Valstybės ir savivaldybių vaikų globos namuose gy­vena per 3,5 tūkstančio vaikų. Dar maždaug 19 tūkst. mūsų šalies nepilnamečių skursta socialinės rizikos šeimose, tad taip pat bet kada gali netekti tėvų. Tuo tarpu globėjai, galintys bei norintys į savo šeimas priimti vieną ar daugiau vaikų, skaičiuojami ant pirštų. Drąsos jiems galėtų suteikti kaltinėniškių Danutės ir Stanislovo Anusų pavyzdys. Penkis vaikus į savo namus priėmę globėjai neapipylė jų prabanga, tačiau nepagailėjo mei­lės bei suteikė atramą gyvenime - tai, ko jaunam žmogui reikia labiausiai.

Rado dukrai kompaniją

Vienkiemis Šliužų kaime nie­­kuo nesiskiria nuo daugelio Kal­tinėnų apylinkių ūkių. Tik čia daugiau šurmulio - kai į laukus išeina visa šeima, atrodo, kad į talką sukviesta pusė kaimo. Ir taip jau bene 15 metų, nuo tada, kai studijuoti išvyko vyriausioji duk­ra Raimonda. Nors tuomet Anusai dar gyveno miestelyje, jaunėlė Vitalija, likusi be sesės, pasijuto vieniša, todėl tėvai sugalvojo jai surasti draugiją.

Kompanijos mergaitei šeimyna ieškojo Viešvilės vaikų globos namuose. Pirmiausia iš ten sugrįžo su trejų dar neturinčiu Edvinu. Vėliau parsivežė vyresnį jo brolį Deividą bei jaunesnę sesutę Violetą. Dabar jai keturiolika. Kad su berniukais mergaitei nebūtų liūdna, nesijaustų vieniša, prieš porą metų iš Pagynės vaikų globos įstaigos į jų namus parkeliavo septynmetė Gabija bei penkerių Laurynas.

Danutė sako neturėjusi jokių kriterijų ir tikrai nesirinkusi vaikų nei pagal ūgį, nei pagal plaukų spalvą. Ir jų šeimomis nesidomėjo, žinojo tik tiek, jog visų jų tėvai geria ir neturi atsakomybės. Bet ir tokie vaikai nori būti laimingi.

„Man buvo svarbu vienintelis dalykas - kad aš jiems patikčiau ir kad man patiktų. Vaikas turi prilipti prie širdies, kitaip neis kartu gyventi. Jei matai, jog negalėsi mylėti, tai nėra ko nė namo vežtis“, - tvirtina moteris.

Aplink tokią didžiulę šeimyną Danutė vos spėja suktis, nors sugrįžusi iš mokyk­los vyresnioji jau ir valgyti padeda pagaminti, ir kambarius sutvarko. Berniukai labiau žiūri ūkiškų reikalų, su Stanislovu tvartus bei laukus apeina, prižiūri gyvulius. Ta­čiau akių nuo globotinių Da­nutė nenuleidžia apskritą parą, net naktį prabudusi į vaikų kambarius akį užmeta, apkamšo, paglosto galvas, įsitikina, jog neserga.

Deividas jau pilnametis, rudenį išvažiavo mokytis į Ra­seinių technologijų ir verslo mokyklą. Tačiau savaitgaliais skuba namo, į Šliužus, pas brolį ir seserį. O ir pačiam dar reikia vyresniųjų pagalbos - kas kitas, jei ne tėvai, padės suprasti, kas gyvenime yra gerai, o kuo nereikėtų žavėtis, ką vertinti bei kokių tikslų siekti, o be ko galima ir apsieiti.

Visada laukia mamos

Danutė neslepia, kad visos jos mintys nuolat sukasi tik apie vaikus. Kai grįžta savos dukros, atsiveža anūkus, negali atsistebėti.

„Sako, mama, turbūt išpro­tėjai. Bet nepyksta. Kaip pyks, jei Vitalija pati parsivežė sau kompaniją“, - juokiasi D. Anu­sienė, visada svajojusi apie didelę šeimą.

Ne vienerius metus dirbusi profesijos mokytoja Kal­tinėnų vidurinėje, D. Anu­sie­nė turi nemažą bendravimo su vaikais patirtį. Tačiau pripažįsta, jog vaikų globos namuose susiformavusiems įpro­čiams pakeisti reikia daug laiko bei nuolatinių pastangų. Ypač sunku išmokyti vertinti daiktus, nes globos namuose vieną sulaužę iškart gauna kitą. Ir viskas - dykai. Todėl vaikai nežino, ką reiškia užsidirbti. 

Tuo moteris įsitikino, parsivežusi Deividą - visi žaislai buvo sulaužyti per savaitę.

„Sukrovėme ir padėjome - naujų pirkti nesiruošėme, todėl per vasarą gyvenome be žaislų. Tiktai po bulviakasio, per kurį ir vyresnieji berniukai padėjo rinkti bulves, nuvažiavome į Šilalę. Naujų laužyti nė vienam nebereikėjo. Tik Lauryno jau antri metai nepaveikiu.

Kiekvienas žmo­gus, net pats mažiausias vai­kas, turi savo charakterį. Rei­kia didelės kant­­rybės, kol jį per­pranti“, - auk­lėjimo pas­lap­tis aiškina Da­nu­tė.

Visi penki vaikai ją vadina mama, nors žino, jog kažkur yra tikrosios jų mamos. Tiesa, mažųjų gimdytoja atsiminusi retkarčiais paskambina - būna, kad ir prieš vidurnaktį, kai šie jau miega. Daug kartų ji jau žadėjo su dovanomis atvažiuoti, bet taip ir nepasirodė.

„O vaikams skaudu, jie laukia, akių nuo keliuko neatitraukia. Sakiau jai, jog šitaip nedarytų, antraip visai neleisiu bendrauti. Vaikai jaučia, kai mamos meluoja. Štai Ga­bija dažniau prisimena mo­čiu­tę, nori su ja pasikalbėti telefonu, o Laurynui tik­riausiai įdomesnis būtų tėtis“, - įsitikinusi globėja.

Širdis jai suakmenėjo, kai neseniai nusiminusi iš mokyklos grįžo Violeta: bendraklasės pasišaipė, kad ji neturi mamos. Globėja patarė į tai atsakyti, jog ji yra laimingesnė už bet kurią kitą mergaitę, nes turi ne vieną, o net dvi mamas.

„Geri tie mano vaikai“, - atsidūsta Danutė, jau seniai įpratusi gyventi tik jų džiaugsmais bei rūpesčiais. Tačiau jie padeda moteriai išsaugoti gyvenimo pilnatvę ir neprarasti jaunatviškumo.

Dirba visi vienodai

Šliužų kaimo sodyboje verda ūkiškas gyvenimas. Šeima turi dvi karves, avių, kiaulių, triušių, paukščių - visi kartu eina jų šerti bei lesinti. Danutė su Violeta melžia karves, Edvinas joms atneša šieno, įpila vandens. Vasarą visi draugiškai daržus ravi, kaupia bulves. Mažieji dar nedaug tepadaro, bet vienų jų vis tiek nepalieka.

Taip pat tvarkosi ir namuose: vaikai patys klojasi lovas, susideda rūbus, išsiplauna indus. Violeta, nors ir nelabai norėjo, bet jau išmoko neblogai megzti.

„Vaikus pasiėmęs negali po stiklu sekcijoje pasisodinti ir laikyti, kad dulkės nenusėstų. Jie turi išmokti gyventi. Kaip kitaip savimi pasirūpins? Bu­vome nuvažiavę aplankyti glo­botinių močiutės - matė, kokia ji sena, niekuo jiems nebegalės padėti, ja pačia reikia rūpintis. Džiaugiuosi, jog Deividas nusprendė išmokti profesijos - dirbs, užsidirbs, susikurs savo gyvenimą. Gal ateityje ir nebus lengva, bet nors žinos, kad vaikystę turėjo“, - svarsto Danutė.

Pasak globėjos, jei gyventų miestietiškai ir tiek daug nedirbtų, vienam vaikui moka­­mos 152 eurų valstybės pa­­šal­pos pragyvenimui neužtektų. Juk jie auga, jiems reikia ir batų, ir gražesnių rūbų. Šie­met valdžia pagaliau atsiminė ir globėjas - skyrė joms per mėnesį po 38 eurus. Dabar pasiekė žinia, kad ateinančiais metais ir globėjai už kiekvieną vaiką gaus po 152 eurus. Danutė džiaugiasi, jog galės atsikvėpti, leisti sau daugiau.

Pasak D. Anusienės, valsty­bės finansinė parama globėjams yra tokia pat svarbi kaip ir vaikams, nes ji suteikia galimybę vaikus globojančiai moteriai nedirbti kito darbo. Globėja įsitikinusi, jog mama turi būti namuose ir su karštais pietumis laukti sugrįžtančių iš mokyklos vaikų, kartu su jais ruošti namų darbus. Globojamiems vaikams, kartą jau netekusiems tėvų paramos, labai svarbus yra suaugusio žmogaus dėmesys ir betarpiškas bendravimas, nes jie turi susikurti normalios šeimos modelį, kad patys žinotų, kaip reikia gyventi.

Dauguma globėjų - giminaičiai

„Ryžtis globoti vaiką reiškia prisiimti didelę atsakomybę, apibrėžtą Lietuvos Res­publikos civiliniame ko­dek­se. Globėjas ne tik turi atstovauti vaiko interesams, sudaryti jam normalias gyvenimo sąlygas, bet ir rengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje“, - sako Šilalės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Biru­tė Sragauskienė.

Savaime suprantama, jog iš globėjo reikalaujama užtik­rinti vaikui kasdienius poreikius: pamaitinti, išleisti į mokyklą, aprengti. Tai užima daugiausiai laiko. Tačiau sunkiausia yra spręsti problemas, kurių dažniausiai kyla dėl globotinių elgesio, motyvacijos trūkumo, gebėjimų stokos. Kai nebepakanka paprastų pokalbių namuose, ten­ka kreiptis į specialistus, kurie padeda paaugliams susigaudyti savo jausmuose bei noruose, o globėjams pataria, kaip spręsti kilusius rūpesčius. Jei reikia, šeimos nukreipiamos konsultuotis su psichologais arba šeimos gydytojai siunčia pas specialistus.

„Socialinių paslaugų namuose pradėjus dirbti ates­tuotiems pagalbos glo­bė­jams ir įtėviams socia­li­niams darbuotojams, mū­sų skyriui našta sumažėjo, nes, užčiuopę prob­lemą, tolimesnį šeimos ste­bėjimą perduoda­me spe­­cialistams, kurie padeda globėjams įveikti problemas“, - teigia Vai­ko teisių apsaugos skyriaus ve­dėja.

Šiuo metu Šilalės rajone 46 šeimos globoja 63 vaikus. Pasak specialistų, dažniausiai globėjais tampa patys artimiausi arba šiek tiek tolimesni giminaičiai. Net 27 vaikus globoja seneliai, 4 - broliai ir seserys, 15 - kiti artimi giminaičiai. Ir tik 15 globotinių su savo globėjais nėra susieti giminystės ryšiais.

Šiais metais globa ir rūpyba nustatyta net 42 Šilalės rajone gyvenantiems vaikams. Iš jų 15 pasiėmė giminaičiai, kiti įkurdinti globos namuose ir laukia žmonių, kurie galėtų jiems suteikti jaukius namus. B. Sragauskienė džiaugiasi, jog dabar jau yra parengtos keturios globėjų šeimos, dar dvi tam ruošiasi. 

Kad vaikas jaustųsi laimingas, reikia visai nedaug - kad jis kažkam rūpėtų ir kad juo kas nors tikėtų. Artėjančios Kalėdos - gera proga apie tai pagalvoti.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Praėjusią savaitę savo šeimos neturinčių vaikų glo­bė­jai bei įtėviai buvo sukviesti į padėkos renginį, kuriame skambėjo žinomo solisto Liudo Mikalausko atliekami kūriniai, o meilę ir šilumą globojamiems vaikams dovanojantiems žmonėms įteiktos padėkos už ne­įkainojamą darbą.

Renginį organizavo Šilalės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius bei Šilalės rajono Socialinių paslaugų na­mų atestuotos socia­linės dar­buotojos. Pasak Bi­ru­tės Gu­­dauskaitės-Girčės, ši­tokia po­pietė – dalis projekto „At­ver­­kime kartu namų duris – pri­imkite vaiką į šeimą“.

„Daug kas sako, jog neranda laiko globai, įvaikinimui, ar net trumpalaikiam vaiko pasisvečiavimui namuose. O štai šie žmonės rado. To­dėl padėkos popiete norime suteikti jiems atokvėpio valandėlę nuo darbų, padėkoti už nesavanaudišką geru­mą“, – kalbėjo B. Gudauskaitė-Gir­čė.

Šilalės kultūros centro scenoje solistui L. Mikalauskui at­likus keletą kūrinių, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos sep­tyniems globėjams įteikė po padėką bei gėlės žiedą. O Ši­lalės socialinių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Lo­reta Bujienė informavo, jog įstaiga parašė prašymą Prezidentei paskelbti liepos 1-ąją įtėvių bei globėjų diena.

Į renginį atvykusios Taura­gės regionui atstovaujančios institucinės globos pertvarkos ekspertės Marijonos Ja­navičienės teigimu, Šilalės ra­jone pertvarka vyksta itin sklandžiai.

„Svarbiausias šios pertvarkos tikslas yra sudaryti vaikams sąlygas gyventi šeimose: ar biologinėse, ar globėjų. Bet tai įgyvendinti nėra leng­va, nes ne kiekvienas gali priimti globoti svetimą vaiką. Tačiau mes turime stengtis ir šviesti visuomenę. Ypač svarbu, kad įstaigos globon nepatektų kūdikiai“, – įsitikinusi M. Janavičienė.

Šilalės savivaldybės Vaiko tei­sių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė kons­tatavo liūdną tiesą: daugeliu atvejų vaikai į vaikų namus ar pas globėjus patenka dėl girtaujančių tėvų.

Šiuo metu mūsų rajone yra 46 globėjų šeimos, kuriose globojami net 63 vaikai. Skyriaus vedėja pasidžiaugė, jog praėjusią savaitę šį sąrašą papildė dar viena šeima, į kurią ir pakliuvo 63-iasis vaikas.

„Su kolege Donata Nausė­daite labai džiaugiamės, kad turime daug puikių globėjų ir kad nuolat atsiranda apsisprendusiųjų paimti likimo nuskriaustus vaikus. Tačiau reikia žinoti, jog tam būtina pasiruošti. Todėl mūsų parei­ga yra padėti šeimoms, kurios ryžtasi šiam atsakingam žingsniui: rengiame mokymus, bendradarbiaujame su Vaiko teisių apsaugos specia­listėmis, konsultuojame visais iškilusiais klausimais. O prieš Kalėdas intensyviai ieškojome namų, kuriuose vaikai per šventes galėtų pasisvečiuoti. Stengiamės, kad toks svečiavimasis išaugtų į ilgalaikę globą. Bet šitoks sprendimas turi būti motyvuotas ir gerai apgalvo­tas: vaikas - ne žaislas, jo atsibodus neišmesi“, - sako B. Gu­­daus­kaitė-Girčė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gruodžio 13-ąją, po darbo važiuojant namo, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Skaud­vilės policijos nuovados viršininkui Dariui Petkui įkliuvo neblaivus vairuotojas.

Pareigūnas, važiuodamas pro Pa­jė­­ru­­­by­nio kaimą, pastebėjo į griovį nuslydusį „Cit­roøną“. Oro sąlygos tądien buvo prastos, tad, atrodo, nieko keisto, jog nutiko bėda. Tačiau sustojęs pagelbėti bei priėjęs prie vyro, D. Pet­kus pajuto, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, žmogus kalba nerišliai. Pareigūnui jis iš pradžių sakė, jog važiuodamas neįvertino oro sąlygų ir dėl to nuslydo nuo kelio. Vėliau prisipažino, kad gėrė alaus ir degtinės.

Apie įvykį informavus Tau­ra­gės AVPK budėto­ją, atvykę pareigūnai 59 m. Ši­lalės rajono gyventojui nustatė 1,73 prom. gir­tumą. Vyro atžvilgiu pradėta ad­ministracinė teisena, už kelių eismo tai­syklių pažeidimą bei vai­ra­vimą ne­­blaiviam surašytas admi­nistraci­nio teisės pažeidimo protokolas.

Tai nebe pirmas kartas, kuomet Skaud­­vilės policijos nuovados viršininkui ne tarnybos metu įkliūva neblaivus vairuotojas. Prieš kurį laiką pakeliui į darbą pamatęs įtartinai vairuojamą automobilį, D. Petkus nusprendė jį sustabdyti. Priėjęs prie vairuotojo, pareigūnas užuodė nuo jo sklindantį alkoholio tvaiką. Tąkart, nustačius girtumą, vyriškiui taip pat buvo surašytas protokolas.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė

POLICIJOS nuotr.

Šimtai laukiančiųjų socialinio būstų verčia savivaldybę didinti būstų fondą. Ir nors dauguma mažas pajamas gaunančių šeimų norėtų gyventi mieste, nauji sociali­niai būstai kol kas įrenginėjami tik kaime.

Lapkritį savivaldybės politikai priėmė sprendimą keisti pastato, kuriame anksčiau veikė Požerės mokykla, paskirtį - nuo šiol ji yra gyvenamoji. Penki būstai, kuriuose jau įsikūrę žmonės, tampa socialiniais. Tame pačiame pastate veikia biblioteka ir medicinos punktas. 

Į socialinių būstų sąrašą įra­šytas ir butas Žadeikiuose, kuriame anksčiau gyveno mokytoja. Tarnybinio buto mokykla atsisakė, todėl jame taip pat galės apsigyventi socialiai remtina šeima.

Dar 22 socialiniai būstai turėtų būti įrenginėjami buvusios Pajūrio profesinės technikos mokyklos bendrabutyje. Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus įsitikinęs, kad darbai vėliausiai bus baigti 2018 m. pradžioje. Tačiau kol kas bend­rabutis tebestovi užrakintas, jokie darbai jame nevyksta.

Šiemet savivaldybės admi­nistracija butų socialiniams būstams nepirko. Pasak ad­mi­nistracijos direktoriaus, ir nepirks tol, kol nebus užimti visi socialiniai butai Pajū­ryje.

Apsigyventi socialiniuose būstuose siūloma pagal prašymo padavimo datą. Dukart atsisakius valdiškos pastogės, savivaldybė turi teisę pašalinti laukiantįjį iš eilės. Nors įstatymas jokių išimčių nenumato, savivaldybės administracijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibelienė tvirtina, jog kiekvienu atveju atsižvelgiama į žmogaus pasirinkimo priežastis.

„Atsisako tie, kurie turi kur gyventi, todėl nenori persikelti į kaimą, kur nėra darbo“, - pripažįsta savivaldybės specialistė.

Mažas pajamas gaunantiems žmonėms savivaldybė gali kompensuoti buto nuomos išlaidas. Tačiau nei pernai, nei šiemet tokių prašy­mų jai nepateikta. Blogiausia, kad dėl to būsto nuomai skirtas valstybės lėšas savivaldybė jau antri metai pri­valės grąžinti į biudžetą.

Pasak R. Kibelienės, tam yra objektyvių priežasčių. Būsto nuomos išlaidų kompensacija gali būti skiriama tik tais atvejais, kai nuomininkai su būsto savininku sudaro sutartį ir įregistruoja ją Registrų centre. Registruojant sutartį, būsto savininkas už gautas pajamas iš nuomos įgauna prievolę sumokėti valstybei mokesčius. O šito, deja, daugelis nuomotojų dar vengia.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Akcija „Knygų Kalėdos“ skatina bendrauti ir dalin­tis knygomis su tais, kuriems jų trūksta, dalintis tuo leidi­niu, kurį perskaitęs, kažkas atras naujus kelius, gra­žesnius horizontus.

Kvėdarnos Prano Liatuko pradinės mokyklos ikimokyk­linės ugdymo grupės „Ežiu­kai“ auklėtiniai, atsiliepdami į bibliotekininkės Juditos Vainorienės kvietimą, apsilankė Kvėdarnos bib­liotekoje. J. Vainorienė supažindino vai­kučius su jau penktus metus rengiama akcija „Knygų Kalė­dos“, papasa­kojo apie sa­vo darbą, kaip galima pasiimti knygelių į namus. Iki­mokyklinukai apžiūrinėjo gau­sias knygų bei vaikiškų žur­nalų lentynas, padovanojo biblio­tekai savo padarytų angeliukų ir patys gavo po mažą dovanėlę. Taip pat į darželį parsinešėme knygelių.

Kaip sakė rašytoja A. Lind­gren, ,,niekas kitas taip nesu­žadina ir neugdo vaiko vaiz­duotės, kaip knyga. Pa­ma­­tykime džiaugsmą vaiko akyse, kai jis perskaito pirmąjį žodį ir į rankas paima pirmąją knygutę”.

Lina ŠIAUDVYTIENĖ

Kvėdarnos Prano Liatuko pradinės mokyklos ikimokyklinės ugdymo grupės „Ežiukai“ vyr. auklėtoja 

AUTORĖS nuotr.

Suprasdama situaciją nuo karo nukentėjusioje Ukrainoje, moksleivių ateitininkų sąjunga paskelbė akci­ją „Ateitis Ukrainai“, kurios metu buvo renkamos aukos humanitarinei pagalbai kariams. Ši akcija - ne tik ga­li­mybė padėti už laisvę kovojantiems Ukrainos gynėjams, bet ir puikus pavyzdys, jog moksleiviai, gimę Nepriklausomoje Lietuvoje, supranta, kas yra laisvė, ir ją brangina.

Vadovių Vidos Kačinienės bei Daivos Bukauskienės inicia­tyva Šilalės Simono Gaudė­šiaus gimnazijos Jono Pau­liaus II ateitininkų kuopa visą gruodį rinko aukas parapijoje, mokyk­loje, vietos bend­ruomenėje. Prisidėti prie akcijos buvo galima, įsigyjant ir moksleivių kurtų kalėdinių at­­virukų. Taip pat kvietėme megzti bei aukoti vilnones kojines, kurios šaltuoju metu kariams ypač reikalingos.

Surinktos aukos bus skirtos įsigyti tvarsčių, kurie efektyviai stabdo kraujavimą, bei šiltos aprangos.

Tariame nuoširdų ačiū Šila­lės žmonėms, prisidėjusiems prie akcijos.

Rūta JONIKAITĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos ateitininkė 

AUTORĖS nuotr.

Lietuvos automobilių kroso pirmenybėse „Regionų taurė-2016“ su savo 1992 m. „Honda Civic“ D-2000 au­tomobilių klasėje rungtyniavęs Paulius Kiudys bend­roje metinėje įskaitoje užėmė pirmąją vietą.

Dėl apmaudžios klaidos ket­verius metus autokrose rungtyniaujantis P. Kiudys šie­met negalėjo dalyvauti pirmojo etapo varžybose Gargž­duo­­se – įsigijo ne tą licen­ci­ją. Tačiau šią nesėkmę kom­pensavo pirmosios vietos ant­rajame ir trečiajame eta­puose.

Ketvirtasis etapas Taura­gė­je jaunajam sportininkui nebuvo toks sėkmingas. Dvi­litrių automobilių klasė­je važiuodamas su 1600 kub. cm varikliu, vaikinas trasoje vertėsi, lūžo automobilio priekinis pusašis. Dėl šios prie­žasties P. Kiudys li­ko penk­tas.

Tačiau pasibaigus pirmenybėms bei suskaičiavus per visus šešis etapus surinktus taškus, paaiškėjo, kad 21-erių sportininkas iš Šilalės rajono bend­roje įskaitoje užėmė pirmąją vietą.

„Šilalės artojui“ jaunuolis pa­sakojo šiuo metu ieškantis rėmėjų, mat automobilių sportas reikalauja nemažų investicijų. Jis ir kitąmet tikisi varžytis Lie­tuvos aukščiausioje lygoje ir nors viename ralio kro­so etape.

Morta MIKUTYTĖ

Valdo ČIČINSKO nuotr.

Kvėdarnos Kazi­miero Jauniaus gimnazijoje kiekvienais metais vyksta „Jaunųjų mate­matikų varžytuvės“. Užduotis joms pateikia Šiau­lių uni­versiteto profesorius dr. Da­rius Šiau­čiūnas.

Pasivaržyti šiemet susirinko apie 150 I-IV gimnazijos klasių mokinių ir matematikos mokytojų iš Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Skuodo, Tau­ragės rajonų bei Rietavo savivaldybės, taip pat iš Ši­lalės Simo­no Gaudėšiaus bei Pa­jūrio Stanis­lovo Bir­žiškio gim­nazijų.

Kol moksleiviai sprendė uždavinius, pedagogai išklausė Šiaulių universiteto gimnazijos matematikos mokytojos metodininkės Laimos  Mor­kuvienės paskaitą „Moki­nys+mokytojas+tėvai+admi­nistracija: misija (ne)įmanoma“. Paskui vertino jaunųjų matematikų atliktas užduotis, o mokinių laukė Šiau­lių universiteto dėstytojo dr. Nerijaus Ramanausko paskaita „Robotika mokykloje“.

Galiausiai buvo paskelbti rezultatai.  „Jaunųjų matematikų varžytuvių“ nugalėtojais tapo bei Šiaulių universiteto rektoriaus įsteigtą taurę laimėjo Tauragės ,,Versmės" gimnazijos komanda, antri liko Šilalės Simono Gaudė­šiaus gimnazis­tai, trečioji vieta atiteko Plun­gės „Saulės“ gimnazijos atstovams. Iš mū­sų rajono geriausiai pasirodė bei tradicinę ilgamečio mūsų mokyklos matematikos mokytojo Prano Stropaus sūnaus Sauliaus Stro­paus įsteig­tą taurę laimėjo Šilalės Si­mo­no Gaudėšiaus gimnazijos moks­leiviai.

Prizininkams įteikti diplomai bei saldžios dovanos. Dip­­lomais bei stiklo suvenyrais apdovanoti ir geriausių rezultatų pasiekę gimnazistai.

Audronė TOLEIKIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos tiksliųjų mokslų metodinės grupės pirmininkė

AUTORĖS nuotr.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje vyko projektinė diena „Mano artimi ir tolimi tikslai“. Moki­niai susipažino su įvairiomis profesijomis bei aukštųjų mokyklų studijų programomis.

Penktokams Kelmės dvaro sodybos muziejuje buvo pristatytos istoriko bei muziejininko profesijos. Šeš­to­kai Bijotuose apžiūrėjo Dio­­nizo Poškos Baublių mu­ziejaus ekspoziciją, grožė­jo­si dailininkės, buvusios mūsų mokyklos mokinės Sand­ros Lapinskaitės darbais, su­žinojo apie miškininko, gi­do ir muziejininko darbą. Sep­tin­tokai pabuvojo Varnių re­gioninio parko „Gamtos mokykloje“, Šilalės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnybo­je bei Pagramančio regioninio parko lankytojų centre. Vy­riausieji lankėsi Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos atvirų durų dienoje, kur susitiko su 25 Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų, Stockholm School of Economics in Riga, profesinių mokyklų atstovais.

Vyresniesiems gimnazijo­je vyko profesinio orientavimo veiklos. Moksleiviai ­bend­ravo su buvusiomis mo­kinėmis, da­bar LSMU studentė­mis Gab­riele Ugintaite ir Jone Kin­de­ryte. Gabrielė – būsimo­ji visuomenės sveikatos spe­cialistė, o Jonė studijuoja socialinę mediciną. Klai­pė­dos valstybinės kolegijos atstovai, VšĮ Kaltinėnų PSPC praktiką atliekančios gydytojos rezidentės bei „Ši­lalės ar­to­­jo“ korespondentė Morta Mi­kutytė pristatė savo profesijas.

Susidomėjimo su­laukė ir susitikimai su Šiau­lių valstybinės kolegijos Svei­katos priežiūros fakulteto Tel­šių stu­dijų skyriaus ir Kau­no kolegijos atstovėmis, Tel­­šiuo­se muzikos pedagogiką studijuojančia Vitalija Anu­saite, būsimąja viešojo maitinimo specialiste Loreta Čer­kaus­kai­te.

Gimnazistai taip pat bend­ravo su Vilniaus dailės akademijos Telšių skyriaus atstovais, KASP Žemaičių apy­gar­dos 3-iosios rinktinės kariu savanoriu Aivaru Armonu, Ši­lalės rajono policijos komisariato vyresniąja tyrėja Rasa Sadauskyte bei žolininke Jad­vyga Obri­kiene.

Džiaugiamės bendradarbiavimu su Šilalėje veikiančiu Jaunimo darbo centru. Gimnazistai ne kartą jame lankėsi, susipažino su naujausia informacija.

Nomeda KASMAUSKAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos klasės auklėtojų metodinės grupės pirmininkė

AUTORĖS nuotr.