Nors įrodinėjama, kad Vyriausybė ieško būdų, kurie padėtų žmonėms pamėgti visuomeninį transportą, rea­liai regionai palikti praktiškai be tarpmiestinio susisiekimo, o nuo ateinančių metų pradžios Šilalė gali netekti ir paskutinio maršruto į sostinę. Praėjusią savaitę Seime vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje, į kurį nuotoliniu būdu buvo pakviesti prisijungti ir savivaldybių merai, paaiškėjo, jog pusė Šilalės rajono gyventojų neturi galimybės nuvažiuoti autobusu net į Klaipėda, kur dažnai yra siunčiami gydytis.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Jei prietaringos moterytės ima bur­ti apie gyvenimo ženklus ir už­uo­minas, prunkšti nėra ko. Kai 2015–ųjų rudenį gavau raktus nuo pir­mųjų „savarankiško” gy­venimo na­mų, t. y. studentų bend­ra­bučio, ir su kurso drauge išėjome pirmąsyk su­augėliškai gurkšnoti vyno Vilniaus Vokiečių gatvėje, tikrai bū­čiau nu­­siprunkšusi – nė minties ne­tu­rė­­jau, kad už valandos čia pat pa­­si­­ro­dys pirmieji smulkūs, bet svar­būs ženklai apie mano atsi­ra­­di­mą Šiau­rės Amerikoje, kurie vė­liau, daug vėliau, man dovanos ir pirmąją draugystę bei prieglobstį Nau­jojoje Zelandijoje.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Beveik 200 kilometrų nuo Šilalės nutolusiuose Kaišiadoryse, Teofi­liaus Matulionio aikštėje, šeštadienį išriedėjo simbolinis traukinys „Kai­šiadorys – Lietuvos kultūros sos­ti­nė 2024“ – taip Kaišiadorys oficia­liai pradėjo Lietuvos kultūros sos­tinės metus. Savaitė buvo ypatin­ga ir dviems Lietuvos kūrė­jams – rašy­tojai Nijolei Marytei Šer­niūtei bei lė­lių teatro režisieriui ir dai­lininkui Ri­­mantui Driežiui. Jie už savo kū­ry­bą praėjusią savaitę bu­vo įver­tin­ti vals­tybinės reikšmės ap­dova­nojimais.

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Pernai Laukuva skambėjo plačiau nei įprastai – stengtasi kuo skubiau išgelbėti namą, kuriame kažkada gy­veno Šilalės garbės pilietė, tremtinė, gydytoja, disidentė, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė. Jos idėjinė bendražygė, mokytoja Aldona Šulskytė taip pat rinko duomenis, ano meto atsiminimus.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

„Vyliausi, kad esame neišskiriami, kad į Rumuniją nuo karo pasitraukusi sužadėtinė manęs lauks. Tačiau po keturių mėnesių Alina pranešė, jog įsimylėjo vietinį vyriškį, su juo apsigyveno ir planuoja ištekėti“, – tai sakydamas 31-erių Igoris skausmingai kramtė lūpas.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

RADAROM! – tai didžiausia paramos akcija Ukrainai palaikyti, kuriai susivienyti kviečia LRT kartu su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininke, žurnaliste Rita Miliūte.

Akcijos metu – nuo sausio 24 d. iki vasario 24 d. – visi kviečiami aukoti vienam tikslui – apsaugoti už Ukrainos ir visos Europos laisvę kovojančius karius. Už akcijos metu surinktas lėšas bus perkami saugaus kario paketai, pagaminti Lietuvoje. Paketą sudarys naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis ir individualus antidronas.

Visi, norintys prisidėti prie didžiausios akcijos ir palaikyti karo niokojamą Ukrainą, gali tai padaryti skambindami trumpuoju telefonu 1485, auka – 5 eurai. Aukoti galima ir apsilankius specialiame puslapyje radarom.lt, kur yra galimybė atlikti bankinį pavedimą būtinai nurodant – „radarom“.

Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų keliamas problemas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, daugiamečių pievų atkūrimo bei saugomų teritorijų plėtros.

Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. 

Planuojama grąžinti ankstes­nę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet apskritai žemės ūkio veiklai. Nu­ma­tomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto

Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję. 

Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje, ūkininkams buvo sudary­ta galimybė teikti prašymą VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis, taip pat –

kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote.

Sulaukusi pastebėjimų, jog pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija rado sprendimą ir nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. hektarų.

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį bei nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai. 

ŽŪM taip pat primena, kad praėjusių metų gruodį Eu­ro­pos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Tai leistų geriau pasiruošti tiek institucijoms, tiek ūkininkams šio standarto įgyvendinimui.

Daugiamečių pievų atkūrimas – laukiama žinių

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija toliau tariasi su Europos Komisija (EK), siekdama išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą bei sumažinti galimą neigiamą poveikį ūkininkams. 

Praėjusią savaitę ministerija kartu su žemdirbių atstovais parengė ir EK išsiuntė klausimus dėl pievų, įtrauktų į sėjomainą, traktavimo. Palankūs atsakymai leistų dar kartą peržiūrėti referencinį daugiamečių pievų plotą.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navic­ko bei už žemės ūkį atsakingo EK komisaro Januszo Wojcie­chows­kio susitikimas, kuriame bus ieškoma sprendimo, planuojamas šiandien (sausio 23 d.). 

Dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų

Įgyvendinant reikalavimus, susijusius su gamtos apsauga, institucijų pasirinktas įgyvendinimo būdas galėjo ir turėjo būti įtraukus, ypač kai ūkininkams ir žemės savininkams 2023 m. rugsėjį buvo išsiųsti laiškai, informuojantys apie nustatytas teritorijas, kuriose taikomi veiklos apribojimai.

Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, jog ši funkcija nebuvo atlikta deramai pasirengus, ūkininkai ir žemės savininkai turėjo būti tinkamai įtraukti į sprendimų derinimą bei priėmimą, kad būtų aišku, kokioje tiksliai teritorijoje, dėl kokios priežasties ir kokie apribojimai taikytini. 

Tad Vyriausybė planuoja iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios, peržiūrėjusi visą pro­cesą, pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį bei mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo. Apie galimus sprendimų būdus Vy­riausybė pasirengusi diskutuo­ti su Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) bei kitais socialiniais partneriais.

Dėl vandens apsaugos juostų ir zonų 

Vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą tarpusavyje suderino Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdamos ir į socialinių part­nerių nuomonę, sutarti principai jau buvo taikomi deklaruojant 2023 m. pasėlius, t. y. suvienodinti šioje srityje europiniai ir nacionaliniai reikalavimai. 

Aplinkos ministerijos šiuo me­tu derinamas vandens apsaugos juostų ir zonų dydžius reg­lamentuojantis įsakymo pakeitimas atitinka minimą pasiektą sutarimą. LŽŪT bei kiti socia­liniai partneriai pateikė AM pastabas bei tris pasiūly­mus. Ministerija, įvertinusi socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus, kaip sutarta susitikime, pakeitimus patvirtins iki 2024 m. vasario 1 d.

Užs. Nr. 17

Sausio 11 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su­sitiko su Šilalės rajono ūkininkais bei aptarė aktualiausius žemės ūkio klausimus.

Aptartos aktualijos

Susitikime su ministru ūkininkai kėlė jiems svarbias prob­lemas, kartu ieškojo galimų sprendimų.

„Yra degančių klausimų, ypač dėl daugiamečių pievų, dėl ko aš ir esu jūsų rajone“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.  

Jis informavo ūkininkus apie Žemės ūkio tarybos atstovų susitikime su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte pasiektus susitarimus.  

„Visų Europos Sąjungos šalių narių ūkininkai, pretenduojantys gauti tiesiogines išmokas, turi laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, kurių vienas ir yra daugiamečių pievų išlaikymas. Dėl daugiamečių pievų bei ganyk­lų šiandien Žemės ūkio taryba susitinka su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janušu Voicekovskiu – susitarėme, kad keliame jam tuos pačius klausimus, tikėda­miesi Komisijos išaiškinimo dėl prievolės, apibrėžiant daugiametes pievas, apibrėžti ir sėjo­mainą. Dėl sėjomainos apibrėžimo yra niuansų, kuriuos norime patikslinti. Jei į mūsų klausimus bus teigiamai atsakyta, tikėtina, kad lengviau spręsime ir daugiamečių pievų bei ganyk­lų santykinio pokyčio klausimą“, – pripažino ministras.

Problemos ir jų sprendimai  

Pasak žemės ūkio ministro, su Premjere aptarti ir klausi­mai dėl saugomų teritorijų plėtros bei vandens apsaugos juostų. Jau pateiktas pakeitimas, kuriam pritaria ūkininkų bendruomenė – tikima­si, jog pavyks suvienodinti vandens apsaugos juostas prie melioracijos griovių ir upelių. Sprendžiama ir lengvatinio dyzelino naudojimo problema: pasi­ta­rusi su aplinkos minist­ru, Prem­jerė pažadėjo ieškoti sprendimo – sutarta, kad jis bus rastas. 

„Dėl rusiškų grūdų tranzito tariamės su latviais ir estais, nes tai yra bendra problema, ir mes palaikysime ES Žemės ūkio taryboje Latvijos teikiamą poziciją. Į šią problemą žiūrime labai atsakingai“, – patvirtino ministras.  

Susitikime su Premjere kelta ir pieno kainų problema. Pakeitimų jau padaryta: kooperacijoje dalyvaujantys ūkininkai gaus priedą prie susietosios išmokos – Europos Komisija pritarė Strateginio plano keitimui. Seimo Kaimo reikalų komitete yra svarstomas Pieno įstatymas – tikimasi, jog bus atsižvelgta į teigiamą poveikį ekonomikai. 

Ūkininkai neturi įrodinėti ko nėra

Žemės ūkio ministras informavo, kad dėl durpynų apsaugos Europos Komisijos jau paprašyta suteikti išimtį, kad bū­tų galima šiems metams atidėti reikalavimų vykdymą, tačiau patvirtinimo dar laukiama.

„Atsižvelgėme į ūkininkų pas­tabas, kad sudarytas žemėlapis yra netikslus, reikia jį patikslinti pagal naujausius dek­laravimo duomenis. Reikalavimas ūkininkui įrodyti, kad jo žemėje nėra durpynų, nėra sąžiningas“, – sakė ministras.

Ūkininkų nuomone, ne visi GAAB reikalavimai tinka Žemai­tijai, kur žemės ūkio paskirties žemės masyvai yra nedideli ir

juos dar dalijasi trys-keturi ūki­ninkai. Ministras pasiūlė susisteminti specifines problemas, o galimus sprendimus aptarti kitame susitikime su Žemaitijos regiono ūkininkų bendruomene.

Žiema užklupti netikėtai, pasirodo, gali ne tik kelinin­kus, bet ir šiukšlių ve­žėjus. Porą pas­tarųjų savaičių rajono gy­ventojai teiraujasi, dėl kokių prie­žas­čių nusta­tytu laiku ne­iš­gabenami atliekų konteineriai, vežėjai atsako: už­klu­po žiemos rū­pesčiai.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 5