Didis keliautojas, šokėjas, dviračių lenktynininkas, žvejys mėgėjas, vaikų futbolo čempionas. Kas tai galėtų būti?
Mūsų bičiulis ir bendravardis Alius patraukė pečiais: „Čia vienas žmogus? Ne, tokio negali būti“!
Alius ŠAKINIS
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.42
Nors kartais valdininkų ir valstybės tarnautojų sprendimai nustebina ir visko mačiusius, tačiau, atrodo, kai kurių atsakingų personų fantazija yra neišsenkanti, o jų veiksmai „užmuša“ – štai Upynos seniūnijos darbuotojai nusprendė užrakinti prie kapinių esančius atliekų konteinerius. Tik ar tokiais „ryžtingais“ sprendimais neapsijuoksime?
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
SKAITYTOJOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.42
Nors teigiama, kad ekonomika kyla ir valstybė kasmet surenka vis daugiau mokesčių, nei valstybė, nei savivaldybės niekaip nesugeba išsiversti be paskolų. Ne išimtis – ir Šilalės rajono savivaldybė, kasmet paimanti vis po naują paskolą. Gegužės pabaigoje posėdžiavusi taryba ir vėl leido valdžiai skolintis 400 tūkst. eurų – tiek trūksta vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ plėtros projektui įgyvendinti.
Daiva BARTKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.42
Technologijų lyderė „Tele2“ dar labiau mažina paslaugų kainas keliaujantiems Europos Sąjungos šalyse. Lygiai prieš metus, įsigaliojus ES reglamentui, operatoriaus klientai jau mokėjo iki 20 kartų pigiau, todėl, kaip rodo statistika, naršė keliolika kartų daugiau.
„Jau metus mūsų klientai keliaudami ES savęs nebevaržo ir drąsiai naršo, tai atspindi rekordiškai padidėjęs sunaudojamų gigabaitų kiekis. Džiaugiamės, kad dabar tai bus dar pigiau“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.
„Tele2“ statistika rodo, kad, įsigaliojus ES reguliavimui (angl. Roam like At Home), keliautojų išnaudotų duomenų kiekis ES / EEE šalyse šių metų gegužę, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais, kai reguliavimas dar nebuvo įsigaliojęs, išaugo net 18 kartų – nuo 5 tūkst. iki 92 tūkst. GB.
Jau keletą metų iš eilės daugiausiai duomenų lietuviai sunaudoja Vokietijoje, o įsigaliojus naujajam reguliavimui, jų naršymas šioje šalyje dar labiau suintensyvėjo. Skaičiuojama, jog praėjusiais metais mūsų šalies gyventojai čia sunaudojo 15 kartų daugiau duomenų nei 2016-aisiais.
Vidutinis išnaršytų duomenų kiekis išaugo ir kitose šalyse, į kurias lietuviai dažnai išvyksta gyventi, dirbti bei mokytis. Švedijoje 2017-aisiais buvo naršyta beveik 17 kartų, Norvegijoje – 15 kartų, o Jungtinėje Karalystėje – 11 kartų daugiau nei 2016 m.
Praėjusiais metais laisviau nei 2016-aisiais naršė ir viešintieji kaimyninėse valstybėse: Lenkijoje buvo išnaudota 8 kartus, Latvijoje – 7 kartus, Estijoje – 6 kartus daugiau duomenų.
Keliaujantieji po ES ir EEE šalis beveik 1,5 karto daugiau ir kalbėjo. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasaros mėnesiais lietuviai telefonu kalbėjo 44 mln. minučių, o tuo pačiu metu 2016-aisiais – tik daugiau nei 31 mln. minučių.
Pernykštę vasarą keliavę lietuviai pastebimai daugiau ir susirašinėjo – SMS žinučių skaičius, palyginus tą patį 2016 m. ir 2017 m. laikotarpį, augo 1,2 karto – nuo 9,6 iki 11,6 mln.
Nuo praėjusiųjų metų birželio keliaujantiems po ES / EEE šalis ryšio paslaugos gerokai atpigo, tačiau skambučiams bei naudojamiems duomenims užsienyje buvo taikomos Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos priemokos. Nuo birželio 20 d. papildoma priemoka už ES / EEE šalyse išnaudotus mobiliuosius duomenis operatoriaus klientams mažėja beveik 3 kartus – nuo 2,9 Eur iki 1,2 Eur už GB (su PVM).
Skambučiai ES / EEE šalyse taip pat atpigs keliais kartais: vietoje 1,6 ct/min. priemokos, išeinantys skambučiai bus apmokestinami, prie įprastos kainos pridedant 0,6 ct/min. (su PVM). Taip pat 2 kartus mažiau kainuos ir priimti skambučiai – nebe 1,2 ct/min., bet 0,6 ct/min. (su PVM).
UAB „Ryšiai su visuomene“ inform.
Šilalėje ir Kvėdarnoje apsilankęs unikalus namas ant ratų sulaukė gyventojų dėmesio ir susidomėjimo. Renginio dalyviai apžiūrėjo nematytą namo interjerą, kuris sukurtas iš įvairių nebenaudojamų, bet perdarytų ir atnaujintų daiktų. Lankytojai galėjo pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų rakandų susikurti naują, įdomų namų interjerą.
Projekto „Darnūs namai“ namo ant ratų apžiūrėti užsukę šilališkiai taip pat dalyvavo ir kūrybinėse dirbtuvėse. Savo žinias aplinkosaugos srityje jie galėjo pasitikrinti viktorinoje, diskutavo apie atsakingą vartojimą, atliekų prevenciją bei tvarkymą. Taip pat lankytojai aktyviai įsitraukė į interaktyvias veiklas: varžėsi, kas greičiau ir teisingai išrūšiuos atliekas į atitinkamus konteinerius, domėjosi, ką skanaus galima pasigaminti iš maisto likučių.
Šilalėje sutiktas Algimantas džiaugėsi, jog šis aplinkosauginis projektas aplankė ir jo gimtąjį miestą.
„Gamta žmonėms duoda labai daug, todėl ir mes turime ja rūpintis bei ją saugoti. Pats stengiuosi rūšiuoti atliekas, perdirbu įvairius senus rakandus ir darau naujus. Pavyzdžiui, iš kiaušinių dėžučių pasigražinau virtuvėles lubas. Atrodo išties įspūdingai“, – pasakojo Šilalės gyventojas.
Unikalios namo ant ratų ekspozicijos kelionės po 60 Lietuvos savivaldybių ir 120 vietovių organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva. Ministerija siekia skleisti atsakingo vartojimo idėjas, paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais parodydama, kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir sukauptas senienas paversti naujais, vertingais daiktais.
Darnus namas ant ratų birželio 20 d. dar aplankys Tauragę ir Taurus, o birželio 21 d. – Pagėgius ir Vilkyškius.
Aktuali informacija apie aplinkosauginį projektą „Darnūs namai“ ir namo ant ratų kelionių po Lietuvą tvarkaraštis yra socialiniame tinkle https://www.facebook.com/projektas.darnus.namai/.
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
Projekto „Darnūs namai“ organizatoriai
Žemės ūkio ministerija skelbia viešąjį konkursą parduoti iš AB „Jonavos grūdai“ 773,27 tonas I klasės 2007 m. derliaus, 7781,22 tonas I klasės 2008 m. derliaus, 4331,97 tonas I klasės 2009 m. derliaus rugių, 4 tonas 2008 m. cukraus bei 1 toną 2008 m. druskos.
Rugių kokybės rodikliai atitinka LST 1580:2003/1K:2008 „Rugiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ 4.10 papunktyje nurodytus reikalavimus. Parduodamų I klasės rugių kaina AB „Jonavos grūdai“ sandėlyje yra ne mažesnė kaip 105 Eur už toną (neįskaitant PVM). Mažiausias parduodamas I klasės rugių kiekis – 100 t.
Parduodamo cukraus kaina AB „Jonavos grūdai“ sandėlyje yra ne mažesnė kaip 0,54 Eur už kg (neįskaitant PVM). Mažiausias parduodamas cukraus kiekis – 0,5 t.
Parduodamos druskos kaina AB „Jonavos grūdai“ sandėlyje yra ne mažesnė kaip 0,07 Eur už kg (neįskaitant PVM). Mažiausias parduodamas druskos kiekis – 0,5 t.
Apmokėjimas išankstinis. Pirkėjas nupirktus grūdus, cukrų ir druską iš jų saugojimo vietos atsiima savo lėšomis.
Grūdų, cukraus ir druskos pirkimo konkurse gali dalyvauti Lietuvoje įregistruoti juridiniai bei fiziniai asmenys.
Norintieji dalyvauti konkurse iki 2018 m. liepos 20 d., 10 val. 00 min., turi pateikti: juridinis asmuo – vadovo parašu ir antspaudu patvirtintą paraišką, kurioje būtų nurodytas pageidaujamas pirkti grūdų, cukraus ar druskos kiekis bei įsipareigojimas apmokėti iš anksto, taip pat įmonės įregistravimo pažymėjimo kopiją; fizinis asmuo – fizinio asmens parašu (būtina nurodyti asmens kodą) patvirtintą paraišką, kurioje būtų nurodytas pageidaujamas pirkti grūdų, cukraus ar druskos kiekis bei įsipareigojimas apmokėti iš anksto.
Paraiškos konkursui antspauduotame voke su užrašu „Rugių pirkimo konkursui“ (iki konkurso neatplėšti), „Cukraus pirkimo konkursui“ (iki konkurso neatplėšti), „Druskos pirkimo konkursui“ (iki konkurso neatplėšti) pateikiamos iki nurodytos datos ir valandos Žemės ūkio ministerijos Dokumentų valdymo skyriui (288 kab.) arba siunčiamos registruotu paštu, adresu: Žemės ūkio ministerija, Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Paštu siunčiamų paraiškų gavimo data nustatoma pagal pašto spaudą, o gavimo valanda įrašoma ministerijos registravimo spaude.
Kitoje voko pusėje nurodomas paraišką pateikusio juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas ir el. paštas. Jei paraiška pateikiama pavėluotai, neatplėštas vokas grąžinamas jį pateikusiam konkurso dalyviui.
Vokai bus atplėšiami 2018 m. liepos 20 d., 10 val. 10 min. (537 kab.). Konkurso laimėtojai bus nustatomi pagal pasiūlytą aukščiausią, bet ne mažesnę už nurodytą skelbime, pirkimo kainą. Keliems pirkėjams pasiūlius vienodą kainą, konkurso laimėtojai bus nustatomi pagal didžiausią perkamą kiekį, o esant vienodam perkamam kiekiui, paraiškos bus tenkinamos proporcingai. Vokų atplėšimo procedūroje gali dalyvauti paraiškas pateikusių juridinių ir fizinių asmenų atstovai.
Informacija teikiama tel. (8-5) 2-39-13-68 – grūdų pardavimo klausimais; tel. (8-5) 2-39-11-61 – cukraus ir druskos pardavimo klausimais.
Žemės ūkio ministerijos inform.
Birželio 14-ąją, Pajūryje, Tremtinių aikštėje, vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Jį tylos minute pradėjo Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė Edita Merkelienė, kurios metu susirinkusieji pagerbė mirusiuosius. Buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, prie paminklo „Žuvusiems Sibire“ ir žuvusiems už Lietuvą“, padėtos gėlės.
Šiemet minėjome 77-ąsias masinių gyventojų trėmimų iš Lietuvos į tolimuosius Sovietų sąjungos regionus metines. 1940–1953 metai – vienas tragiškiausių ne tik visos Lietuvos, bet ir Šilalės krašto istorijos laikotarpių. Gyventojai patyrė tris okupacijas, du karus bei santvarkos pasikeitimus, neteko savarankiškumo, laisvės bei valstybingumo. Okupacijos sužlugdė krašto ekonomiką.
Masiniai trėmimai Tauragės apskrityje, kaip ir visame krašte, prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. „Juodojo birželio“ dienomis iš Tauragės išvyko 20 vagonų su tremtiniais. Jie išgabeno 152 šeimas su 489 žmonėmis. Tarp jų buvo ir 87 šilališkiai. 1948 m. gegužės 22–24 d. deportacija buvo didžiausia Lietuvos istorijoje. Jos metu dabartinis Šilalės rajonas neteko 576 gyventojų. Paskutiniai šilališkių trėmimai įvyko 1952 m. Per 1941–1953 m. iš Šilalės rajono enkavedistai išvežė apie 2000 žmonių. Didelė jų dalis gimtosios Tėvynės daugiau nebepamatė.
Siekiant pagerbti ir prisiminti tremtinius, kurie buvo ištremti iš Šilalės rajono ir grįžo, ir tuos, kurie tremtyje liko amžiams, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos šauliai bei mokiniai, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos skautai, Pajūrio vaikų globos namų auklėtiniai, rajono valdžios atstovai, tarybos nariai ir pavieniai asmenys skaitė ištremtųjų žmonių pavardes.
Ištremtuosius prisiminė Pajūrio Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Antanas Mačius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas, Pajūrio politinių kalinių ir tremtinių seniūnė Regina Baliutavičienė.
Muzikinius kūrinius atliko Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinė Skaiva Giedraitytė ir Pajūrio „Bočiai“.
Po minėjimo visi buvo pakviesti apžiūrėti vagone esančią tremties ekspoziciją.
Edita MERKELIENĖ,
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė
AUTORĖS nuotr.
Donatas Šarauskas šilališkiams ir visiems besidomintiems labiau žinomas kaip įmonės „Kvantuma“ vadovas. Jauną vyrą į mūsų miestą atvedė verslo užmanymas.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.41
Grupė Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos mokinių kartu su lietuvių kalbos mokytojomis Ligita Budriuviene ir Valerija Markvat-Ežerinske, VšĮ „Kraštomanija” atstovų Aušros Tubutytės ir Viktoro Urbio buvo pakviesti į kalbininko, kun. Kazimiero Jauniaus klėtelę-muziejų, kur vyko kūrybinis rašymo, piešimo žygis „Ex tabula rasa ut sermo“ (nuo balto lapo iki žodžio).
Renginio dalyviai buvo supažindinti su K. Jauniaus asmenybe, paskui, sustoję ratu, vienas kitam dalino balto popieriaus lapus, užduodami su juo susijusių klausimų. Jų būta ir rimtų, ir ne visai rimtų, todėl laikas neprailgo.
Prasidėjo lapo ir žodžio kelionė. Viktoras ir Aušra vedė į žygį K. Jauniaus takais. Įvairias užduotis žygio dalyviai atliko įsibridę į Aitros upę ir susėdę ant akmenų bei prie Velnio krasės: vieni garsiai, kiti mintyse aptarinėjo hebrajiškai, lotyniškai ir graikiškai užrašyto žodžio reikšmę. Įveikę gamtines kliūtis bei pasiekę Deguvos upelio ir Jūros upės santaką, tušu, kreidelėmis, pieštukais užrašė ištrauktą žodį, kurio tikrąją reikšmę sužinojo, grįžę prie klėtelės.
Lapai, pripildyti hebrajiškų, lotyniškų ir graikiškų rašmenų, buvo įlaminuoti ir pakabinti ant K. Jauniaus sodybos tvoros.
Rokas NORBUTAS
Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos IIIag klasės mokinys
Ievos ŠIAUDVYTYTĖS nuotr.
Žaidimai smėlio dėžėje yra neatsiejama vaikystės dalis. Tačiau pastaruoju metu vaikams tokį malonumą, kaip smėlio dėžė daugiabučio kieme, retai besurasi. Ypač – mūsų mieste.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.41