tačiau pagrindinė sąlyga –­ dirbamuose laukuose taikyti žemės įdirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Šiuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jaut­riausiu periodu, nustatytu GAAB6.

Išsamiau susipažinti su Lie­tuvos žemės ūkio ir kaimo plėt­ros 2023–2027 m. strateginiu planu galite https://zum.lrv.lt/lt/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1/pagal-ek-pastabas-atnaujintas-strateginis-plano-projektas-2022-m).

(Tęsinys kitame numeryje)

Netrukus prasidės Adventas, kaip ženklas, kad artėjame šv. Ka­lėdų link. Nesibaigiančių iššūkių, krizių tamsoje labai reikia vil­ties šviesos. Ne naivaus optimizmo, jog visos holivudinės dramos baigiasi laimingai, bet vidinės jėgos, kuri padeda neprarasti prasmės skonio net tada, kai pandemija, karas, didžiulės kainos pradeda priminti Šventajame Rašte aprašytus Apokalipsės raite­lius, skaudžiai išbandančius žmoniją.

Šiandien mums ypatingai svarbu išgryninti laukimą, atskiriant esmę nuo detalių: kas yra mūsų gyvenimo savastis, be kurios pradedame nykti kaip žmonės, o kas – pernelyg sureikšminti blizgučiai.

Laukti išbandymų tamsoje – tai mokytis pasitikėti, auginti širdyje romumą, kurio nereikėtų painioti su nepilnavertiškumu. Romumas – tai gebėjimas džiaugtis tuo, ką do­vanoja kiekviena diena, o ne grauž­ti save, kad esą galėtų būti ge­rokai geriau.

Yra tokia labai graži ir prasminga krikščioniška malda: „Viešpatie, suteik man kantrybės romiai priimti tai, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti tai, kas nuo manęs priklauso, ir išminties įvertinti situaciją bei savo galimybes“. Paradoksalu, bet tokia nuostata nereiškia susitaikymo su gyvenimo trupiniais, bet priešingai – padeda neiššvaistyti jėgų, susitelkti į tai, ką svarbu padaryti čia ir dabar. Šventoji Motina Teresė sakydavo: „Suprantu, kad negali pasirūpinti visa žmonija, bet gal gali pamaitinti bent vieną alkstantį. Net jei neturi galimybės kitam padėti materialiai, visada gali padovanoti šypseną ir rūpestį“...

Gyvename pasaulyje, kur daug nežinios, išbandymų, pykčio bei nevilties. Ir nė vienas iš mūsų neturime galimybių pasiekti, kad baigtųsi karas, kad visi sutartų, būtų sotūs bei laimingi. Tačiau neabejoju, jog kiekvienas pažįstame žmonių, kuriems dabar yra ypatingai sunku. Nebūtinai vien materialiai, bet ir psichologiškai, dvasiškai. O dažnai menkutė atjautos, rūpesčio žiežirba gali labai daug pakeisti. Tuo labiau, jog svarbu prisiminti, kad dalindamiesi ne nuskurstame, bet turtėjame. 

Beje, šventasis Pranciškus iš Asy­žiaus, dar vadinamas Dievo Netur­tėliu, labai aiškiai skyrė neturtą ir skurdą. Tačiau noras kuo daugiau turėti gali būti ir skurdo apraiška. Nes jo priešingybė yra ne turtas, o laisvė. Gi didžiausias skurdo blogis yra tai, kad jis atima iš mūsų laisvę oriai gyventi, atsiskleisti talentui. Todėl labai svarbu stabtelti ir sau pačiam atsakyti, kokie yra mūsų tikrieji poreikiai, o kas – įnoriai, blizgučiai, kurie nei nuramina, nei džiugina.

Net neabejoju, jog turtingas yra ne tas, kuris daug turi, bet tas, kuris turi ir nori bei gali pasidalinti. Todėl, deja, nestinga pinigingų skurdžių, bet nestinga ir dvasios turtuolių, kurie sugeba pasidalinti paskutiniu duonos kąsniu, arbatos puodeliu arba savo laiku.

Mes garsėjame tuo, kad labai daug dėmesio skiriame mirusiųjų atminčiai, kapų lankymui. Neseniai visos Lietuvos kapinės buvo virtu­sios žvakučių jūromis. Gražu ir pras­minga. Bent tol, kol ne mažiau dėmesio skiriame ir gyviesiems. Nes būtent jiems kur kas labiau nei jau baigusiesiems žemišką kelionę reikia mūsų atjautos, dėmesio, rūpesčio.

Spėju, kad bus skaitytojų, kurie piktai sureaguos į šią mano nuomo­nę, nes esą tegu pirmiau politi­kai visais pasirūpina bei pateikia dalijimosi pavyzdį. Patikėkite, stengiuosi dalintis, nors įsitikinau, jog tai nėra taip jau paprasta. Kita vertus, labai svarbu įveikti savyje puikybę dalijimąsi paversti reklama, „dosnumo“ demonstravimu. Nes tik­ras savęs dovanojimas vyksta tyliai, iš širdies į širdį. Ne dėl reitingų. Nes pastarieji ir yra tie blizgučiai, kurie visada apgauna.

Sudėtingiau, kai kalbame apie pi­nigų „dalijimą“ Seime. Ten daugu­ma ypatingai lengvai pasiduoda „dos­numo“ regimybei, nes dalija ne savo pinigus. Todėl labai svarbu atpažinti, kas svarbiau, kur būtinai reikia pagalbos „iš viršaus“. Tačiau net ir ekonomikos klestėjimo laikais neįmanoma patenkinti kiek­vie­no poreikio, reaguoti į visas unikalias situacijas. Todėl ir būtinas solidarumas šeimoje, parapijoje, vie­tos bendruomenėje.

Valdžia gali labai nepatikti, bet tai nereiškia, jog teisėtas ar nelabai piktinimasis ja „atšaukia“ kiekvieno iš mūsų atsakomybę šalia esantiems žmonėms.

Mano įsitikinimu, krikščionybė ra­gina mus būti ne teoretikais, bet praktikais. Tiesa, yra labai nemažai „dvasingų“ žmonių, kurių nesi­nori susitikti. Tačiau aplink mus tik­rai daugiau tokių, kurie netaria ir nekartoja Viešpaties vardo dažnai, bet iš jų nuolat sklinda meilės šiluma. Ir tai yra svarbiausia. Todėl save ir visus raginu – pripildykime šį Adventą meilės šiluma.

Andrius NAVICKAS

Filosofas, rašytojas, politikas

Laiko iki Kalėdų liko nedaug, tad visi jau pradeda dairytis kalėdinių dovanų savo artimiesiems. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ paruošė daugybę puikių pasiūlymų tam, kad kalėdinių rūpesčių būtų mažau, o šventinių džiaugsmų – daugiau.

Kasdienybę lengvinantys išmanūs įrenginiai niekada nelieka nepanaudoti, tad jie – puiki kalėdinė dovana. Specialiai tam „Tele2“ paruošė itin daug pasiūlymų, kuriuose rasite čia.

„Samsung“ telefoną įsigykite pigiau, o ausines gaukite vos už 1ct

Jei artimųjų tarpe turite „Android“ operacinės sistemos gerbėją, jis tikrai nudžiugs po eglute radęs „Samsung A53 5G“ modelį, kurį įsigijus „Tele2“ elektroninėje parduotuvėje už 1 ct gausite ir belaides ausines „Samsung Galaxy Buds Live“.

Šis „Samsung“ A serijos išmanusis išsiskiria itin geru kainos ir kokybės santykiu. Telefonas pasižymi puikia „Dolby Atmos“ garso sistema, o didelį našumą užtikrina 5 nm aštuonių branduolių procesorius. Aukštos raiškos nuotraukomis pasirūpina net 64 MP OIS kamera. Šis telefonas taip pat palaiko ir 5G ryšį, o jo baterijos talpa siekia net 5 000 mAh.

Dabar „Tele2“ internetinėje parduotuvėje „Samsung Galaxy A53 5G 128 GB“ modelį su 24 mėn. sutartimi galima įsigyti vos už 1 Eur pradinę įmoką, o mėnesinė kaina kartu su pokalbių planu siekia 29,73 Eur/mėn. Įsigyjant įrenginį taikomas vienkartinis laikmenos mokestis – 5,25 Eur. Šios atminties talpos versijos telefoną rinktis galima net iš keturių spalvų – baltos, juodos, šviesiai mėlynos ir oranžinės.

Tuo tarpu didesnės atminties talpos „Samsung Galaxy A53 5G 256 GB“ modelį su 24 mėn. sutartimi įsigyti galima taip pat sumokėjus vos 1 Eur pradinę įmoką, o mėnesinė kaina su pokalbių planu sieks 32,23 Eur/mėn. Įsigyjant įrenginį taikomas vienkartinis 5,25 Eur laikmenos mokestis. Šios atminties talpos versijos telefoną galima įsigyti dviejų spalvų – baltos ir juodos.

Įsigyjant bet kurį iš šių telefono modelių „Tele2“ internetinėje svetainėje, vos už 1 ct dovanų taip pat gausite belaides „Samsung Galaxy Buds Live“ ausines.

Visas pokalbių planų sąlygas galima rasti www.tele2.lt

Išmanieji laikrodžiai jums ir jūsų antrai pusei – vieną perki antras dovanų

Visiška naujiena išmaniųjų laikrodžių rinkoje – „Samsung Galaxy Watch5 Pro LTE 45mm“. Dabar įsigiję šį įrenginį „Tele2“ elektroninėje parduotuvėje, vos už 1 ct dovanų gausite „Samsung Galaxy Watch4 LTE 40mm“.

Naujasis „Galaxy Watch5“ pasižymi savo patvarumu – įrenginys subalansuotas sporto entuziastams ir greitą gyvenimo tempą mėgstantiems žmonėms. Jame integruotos treniruočių rodiklių sekimo funkcijos ir „Track Back Route“ navigacija. Itin talpi baterija užtikrina net 80 valandų veikimo laiką naudojant įprastu režimu. Šis laikrodis taip pat palaiko eSIM, todėl internetu ir balso skambučių paslaugomis galėsite naudotis šalia savęs neturėdami telefono.

Dabar šį išmanųjį laikrodį „Tele2“ internetinėje parduotuvėje su 24 mėn. sutartimi ir planu laikrodžiui galima įsigyti vos už 1 Eur pradinę įmoką, o mėnesinė įmoka sieks 26,48 Eur/mėn. Įsigyjant įrenginį taikomas vienkartinis 3,5 Eur laikmenos mokestis.

Įsigiję šį eSIM „Samsung Galaxy Watch5 Pro LTE 45mm“ laikrodį, vos už 1 ct dovanų gausite „Samsung Galaxy Watch4 40mm“.

Lapkričio 23-iąją minėsime Lietuvos ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 104-ąsias metines. Visą savaitę vyks­­ta šiai sukakčiai skirti renginiai. Nesiruošiu nei išsamiai kartoti Lie­tuvos kariuomenės istorijos, nei skai­čiuoti jos pajė­gumų, nei at­skleis­ti jos vaidmens šiandienos grėsmių akivaizdoje. Šįkart pa­kal­bėkime apie patriotizmą.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

„Swedbank“ saugumo specialistai įspėja, kad fiksuo­ja naują sukčių atakų bangą, kuomet gyventojams siun­čiamos SMS žinutės bei gąsdinama užblo­kuoti jų sąskaitas.

„Šilalės artojo“ inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras baigė iki­­teisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurio­je naminės degtinės gaminimu, laikymu, įgijimu, gabe­ni­mu bei realizavimu kaltinami net septyni asmenys.

„Šilalės artojo" inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Modestas Stonys daugumai šilališkių yra gerai pažįstamas. Ne tik todėl, kad Šilalėje augęs vyras buvo labai geras mokinys, aktyvus jaunimo organizacijų narys, bet ir dėl dabartinės savo veiklos – Modestas atlie­ka intendanto pareigas Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308 pėstininkų kuopoje.

M. Stonys šypsosi, jog dažnam civiliui jo pareigos yra nežinomos ir, atrodo, niekaip su kariuomene nesiejamos.

„Intendantas (prancūzų kilmės žodis) reiškia kariuomenės parei­gūną, kuris rūpinasi logistika, t. y. karių mai­ti­nimu, ekipuote, apgyven­dinimu, finansavimu, me­dicininių reikmenų tiekimu ir t.t. Tačiau bend­rąja prasme aš vis tiek esu karys, ir, tarkime, karo atveju mano funkcijos keistųsi, nes kariams daug pasirinkimo nebū­na“, – sako vyresniojo seržanto laipsnį turintis Modestas. 

Ir pripažįsta, jog į kariuomenę pateko, gali­ma sakyti, atsitiktinai. 2010-aisiais baigęs Si­mono Gaudėšiaus gimnaziją, šilališkis apie tarnybą kariuomenėje faktiškai nieko nežinojo.

„Tiesiog penki klasės draugai nusprendėme šiaip užeiti į KASP būstinę. Čia dirbęs dabartinis kuopos vadas kapitonas Gintaras Noreika tada mums papasakojo, kokia yra kario profesija, tarnyba kariuomenėje. Tuomet sužinojome, kad, dalyvaujant KASP veikloje vos vieną savaitgalį per mėnesį, galima atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (tai yra atitikmuo 

9 mė­nesių tarnybai batalione). O labiausiai nustebino žinia, jog būsime ne tik nemokamai aprūpinti karine apranga bei amunicija, bet dar ir gausime algą“, – savo pažintį su kario tarnyba prisimena M. Stonys.

Tarnybos pradžią lydi dar vienas įdomus faktas: visi penki tąsyk tik pasidairyti į KASP būstinę užsukę vaikinai kariuomenėje tarnauja iki šiol (du – Pajūryje, po vieną – Tauragėje ir Kaune). Tiesa, maždaug penkerius metus M. Stonys bu­vo tik karys savanoris. Per tą laiką įgijo geodezininko profesiją, dirbo, bet netrukus suprato, kad toks darbas – ne jam. Kaip tik tuo laiku kariuomenė pati jį pasišaukė – Modestas sulaukė pasiūlymo tapti profesionaliu kariu. Tai buvo tie metai, kai Lietuvoje prasidėjo prievolės tarnauti kariuomenėje atgimimas.

„Buvau pasiųstas į Karo prievolės tarnybos skyrių Tauragėje, kur ėjau verbuotojo pareigas, t. y. darbas buvo susijęs su jaunuolių agitavimu tarnauti. Nors dirbau trumpai – kiek daugiau nei pusmetį, įgūdžių įgijau pakankamai. Pavyzdžiui, į susitikimus atėję „iš reikalo“, jaunuoliai net negirdi, ką jiems pasakoji, kokias alternatyvas siūlai. Tad tikrai žinau, jog geriausia agitacija yra tada, kai ja pasidalija draugas, pažįstamas, patikimas žmogus. Štai todėl ir maždaug prieš šešerius metus grįžęs tarnauti į Šilalę, ir eidamas intendanto pareigas, agituoti nesiliauju. Galiu pasakyti, kad tai veikia, žmonių pas mus ateina daug“, – teigia karys.

Modestas juokauja, jog gali būti kariuomenės „reklaminis veidas“, nes pats praėjo visą kelią nuo savanoriškos iki profesionalios tarnybos. Tad ir patarimų negaili ne teoriškai, bet iš praktikos. Tačiau jis pripažįsta ir tai, kad dabartinius jaunuolius sudominti aktyvia veik­la yra labai sunku.

Bet jis vis tiek tiems, kurie nori derinti tarnybą su darbu ar mokslu, pataria nedvejojant tapti KASP dalimi – jis pats, studijuodamas žemėtvarkos mokslus, o vėliau dirbdamas, gavo ir stipendiją, ir algą, kurią dar papildė ir pajamos už tarnybą. 

„Jaunam žmogui tai labai svarbu, nes retas nori būti priklausomas nuo tėvų. O ši alternatyva suteikia galimybę būti savarankiškam. Tačiau, mano nuomone, kur kas svarbiau kiekvienam vyrui yra gebėti apginti savo šeimą. Deja, reikia pripažinti, jog dabartinė jaunuolių karta mažai sportuoja, dažnai yra silpnos sveikatos. Pamenu vieną pėsčiųjų žygį, kai jaunesnis už mane vaikinas sunkiai įveikė trasą. Bet ir to nereikėtų baimintis – dalyvavimas KASP veikloje suteikia galimybę tai ištaisyti: šiuo metu tarnaujančiųjų gretose yra tokių, kurie niekada nesportavo,  buvo fiziškai nepajėgūs, o dabar yra ne tik pilni jėgos, bet ir teigia atsikratę negalavimų. Tad galima sakyti, kad kario tarnyba yra naudinga visapusiškai“, – neabejoja KASP vyr. seržantas.

Beje, jei kažkam aktualu, tai kariai ir leidimus laikyti namuose ginklą gauna lengviau.

M. Stonys pastebi, kad susidomėjimas tarnyba išauga tada, kai paskelbiami nauji šauktinių sąrašai – vaikinai pradeda ieškoti alternatyvų. 

„Bet, žinoma, didesnį pasitikėjimą kelia tie, kurie iš tiesų domisi kario profesija, tarnyba KASP, o ne galvoja, kaip išvengti 9 mėnesių tarnybos. Žinoma, turime daug karių, kurie ir atlikę privalomąją tarnybą, liko pas mus: vieni dirba civiliniuose darbuose, tik atvyksta į pratybas, kiti perėjo į profesionaliąją tarnybą. Tačiau nemaža dalis vaikinų vis dar mano, kad privalomoji tarnyba jiems bus užskaityta nedalyvaujant pratybose. Taip nebūna – tarnybos kariuomenėje simuliuoti neįmanoma, o KASP tik suteikia alternatyvų jos būdą, kai 9 mėnesių kasdienė tarnyba išdėstoma per 3-4 metų laikotarpį. Bet dalyvauti mokymuose, pratybose karys privalo. Jei jis to nedaro, kartais kyla ir nesusipratimų – kai kuriems atrodo, kad jei jau yra KASP sąrašuose ir tikisi „iškentėti“ 3-4 metus, taip neva tarnaus. Bet galiausiai vėl atsiduria šauktinių sąrašuose“, – sako Modestas.

Jis pastebi, kad anaiptol ne kiekvienas jaunas žmogus tinka tarnybai – kiekvienas pretendentas turi atlikti medicininį patikrinimą. Beje, anot pašnekovo, kai kurios moterys ir merginos yra už vyrus stipresnės ir fiziškai, ir psichologiškai. KASP gretose jos taip pat tarnauja ir yra laukiamos. Dažniausiai jos apmokomos būti ryšininkėmis, medikėmis. 

Susipažinti su tarnyba KASP karys rekomenduoja įvairių renginių, kuriuose dalyvauja kariai, metu. Nors dažniausiai tai būna tik informacinė palapinė, bet žinių joje suteikiama pakankamai. 

„Mūsų kuopoje tarnauja apie aštuoniasdešimt karių, jie nuolat keičiasi. Paprastai žmogus būna aktyviausias pirmus 2-3 metus, po to aktyvumas krenta, nes dėmesio reikalauja darbas, šeima. Reikia pripažinti, kad jeigu nutinka taip, jog tarnybai skiriama vis mažiau laiko, tenka su tokiu kariu atsisveikinti, į jo vietą priimamas naujas. Tad kaita vyksta labiau dėl aktyvumo stokos, nes, tarkime, dėl amžiaus dar neteko atleisti nė vieno kario“, – aiškina KASP intendantas.

Koks karys laikomas aktyviu? M. Stonys sako, jog tokiam statusui reikia labai nedaug – vos vieno savaitgalio per mėnesį lankyti bent savo kuopos pratybas. Ir čia kalbama ne vien tik apie karines, taktines pratybas: kariams siūloma gilinti savo žinias, išbandyti naujus įgūdžius, dalyvauti taikliojo šaudymo mokymuose arba pasirinkti karo mediciną. Pats M. Stonys taip pat tai praėjo ir šiuo metu jau moko kitus – yra taktinės medicinos instruktorius. 

„Prieš porą metų mokymus baigiau Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur maždaug mėnesį teko gilintis į medicinos terminus, du mėnesius – į civilinę, o po to – į taktinę mediciną. Galiu pasakyti, kad įgytos žinios yra labai panašios į tai, ko Lietuvoje yra mokomi paramedikai. Ir nors sertifikuotų pažymėjimų įteikti neturiu teisės, instruktoriumi dirbu nuolat“, – prieš išvykdamas į medikų mokymus prasitarė M. Stonys.

Jis jau yra yra dalyvavęs ir karo misijoje Malyje (2019 m.). Nors pusmetį buvo karinės bazės apsaugos skyriaus vadu, tačiau, pasak jo, su didesniais iššūkiais neteko susidurti – atmintin įsirėžė tik vienas savižudžio išpuolis, kai šis nusprendė susisprogdinti prie karinės bazės vartų.

Modestas neneigia, kad tokia tarnyba yra rizikinga, nors pinigų mokama daugiau. Bet, nepaisant visko, Malyje karys patyrė ir malonių išgyvenimų.

„Minint Kanados dieną, buvo surengtos varžybos, kuriose reikėjo tempti sraigtasparnį „Chinook“. Komandą sudarė penki žmonės. Pirmieji kariai jo nepajudino iš vietos, todėl organizatoriai pakeitė taisykles ir padvigubino komandos narių skaičių. Mūsiškė turėjo varžytis paskutinė ir, kol laukėme, nusprendėme pamėginti įveikti užduotį penkiese. Ir sraigtasparnis pajudėjo“, – prisimena laimėjimą atnešusią užduotį M. Stonys.

Vėliau, jau grįžus į Lietuvą, komanda buvo apdovanota dar kartą – už Lietuvos kariuomenės vardo garsinimą. 

Paklaustas, o kaip šeima vertina jo pasirinkimą, Modestas apgailestauja, kad šito nespėjo pamatyti prieš keletą metų miręs jo tėtis, ilgametis ir gerbiamas policijos pareigūnas. Nors karys sako, kad tėvas tikėjosi, jog bent vienas iš trijų vaikų paseks jo pėdomis, tačiau neabejoja, kad tokiam jo pasirinkimui jis taip pat pritartų. Tuo labiau, jog Modesto darbas yra bene arčiausiai tėvo svajonės, mat nei brolis, nei sesuo su statutine tarnyba neturi jokių sąsajų. 

„O mama labiausiai nerimavo, kai teko išvykti į Malį. Iki tol ji nelabai jaudinosi, pradžioje net teiravosi, ar mes naudojame tikrus ginklus“, – šypsosi karys.

Į klausimą, ar dar kartą rinktųsi tą pačią profesiją, jis atsako tik teigiamai ir patikina, kad karys net nelabai yra darbas, tai – labiau gyvenimo būdas.

„Tarnyba yra įdomi, kelia vis kitokius uždavinius, kurie verčia mąstyti, tobulėti. O žmogui juk to labiausiai ir reikia: negalime sau leisti sėdėti vietoje, turime nuolat mokytis, lavintis. Todėl jeigu tektų rinktis, net neabejočiau dėl to paties kelio. Man būti kariu dar reiškia ir atitinkamą gyvenimo ritmą: tarnyba neprasideda nuo 8 val. ir nepasibaigia 17 val., mes esame pasiruošę bet kuriuo paros metu atlikti užduotis, todėl pasišventimas čia yra labai svarbus faktorius“, – įsitikinęs M. Stonys. 

Tad kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, kuris svajoja tarnauti Lietuvos kariuomenėje? Anot Modesto, geriausiai tai nusako pačios kariuomenės iškeltos vertybės: karys turi būti ištikimas Tėvynei, šeimai, kariuomenei, turėti kovos dvasią – ryžto visada nugalėti ir nepasiduoti. Svarbūs ir dar du bruožai: iniciatyvumas, kai būtina gebėti pačiam priimti teisingus sprendimus, ir profesionalumas, kuomet reikia stengtis atlikti užduotis kuo geriau, nuolat tobulėti bei kelti savo kompetenciją.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir asmeninio archyvo nuotr.

Užsienio žiniasklaidoje nuolat pa­sirodo naujienų apie klima­to ak­ty­vistų išpuolius, kai jie sunio­koja me­no kūrinius. Per kelis praėjusius mė­nesius jie jau surengė atakas prieš Vincento van Gog­ho, Claude Mo­net ir Francisco Goya paveikslus, dažais Paryžiuje aplieta Char­leso Ray skulptūra, Milane mil­tais už­pil­tas į spalvingą kūrinį pa­verstas au­tomobilis. Tokios įtam­pos šiuo klausimu Lietuvoje kol kas ne­si­jau­čia – šalyje sklan­džiai vyksta fes­ti­valiai bei rengi­niai. 

Savaitgalį Lietuvoje vyko net du knygų festivaliai: Vilniaus mokytojų namuo­se – festivalis „Vaikų knygų sala“, o Šiau­liuose, Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, – septintoji miesto knygų mugė.

Praėjusią savaitę įvykęs jubiliejinės „Sca­noramos“ uždarymas tapo švente kino mylėtojams. Iškilmingos ceremonijos me­tu paskelbtas ir pagrindinės konkursinės programos nugalėtojas – šių metų laureatu tapo iraniečių režisierės Mitros Farahami dokumentinis filmas „Iki penktadienio, Robinzonai“. Filmas pasakoja apie menininko vaidmenį 20 ir 21 amžiuje. Konkurse dalyvavo Maksymo Nakonečno „Dru­gelio vizija“, Emilijos Škar­nulytės „Kapi­ny­nas“, Gá­bo­ro Fab­riciuso „Ištrinti Franką“, Ales­sio Rigo de Righi ir Matteo Zoppis „Le­gen­da apie karališkąjį krabą“ bei kt. „Sca­no­rama“ taip pat kvietė žiūrovus išrinkti savo favoritą, o juo tapo ispanų režisieriaus Hlynuro Pálmasono juosta „Pra­keikta žemė“. 

Vilniaus paveikslų galerijoje penktadienio vakarą paskelbtas „Jaunojo tapytojo prizo“ laimėtojas. Juo išrinktas Linas Kaziulionis. Anot komisijos, tapytojo estetika įtaigi, pastebima gili tapybos tradicija, kuri kartu – ir šiuolaikiška. Minimalia ekspresija L. Kaziulionis sugeba pasakyti daug apie dabarties – informacinę – visuomenę, kai medijos pasitelkiamos dezinformacijai, protų apgaulei. Konkurso laimėtojui įteikta piniginė 3000 eurų premija, galimybė išvykti į meno rezidenciją Islandijoje, surengti dvi personalines parodas Vilniuje ir Paryžiuje. Jo darbas taip pat bus įtrauktas į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus tapybos rinkinį. Specialusis prizas skirtas taip pat tapytojai iš Lietuvos Laurai Slavinskaitei. Konkurse dalyvavo 15 tapytojų iš Baltijos šalių ir Ukrainos.

Vilniaus senamiestyje atidaryti literatų namai, kuriuose įsikurs ne tik literatūros biuras bei literatūros informacijos centras, bet ir visiems atvira vieta. Atidarymo dieną vyko vaizdo projekto dirbtuvės, pokalbiai, poezijos skaitymai, knygų pristatymai, įrengtas kambarys-bibliotekėlė vaikams.

Praėjusią savaitę paskelbta, kas šiemet pelnė geriausio rekreacino kūrinio titulą. Geriausiu pripažinta Zarasuose, saloje, įkurta salė. Požeminė, kupolo formos kamerinė erdvė išsiskiria ne tik uni­kaliais architektūriniais sprendimais – ji natūraliai susilieja su gamta. Pasak Zarasų kultūros centro direktoriaus, pats statinio interjeras nuteikia susikaupimui. 

Kotryna PETRAITYTĖ