Pastaruoju metu bent jau Šilalės mieste dienos metu vis daž­niau įsižiebia gatvių žibintai. Tai stebina ir piktina gyventojus. Ne mažesnę nuostabą sukėlė ir praėjusios Vasario 16-osios pro­ga pastatus kelias dienas puošusios trispalvės. Tačiau val­džia įsitikinusi – viskas žmonių labui.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Prieš dvejus metus, kai tik vasario 24-osios rytui švintant Rusijos ordos peržengė Ukrainos sieną, ra­šiau: „Ašaromis apsipylęs penkerių me­tų vaikutis, su mama lindintis metro tunelyje, virpančiu balseliu į TV kamerą sako, kad jį gąsdina bum-bum, jam baisu, karas yra blo­gai... Ir tai – ne propaganda, nes siaubingas Rusijos karas, pradėtas prieš slavų ir tikėjimo brolius, negali palikti nie­ko abejingo. Putinas primena Sta­liną ir Hitlerį kartu sudėjus, o kai kas į šią draugiją prideda ir kruviną khmerų lyderį Pol Potą“.

Tada klausiau: kokia jų baigtis, ar prisimenate? Stalinas, įtariama, buvo nunuodytas žiurknuodžiais, Hitleris su savo Eva nusišovė karui baigiantis, Azijos Hitleriu vadintas Kambodžos diktatorius, kuris taupydamas kulkas savo milijonines aukas dažniausiai žudydavo kastuvais bei kauptukais, buvo sudegintas ant šiukšlių ir žagarų krūvos. 

Šis sąrašas toli gražu nebaigtas. Kraugeriški apetitai, nežabotas valdžios troškimas bei agresija, nepaisant, kad pasibeldė modernusis XXI amžius, į šią gretą stato ir Putiną. Prieš dvejus metus man buvo nesuprantama, ko Putinas tikisi: kad išnaikins visą ukrainiečių tautą, ištrins valstybę iš žemėlapio, užkariaus jos žemes, įsitvirtins buvusiose SSRS teritorijose, grąžins imperiją ir kartu liks nenubaustas?

Pastarosiomis vasario dienomis Putinas ir toliau demonstruoja savo nežmonišką veidą. Davęs nurodymą susidoroti su trejus metus kalėjimuose besikankinusiu Aleksejum Navalnu, jis, tarsi tas auką dorojantis kalnų grifas, niekaip kūno neatidavė artimiesiems – aplink morgą besiblaškančiai motinai ir pasaulyje užtarimo beieškančiai našlei. Devynias dienas neva tyrimams laikomi A. Navalno palaikai ėmė irti. 

Netrukus tyrėjai, leidę motinai atpažinti kūną, iškėlė ultimatumą: per tris valandas ji turi atsakyti, ar sutinka su keliamomis sąlygomis – opozicijos lyderis turi būti palaidotas slapta,  tik šeimos rate, atsisveikinimas turi vykti nurodytoje šarvojimo salėje šalia specialiai parinktų kapinių. Lėktuvo su palaikais skrydis iš Salechardo iki Maskvos taip pat turi būti įslaptintas, niekam neviešinamas, kol lėktuvas nusileis oro uoste. Jeigu per tris valandas Liudmila Navalnaja neduos atsakymo, tyrėjas pagrasino, kad „laikas ne jūsų naudai, o kūnas juk ỹra...“

Bet praėjo daugiau kaip para. Per pasaulį plačiai nuskambėjo Kremliaus žiau­rumas, kurį A. Navalno našlė pavadino satanizmu. Ją su dukra priėmė JAV prezidentas Joe Bidenas, skyręs Putinui keletą nemalonių epitetų. Vasario 24-ąją – lyg tyčia per antrąsias karo Ukrainoje pradžios metines – buvo pranešta, jog mirusio sūnaus kūnas atiduodamas jo motinai. Pagal federalinį įstatymą dabar nuo artimųjų priklauso, kur, kada ir kaip jis bus laidojamas. Tačiau Kremlius vėl iškėlė sąlygą: iki pat kapo duobės palaikai bus lydimi pareigūnų...

Rašant šį komentarą sekmadienį dar nežinojome, kaip bus atliekama nepriklausoma palaikų ekspertizė, kur ir kada vyks atsisveikinimas su velioniu. Bet šeštadienį į Rusijos miestus išėjo grupės piketuotojų, išsirikiavo eilės prie šventyklų, augo krūvos gėlių politinių represijų aukų atminimo vietose. Buvo suimta šimtai protestuotojų. Sulaikytos net motinos, kurios pasisako prieš mobilizaciją į karą Ukrainoje ir atėjo prie Nežinomo kareivio kapo Aleksandro sode Maskvoje. 

Ko išsigando Putinas? Žinoma, masi­nių demonstracijų A. Navalno laidojimo dieną. Tos nepakantumo represiniam režimui atmosferos, kuri plečiasi, auga, artėjant prezidento rinkimams kovo 15–17 d. Putinui tai nenaudinga. Nors jis demonstratyviai nekreipia dėmesio į A. Navalno nužudymą ir palaikų terorizavimą, vis tik bijo, kad jo palaikymas blėsta.

O ir prieš dvejus metus pradėtas karas prieš Ukrainą stringa, jo tikslai nepasiekiami. Antai, net ir latvių kilmės Rusijos ultra patriotas Viktoras Alksnis pripažino: „Specialioji karinė operacija Ukrainoje atsidūrė aklavietėje, tikslai nepasiekti, o Rusijos visuomenėje kyla nepasitenkinimas užsitęsusiu karu“. Dar daugiau: 90-ųjų metų pradžioje jis išpranašavo SSRS žlugimą, o šio vasario pradžioje drėbė tiesiai šviesiai: Rusijos Federacijos laukia subyrėjimas...

Apžvalgininkai priduria: jeigu Vaka­rai šį pavasarį padidins savo karinę ir kitokią paramą Kyjivui, Putinui teks pri­pažinti pralaimėjus. O tuomet kas? Grįž­kime į istorinę diktatorių likimo atmintinę: Kremliaus valdovo laukia Haga, o gal ir Hitlerio baigtis...

Kita vertus, nebūkime itin dideli optimistai. Sužeistas žvėris yra pavojingas ir jis dar parodys savo nagus. Negailestingus, draskančius mūsų likimus, nešančius tragedijas bei praradimus. Todėl su didžiuliu džiaugsmu ir pasididžiavimu stebėjau Ukrainą remiančius renginius Vilniuje, kai „Radarom!“ akcijoje buvo surinkta daugiau kaip 8 milijonai eurų. Vadinasi, mes kiekvienas galime kai ką padaryti, kad Ukrainos vaikai slėptuvėse daugiau nebeverktų, kad rusofašistinis maras neatslinktų iki mūsų. 

Bet ar tikrai – viską?

Česlovas IŠKAUSKAS

Antrus metus Šilalės savivaldybės taryba skiria lėšų rajono gyventojų iniciatyvoms įgyvendinti. Pernai tam buvo numatyta 20 tūkst. eurų, šiemet nuspręsta skirti net 50 tūkst. Eur, tačiau sąlygos taip sugriežtintos, kad atsirado nuogąstaujančių, ar pavyks kuriai nors iš pasiūlytų idėjų surinkti reikalingus balsus.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Į Rotorua atvykau anksčiau, nei galėjau įsiregistruoti savo nakvynės namuose, tad didžiąją kuprinę su visais daiktais palikau prie registratorės stendo, kad dieną galėčiau praleisti šiurinėdama mieste. Neplanavau atsidurti miške ir grįžti tik sutemus, vietoj registratorės rasti tik instrukcijas savarankiškam užsiregistravimui, ir nepagalvojau, kad mano kuprinė su drabužiais, dantų šepetėliu, vakariene bei pusryčiais liks užrakintoje patalpoje.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Didžiulio dėmesio kasmet sulaukiančioje Knygų mugėje praėjusią savaitę pagerbti ryškiausi kūrėjai bei literatūros meno puoselėtojai. Tarp daugybės kitų apdovanojimų, išskirtinio įvertinimo sulaukė kūrybiškiausios knygos laureatė Da­nu­tė Kalinauskaitė bei metų vertėja Li­lija Kudirkienė.

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Šilalės viešosios bibliotekos Vaikų skaitykloje atidaryta Medos Beatričės Jonaitytės darbų paroda „Menas be ribų“. Mergina seka savo brolio Tautvydo pėdomis, kuris panašią parodą ,,Viskas yra Menas“ pristatė prieš metus.

Šilalės viešosios bibliotekos inform.

Vytės KUBAITYTĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 15 smiginio klubų. Ir vie­nas iš jų – „Draugužiai“ – įsikūręs Šilalėje. Per trumpą sa­vo gyvavimo laikotarpį klubo iniciatoriai jau spėjo ne tik sudominti žmones smiginiu, bet ir pelnyti svarbių pergalių.

Vesta VITKUTĖ

Nuotr. iš klubo „Draugužiai“ archyvo

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Šiuo metu Šilalės krepšinio komanda „Lūšis“ Regionų krepšinio lygos A divizione užima dešimtą vietą. Nors turnyro pradžia nebuvo pati sėkmingiausia, jau kuris laikas komandai neblogai sekasi aikštelėje ir pavyksta laimėti rungtynes. Praėjusi savaitė šilališkiams buvo ypač intensyvi bei pergalinga. 

Penktadienio vakarą Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos­ sporto salėje „Lūšis“ susitiko su­ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komanda. Pirmąjį ir antrąjį kėlinį laimėję šilališkiai­ po ilgosios pertraukos paty­rė­ tik­rą išbandymą, netrūko­ įtampos, nes susiėmę VDU sportininkai pradėjo demonstruoti­ savo kovingumą ir „Lūšies“ pers­vara tesiekė vos keturis­ taškus. Tačiau jausdami di­džiu­­­lį susirinkusiųjų palaikymą, mū­sų krepšininkai stengėsi nepasiduoti VDU komandai ir, sukaupę paskutines jėgas, nugalėjo kauniečius rezultatu ­78:75. 

Dramatiškų varžybų lyderiu­ tapo Nojus Pabrieža, kuris­ „Lū-šies“ komandai surinko­ dau­giau­siai – 21 tašką. Ši­la­liškiams gelbėjo ir aikštelėje pa­sirodęs komandos treneris Linas Leka­vičius, pelnęs 9 rezultatyvius perdavimus bei tapęs vienu iš rungtynių lyderių.

„Kelių paskutinių varžybų sėk­­mę galėjo lemti ir nauja komandos sudėtis, taip pat pakeitėme daug derinių. Turnyro pradžia buvo sunki, bet per laiką žaidėjams pavyko susipažinti su komandos žaidimu, susitarti, kaip vienam kitą papildyti. Po truputį tampame stip­ria komanda“, – džiaugė­si­ „Lūšies“ klubo vadovas Er­nes­tas Aušra.

Tačiau ilgai džiaugtis pergale „Lūšis“ neturėjo laiko – reikėjo susikaupti šeštadienio varžyboms. Jose šilališkiai susitiko su sėkmingai RKL rungtyniaujančia BC „Biržų“ komanda. Pirmą ir antrą kėlinį laimėjo biržiečiai, bet po ilgosios­ pertraukos šiek tiek pailsėję Šilalės krepšininkai nusprendė nepasiduoti ir trečio kėlinio pabaigoje nuo priešininkų atsiliko tik vienu tašku. Ketvirtas kėlinys tapo tikru išbandymu tiek „Lūšiai“, tiek „Biržams“: abi komandos nenorėjo paleisti pergalės, todėl kovėsi itin intensyviai, o kėlinio pabaigoje­ pasipylė tritaškių lietus. Sėk­mingiau varžybos susiklostė „Lū­šiai“, rezultatu 81:72 įveikusiai „Biržus“.

„Abejos paskutinės rungtynės buvo labai sėkmingos. Nors šeštadienį visi manė, kad lyderiais turėjo būti Biržų komanda, mat jie turnyro lentelė­je yra pirmi, sugebėjome pa­ro­dyti­ jog visi gali žaisti­ krepšinį ir laimėti“, – teigė klubo va­dovas E. Aušra.

Absoliučiu šeštadienio varžybų lyderiu tapo Justas Košys, „Lūšies“ komandai atkovojęs 13 kamuolių ir pasižymėjęs efektyvumu aikštelėje bei pelnęs 28 taškus. J. Košys, kaip ir biržietis Kipras Urbanavičius, iš­siskyrė ir rezultatyviausiais per­­­davimais.

RKL dar nesibaigia. Ar­timiau­sios varžybos „Lūšies“ laukia kovo 1 d., kai Šilalėje krepšinio klubas susitiks su „Akmenės krašto“ komanda.

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Vasario 6 d. startavo Lietuvos policijos pasitikėjimo telefono linija „Narkotikams – NE“. Numeriu (8-700) 6-07-77 galima pranešti apie žinomus narkotikų platinimo at­vejus. Telefono linija veikia darbo dienomis, nuo 7 val. iki 20 val.

Lietuvos policijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Vasarį rajone pradėjo veikti pirmieji grupinio gyvenimo namai žmonėms su psichikos ir intelekto negalia, netrukus naujakuriai pravers ir tokios pat paskirties namų Žadeikiuose duris. Taip bus teikiamos globos bendruomenėje paslaugos, mat valstybės strategijoje numatyta, kad po 2030 m. Lietuvoje neliks institucinės globos įstaigų. Specialistai tikina, jog neįgaliesiems bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, tačiau kartu ir pripažįsta, kad jų užimtumui sugalvotas verslas greičiausiai neturės nė mažiausių perspektyvų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14