Kvėdarnoje jau kuris laikas styro „puošmena“, kuri ne kiekvienam suvokiama. Nebent ją būtų galima lyginti su prieš kelis metus nuskambėjusiu garsiuoju ša­lies vadovų apsijuokimu „Lie-Va-Tu“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.86

Lapkritį prasideda tamsos metas. Aplink viskas nurimsta, nutyla. Gamta panyra į sapną. Tamsiuoju laikotarpiu turėtume gyventi ramiau, daugiau laiko skirti savo vidiniam pasauliui. Žibintų šventė mums visiems primena, jog nors lauke ir tamsu, sieloje visada šilta ir šviesu. Sielos šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, kurią svarbu saugoti, prižiūrėti ir neleisti tai šviesai užgesti.

Lapkričio 11-ąją minima švento Martyno vardo diena, tądien švenčiama Žibintų arba Šviesos šventė. Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ ugdytiniai jai ruošėsi visą savaitę, kartu su tėveliais gamino įvairiausius žibintus. Auklėtojos kiekvieną rytą pasitikdavo vaikučius su uždegtais žibintais ant palangių.

Tamsų lapkričio 16-osios vakarą tėveliai kartu su vaikais ir auklėtojomis surengė Žibintų šventę. Šventės dalyvius pasitiko Žibintininkai (auklėtojos Inga Kazlauskienė ir Rasa Kazlauskienė), visi kartu padainavo dainų, pažadino Nykštuką (aukl. Vaida Ričkienė), kuris papasakojo, ką jis veikia po žeme. Tamsos karalienė (aukl. Vilma Juzaitienė), priminė, jog prasideda tamsos metas, medžių lapų patalas užklojo žemę, nutilo paukščių giesmės, užmigo kai kurie žvėreliai, visi nusipelnė poilsio ir ramybės.

Šventės pabaigoje nešini pačių darytais šviečiančiais žibintais visi keliavo šviesos takeliu...

Rasa KAZLAUSKIENĖ

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ auklėtoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija pra­ėju­­­sių mokslo metų pabaigoje su Plungės rajono Alsė­džių Sta­nislovo Na­ru­ta­vi­čiaus gimnazija pasirašė bend­ra­dar­biavi­mo sutartį, kuri leido dalyvauti Neformaliojo vaikų švietimo projektų finansavimo konkurse. Pa­si­rin­kus pi­lietiškumo temą, parengtas projektas „Signatarų ta­kais 1918–2018“, skatinantis suvienyti šalies gimnazijas, kurioms suteikti Ne­priklausomybės akto signatarų vardai.

Gimnazijos mokinių ko­man­da, lydima istorijos bei pilietiškumo pagrindų mokytojos Nomedos Kasmauskaitės, lankėsi Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje, kur ir prasidėjo projektas. Jame taip pat dalyvavo ir ats­­tovai iš Ukmergės Antano Sme­to­nos, Vilniaus Mykolo Bir­­žiš­kos bei Klaipėdos rajono Vei­vir­žėnų Jurgio Šaulio gimnazijų. 

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis už Stanislovą ir Gabrielių Narutavičius. Po mišių eisena pasuko į Alsėdžių kapines, kur prie signataro S. Narutavičiaus kapo prisiminimais dalijosi svečiai iš Lenki­jos, savivaldybės atstovai, mokiniai bei mokytojai. Vėliau projekto dalyviai aplankė Narutavičių dvarą Brėvikiuose, Telšiuose padėjo gėlių prie paminklinės lentos ant kated­ros sienos.

Paskui vyko užsi­ėmimai. Mo­kiniai darė interviu su vietos bend­uomenės na­­riais, keramikos dirb­tuvėse kūrė dar­­bus „Su­veny­ras sig­na­ta­rui“, o prot­mū­šy­je pasitikrino savo žinias apie Lie­tuvos Nepriklausomybės akto signatarus. Ki­tą dieną vyko tarptautinė konferencija, skirta broliams S. ir G. Narutavičiams.

Spalio pabaigoje mūsų gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų Ligitos And­ri­jauskienės ir N. Kas­mauskaitės, lankėsi Vilniuje. Projekto veikla prasidėjo Vilniaus My­kolo Biržiškos gimnazijoje, kur stebė­tas spektaklis apie sig­natarą M. Biržišką. Vėliau mokiniai lankėsi Antakalnio ir Ra­sų kapinėse, pagerbė ten pa­lai­dotus laisvės gynėjus bei sig­­na­tarus.

Projekto dalyviai moderniame Valstybės pažinimo centre susitiko su jo iniciatore Lietu­vos Respublikos Prezidente Da­lia Grybauskaite, kuri pasi­džiaugė, kad taip išradingai pa­minėjome valstybės atkūrimo šimtmetį. 

Projekto veiklų apibendrinimas vyko Signatarų namuose. Dalyviai pasidalino įspūdžiais, projekto vadovė Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos mokytoja Daiva Gramalienė pasidžiaugė mokinių noru išsaugoti bei puoselėti sig­natarų atmintį.

Nomeda KASMAUSKAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė be­veik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių kas­met mažėja, pagal jų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyven­tojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame 2–3 kartus. 

Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę.

Statistika nėra tiksli

Higienos institutas paste­bi, kad situacija šiek tiek ge­rėja: pernai nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus. Paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 m. Lietuvoje nusižudė 35 tūkst. piliečių. 

Specialistų teigimu, šie skaičiai anaiptol neparodo tikrosios savižudybių situacijos, nes nežinoma,  kiek yra nepaskelbtų savižudybių, kiek – nemirtino savižudiško elgesio, kiek yra žmonių, turinčių minčių apie savižudybę. 

Be to, savižudybės turi milžinišką psichologinį, socialinį poveikį tiek nusižudžiusiojo šeimai, tiek visuomenei. Teigiama, jog vieno asmens savižudybė vidutiniškai paveikia šešių žmonių gyvenimus, o jeigu ji įvykdoma mokykloje ar darbovietėje, palieka skaudžią dvasinę žymę šimtams.

„Nors savižudybių skaičiai po truputį mažėja, svarbu neskubėti džiaugtis. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka apie 30 savižudybių, kai kitose ES šalyse šis rodiklis yra 2–3 kartus mažesnis. Tai rodo, kad savižudybės yra milžiniška prob­lema“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto mokslininkas, psichologas psichoterapeutas Paulius Skruibis, Lietuvos atstovas Tarptautinėje savižudybių prevencijos asociacijoje. 

Vienos priežasties nėra

Pašnekovas pastebi: daugiau­siai savižudžių yra 45–59 m. žmonių grupėje, mažesniuose miestuose ir kaimuose.

„Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes nėra vienos priežasties. Analizuodami pamatome tik tą paskutinį įvykį, kuris tarsi pastūmėjo į savižudybę, bet tai nėra vienintelė priežastis. Tai procesas, kuris trunka ne vieną mėnesį, ne vienerius metus, kol visko prisikaupia. Yra žmonių, kurie nebeatlaiko juos užgriuvusių bėdų, sunkumų, jiems atrodo, kad jie nebegali su tuo susitvarkyti, ir pasirenka tokią išeitį“, – pasiteiravus, kas pastūmėja į savižudybę, samprotavo žinomas psichologas P. Skruibis.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos psichologų sąjungos narė Valija Šap. 

„Kiekvienas gali susidurti su kriziniais išgyvenimais. Pagrindiniai psichologinės kri­zės bruožai: specifinis emo­ciškai reikšmingas žmogui įvy­kis, atsiradusi psichinio dis­komforto būsena, pasimetimas. Jei žmogus įveikia sunkumus ar laiku gauna pagalbą, krizė neužtrunka per ilgai ir yra įveikiama. Tačiau užsitęsusi krizė kelia vis didesnę įtampą, dvasinį skausmą ir galiausiai nepakeliamą kančią, kuri ir gali tapti savižudybės priežastimi. Žmogus nutraukia savo gyvybę ne todėl, jog nori mirti, o todėl, kad nebepajėgia kęsti šios kančios ir mano, jog tik mirus galima to nebejausti“, – pastebėjimais dalijosi psichologė.

Pasikeičia elgesys

Šeimos psichologijos bei sa­vižudybių prevencijos srity­je nemažai dir­­banti V. Šap pa­­taria at­kreip­­ti dėmesį į pa­sikeitusį žmo­gaus, kuris mąs­­to apie savi­žudybę, el­gesį.

„Žmogus kalba arba juo­kau­ja apie mir­tį ar savi­žu­­dy­bę, perdėtai do­misi mirties ar savižudybės te­momis, rodo atsisveiki­nimo ženk­lus (grą­žina gautas dovanas, skolintus daik­tus bei pan., su­si­domi tes­ta­men­tais ir gy­vy­bės draudi­mais). Atsi­ran­­­da ryškūs nuo­­­­taikų, jaus­­­mų po­ky­­čiai: neti­kė­ti emo­ci­jų protrū­kiai, dirglu­mas, ag­re­sy­vu­mas, depresiškumas, liūdesys, prislėgta nuotaika, žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis, nereikalingas. Jam sunku susikaupti, jis netenka intereso įprastinei veiklai, keičiasi bendravimas, atitolsta nuo draugų ir šeimos, sutrinka miegas, apetitas, žmogus neigiamai vertina save“, – pasikeitimus vardija V. Šap. 

Tokie žmonės bando užsimiršti rizikingai įnikdami į alkoholį, narkotikus, tačiau tai padeda tik trumpam: atsiradusi priklausomybė lemia naujas problemas – pavyzdžiui, netenkama darbo, vairuotojo pažymėjimo, atsiranda sunkumų šeimoje ir pan.

Būtina specialistų pagalba

Kalbinti psichologai pastebėjo: dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti. Pirmas žingsnis į pagalbą gali būti ir tiesus klausimas: aš girdžiu, kad sakai, jog nebematai prasmės gyventi, ar tau kyla minčių apie savižudybę? Taip paklausę tikrai nepaskatinsite savižudybės, atvirkščiai, duosite žinią, kad nebijote kalbėtis ir esa­te pasirengęs būti šalia. Skir­kite laiko išklausyti žmogų tiek, kiek reikia, neskubinkite, ne­nutraukite pokalbio tikėdamiesi jį baigti kitą dieną. Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis, parodykite supratingumą.

Kitas žingsnis – profesionali specialistų pagalba

Svarbu kreiptis ir profesionalios pagalbos.

„Lietuvoje yra išvystytas psichikos sveikatos centrų tinklas arba galima kreiptis į poliklinikoje dirbantį psichologą, psichiatrą. Ir šeimos gydytojas gali nurodyti pacientui, kur ieškoti pagalbos, ir nukreipti pas specialistą“, – kalbėjo psichologas P. Skruibis.

Be to, krizės atveju galima kreiptis į visą parą veikiantį krizių centrą ar emocinės pagalbos telefonu į linijas, kurios taip pat veikia visą parą.

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Žinome, kad roko muzikos atmainų yra begalė. Hard rok, heavy metal, pop rok – daugeliui žinomos muzikinės kryptys, o štai soft rok turbūt retas api­būdintų. Tai yra roko muzikos forma, atliekama roken­rolo technika ir aukštu vokalu.

Šilalėje neseniai vyko 9-asis roko grupių festivalis-konkursas „Grok Rok-18“. Šie­met jame dalyvavo septynios grupės: „GAL“ iš Skuodo, „Ko­fe­­i­nas“ iš Gargždų, „Šta­bas“ iš Ši­lalės, „No Intro“ ir „Blues ma­kers“ iš Vilniaus, „Prie­sko­nis“ iš Šilutės ir „Floki“ iš Tau­ragės. 

Vertinimo komisija, kuriai vadovavo muzikantas ir dainininkas Valdas Lacko, pirmąją vietą skyrė tauragiškių „Floki“, antroji atiteko „No Intro“, trečioji – „Ko­feinui“. Pastarojoje grupėje groja trys merginos ir vaiki­nas. Dūks­tančios merginos su bosine gitara ir būgnais – įspūdinga!

Nuoširdžiai dėkoju nuola­tiniams festivalio rėmėjams „Eurobiurui“ ir kavinei „Ug­ni­ja“.

Regina MOCKUTĖ,

renginio organizatorė

AUTORĖS nuotr.

Lapkričio 6-osios popietę specialiųjų pajėgų būrys lėkė į eis­mo įvykį Pajūryje – iškvietimas gautas dėl to, jog kelyje Šilalė – Šilutė, vos tik išriedėjus iš miestelio, nuo važiuojamosios dalies nulėkė ir apsivertė vietos gyventojo vairuojamas „Volkswagen Passat“. Vyrą iš sumaitoto automobilio teko vaduoti ugniagesiams, jam prireikė medikų pagalbos, o netrukus paaiškėjo, kad vos kitų gyvybių nenunešęs vairuotojas yra visiškai girtas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.85

Šį rudenį suėjo dveji metai, kai Seimo narys Remi­gijus Žemaitaitis buvo išrinktas trečiai kadencijai. Per šį laiką politikas dukart išrinktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku, pasirašė koalicijos sutartį su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais Sei­me ir tapo Seimo vicepirmininku. Parlamentaras tvirtina, jog, nepaisant visų šių permainų, savo apygardoje, kuri apima ne tik Šilalės rajoną, bet ir Rietavą bei dalį Šilutės, dirba kaip dirbęs – rengia susitikimus kaimuose, kartą per mėnesį priiminėja gyventojus ir teikia nemokamas juridines konsultacijas. 

Apie tai, kas lėmė pokyčius Seime ir ko iš jų galima tikėtis, šiandien ir kalbamės su politiku.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.85

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų ša­lyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gy­ven­tojų mirčių yra nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. šią ligą lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), pikt­nau­džiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą. 

Didina riziką

Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia grėsme susirgti mažiausiai septynių rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios), krūties. Bet kokio kiekio alkoholio vartojimas didina vėžio riziką – kuo daugiau geriama, tuo rizika yra didesnė. 

Be to, alkoholio vartojimas turi įtakos ir įvairių kitų ligų išsivystymui. Jis gali būti kepenų cirozės ar kasos uždegimo priežastis, paskatinti insultą, širdies nepakankamumą, psichikos bei elgsenos sutrikimus, įskaitant dep­resiją, agresyvumą, atminties susilpnėjimą, psichines ligas, alkoholines kepenų ligas, o vaikams, kurių motinos nėštumo metu gėrė, – leukemiją. 

Serga ir jauni žmonės

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys, kalbėdamas apie riziką susirgti onkologinėmis ligomis, taip pat pabrėžė, jog moksliniais tyrimais pagrįsta, kad ją didina žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar kiti. 

„Nors viešojoje erdvėje daž­niausiai girdime tik apie rūkymo ir plaučių vėžio sąsają, iš tiesų žalingas gyvenimo būdas turi įtakos ir daugeliui kitų onkologinių susirgimų“, – sakė pašnekovas. 

Įdomu tai, kad nors vėžys vis dar laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, jau kurį laiką stebima tendencija, kai onkologiniai susirgimai diag­nozuojami vis jaunesniems. Manoma, jog tam įtakos turi ir šiuolaikinė mityba, tiksliau tai, kad su kasdieniu maistu gauname ir visą puokštę pridėtinių medžiagų, tokių kaip įvairūs skonio stiprikliai, kvapikliai, dažikliai bei kt. 

„Taigi, siekiant sumažinti šią riziką, reikėtų atidžiau skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Taip pat vadovautis visavertės ir subalansuotos mitybos principais“, – patarė asociacijos viceprezidentas.

Svarbu laiku diagnozuoti

Specialistų teigimu, vėžys yra klastinga liga, kuri labai dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, kol nebūna tiek pažengusi, jog ima trikdyti kitų organų funkcijas. Kita vertus, šiuolaikinis mokslas bei diagnostikos ir gydymo metodai yra labai pažangūs. 

„Šiandien jau turime galimybę ne tik aptikti vėžinius susirgimus labai ankstyvose stadijose, bet ir pažangius gydymo metodus, leidžiančius visiškai išgydyti kai kurių organų vėžinius susirgimus, o kai kuriais atvejais ir užkirsti kelią jų atsiradimui, laiku pastebėjus tam tikrus pakitimus“, – pasidžiaugė G. Žižys. 

Vykdomos prevencinės programos

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja: šiuo metu Lietuvoje vykdomos net keturios vėžio prevencinės prog­ramos – nemokamai gali pasitikrinti gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir atitinkantys tikslinį amžių. Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje prog­ramoje gali dalyvauti 25–60 metų moterys kartą per trejus metus. Kartą per dvejus metus 50–70 m. moterys gali nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. 50–70 m. vyrai periodiškai gali dalyvauti prostatos vėžio prevencinėje programoje, taip pat ir vyrai nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Be to, 50–75 m. amžiaus tiek vyrai, tiek moterys kartą per dvejus metus gali pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Norint išsitirti pagal prevencines programas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus. 

VLK duomenimis, praėjusiais metais pagal gimdos kak­lelio vėžio prevencinę prog­ramą pasitikrino 119 tūkst., pagal krūties vėžio – 106 tūkst., pagal prostatos vėžio – 96 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – 230 tūkst. žmonių. Už gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos gydymą ligoninėse ligonių kasos apmokėjo daugiau nei 8,6 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už kompensuojamuosius priešnavikinius vais­tus sumokėta beveik 70 mln. Eur. 

Pataria ieškoti pagalbos

Susidūrus su vėžio diagnoze, žmogus linkęs užsidaryti savyje, nesidalyti išgyvenimais ir baimėmis su kitais. Specialistai pastebi: tai nepadeda sveikti, o tik apsunkina sergančiojo psichologinę būklę, vedančią į dep­resiją ir nusivylimą. Tokiu momentu labai svarbi psichologinė pagalba ir palaikymas iš šalies, sergančiųjų bendravimas psichologinės savipagalbos grupėse. Neretai psichologų pagalbos prireikia ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems. Pasitaiko atvejų, kai būtent šeimos nariai puola į paniką, taip keldami dar daugiau papildomo streso.

POLA šiuo metu vienija 26 nevyriausybines organi­zacijas, veikiančias pagalbos onkologiniams ligoniams srityje, joje dalyvauja ir fiziniai asmenys. Ši asociacija teikia pagalbą sergantiesiems bei jų artimiesiems, užsiima švietėjiška veikla, organizuoja įvairius seminarus, konferencijas, renginius ir kt. 

POLA kviečia burtis į panašaus likimo žmonių bend­ruomenes bei kartu įveikti onkologinę ligą. Patarimus, konsultacijas sergantiesiems bei jų artimiesiems teikia ir Nacionalinio vėžio instituto Vėžio informacijos centras bei Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje veikiantis Vė­žio informacijos cent­ras. Nemokama pagalba teikiama Alytuje įsikūrusiame Vėžio informacijos bei paramos centre „Tėviškės namai“, profesionali psicholo­ginė pagalba – Onkopsicho­lo­gijos ir komunikacijos cent­­re Vilniuje, dvasinė pagal­ba – Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje. 

Medikų patarimai 

Medikai teigia, jog maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti, jeigu:

– nerūkytume;

– ribotume alkoholio vartojimą;

– skirtume daugiau laiko pasivaikščiojimui ir mankštai;

– sveikai maitintumėmės;

– vengtume ultravioletinių spindulių;

– saugotumėmės vėžį sukeliančių infekcijų.

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.