Liepą policijos pareigūnai apsilankė Jomantų kaime, Tenenių seniūnės Loretos Petravičienės namuose – tikrino informaciją apie nelegalaus alkoholio gamybą. Ji pasitvirtino, o šia veikla buvo įtariamas seniūnės sutuoktinis – liepos 18 d. sodyboje rastas visu pajėgumu veikiantis naminukės fabrikas. Policija tąsyk patvirtino, kad vyras geranoriškai parodė ūkiniame pastate įrengta „gamyklą“, iš kurios buvo paimta per 50 litrų skysčio, turinčio specifinį kvapą.

Pati L. Petravičienė, paklausta apie šį faktą, ne­daug­žodžiavo ir pareiškė apie įvykį nieko nežinanti, o su vyru nešnekėjusi. Į šią kone visose žiniasklaidos prie­monėse pasirodžiusią informaciją reagavo ir rajono vadovai – pareiškė, jog seniūnė turės pasiaiškinti. Dabar jau žinoma, kad Tenenių seniūnė „per vyrą“ užsidirbo drausminę nuobaudą. O pačiam degtinės gamintojui buvo iškelta baudžiamoji byla. Ji jau išnagrinėta, o Ši­lalės rūmų teismo priimtas baudžiamasis įsakymas jau įsiteisėjo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.83

Praėjusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje neseniai reformuotos Darbo biržos, dabar vadinamos Užimtumo tarnyba, naujasis Šilalės skyriaus vado­vas Mindaugas Macas pateikė tarybos na­riams informaciją apie tarnybos veik­lą. Deja, ne visiems išrinktiesiems ji pa­sirodė įdomi, tad pranešėjui dar nė ne­įpusėjus pranešimo, politikai suskubo palikti posėdžių salę. O be reikalo – skai­čiai kalba patys už save.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.83

Lapkričio 6-ąją, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytos dviejų autorių darbų parodos: Reginos ir Antano Petraičių veltinių darbai bei tautodailininko Dainiaus Jankausko medžio dirbiniai. 

Prieš keletą metų R. ir A. Petraičiai susipažino su vilnos vėlimo technika ir ėmėsi kūrybinio darbo. Dabar Regina ir Antanas pristato iš vilnos veltas skrybėles, pirštines, skraistes, šalikus, apavo papuošalus, rankines. Darbai nuvelti šlapiuoju būdu. Pristatydami savo kūrinius, autoriai sakė, jog sukurti ką nors gražaus ir parodyti kitiems, dalyvauti parodose, šventėse bei mugėse yra didelis džiaugsmas.

D. Jankauskas muziejuje įvairius medžio drožybos darbus, namų apyvokos reikmenis. Savo amatui Dainius naudoja lietuvišką žaliavą: ąžuolą, liepą, uosį, kai kurie dirbiniai apdoroti termiškai. Indai (lėkštelės, dubenėliai) dekoruoti tautiniais, baltų, prieverpsčių raštais. Anot autoriaus prieš dirbdamas dažniausiai jis neplanuoja, kas turėtų būti galutinis rezultatas. „Medis pats pasufleruoja, o rankos padaro“, – teigia D. Jankauskas.

Parodos pristatyme, darbų autorius sveikino meras, kuris įteikė padėkas už senųjų amatų saugojimą bei Šilalės krašto garsinimą, Upynos seniūnė Stefa Kažukauskienė, muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė.

Gražiomis dainomis susirinkusiuosius džiugino Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos berniukų vokalinis ansamblis (vadovė Laima Petkuvienė).

Parodos veiks iki gruodžio 7 d.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Edita MERKELIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

Birželį žadėjusi nekeisti savarankiškai dirbančių as­me­nų apmokestinimo, valdžia pažadą sulaužė. Likus vos porai mėnesių iki naujos tvarkos įsigaliojimo, pa­teikė siūlymus keisti visų be išimties individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimą sveikatos bei so­cialiniu draudimu. Pagrindinis siekis – suvienodinti „Sod­ros“ ir sveikatos draudimo įmokų tarifus. 

Rūta VAINIENĖ,

ekonomistė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.82

Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gy­dymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas šir­dies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Eu­ropoje. Higienos instituto duomenys negailestingi: vien praėjusiais metais jos sudarė 56 proc. mirčių. Me­­dikų teigimu, riziką susirgti šiomis ligomis padidina ir netinkamas gyvenimo būdas. 

Ragina pasižadėti sau

Skaičiuojama, kad kiek­vienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta 17,5 mln. žmonių. Gerai žinomas gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis įvardija daug priežasčių, kodėl Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligas yra tarp pirmaujančių šalių. Viena iš jų – nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Gydytojo, daug dėmesio skiriančio šių ligų prevencijai, teigimu, reikia ne tik medikų, bet ir visuomenės, valstybinių insti­tucijų bendradarbiavimo švie­čiant žmones. 

Į būtinumą rūpintis savo sveikata atkreipia dėmesį ir Lietuvos širdies asociacija. Rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija paragino kiekvieną atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimojo širdies ir kraujagyslių būkle.

Specialistai ragina neatidėti to vėlesniam laikui, o nuo šiandien pasižadėti sau: gaminti ir valgyti sveikiau, dažniau sportuoti bei padrąsinti savo vaikus būti fiziškai aktyvesniems, nerūkyti, padėti tiems, kurie nustoja tai daryti. 

Galima nutolinti

Lietuvos širdies asociacija išplatino atvirą laišką, kuriame atkreipė dėmesį į situaciją. Pasak asociacijos prezidento kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus, širdies ligos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra pirmoji pagal dažnumą mirties priežastis. 

„Vis dėlto kiekvienas iš mūsų bent minimaliai, paprastomis priemonėmis pakoregavęs kasdienius gyvenimo įpročius, rizikos veiks­nius – rūkymą, nepakankamą fizinį aktyvumą, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, nesubalansuotą mitybą ir pan., galime iš esmės atitolinti nebyliąsias mirtinas ligas ir išgelbėti gyvybę.

Šiuo metu žinomi daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, darantys įtaką širdies ligų išsivystymo tikimybei. Daugumą jų galima suvaldyti. Nustatyta, jog, laiku pradėjus kontroliuoti rizikos veiksnius, skatinančius širdies ir kraujagyslių ligas, galima išvengti net 80 proc. ankstyvų mirčių“, – akcentuoja profesorius. 

Ligos „jaunėja“

Pastebima, kad Lietuvos situacijai daugiausiai įtakos vis dar turi nesveika mityba, nutukimas, alkoholio varto­ji­mas, rūkymas, aukštas krau­­jospūdis bei ryžtingo ir ko­ordinuoto paties sergančiojo reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.

„Daugelį šių veiksnių kont­roliuoti galime asmeniškai, pavyzdžiui, pasirinkti sveiką gyvenseną, nerūkyti ar būti fiziškai aktyvesni. Tačiau kiti veiksniai, tarkime, oro užterštumas, greitai paruošiamo maisto produktų pasirinkimas – yra visų mūsų kolektyvinė atsakomybė. Žiūrint į ateitį, susirūpinimą kelia ir labai augantis paauglių nutukimas bei rūkymo paplitimas“, – į problemas dėmesį atkreipia R. Kubilius. 

Koreguoti rizikos veiksnius

Specialistų teigimu, širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. 

Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Didesnis fizinis aktyvumas ne tik padeda palaikyti geras organizmo formas, bet ir mažina riebalų sankaupas kraujagyslėse. Kiekvienam žmogui fizine veikla rekomenduojama užsiimti bent 30 minučių 5 kartus per savaitę arba mažiausiai 75 min. per savaitę. 

Kardiologų pastebėjimu, rūkymo atsisakymas yra geriausias dalykas, kurį galima daryti, kad pagerintume savo širdies veiklą. Neberūkant per dvejus metus gerokai sumažėja išeminės širdies ligos išsivystymo rizika. Ir tik praėjus 15 metų nuo rūkymo metimo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tampa tokia kaip ir nerūkančio žmogaus. 

Nerūkantiems asmenims širdies ligų priežastimi gali tapti ir pasyvus rūkymas. Taigi atsisakius šio įpročio gerėja jūsų paties ir aplinkinių sveikata.

Rūkymas ėmė trukdyti 

Grupės G&G Sindikatas įkūrėjas ir lyderis, vokalistas, grupės dainų tekstų bei muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas (Svaras) sutinka, jog bet kokie žalingi įpročiai kenkia sveikatai. Bet apie tokius dalykus paauglystėje jis negalvojęs. 

„Taip darė visa mano aplinka ir aš dariau tą patį. Bene septyniolika metų rūkiau, labai daug rūkiau – per dieną po du pakelius“, – atvirauja pašnekovas. 

44-erių vyras teigia neberūkantis jau vienuolika metų. Jis patikina, kad rūkyti metė lengvai – svarbiausia buvo priimti sprendimą. 

„Vieną dieną nusprendžiau, jog daugiau to nedarysiu, nes supratau, kad nebegaliu apsieiti be rūkymo. Aš nemėgstu, jog už mane kažkas spręstų. Kai supratau, kad cigaretė jau bando kištis į mano gyvenimą, ir nutariau neberūkyti“, – patirtimi dalijasi muzikos kūrėjas. 

Keturiolikmečio sūnaus ir dvi­dešimties metų dukros tėtis džiaugiasi, kad jo atžalos taip pat nerūko.

Būtina kreiptis į specialistus

Medikų teigimu, ne visos širdies ligos ir sutrikimai turi aiškius bei suprantamus simptomus. Apie širdies ligas ir negalavimus praneša ne tik skausmas krūtinės srityje. Neretai apie svarbiausio mūsų organo sveikatos sutrikimus byloja ir iš pažiūros nelabai su širdimi susiję dalykai. Diskomfortas krūtinės srityje – tai vienas didžiausių širdies negalavimo simptomų, atsirandantis, kuomet užsikemša arterija ar artėja širdies smūgis. 

Kai kuriuos žmones, prieš pat ištinkant širdies smūgiui, gali imti pykinti, kilti skrandžio skausmai.  

Jei staiga apėmė silpnumas ir kartu pajutote diskomfortą krūtinės srityje, pasidarė sunku kvėpuoti ar giliai įkvėpti, patariama tuojau pat kreiptis į gydytoją. Miokar­do infarkto pradžią gali rodyti skausmas krūtinės srityje, kuris pereina į gerklę ar žandikaulį.  

Jei jaučiate didžiulį nuovargį dirbdami, arba net, pavyzdžiui, siaubingai pavargstate lipdami laiptais ar nešdami pirkinius iš automobilio, taip pat derėtų pasitikrinti širdies sveikatą. Tai daryti verčia ir mirties baimė, nerimas. 

Jeigu be jokios akivaizdžios priežasties išmuša šaltas prakaitas, kurį lydi skausmai ar diskomfortas krūtinės srityje, taip pat rekomenduojama tuojau pat kreiptis į gydytoją. 

Daugeliu atvejų kosulys gali pranešti apie plaučių problemas. Tačiau jei sergate širdies ligomis arba turite silpną širdį, ir į užsitęsusį kosulį derėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Jei kosulys nepraeina ilgą laiką ir vis iškosėjate rožinių ar baltų gleivių, tai taip pat gali pranešti apie širdies sutrikimus.

Tinstančios pėdos, kojos, blauzdos – taip pat gali būti širdies ligų pasekmė.

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stip­rinimo fondo lėšomis.

Scenoje padėta armonika ir gėlės prie jos. Per visą ju­biliejinį koncertą ji taip ir nepajudinta – Stasys Bugenis jau neateis ir nepaims savo instrumento. Praėjusio penk­tadienio vakarą „Bijotaičiai“ savo dešimtmetį šventė be savo vadovo – spalio pradžioje kaltinėniškiai su bijo­tiškiais jį nulydėjo į miestelio kapines... 

Ar „Bijotaičiai“ dabar neišsilakstys?

„Niekur mes neišbėgiosime, „Bijotaičiai“ išliks, mes dar sustiprėsime“, – pradėdama jubiliejinį kapelos koncertą, į visus klausimus žiūrovams vienu ypu atsakė kolektyvo vadovė, Bijotų laisvalaikio salės renginių organizatorė Kristina Mizgirienė, o pilnutėlė salė tuos žodžius palydėjo plojimais. 

Tokiais pat žodžiais kolektyvo vadovė prieš gerą savaitę pradėjo ir pirmąją kapelos repeticiją be charizmatiškojo savo vadovo.

„Žmonės buvo šiek tiek išsi­gandę, sutrikę. Iškart pasakiau, kad negalime išskysti, mes be savo vadovo turime kaip tik labiau susispausti! Ant nosies ne tik jubiliejinis koncertas – dar mus kviečia „Duokim garo“ konkursas. Todėl renkamės ir repetuojame“, – vėliau pasakojo ji „Šilalės artojui“.  

Kai per jubiliejinį kapelos koncertą nuskambėjo pirmoji daina, susirinkusieji pamatė, kad jiems visai gerai išeina. O ta pirmoji – tai jau pas­kutinė, specialiai kapelos jubiliejui parašyta Stasio daina „Ąžuolai dar žaliuos“. Dabar ji pasigirdo tarsi testamentas. Ąžuolai būtinai turi žaliuoti! Kaip ir „Bijotaičiai“. Nesvarbu, jog per jubiliejaus šventę, tokį džiaugsmo ir liūdesio vakarą, kalbėtojams trūkčioja balsas, o iš salės matyti, kad dainininkų akyse tvenkiasi ašaros. Norisi verkti, bet jie turi dainuoti.

„Po netikėtos netekties jau šiek tiek atsitokėjome ir labai nesigraudinome. Užtat per pirmąją repeticiją... Iš pradžių vis­kas lyg ir gerai, repetuojame, bet štai reikia pasikartoti „Žu­vėdrą“. O ji – bene populiariausia, toliausiai per Lietuvą nuskambėjusi Stasio daina, savotiška „Bijotaičių“ vizitinė kortelė. Taip tada ir išsiskirstėme, nesudainavę „Žu­­vėd­ros“, – prisipažino K. Miz­gi­rie­nė.

Bijotiškiai gali didžiuotis sa­vo „Bijotaičiais“ – jų kapela visada kaip žiburys. Kuo savamoksliai Bijotų muzikantai ir dainininkai blogiau už audringą Elektrėnų kultūros namų profesionalų „Konkordą“, už romantišką kvėdarniškių Al­du­tės bei Albino Rimkų šeimyninį duetą, už lyrišką Kvė­darnos kultūros namų moterų vokalinį instrumentinį ansamb­lį „Allegro“?.. Didžiulis, šiltas draugų koncertas, su gėlėmis, linkėjimais, su grauduliu, bet ir labai optimistinis.

Jubiliejinis 10-mečio koncer­tas baigėsi, bet niekas ne­no­ri skirstytis.

„Niekur neišsivaikštom, yra daug kugelio, visi vaišinsimės“, – paskelbė Kristina, ir žiū­rovai tikrai nesiskirstė! 

„Čia visada taip – žmonės nori pabūti kartu, juk ne kasdien susirenka, o ir kapeloje vienam yra kas nors giminė, ki­tam – geras draugas, trečiam – kaimynas. Čia kaimas, ne mies­tas, visi čia susiję, o „Bi­jo­tai­čiai“ yra visų pasididžiavimas. Gal ne tik Bijotų“, – tvirti­no Bi­jotų seniūnas Steponas Ja­sai­tis. 

Švenčių euforija ir gražiausi linkėjimai baigėsi. Kalbamės apie tai, kas tikrai visiems rū­pi: ar „Bijotaičiai“ išliks ir išlaikys esamą lygį?

„Apie neišlikimą neverta nė kalbėti. Reikia suprasti, kas mums yra „Bi­jo­taičiai“. Tai ne šiaip sau padainuoti ateinantys žmonės. Tai – šeima. Mes taip suaugę, kad padedame vieni ki­tiems ir buitiškuose reika­luose. Ir vado­vo netektį kenčiame kartu su Sta-

sio naš­le Irena Buge­nie­ne, ku­rios nė už ką nepaleisime iš savo tarpo. Irena yra mūsų dainininkė, ir darysime viską, kad ji toliau liktų „Bijotaičiuose“. Juk kaip kolektyvas augo­me visi kartu. Pamenu, prieš 10 metų nugirdau, jog Kal­ti­nė­nuose subiro kažkokia S. Bu­ge­nio kapela. Paskambinau jam, sakau, gal atvyktumėte čia vakarais. Labai nustebau, kad jis maloniai sutiko. Kartu atsi­vežė žmoną Ireną, Vytautą Kas­putį, Petrą Judeikį, Romą ir Ma­rytę Steponaitienes. O čia, Bi­jotuose, mokyklos rūsyje, jau repetavo Eugenijaus Latožos suburta savamokslių kapela, joje grojo Zenonas Jasaitis, Vy­tautas Poška, Jonas Surkys. Nuo to ir prasidėjo. Kaip mes vienas be kito? Kaltinėniškis Vy­tautas yra geras meistras, remontuoja visokius smulkius daiktus, tai viena mūsiškė paprašė, kad pataisytų skėtį. O ką jis padarė? Visoms kapeloms moterims nupirko po naują skėtį! Štai kokia mūsų šeima. Kaip mes galime iširti“? – sakė kolektyvo vadovė. 

O kas jiems rašys dainas? 

„Kito S. Bugenio, žinoma, nerasime – retas talentas. Jis dainas rašė savo paties žodžiais, ir jie sminga į širdį, jie tokie visiems suprantami. Man atrodo, tik „Motulę“ jis parašė Jono Tarasevičiaus žodžiais ir „Tau, motinėle miela“ Alfonso Staponkaus. Visa kita poezija jo. Jis gyveno muzika. Kaip pats sakydavo, naktį galvoje išgirsta melodiją, šoka iš lovos, bėga prie pianino, o tada atsiranda ir žodžiai. Bet turime ir kitą savo kompozitorių – Karolis Kaminskas yra parašęs „Žiedą“ Algimanto Ka­ti­liaus žodžiais. Tai puikus muzikantas, vienintelis iš mū­sų turintis muzikinį išsila­vinimą. Kita mūsų viltis – Eval­das Skrodenis, bijotiškio profeso­riaus Stasio Skrodenio sūnus. Evaldas – profesionalus muzikas, gimęs ir augęs Vil­niu­je, bet vasaras praleisdavo Bijotuose, pas močiutę, tad kaip ir bijotiškis. Jau sutarėme, kad jis savaitgaliais atvažiuos kelis sykius per mėnesį, duos užduotis, o toliau viską šlifuos Karolis. Dabar taip ruošiamės Lietuvos televizijos konkursui „Duokim garo“, į jį važiuosime lapkričio 18-ąją“, – pasakojo K. Mizgirienė.

Jai pritarė ir seniūnas S. Ja­sai­tis.

„Jeigu nesiblaškys ir neieškos lengvesnių kelių, „Bijo­tai­čiai“ išliks. Bet tik savo pačių jėgomis, saugodami jau susikurtą įvaizdį ir nesapnuodami apie stebuklus iš šalies. Niekas jiems neskirs jokių pinigų, kaip Stasys dirbo be algos, taip ir kitam valdžia jos nemokės. Su Stasiu jiems buvo neleng­va, jis buvo iš tų žmonių, kurie negali prastai. Ar jis vadovavo ūkiui, ar augino bites, ar vadovavo kapelai, viskas turėjo būti padaryta idealiai gerai. Manote, buvo lengva, kai jis iš savo mėgėjų reikalavo kaip iš profesionalų? Taip ir nualino širdį. Anksčiau kalbėjo, jog ima pavargti, jog gal reikėtų mesti, bet mes – seni draugai, buvome sutarę, kad jis pasiliks, kol būsiu aš. Išeisiu į pensiją – tada pasitrauks ir jis. Įvyko truputį kitaip. Dabar svarbu neužleisti jo palikimo“, – „Bijotaičiams“ linkėjo seniūnas. 

Bijotai be „Bijotaičių“ jau sunkiai įsivaizduojami. Tai – ne tik Baubliai, pirmasis muziejus, pirmasis rašytojas, puikiai sutvarkytas ir turistų lankomas kaimas. „Bijotaičiai“ – paprastų žmonių muzika tokiems pat paprastiems.

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokiniai Gabija Šerpetauskytė, Monika Šeberkštytė, Gin­tarė Aleksejūnaitė, Modestas Vedeikis kartu su anglų kalbos mokytoja Laima Šalkauskiene bei socialine pedagoge Virginija Ševčenka dalyvavo Slovėnijoje, Slo­venej Gradec mieste vykusiame „Erasmus+“ pro­jekto „Take stereotyping out of your life“ („Nu­ga­lėkime stereotipiškumą savo gyvenime“) susitikime.

Vizito tikslas – dalintis informacija apie stereotipinį mąstymą, religinę diskriminaciją Europos Sąjungos šalyse, ugdyti toleranciją bei pagarbą daugiatautei Europai.

Savaitės darbotvarkė buvo įtempta. Darbo laikas persipynė su kultūrine, pažintine ir mokomąja programomis. Buvo skaitomi pranešimai, vy­ko diskusijos apie aktualias problemas bei diskriminaciją. Dalyvavome edukacinėse veiklose, praktinių užsiėmimų metu kūrėme plakatus tema „Nesutarimai ir diskriminacija dėl religijos“.

Viešnagės metu aplankėme Slovėnijos sostinę Liub­lia­ną, gėrėjomės architektū­ra, iš pilies aukštybių grožė­jo­mės miesto panorama. Pa­bu­vojome prie Bledo ežero, kurio viduryje yra vienintelė natūraliai susidariusi sala, ant uolos stūkso senovinė Bledo pilis, o aplinkui – pasakiški kal­nai. Didžiulį įspūdį paliko Pos­toinos stalaktitų-stalag­mi­-

tų urvai. Milijonus metų vanduo graužė, skaptavo paslaptingą 20 kilometrų ilgio požemių karalystę. Eidami pėsčiomis ir važiuodami traukinuku gėrėjomės vandens meno šedevrais. Viduramžius menančiame Pirano mieste prie Ad­rijos jūros grožėjomės nepakartojama architektūra bei ne­nusakoma atmosfera, kurią sukuria siauros gatvelės bei jose stovintys senieji namai.

Atsisveikinimo vakarėlyje ne­gailėjome vieni kitiems padėkų už puikią partnerystę, savitarpio supratimą bei pagalbą.

Veikla yra finansuojama iš Mo­kymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Projekto „Erasmus+“ kelionės į Slovėniją dalyviai

V. ŠEVČENKOS nuotr.

Vienas iš šilčiausių vaikystės prisiminimų dažno žmogaus gyvenime – prieš miegą mamos dainuojama lopšinė, sekama ar skaitoma gražiausia pasaka. Ar susimąstome, kokią svarbią reikšmę mūsų vaikų gy­venime užima pasaka? Turbūt ne, nors tikrai ver­tėtų.

Nuostabu, kai su knyga mažylis susiduria jau nuo pat kūdikystės. Skaitymo nauda – ne­išmatuojama. Akivaizdu, jog vaiko, kurio vaikystę lydi knyga, raida skiriasi nuo to, kuris yra visiškai atribotas nuo knygų pasaulio. Pasaka, sekama mažyliui prieš miegą, tai ne vien malonumas ar pramoga. Tos kelios minutės, skirtos mažajam, tarsi stebuk­las, kurio metu plečiamas jo žodynas, lavinama vaizduotė, ugdomi gebėjimai klausytis, kuriama saugi ir emociškai ma­loni aplinka. Vaikas, įpratęs ramiai ir saugiai užmigti su knyga, ją pamils, o ateityje skaitymas jam bus kaip savaime suprantamas veiksmas, kuris padės ne tik mokytis, bet ir bendrauti su aplinkiniais.

Tad pasistenkime savo vaikui padovanoti gražią vaikystę su pasaka.

Raimonda KATAUSKIENĖ 

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ vyr. auklėtoja

Gripą lengva supainioti su peršalimo ligomis, todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.82