Artėjant naujai didelei kelionei – tokiai, dėl kurios reikia mesti darbą, atsisakyti nuomojamo buto ir surengti atsi­sveikinimo pasisėdėjimą su draugais ir šeima, pažadėjau sau rašyti kelionės dienoraštį – tokį, kuriuo smagu dalin­tis, nes jame suguldytos visos kone šventos laisvės pilnos, šviesios istorijos. Tačiau, atėjus laikui papasakoti apie pirmąją kelionės stotelę, Nadi miestą Fidžio saloje, nieko šviesaus ir optimistiško parašyti niekaip neprisiverčiau: pirmosiomis kelionės valandomis ilgėjausi na­mų, mąs­čiau apie egzistuojančias savotiškas jaunosios kartos kelionių varžybas, mat „būti pasaulio nemačiusiam” yra tas pats, kas būti „tamsuoliu”. Ir nors pagalvojau, ar vis dėlto nepasiduodu toms varžyboms, mano pečius jau spau­dė „visą gyvenimą” talpinanti kuprinė, o rankose laikiau lėktuvo bilietą, keturiems mėnesiams skraidinsiantį ma­ne į kitą pa­saulio galą.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4

Etninė kultūra – mūsų tautos savastis, per amžius susiformavę pa­pro­čiai, tradicijos. Deja, nemaža dalis jaunų žmo­nių jų nepažįsta, nepripažįsta ir nevertina. Galbūt dėl to, kad sparčiai materialėjančioje visuomenėje nebemadinga gręžiotis į praeitį – jau­nas žmogus nuolat yra motyvuojamas skintis ke­lią tik į sėkmę bei gerovę. Tad tautinės vertybės tar­­si netenka savo vertės ir prasmės. Todėl ypač svei­­kin­ti­na, jog at­siranda optimistų, ugdančių bei puose­lė­­jančių jau­nosios kartos sąmonėje tai, kas yra tau­­tiškumo pag­rindas, o labiausiai džiugu, jog tuo gy­­ve­na visa šei­ma. Viena iš tokių – Olga ir Saulius Jog­­minai kar­tu su savo vaikais Luku, Matu bei Kotryna.

Eugenija BUDRIENĖ

Nuotr. iš Jogminų šeimos albumo

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4

Praėjusį savaitgalį vykę Sausio 13-osios minėjimo renginiai šiemet, kaip ir per­nai, buvo pilni dėmesio bei palaikymo su Rusija ka­riau­jančiai Ukrainai. Ne­abe­­jo­ti­nai dėl vis dar tvy­ran­čios įtam­pos ir šios Lie­tuvai svarbios datos Vy­riau­sybė praėjusią savaitę išplėtė ginkluotų konfliktų bei kitų ekstremalių situacijų atvejais saugomų kultūros objektų sąrašą: į jį įtrauktos bažnyčios, vienuo­lynai, dva­rų sodybų ansamb­liai, rūmų kompleksai, kiti pa­vel­do statiniai.

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4

Paminėjome Sausio 13-ąją. Tačiau istorija nesibaigia, ją turime kartoti kasdien ir prisiminti ne tik konkrečią dieną. Taigi, manau, kalbėti apie laisvės kovas, dalintis tų įvykių at­siminimais privalome nuolat. Vardan tų, kurie paaukojo savo gyvybes.

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas, politikas

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4

Sausio 6-ąją Šiauliuose vyko Lietuvos rajonų jau­nių ir jaunimo lengvosios atletikos čempionatas. Jame dalyvavo Justas Ašmonas, treniruojamas Se­­verino Čėsnos. 

Justas jaunių amžiaus grupėje 5 kg rutulį nustūmė 15,27 metro ir tapo čempionu. 

Dėkojame Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijai už galimybę dalyvauti varžybose. Linkime sėkmės artėjančiuose startuose.  

Emilija AŠMONAITĖ

Nuotr. iš Justo albumo

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, 

Atkuriamojo Seimo rūmų degė laisvės ir vilties laužai, budėjo žmonės. 

Dabar tai atrodo tarsi kraupus filmas, nes tuomet beginkliai žmonės stovėjo 

prieš tankus ir ginkluotus kareivius. Ir juos nugalėjo.

„Blogio karalystė aptverta aukšta ir nepramušama siena. Gėris, išėjęs prieš jį, lengvai sužeidžiamas.

Bet čia prisimename, kad mituose ir pasakose silpnas žmogus 

dažnai stoja į žūtbūtinę kovą su pabaisomis ir devyngalviais slibinais. Ir įveikia juos“. 

Taip anuomet rašė poetas Justinas Marcinkevičius. 

Galėtume pridurti: devyngalvius slibinus esame įveikę ir tikrovėje.

Budėkime. Neužgesinkime šiąnakt laužų...

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Eismo įvykiai sukrečia, kai juose nukenčia žmonės. Tačiau jei nukentėjusiųjų ir pa­vyksta išvengti, kartais tokios nelaimės kelia pavojų dėl aplinkai padaromos žalos, kai išsibarsto, pavyzdžiui, cheminės medžiagos.

Žydrūnė MILAŠĖ

Socialinių tinklų nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 3

Iš didesnių bei mažesnių prekybos vietų kai kurie asmenys linkę išeiti už prekes nesusimokėję. Ir jei vieniems tai gali būti atsitiktinumas, ki­tiems – pragyvenimo būdas. Sučiupti pastaruosius nėra taip paprasta, nes apie dėl ilgapirščių patirtus nuostolius prekybininkai sužino po laiko – tik peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus. Taigi tik išimtinais atvejais pasiseka pričiupti vagis su įkalčiais nusikaltimo vietoje. Neseniai teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl vienos klaipėdiškės „apsipirkinėjimo“ Šilalės par­duo­tuvėse: moteriškė, pasirodo, ne pirmą kartą „mėgino lai­mę“ taip prasimanyti pinigų.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 3

Apibendrindami praėjusių metų demografinius rodiklius, rajono civilinės metrikacijos darbuotojai optimizmu netrykšta – Šilalėje, kaip ir visoje Lietuvoje, kūdikių gim­s­ta vis mažiau, o mirčių įregistruota daugiau. Tiesa, yra ir geresnių naujienų – tėvai vaikams dažniau parenka lietuviškus vardus.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 3