Dariaus ir Girėno gatvėje pastačius naują angarą, kurį laiką šilališkiai laukė jame įsikuriant pigių prekių parduotuvės „Merė“. Tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ir su­si­klosčius nepalankiai politinei situacijai, verslo planai pasikeitė, o patalpas įrengęs vers­lininkas suskubo ieškoti kitų investuotojų. Praėjusią savaitę paskelbta, jog mūsų mieste veiklą pradės Norvegijos įmonė „Egersund Net“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

D. Bergelio asmeninio archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 54

Baigėsi dar sausio pabaigoje Laukuvos šaškių-šachmatų klubo skelb­tas paprastų šaškių užduočių sprendimo konkursas. Žaidėjams teko įveikti 15 užduočių.

Organizatorių teigimu, pirmąją vietą užėmė kvėdarniškis Vilius Vildžiūnas, teisingai išsprendęs visus uždavinius, antrąją – Mečislovas Sūdžius iš Balsių. Trečias liko Arūnas Lauruška iš Kvėdarnos. Paguodos prizą laimėjo traksėdiškis Sigitas Montvilas. 

Kam atiteko laimėjimai už 3, 6, 9, 12 uždavinių sprendimus lėmė burtai. Du prizai atiteko M. Sūdžiui, po vieną pasidalino V. Vildžiūnas ir A. Lauruška. 

Apdovanojimui šaškių entuziastai susirinko „Šilalės artojo“ redakcijoje ir sakė esantys dėkingi laik­raščiui už galimybę bent kiek populiarinti šį žaidimą. Nors jaunųjų entuziastų neatsiranda kiek jiems norėtųsi, tačiau džiaugiasi kiekvienu „naujoku“ – ir šį kartą tarp žaidėjų pasirodė nauja pavardė.

Stasys Žadeikis, vienas iš konkurso organizatorių bei pagrindinis šaškių užduočių sudarytojas, tikisi, kad šis konkursas – ne paskutinis laikraščio puslapiuose. Beje, be šaškių uždavinių, Stasys teigė sukūręs ir kryžiažodžių. Taigi mėgėjų „palaužyti galvą“ tik­rai atsiras.

Šaškių ir šachmatų entuziastų rugpjūčio viduryje laukia varžybos seniūnijų olimpiadoje, o rugsėjo pradžioje – tradiciniame šachmatų čempionate Sta­nislovo Biržiškio taurei laimėti.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Pažiūrėk, tu pažiūrėk, /Kaip man linksma, kas ten daros... /Pažiūrėk, tu pažiūrėk, /Svaigsta galva...“ Ko gero, nerasi nė vieno lietuvio, kuris neprisimintų šių Jurgos arijos žodžių. Beveik prieš penkis dešimtmečius ekranuo­se pasirodęs Arūno Žebriūno pirmasis lietuviškas kino miuziklas tuomet pavergė lietuvių širdis. O po daugelio metų jis persikėlė ir į teatrų scenas.

Liepos 22-ąją pamatyti miuziklą „Velnio nuotaka“ galės ir bijotiškiai bei Bi­jotų dvaro festivalio svečiai. Bus pristatytas Klai­­pė­dos muzikinio teatro prieš de­šimt­­metį sukurtas to paties pa­vadini­mo miuziklas, režisuotas Kęstučio Jakš­to. 

Miuziklo, kuriame skamba Via­česlavo Gane­li­no muzika, pag­rindas – Ka­zio Borutos apysaka „Bal­ta­­ragio malūnas“. Kaip teigiama chrestomatijose, K. Boruta parašė vieną žymiausių meilės istorijų lietuvių literatūroje. O V. Ganelino vyresnės kartos muzikos gerbėjams pristatinėti nereikia. Jaunesniesiems verta žinoti, kad šis pasaulinio garso kompozitorius bei džiazo virtuozas, neretai vadinamas žmogu­mi orkestru, pa­si­žymi ne tik unikaliu savo kūrinių skambė­jimu, bet ir pui­kiu humoro jaus­mu, užburiančiu klausyto­jus. Tai puikiai žino visi, kas matė ir miuziklą „Velnio nuotaka“. Tad Bi­jotuose klausantis miuziklo, ne kartą šyp­seną sukels Pinčiuko ar Uršulės herojai. Na, o Jurga, Baltaragis ar gražuolis bernas Girdvainis nepaliks nė vieno abejingo.

Meilės istorija sintezėje su vieno iškiliausių džiazo virtuo­zų bei kompozito­rių muzika, amžina gėrio ir blogio ko­va, tragikomiškos miuziklo herojų laimės paieškos, įpintos į melodingą ir jausmingą V. Ganelino muzikinę kompoziciją, jaudins bei kvies dar ir dar kartą panirti į mitolo­gizuotą „Velnio nuo­takos“ miražą.

Beje, į Ma­žąją Lietuvos kultūros sostinę at­vykite anksčiau, pa­­sivaikščiokite po dvaro parką, užsukite į Baublių muziejų, kur pristatoma tauragiškės menininkės Sigitos Flak­sienės tapybos darbų paroda „Ne­sutikti žmonės“. Visą vakarą veiks pramogų parkas vaikams ir visai šeimai.

Irina SADAUSKIENĖ

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Visoje Lietuvoje vykstantys koncertai, projektai ir festivaliai atosto­gauti leidžia prasmingai. 

Vilniuje skamba vaikų balsai – liepos 16–23 d. vyksta vienas garsiausių pasaulyje vaikų chorų festivalis „Europa Cantat Junior“. Jame dalyvauja 22 chorai iš Belgijos, Ispanijos, Vokietijos ir Lie­tuvos, repeticijas veda žymūs Eu­ropos chorinės muzikos dirigentai. Fes­tivalis kasmet rengiamas vis kitame Eu­­ropos mieste nuo 2005 m. Teisę surengti 2020-ųjų festivalį pelnęs Vilnius dėl koronaviruso pandemijos šios progos laukė dvejus metus.

Pirma festivalio „Midsummer Vil­nius“ savaitė Valdovų rūmų kieme pra­sidėjo populiaraus lietuvių atlikėjo „Dad­dy Was A Milkman“ ir Modesto Pit­­rė­no di­riguojamo orkestro koncertu. Nu­si­driekusi žiūrovų eilė parodė, kad žmonės yra pasiilgę renginių. Vidur­va­sario festivalio Didysis kiemas sutalpino apie 2200 žiūrovų.

Liepos 15 d. Bartninkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsiuose dešimtąjį kartą tvyrojo šviesos ir muzikos dermė. Festivalis „b`ART“ kvietė patirti kažką naujo ir jaukiai pažįsta­mo: jubiliejinį vakarą aidėjo saksofoni­ninko Kęstučio Vaiginio bei gitaristo Her­nano Romero kūryba, praturtinta styginių kvarteto spalvų.

Antrą mėnesį po Lietuvą keliauja didžiausia vasaros kino ekspedicija „Ki­no karavanas“, o kino žiūrėjimą po atviru dangumi praturtina susitikimai su kūrėjais, filmų herojų amžininkais, žmonėmis, vienaip ar kitaip atliepiančiais nagrinėjamas temas: aktore Ilo­na Balsyte, Lietuvoje gyvenimą kuriančiais „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojais iš Ukrainos, muzikologe, laidų vedėja Zita Kelmickaite ir kt. Visi „Kino karavano“ seansai – nemokami, o daugiau informacijos – kinopavasaris.lt.

Praėjusią savaitę – net dvi Lietuvos kul­tūrai svarbios pergalės. 26-ąjį kartą vykstančiame Bucheono fantastinių filmų festivalyje – ovacijos ir įvertinimas Lietuvos kūrėjams: liepos 14 d. vykusiuose apdovanojimuose režisierių dueto Kristinos Buožytės ir Bruno Samperio mokslinės fantastikos istorija „Vesper“ pelnė pagrindinės programos žiuri apdovanojimą. 

Liepos 15 d. Miunsterio (Vokietija) pa­rodų ir projektų erdvėje „Hawerkamp 31“ atidaryta Pamėnkalnio galerijos paroda „Kaip karštis slysta paviršiais“, kurioje pristatomi Lietuvos menininkai Linas Blažiūnas, Vytenis Burokas, Al­gir­das Jakas, Agnė Juodvalkytė, Beat­ričė Mockevičiūtė, Sallamari Rantala, Ieva Rojūtė, Eglė Ruibytė, Aistė Ma­rija Stankevičiūtė, Marija Šnipaitė. Pa­sitelkę skulptūros, tapybos, tekstilės ir grafikos raiškos priemones, kūrėjai nagrinėja šviesos, peizažo, kolekty­viškumo, izoliuotumo bei socialines te­mas. Vizualaus meno paroda „Kaip karštis slysta paviršiais“ Miunsteryje veiks visą mėnesį.

Šiauliuose šeštadienį vyko žodžio ir mu­zikos festivalis „Ir ežeras turi ausis“. Čia iki vėlyvos nakties veikė penkios erdvės, kurios siūlė pramogas tiek vai­kams, tiek suaugusiesiems. 

Nėra nuskriausti ir mažesnių miestelių gyventojai. Kultūros kelionę siūlo tradiciniai Bijotų festivalio renginiai: liepos 22 d. kviečia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir V. Ganelino „Velnio nuotaka“, o kitą dieną žiūrovų laukia Šeiko teatras su šokio spektakliu „Šachas Prūsijai. Luizė Mė­melyje“ ir daug kitų įvairiausių pramogų bei kon­certų. Išsami informacija – www.silales­artojas.lt.

Kotryna PETRAITYTĖ

Įsibėgėjus vasaros sezonui nepraleiskite ne tik šilčiausių dienų, bet ir geriausių pasiūlymų išmaniesiems įrenginiams įsigyti. Perkantiems „Samsung“ eSIM laikrodį, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ antrąjį dovanoja vos už 1 cnt.

Pasinaudokite „Tele2“ pasiūlymu ir pradžiuginkite bičiulį ar šeimos narį išmaniuoju laikrodžiu. Daugiau apie šį pasiūlymą galite sužinoti čia.

Griebkite abiem rankom

Keliaudami į paplūdimį, piniginę ir telefoną palikite namie – galėsite lengvai atsiskaityti ir bendrauti išmaniuoju laikrodžiu su eSIM technologija. Išmanusis įrenginys leis mėgautis gražiausiomis vasaros akimirkomis be papildomų rūpesčių, kadangi visas reikalingiausias funkcijas turėsite ant savo riešo. Geriausiais dalykais reikia dalintis, tad pasinaudoję išskirtiniu „Tele2“ pasiūlymu ir įsigiję „Samsung Galaxy Watch 4“ arba „Samsung Galaxy Watch 4 Classic“ eSIM laikrodį, antrąjį tokio pat dydžio ar mažesnį gausite dovanų vos už 1 cnt. Laikrodžių vertė atitinkamai siekia 319 ir 419 Eur – vertinga išmaniąja dovana galėsite nustebinti draugus ar artimuosius.

Pasiūlymas eSIM laikrodžiams galioja pasirinkus bet kurį laikrodį ir mokant iš karto arba sudarant 24 mėn. sutartį su planu laikrodžiui (kaina – 4,90 Eur/mėn) ir mokant už įrangą dalimis per 36 ar 24 mėn. Įrangai papildomai taikomas vienkartinis, valstybės nustatytas, 1,74 Eur laikmenos mokestis.

Išmanieji „Apple“ telefonai dar geresnėmis kainomis

Pagaliau atėjo laikas ne tik atostogoms, bet ir „Apple“ telefonų išpardavimui. Šių išmaniųjų dizainas džiugina akį, o parametrai žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis. Dabar „iPhone“ telefonams taikomos išskirtinės nuolaidos, o pradinė jų įmoka siekia vos 1 Eur. Naujausią „Apple“ telefono modelį „iPhone13“ (128 GB) galite įsigyti už 34,91 Eur/mėn., sudarius 24 mėn. sutartį . Speciali kaina galioja ir perkantiems įrenginį iš karto – telefonas kainuos 839 Eur. „iPhone 11“ (64 GB) modelis su 24 mėn. sutartimi kas mėnesį kainuos vos 21,16 Eur, perkantiems be sutarties, įrenginio kaina –  509 Eur.

Išmaniuosius galite įsigyti mokant visą sumą iš karto arba nurodytomis įmokomis su bet kuriuo „Tele2“ planu ir 24 mėn. sutartimi.

Išskirtiniai pasiūlymai išmaniam laisvalaikiui

Jeigu nenorite su savimi nešiotis kompiuterio, rinkitės patogesnę alternatyvą – planšetę. Šiuo nedideliu ir lengvu įrenginiu galite ne tik naršyti, žiūrėti filmus, bet ir žaisti žaidimus. Šiuo metu, pasirašius 24 mėn. sutartį su „Laisvo interneto“ 500 GB arba neribotu GB planu, „Galaxy Tab A8 SIM (64 GB)“ galėsite įsigyti vos už 1 Eur pradinę įmoką. Sudarius sutartį šiam laikotarpiui su „Laisvo interneto“ 100 GB planu, įrenginys kainuos perpus pigiau ­– 145 Eur.  Įrangai papildomai taikomas vienkartinis, valstybės nustatytas, 5,25 Eur laikmenos mokestis.

Sudarę „Laisvo interneto“ sutartį klientai galės naudotis ir papildomomis naudomis – neribotais GB ir nemokamu televizijos paketu pirmąjį sutarties mėnesį.

Liepos 21 d. (ketvirtadienį), 10 val., kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme.

Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_NGRjNDRjZmUtMGZmZC00ZDM5LWJkNjQtZTg1NWU4ZDNiZTg1%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%224df8cb32-56d0-4122-962e-dccf7bcb0cfd%22%2c%22Oid%22%3a%22a69070c5-e1d0-46df-adea-e3d932f1c688%22%2c%22IsBroadcastMeeting%22%3atrue%7d&btype=a&role=a

Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Į Kryvyj Rihą, gimtąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio miestą, vykau žinodamas vien tai, kad paauglystėje jis lankė 95-ąją gimnaziją. Paprašęs maršrutinio mikroautobuso vairuotojo išleisti šalia minėtos gimnazijos, nustebau priešais pamatęs cirko pastatą.

Į galvą šovė mintis – cirkas galėjo turėti įtakos V. Zelenskio polinkiui komiškiems vaidmenims teatre bei televizijoje, kas jį labai išgarsino ir net padėjo tapti prezidentu. Tokį spėjimą sustiprino užkalbinta 64-erių pensininkė, buvusi siuvėja Ira Vološina. Ji parodė už dviejų šimtų metrų nuo cirko esantį dvylikaaukštį blokinį namą, kuriame butą esą tebeturi V. Zelenskio tėvai ir pro kurio langus vaikas būdamas Volodymyras kasdien stebėjo cirką. Ira patvirtino girdėjusi pasakojimų apie dažną būsimo prezidento lankymąsį cirke, tačiau pati jame buvusi vos kelis kartus, nors gyvena irgi šalia. Užtat teigė iki karo dažnai netoliese esančiame centriniame turguje sutikdavusi V. Zelenskio tėvus – vietos Ekonomikos universiteto dėstytojus. Šie net sūnui tapus prezidentu esą išliko neišdidūs, su visais kaimynais toliau sveikinosi, šnekteldavo.

Paklausus, kaip vertina V. Zelenskio valdymą, I. Vološina sakė, jog Kryvyj Riho gyventojai didžiuojasi, kad jų miesto atstovas tapo Ukrainos prezidentu. Asmeniškai I. Vološina jo negyrė ir siūlė prisiminti posakį, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. 

„Dabar, per karą, V. Zelenskis elgiasi labai vyriškai, uždega kovai, bet iki tol nieko ypatingo nenuveikė, ir net mūsų mieste jį kritikuojančių buvo bemaž tiek, kiek giriančių“, – teigė moteris.

Vienpusiškų pagyrų prezidentui nesvaidė ir kita prie cirko sutikta pensininkė, buvusi medikė Julia Anisimova. Moteris priminė, jog medikų pensijos ir algos nepadidėjo, yra mažos, vos užtenka pragyvenimui, tačiau neslėpė vilčių, jog, karui pasibaigus ir Ukrainai įstojus į Europos Sąjungą, viskas ims gerėti.

Senjorė atsisakė fotografuotis ir net gąsdino mane jokiu būdu nefotografuoti nei prezidento tėvų namo, nei jo lankytos mokyklos bei turgaus, nes galiu būti įtartas šnipinėjantis okupantams ir suimtas.

Prie prezidento namo užkalbinta 42-ejų nekilnojamojo turto agentė Olga Kipasto pasigyrė, kad jos atstovaujama firma pardavė minėtą butą V. Zelenskio tėvams. Pastarieji čia per karą nebegyvena, tačiau butą vis vien esą saugo policininkai. Agentė gyrė V. Zelenskį už drąsą, kad jis, karui prasidėjus, nepaspruko į užsienį, o ankstesnių jo darbų vertinti nenorėjo, nes per trumpai šalį valdė.

Iki 95-osios gimnazijos, kur mokėsi V. Zelenskis, nuo tėvų namo yra vos keturi šimtai metrų. Gimnazijoje šiuo metu vyksta remontai, ir apžiūrėti prezidentui skirto mini muziejaus neteko.

Vos už keliolikos metrų nuo gimnazijos stovi cerkvė, kitoje gatvės pusėje – prekybos centras, netoli biblioteka, poliklinika, centrinis turgus, o šalia tėvų namo – universitetas.

V. Zelenskiui vaikystėje pasisekė, jog šalia namų buvo tokie svarbūs statiniai, mat Kryvyj Rihas yra keistas miestas – siauras ir nusitęsęs net 126 kilometrus. Šiame viename ilgiausių Europos miestų gyvena 0,6 mln. gyventojų, o pagal jų gausumą jis yra aštuntas Ukrainoje. 

Kol kas Kryvyj Rihe sąlygiškai ramu, nors nuo fronto linijos miestą skiria tik 100 km, o Maskva neslepia noro jį užvaldyti. Mat Kryvyj Rihas – geležies rūdos kasyklų ir metalo liejyklų karalys­tė.

Būtent atrasti geležies rūdos klodai į šią buvusią nedidelę, prieš 250 metų kazokų įkurtą gyvenvietę XlX šimtmečio pabaigoje priviliojo Rusijos bei Vakarų šalių investuotojus. Šie suprato, kad netolimame Donbase esantys ang­lies klodai leis pigiai perlydyti į metalą geležies rūdą, ir Kryvyj Rihas ėmė sparčiai augti.

Dabartinis Kryvyj Rihas tam tikra pras­­me primena Lietuvos Visaginą, nes dėl į miestą sovietmečiu sukviestų rusakalbių specialistų ukrainiečių kalbos gat­vėje taip ir nepavyko išgirsti. Miesto praradimas Ukrainos ekonomikai būtų labai skausmingas, nors architektūriniu požiūriu jis nėra gražus. Tai pramoninis fabrikų bei kasyklų miestas, kurio pagrindinę gatvę ir aikštę juosia neaukšti stalininiai gyvenamieji namai, o centras nuo seno yra vadinamas „socgorodu“ – socialistiniu mies­tu. Turistus Kryvyj Rihas iki karo bandė privilioti galimybe nusileisti į pačią giliausią šalyje net pusantro kilometro po žeme esančią šachtą.

Unikalia buvo vadinama ir galimybė pa­važiuoti traukinio linija, jungiančia mieste esančius fabrikus ir skirta vien darbininkų vežimui. Vietiniai di­džiuojasi ir prie merijos esančiu pačiu didžiausiu pasaulyje veikiančiu gėlių laikrodžiu bei gigantišku paminklu, įamžinusiu tariamą miesto įkūrėją kazoką Kreivą Ragą. Pagal vietos legendą, miestą įkūrė kazokas vardu Rihas (lietuviškai – ragas). Kadangi kazokas mūšyje buvo praradęs vieną akį, jį aplinkiniai vadino žvairuoju arba kreivuoju Rihu, o toks pavadinimas esą prigijo ir jo įkurtai gyvenvietei.

Mokslininkai spėja, jog vardo kilmę nulėmė tai, kad Saksagano upė daro toje vietoje staigų kreivą lanką. Tačiau legenda apie kazoką yra populiaresnė, ir jos laikosi visi miesto vadovai.

Visgi miestui labiau už minėtą kazoką yra nusipelnęs paskutinis Zaporižės sečės kazokų vadas Petro Kalniševskis. 1690 m. gimęs ir nuo aštuonerių karybos meno mokęsis P. Kalniševskis karjeros laiptais kopė labai palengva ir visų kazokų vadu tapo būdamas 72-ejų. 1762 m. kazokų taryba paskyrė jį eiti kišo atamano pareigas. Tiurkų kalbos žodis „kišas“ reiškia vado buveinę, o kazokų taryba turėjo paprotį ūkiniams reikalams vadovauti išsirinkti vieną asmenį, vadinamą kišo atamanu. Per laiką pastarojo atamano vaidmuo didėjo ir jis tapo svarbiausiu asmeniu kazokų valstybėje. Paskutiniu kišo atamanu buvęs P. Kalniševskis savo tvirtovę įrengė Kryvyj Riho apylinkėje, o 1775 m. caro valdžios paprašė čia įsteigti pašto pastatą, apie kurį ir ėmė kurtis miestelis.

P. Kalniševskio likimas buvo tragiškas. Nors už kazokų paramą carinei Rusijai kovoje su Turkija jam buvo suteiktas generolo laipsnis, 1776 m. Maskva jį areštavo ir iki pat mirties išlaikė kalėjime. P. Kalniševskis mirė 1803 m. būdamas 113 metų, o Kremlius jį specia­liai palaidojo nežinomoje vietoje, kad kazokai jo palaikų nepersikeltų ir negarbintų. Suėmus P. Kalniševskį, kiti Ukrainos kazokų vadai buvo ištremti į Sibirą, o įtvirtinimai nugriauti. 

Kazokų tvirtovės buvo sunaikintos ir jų lyderiai suimti tuo metu, kai vyrai nebuvo grįžę iš Rusijos karo su Turkija, o stovyklose dominavo moterys ir vaikai bei senoliai.

Tokiu būdu du šimtus metų plačiose stepėse egzistavusi karinė kazokų valstybė Zaporižės sečė („sečė“ – lageris, stovykla) žlugo. Pirmoji sečė 1552 m. įsikūrė Chorticės saloje, dabartinio Zaporižės miesto pakraštyje, bet vėliau vadavietės kėlėsi į kitas septynias vietoves. Paskutinė sečė vadinosi Naująja seče ir jos vadavietė buvo dabartinio Kryvyj Riho miesto teritorijoje.

Praėjus 247 m. po Zaporižės kazokų valstybės sunaikinimo, Kremlius šiemet užsimojo sunaikinti ir dabartinę Ukrainą. 1775-aisiais kazokų vadui, kišo atamanui P. Kalniševskiui į pagalbą neatėjo jokia valstybė, o dabartinio Ukrainos prezidento V. Zelenskio prašymui pasaulis neliko kurčias. Tai suteikia vilties tiek ukrainiečiams, tiek Vakarams, kad grobuoniškos Kremliaus užmačios bus sutramdytos, o V. Zelenskis vadovaus pergalės paradui ir dės gėles ant simbolinio P. Kalniševskio kapo. 

Vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šimtai tūkstančių žmonių pabėgo į užsienį, o Vakarų ekspertai siūlė kuo greičiau sprukti ir prezidentui V. Ze­lenskiui. Tačiau šis nusprendė pasilikti sostinės Kyjivo požemiuose ir vadovauti krašto gynybai, tuo įkvėpdamas ir karius. Kai tomis dienomis atvykęs į Ukrainą kalbinau žmones, šie gyrė ir didžiavosi priešo nepabūgusiu savo prezidentu.

Ukrainiečiai neslėpė, kad prieš karą tautiečių nuomonė apie prezidentą buvo prieštaringa, ir daug kas abejojo, ar šis buvęs scenos komikas tinka valdyti šalį. Tačiau drąsus V. Zelenskio elgesys, kilus karui, padėjo suvienyti tautą kovai su agresoriumi ir gerokai pakėlė jo autoritetą.

Kryvyj Rihe sutikti pašnekovai neslėpė, kad Ukraina iki karo turėjo daug sunkumų, kurių nesugebėjo įveikti ir jų kraštietis V. Zelenskis. Tačiau vylėsi, jog Vakarai padės šaliai ne tik laimėti karą, bet ir išspręsti kitas opias problemas bei tapti pilnateise ES nare.  

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Susidomėjęs programavimu ir technologijomis, Tadas pasuko į telekomunikacijų sritį ir įsidarbino „Tele2“ salone Kaune. Kaip jis pats pasakoja, galimybė pirmam išbandyti naujausius įrenginius ir bendrauti su daugybe skirtingų žmonių padėjo kopti karjeros laiptais įmonės viduje.

„Jeigu bijosi priimti sprendimus ar naujus iššūkius, tave lydės įtampa ir negalėsi tobulėti, todėl būtina būti drąsiam. Nors pačio žmogaus indėlis kylant pareigose yra labai svarbus, kai įmonė padeda ir skatina žmogų, pasireiškia visas jo potencialas ir galimybės. Augimas įmonės viduje padėjo pasisemti įvairios patirties ir tapo tvirtais pamatais dabartiniam darbui“, – teigia Tadas Kastanauskas, „Tele2" išankstinės mokėjimo paslaugos produkto specialistas.

Tobulėti skatina vertybės ir kolegos

Jo teigimu, jau pirmosios pažinties su „Tele2“ metu jis suprato, kad norėtų čia dirbti – įsiminė laisvas darbuotojų bendravimas bei darbas be įtampos. Anot T. Kastanausko, per ketverius metus jis pakeitė net 4 pozicijas, o tai leido ne tik bendrauti su naujais žmonėmis, bet ir pamatyti, kaip jie mąsto bei kokius darbo metodus taiko. Sprendimą pradėti karjerą ir toliau tobulėti įmonės viduje lėmė „Tele2“ vertybės, artimas ryšys ir atvirumas su kolegomis.

„Pirmoji pozicija įmonėje buvo pardavimų vadybininko, kadangi buvau sukaupęs patirties apie produktą ir norėjau klientus aptarnauti gyvai. Kai nusprendžiau studijuoti universitete, teko keisti darbą,  nes buvo sudėtinga suderinti grafiką. Man atsirado praktikos vieta „Tele2“ kontaktų centre. Po sėkmingos praktikos prisijungiau prie ekspertų komandos – klientų aptarnavimo specialistų. Dabar dirbu produkto skyriuje ir esu išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ produkto specialistas“, – apie savo karjeros kelią įmonėje pasakoja jis.

Naudingos pamokos salone

Kaip pasakoja Tadas, dėl salonų vykdomos rotacijos, jam yra tekę dirbti net keliose skirtingose vietose, tai padėjo išmokti bendrauti su skirtingais klientais. Pasak jo, dirbant salone svarbiausia užduotis –pasiūlyti klientams aktualiausias paslaugas. Jis tikina, kad vienas esminių dalykų, kurio išmoko šioje pozicijoje – prieiti prie žmogaus tinkamai suvaldyti pokalbį, sudominti klientą.

„Kiekvienas klientas yra unikalus ir kaskart reikia surasti būdą, kaip būtent jam surasti geriausią sprendimą. Džiaugiausi galimybe prisiliesti prie naujausių įrenginių modelių ir juos išbandyti, turėdavome ir specialius apmokymus, kad galėtume juos pardavinėti. Šis darbas padėjo įgyti bendravimo įgūdžių, išlavinti greito mokymosi įgūdžius“, – pasakoja jis.

Pasiūlė sprendimą, kurį  taiko visa įmonė

Pašnekovo teigimu, praktika kontaktų centre leido labiau prisiliesti prie „Tele2“ ir suteikė galimybę daryti tai, ką jis mėgsta. Anot jo, šis žingsnis padėjo įgyti daug analitinio mąstymo įgūdžių, pagerinti  žinias apie produktus, taip pat susipažinti su įmonėje dirbančiais žmonėmis. T. Kastanauskas tikina, kad suteikti laisvės jauniems specialistams ne tik padeda tobulėti pačiam darbuotojui, bet yra naudinga ir įmonei.

„Mano asmeninė patirtis rodo, kad įmonei suteikus daugiau laisvės jaunam darbuotojui, labai pasikeičia požiūris į ją – atsiranda artumas, jautiesi savas. Praktikoje man labiausiai įsiminė atvejis, kuomet pasinaudojęs savo analitinėmis žiniomis, pasiūliau supaprastinti ataskaitų apdorojimą – mano sprendimas leido apjungti daugybę failų ir atvaizduoti visą informaciją vienoje ataskaitoje. Nors buvo dvejojama, ar tai pavyks, naujovė ne tik pasiteisino, bet ir iki šiol yra naudojama įmonėje“, – patirtimi dalinasi jis.

Kiekvieną dieną – nauji iššūkiai

Pasak pašnekovo, dabartinėje pozicijoje jis atsakingas už išankstinės mokėjimo paslaugos „Pildyk“ veikimą bei kilusių problemų sprendimą. Anot jo, kasdienis darbas yra labai įvairus – kaskart pasitinka nauji iššūkiai, tenka generuoti naujas idėjas, tačiau naujovės ne tik neleidžia pasinerti į rutiną, bet ir skatina nuolat tobulėti. Pašnekovo teigimu, dirbant „Tele2“, suteikiamos visos galimybės kalbėtis apie norą kilti karjeros laiptais, tačiau svarbu tai drąsiai parodyti.

„Didžiąją darbo dienos dalį sprendžiu įvairius, su „Pildyk“ susijusius, techninius klausimus. Vienas iš esminių iššūkių mano darbe – kai planuojame paleisti naujus planus, aš turiu paruošti sistemas, kad klientai galėtų juos užsisakyti. Neneigsiu – iššūkių pasitaiko, kadangi reikia susisteminti ir įsisavinti daug naujos informacijos. Šioje vietoje padeda palaikantys kolegos, kurie visada pataria ir „užveda ant kelio“ bet kurioje situacijoje. Žmonėms, abejojantiems savo galimybėmis, palinkėčiau dėl to per daug nesijaudinti ir drąsiai bandyti“, – drąsina jis.  

Kaip prisijungti prie „Tele2" komandos? 

Jei domitės technologijomis ir drąsiai priimate naujus iššūkius, „Tele2" kviečia kartu kurti taisykles ir prisijungti prie pardavimų vadybininkų komandos. Daugiau apie šias ir kitas „Tele2" karjeros galimybes galite sužinoti čia.

Antrus metus teatro organizuojamas Klaipėdos festivalis šiemet pažymės miesto 770-ąjį gimtadienį Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 1 dieną 19.30 val. pristatydamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą" pasaulinę premjerą. Dviejų pranciškonų – pasauliečių ordino brolio Alvido Jeronimo Remesos OFS ir br. Sigito Benedikto Jurčio OFM – sukurta oratorija taps dovana garbingą jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai, kurią uostamiesčio gyventojams ir svečiams įteiks Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT).  

Oratorijos libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Benediktas Jurčys pasakoja apie Klaipėdos miesto įkūrimo istoriją, neatsiejamai susijusią su brolių pranciškonų veikla viduramžiais.

Rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos festivalis pažymės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą" premjera, kuriai parašėte libretą. Kuo jums svarbus miesto gimtadienis ir koks jausmas priliesti prie tokio didingo, viduramžių liturgines dramas siekiančio žanro – oratorijos?  

Praėjo 770 metų nuo to laiko, kai buvo padėtas kertinis Mėmelburgo pilies akmuo, kurį į šią vietą atgabeno Mažesniųjų brolių ordino broliai – pranciškonai. Šiam įvykiui paminėti skirtoje oratorijoje „Sakmė apie Mėmelburgą", kuriai parašiau libretą, tie patys broliai, prieš 15 metų sugrįžę į gimtuosius namus – Klaipėdą – pristatys gilią savo misijos esmę.  

Dovaną nešame ne tam, kad kažką gautume, o kad visi galėtume kažką savo duoti, vadovaudamiesi principu do ut des (lot. „duodu, kad (ir tu) duotum"). Mes, mažesnieji broliai, reiškiame padėką Klaipėdai ir linkime, kad ji būtų laiminga, sveika, veržli, kūrybinga ir dvasinga. Mes norime kartu džiaugtis Klaipėdos miesto gyventojų laime, sveikata ir gerove; norime matyti jų veiduose vilties šypseną. Tai mano gimtasis miestas, kurio neparduosi ir pigiai nenupirksi. Klaipėda stipri ir didinga, jos siela – jūrinė, visada siekianti tobulėti. Antikos pasaulio graikas pasakytų: Klaipėdos sielos viduje yra Dievas. Todėl leiskite man padėkoti už galimybę prisidėti kuriant oratoriją ir tuo džiaugtis. 

Nuo 1986 m. esate pranciškonas. 1977–2008 m. buvote Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos provincijolas, Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas, Lietuvos vyrų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkas. Kokia brolių pranciškonų tarnystės Klaipėdoje misija? 

Jungti žmones kilniems tikslams, parodyti prakilnesnį kelią. Kažkam padėti išsinerti iš skurdo, melo, priklausomybių, neteisybės, neapykantos, pažeminimo, beviltiškumo. Protui subrendus, daugelį dalykų pradedi vertinti naujai. Netgi tie, kurių kraujas „vėsesnis", atėjus laikui, žmogiškumą, draugystę, solidarumą susideda į svarbiausių vertybių puokštę. Tikiuosi oratorijos klausytojai supras, ko trūko, kad jų gyvenimas būtų laimingas. Meilės! 

Gal galite atskleisti paslaptį, kuo ypatingi oratorijos herojai? Ką jie bylos susirinkusiems? 

Be abejo, oratorijos herojai yra ypatingi. Jie – Dievo bendrakūrėjai, atnešantys kai ką naujo į visatą. Jie tampa, – rimtai pajuokausiu, – tikrais ramybės drumstėjais, tarsi išprotėja nuo Mėmelės grožio, apsvaigsta, įsimyli, pradeda kurti Rojaus sodą. Tik būdamas tokios būsenos žmogus kuria Rojų. Žmogus tam ir sukurtas. Tokio žmogaus dvasingumas yra šiek tiek laukinis, jūrinis. O Dvasia, kuri jį įkvepia, nėra sterilizuota. Mano herojai ypatingi. Jie nekalba užuolankomis, kas mums ypač būdinga. Mano herojai neša taiką, ramybę, meilę. O ką nešame mes, XXI amžiaus žmonės? Tapome mirties pasiuntiniais. Ar toks žmogaus gyvenimo tikslas? Labai norisi pakeisti šią liūdną padėtį. Apie tai ir kalba oratorijos herojai. 

Kokie artimiausi Jūsų kūrybiniai planai? 

Save priskiriu prie nuoseklios tobulėjimo kultūros vienuolių. Nesu pergalių žmogus. Man kūryba visada buvo ir išliks kaip susitikimas su Dievu paukščių čiulbėjime, jūros ošime, rožių žieduose, žmonių apsikabinimuose, šv. Rašte ir, žinoma, – šventoje Eucharistijoje (Mišiose). Kūryba gimsta erdvėje, konkrečioje vietoje, kurioje tarpsta dieviškas grožis ir malonė. Šv. Pranciškus yra sakęs: „Jeigu šios gėlės tokios gražios, tai koks gražus yra Dievas?!" Man ši mintis labai graži.  

Planuoju dar daug ką pasakyti, ypač tiems, palikusiems bažnyčią ir neketinantiems į ją sugrįžti. Man norisi jiems sukurti meditacijos erdves, kuriose patirtų Dievo meilę per tylą, grožį, arbatos gėrimo ceremoniją, rytinį haiku... 

Ar tikėjimas yra svarbiausias Jūsų kūrybos įkvėpimo šaltinis?  

Gaila, bet tikėjimo tema retai aptariama. Mano tikėjimas yra, galima sakyti, išdistiliuotas", netgi impresionistinis. Turbūt esate girdėję antikos filosofo Herakleito posakį: „Niekada neįbrisi į tą pačią upę du kartus." Toks mano santykis ir su Kūrėju. Jis visada naujas, visada kitoks. Todėl labai svarbu neprisijaukinti Dievo, neprisijaukinti žmogaus... Man svarbus laukiniškumas. Skatinkime žmones gimdyti. Gyvybės naikinimas mūsų kūrybingumą padaro naikinančiu, o ne laiminančiu. Kokiems tikslams mes naudojame savo kūrybingumą? Kiek eurų kainuoja paleisti raketą ir kiek dar kainuoja, norint ją numušti?... O, žmogau...  Mes sukurti meilei ir išprotėjimui nuo Dievo grožio.  

Jūsų rūpesčiu kartu su Lietuvos televizija sukurti trys filmai apie šv. Pranciškaus pasekėjus. Esate vienuolyno prie Kryžių kalno statybos iniciatorius. Jūsų iniciatyva Klaipėdoje kasmet vyksta Vilties bėgimas, kurio tikslas – rinkti lėšas Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje statyboms ir veiklai finansuoti. Kaip turėdamas tiek įvairios veiklos sugebate neapleisti kūrybos? 

Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių išgirstų: „neapleisti kūrybos". Kūrybingumą reikia ugdyti ir niekada kūrybos neapleisti. XIII a. mistikė Mechtilda Magdeburgietė mokė, kad šiame gyvenime mums duota gerti du vynus: baltąjį džiaugsmo vyną ir raudonąjį kančios vyną. „Kol neprisigeriame abiejų, negyvename," rašė ji. Štai kodėl negalime sau leisti banalaus ir paviršutiniško gyvenimo, kuris slopina mūsų kūrybiškumą, t. y. atima iš mūsų gyvenimą. 

Ko norėtumėt palinkėti Klaipėdai jubiliejaus proga? 

Draugų. Jėzus sako: „Aš jus draugais vadinu." Tikroje draugystėje nėra išdavysčių, netgi mirties nėra. Yra tik kelias iš šviesos į prisikėlimo šviesą, Kristų. Kelionė žadina kūrybingumą, atveria mūsų širdis gėriui ir taikai. Kaip sakė elgetaujantis amerikiečių vienuolis, teologas ir rašytojas Matthew Foxas: „taika yra ne tiek karo nebuvimas, kiek mūsų kūrybingumo nukreipimas tarnauti ir daryti gailestingumo darbus." To iš širdies linkiu Klaipėdai 770-ojo gimtadienio proga: kad miesto gyventojai galėtų augti puoselėdami meilę, atjautą, gerumą, draugystę. 

Malonu matyti ir augantį klaipėdiečių entuziazmą švęsti miesto gimtadienį. Gyvename mieste, kurio dvasingumą suformavo mažesnieji broliai pranciškonai. Atsiranda net savotiška šventinė ambicija: atskleisti tikrąją miesto tapatybę, išsinerti iš per ankštos odos, sakyčiau, gyvatės odos, sovietų ideologų sukurptos ir primestos miesto istorijos. Apskritai kalbant, naujoji kompozitoriaus A. Remesos oratorija man reiškia visus miestiečius vienijančio dialogo apie Klaipėdos miesto kilmę pradžią. Tai tarsi 770-oji žinutė: atsikratykime klaidingų istorijos šaltinių. 

Kalbino Žaneta SKERSYTĖ 

Belaukiant oratorijos premjeros 

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu. Šiam istoriniam įvykiui paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. 

Teatralizuotoje eisenoje, stilizuotai atkartojančioje Kuršo vyskupo ir jo palydos kelionę, dalyvaus Klaipėdoje šiuo metu reziduojantys broliai pranciškonai ir KVMT artistai. Artėjant prie piliavietės, nuo pylimų jiems atitars Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai. 

Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą", sukurta kompozitoriaus, brolio pranciškono, pasauliečio Alvido Remesos OFS. Libreto autorius – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Oratorijos atlikimą vainikuos miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamento pagarsinimas, atskleisiantis jo valią ateities kartoms.