Apie apgailėtinos būklės sporto aikštynus „Šilalės artojas“ rašė dar vasarą (2023 m. liepos 14 d., Nr. 53, „Sporto aikštynų užtektų, tereikia juos sutvarkyti“). Tąkart apsilankėme ir Šilalės miesto pušyne, kur sovietmečiu buvo įrengtos bent dvi aikštelės – krepšiniui ir lauko tenisui. Jau daug metų jos buvo apverktinos būklės, mat, valdžios manymu, investuoti buvo neverta. Tačiau, pasirodo, kritika yra geriausias vaistas pradėti veikti – dabar krepšinio aikštelė pušyne jau baigiama remontuoti.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Kai prieš pat Visų šventųjų dieną tiesiai iš Laukuvos kapinių į globos namus Adakave (Tauragės r.) buvo išvežta neįgali moteris, miestelyje kilo nemažas sujudimas. Kartu augę, nuo mažens ją pažinoję laukuviškiai pasipiktino socialinės darbuotojos elgesiu ir vienas kito klausinėjo, kaip galėtų atitaisyti padarytą skriaudą. Tačiau Šilalės savivaldybės valdininkai problemos nemato ir abejingai mojuoja pačių inicijuotu teismo sprendimu.

Daiva BARTKIENĖ

Sigito KANCEVYČIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Regionų krepšinio lygos (RKL) rungtynės įsibėgėja, kova tampa vis intensyvesnė, o sportininkams dėl įtampos nepavyksta išvengti ir techninių pražangų. Šilalės krepšinio komanda praėjusį savaitgalį sužaidė dvejas varžybas, deja, sėkmė lydėjo tik namuose.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Šilalės muzikinis teatras tęsia gražią tradiciją – kiekvienais metais publikai pristato naują kūrinį. Šįkart rengiamas J. Štrauso „Šikšnosparnis“, kurio premjera Šilalėje numatyta gruodžio pabaigoje. Bet visai netrukus šį muzikinį spektaklį bus galima išvysti Telšių Žemaitės dramos teatro scenoje.

Stos prieš komisiją

Teatro vadovas bei režisierius Antanas Kazlauskas sa­ko, jog Že­­maitijos sostinėje lapkričio 19 d. bus parodyta tik viena „Šikšnosparnio“ dalis. Pla­nuojama, kad ją pristatys apie 50 teat­ro dalyvių. 

„Tai bus tik ištrauka. To reikalau­ja konkurso, kuriam pri­statysi­me sa­vo naujausią spek­tak­lį, nuostatai.

Tad jeigu kam la­bai smalsu, ga­li atvykti į Tel­­šius ir pasižiūrėti, ką ren­giame gruodžio mėnesiui“, – kviečia režisierius.

Toks konkursas šilališkiams yra visiška naujovė – Šilalės teatras pirmąkart pristato savo veiklą komisijos vertinimui, po kurio kolektyvui ga­li būti suteikta tam tikra kategorija (mė­gėjų teatrai yra skirstomi į keturias ka­tegorijas). Šiuo metu vyksta visų mėgėjų teatrų peržiūros šalies regionuose.

„Jose dalyvauja apie 90 kolektyvų. Jie suskirstyti į dvi grupes: kaimų ir miestelių bei miestų ir rajonų centrų. Pastarojoje pasirodysime ir mes. Tarp visų kolektyvų nėra nė vieno muzikinio teat­ro, todėl nežinia, kaip mus priims. Kol kas nesitikime jokios kategorijos. Jeigu būtume palankiai įvertinti, būtume pakviesti į baigiamąją apžiūrą, kur suvažiuos patys geriausi Lietuvos mėgėjų teatrų kolektyvai. Ši šventė numatoma gruodžio 1–3 d. Pasvalyje“, – pasakoja A. Kazlauskas.

Telšių Žemaitės dramos teatre spektakliai bus rodomi lapkričio 17–19 d. Perkant bilietą tik į vieną iš jų, teks susimokėti 3 eurus, galima atvykti ilgesniam laikui ir už 12 Eur žiūrėti spektaklius nors ir visą dieną (10–21 val.). Kadangi Šilalės muzikiniame teatre pasirodo neįprastai didelis būrys veikėjų, o ir scenos paruošimui reikia kur kas daugiau dekoracijų, šilališkių pasirodymo pradžia planuojama nuo 20.30 val.

Premjera – Šilalėje 

„Šikšnosparnio“ premjera Šilalėje numatyta gruodžio 19–20 d., vėliau dar kartą miuziklas bus rodomas gruodžio 27-ąją. Re­žisierius sako, jog veika­lą režisavo su Algirdu Šauliu (jis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas, baigia taikomojo teatro režisūros studijas). 

Režisieriai atskleidė, kodėl statė būtent „Šikšnosparnį“.

„Gyvename patyčių laikmetyje. Kalbu ne vien apie vaikų, paauglių patyčias, bet ir ydingus suaugusiųjų tarpusavio santy­kius. Panašu, kad ir J. Štrausas savo vei­kalu „Šikšnosparnis“ išsityčiojo iš tuo­metinės aukštuomenės, kuri tik lėbauja. Tačiau su svaiginimosi problema susiduriame ir šiandien. Taigi labai daug panašumų tarp skirtingų epochų ir akivaizdu, jog žmonija niekur per daug nenuskubėjo, niekas labai nepasikeitė. Ar pamatys žiūrovai pažįstamą aplinką mūsų „Šikšnosparnio“ versijoje? Neabejoju, kad taip“, – intriguoja A. Kazlauskas.

Jis akcentuoja, jog šis miuzik­las atli­kėjams yra vienas sudėtingiausių – gal todėl „Šikšnosparnis“ statomas tik pro­fesionaliuose, valstybiniuose teat­ruo­se. 

Pasak režisierių, išvysime visą pulką mums jau žinomų atlikėjų, bet pasirodys ir keli visiškai nauji veidai. Dr. Falkės (šikšnosparnio) vaidmenį atliks A. Šaulys, Rozalindos – Soneta Būd­vytienė, Gabrieliaus – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Andrius Apšega, Adelės (kambarinės) – Edita Merkelienė, Alfredo – Žilvinas Jankus, Franko (kalėjimo viršininko) – Alvydas Juod­viršis. Be jų, scenoje sukiosis Alvydas Rudys (Froksas), Virginijus Noreika (advokatas Blinda), Mantas Savickis (Jonas), Ilona Raudonienė (Arlauskienė) bei Jolanta Kažukauskienė (baleto artistė). 

Solistus palaikys Šilalės krašto mišraus choro grupė (vadovė Sandra Rim­kutė-Jankuvienė), o judesio scenai suteiks abiejų „Mainytinio“ kolektyvų šokėjai (vad. Laima Andrejauskienė). 

Įdomu tai, jog profesionalus solistas A. Apšega Kau­no valstybiniame muzikiniame teatre atlieka tą patį vaidmenį, kurį atliks ir šilališkių pastatyme. 

Ar nenublanks prieš jį mūsų žmonės, kurie dainuoja tik laisvalaikiu?

„Tai yra iššūkis, kita vertus, dėl to ir įdomu. Kartais mūsų solistai taip pavargsta, jog atrodo, kad nebegrįš į repeticijas. Sugrįžta. Nes nori vaidinti, dainuoti, tobulėti. Galbūt kai kam atrodo, kad vieno miuziklo pastatymas trunka vos kelis mėnesius. Tikrai gerokai ilgiau – apie pusantrų metų“, – sako A. Šaulys.

A. Kazlauskas džiaugiasi artistais ir giria juos ne tik už pastangas, bet ir už pastebimą tobulėjimą.

„Galiu kalbėti ne tik apie solistus, bet ir kiekvieną scenoje pasirodantį žmogų atskirai. Taip pat ir apie save – dabar daug ką daryčiau kitaip. Beje, gal ir padarysiu: galbūt „Elizą“ išvysime dar kartą, tačiau visiškai kitokią – vaidmenį atlikti veržiasi taip pat profesionalus solistas Liudas Mikalauskas. Tad galima drąsiai sakyti, kad Šilalės muzikinis teatras yra gerokai ūgtelėjęs“, – pasakoja A. Kazlauskas, neslepiantis, jog jau turi kvietimų 2024-aisiais atvykti į gastroles Ukmergėje, Radviliškyje bei Telšiuose.

Šilalei jaučia simpatijas

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas A. Apšega dalyvauja „Šikšnosparnio“ repeticijose Šilalėje ir ruošiasi kolektyvo kvalifikacijos verti­nimui Telšiuose. Artistas – šiltas, paprastas, tarsi būtų atskubėjęs su kitais šilališkiais iš rajono apylinkių.

„Aš ir esu iš kaimo – visus 17 metų pragyvenau Pandėlyje (Rokiškio r.). Tad Šilalė man miestas, kuris turi net savo muzikinį teatrą“, – šypsosi pašnekovas.

Solistas su šilališkiais bendradarbiau­ja jau keletą metų – ne kartą dainavo mūsų bažnyčioje, Šilalės muzikinio teat­ro spektaklyje „Misteris X“. 

„Man smagu dalyvauti jūsų teatro pastatyme, nes Kaune atlieku lygiai tą patį darbą. Galbūt galėsiu kažką patarti, kažkuo padėti ir savo veikla prisidėsiu ne tik dainuodamas. O gali būti, jog greta dainuojantieji jaus paskatinimą stengtis dar labiau, ir Šilalės muzikinio teat­ro pastatymas pakils į dar aukštesnį lyg­menį“, – „Šilalės artojui“ sako A. Apšega.

Solistas teigia, jog šilališkiams jaučia didžiules simpatijas bei pagarbą: tiek Šilalės miestui, tiek jo teat­rui bei režisieriui Antanui. Jis drąsina mūsų mėgėjiško kolektyvo atlikėjus ir primena, kad klysta net profesionalai. Dar daugiau – daug garsių atlikėjų dainuoja tik pagal fonogramą. Šilalės muzikinio teatro solistai dainuoja gyvai, tad ir kiek­vienas išėjimas į sceną kaskart būna vis kitoks. 

„Čia ir slypi visas patrauklumas bei žavesys: jūsų teatras gyvas organizmas. Tekstas, scenarijus tas pats, bet nuotaika, skambėjimas visada būna kitoks, kai arijos atliekamos be fonogramos. Tad man išties didelė garbė atlikti vaidmenį Šilalės muzikiniame teat­re“, – patikino solistas A. Apšega.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pajūrio kraštas ošia nuo stu­den­tiško šurmulio, Šiauliuose tęsiasi kny­gų mugė, sostinėje įsibėgėja tra­­dicinių knygiškų renginių marato­nas, o Šilalės atvirajame jaunimo cent­re skamba savita performa­ty­vi poe­zija – slemas. Savo kūry­bą Tau­ra­gės SLAM UP vakare pirma­die­nį skaitė vietiniai slemeriai (iš ang­­lų k. išvertus „slam up“ reiškia „susi­trenk­ti“).

Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje, Kretingoje ir Palangoje vyko aukštųjų mokyk­lų studentų chorų festivalis, dovanojęs žiūrovams šešis nemokamus chorinės muzikos koncertus. Pasirodė penkiolika studentų chorų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos aukštųjų mokyk­lų bei Latvijos universiteto Fizikos, matematikos ir optometrijos fakulteto mišrus choras „Aura“. Koncertai rengti Klaipėdos, Kretingos, Palangos bažnyčiose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje. Pastarojoje sekmadienį jungtinis studentų choras, vienijantis per keturis šimtus dainininkų, atliko tiek naujus, tiek jau klasika tapusius kūrinius iš 2024 m. Lietuvos dainų šventės repertuaro bei kompozitoriaus Vytauto Miškinio kantatos moterų chorui „Keturi žvilgsniai į Saliamoną“ dalį „Osculetur me“. Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva rengiamas nuo 1995 m. 

Aštuntą kartą rengiama Šiaulių knygų mugė šiais metais lankytojus pasitiko gausesne programa – knygų ir kultūros maratonas tęsiasi visą mėnesį, pristatomos naujovės, vyksta susitikimai su autoriais, diskusijos su literatūros, istorijos ir sociokultūrinio lauko žinovais. Lapkričio 18 d., 10 val., „Šiaulių knygų mugės 2023“ dieną atidarys Šiaulių pučiamųjų orkestras, vėliau lankytojus džiugins Evaldo Vaikaso akustinė progra­ma, bibliotekoje vyks naujausių knygų ir kitų leidinių pristatymai, susitikimai su jų autoriais. Bus diskutuojama apie Volodymyro Zelenskio knygą „Žinia iš Ukrainos“ ir Serhijaus Rudenkos knygą „Zelenskis“. „Vėjų teatras“ rodys spektaklį vaikams pagal Daivos Čepauskaitės poezijos knygą „Baisiai gražūs eilėraščiai“. 

Lapkričio 15–19 d. vaikus į renginius pakvies Vilniaus literatų namai, o gruodžio pradžioje vyks tradicinis literatūros gurmanų renginys „Paviljono knygų savaitgalis“. Lapkričio 15–17 d. vaikų knygų kūrėjus, leidėjus ir kt. Vaikų literatūros industrijos dienos kviečia į Kūrėjų salą: trys dienos bus skirtos paskaitoms, mokymams, susitikimams, bendravimui. Lapkričio 18–19 d. į Menų spaustuvę kvies literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“, kur lauks teatralizuoti knygų pristatymai, improvizacijos, poezijos skaitymai su aktoriais Baliu Ivanausku ir Artūru Dubaka, kūrybinės dirbtuvės, animacinių filmų peržiūros.

Iki lapkričio 17 d. vyksiančiame XXII tarptautiniame festivalyje „Šiauliai Jazz 2023“ Šiaulių regiono visuomenė turės galimybę susipažinti su naujausia džiazo atlikėjų muzika. Dėl patogios geografinės padėties festivalyje pristatoma Lietuvos, Latvijos ir Estijos naujausių nu-jazz-soul muzikos atlikėjų retrospektyva. Tikimasi, kad į jį noriai įsitrauks studentai bei moksleiviai, o jaunieji muzikantai galės pasisemti patirties tiek žiūrėdami pasirodymus, tiek kartu muzikuodami, diskutuodami su patyrusiais džiazo muzikantais jų organizuojamose meistriškumo pamokose.

Kotryna PETRAITYTĖ

Taip teigia ekologinės organizacijos „Žalias lapas“ vadovas Vladislavas Balinskis. Jis išgarsėjo praėjusių metų gruodį, kai užlipo ant Jekaterinos ll paminklo ir Rusijos carie­nei ant galvos užmovė budelio gobtuvą. Tai sukėlė platų atgarsį, ir Odesos meras paga­liau nurodė paminklą perkelti į muziejaus saugyklą.

Spalio pabaigoje tiesiai iš fronto mūšių drebinamo Kupiansko nuvykęs į Odesą, pasijutau tarsi patekęs į visai kitą šalį. Ne vien todėl, kad 800 kilometrų į pietus nutolusi Odesa pasitiko dvigubai šiltesniu oru ir paplūdimio nuogaliais. Mane bei viešbučio kolegą, Kolumbijos žurnalistą, politologijos profesorių Johną Mario Gonzales ne mažiau pribloškė karo metu mieste vykstančios linksmybės. Penkadienio vakarą centras tiesiog ūžė nuo besilinksminančių žmonių, kavinėse buvo šokama, skambėjo tranki muzika, o pusnuogės merginos viliojo užeiti į striptizo klubus.

„Ar tau tai atrodo normalu?“ – stebėdamas džiūgaujančius žmones, klausė kolumbietis. 

Ispanijoje daug laiko praleidžiantis ir Lotynų Amerikos ša­lių bei JAV spaudai rašantis politologas į Ukrainą teigė atvykęs tam, kad apie karą su Rusija galėtų pasakoti tik­ro­viškiau. Jis sakė pasibaisėjęs sugriovimų vaizdais Bučoje bei Irpinėje, tačiau odesiečių linksmybės jį sutrikdė: taip linksmintis, žinant kasdienius pranešimus apie savo šalies karių bei civilių žūtis, jo nuomone, nederėtų.  

Tačiau tame pačiame hostelyje 40-metė administratorė Nataša pareiškė, jog neva taip yra dėl to, kad čia kurortas, kur žmonės visada išsiskiria mokėjimu atsipalaiduoti bei pomėgiu linksmintis. Jos nuomone, ir kiti iš jų turėtų imti pavyzdį, nes pasilinksminimas esąs geriausias vaistas nuo streso, patiriamo karo metu... 

Administratorė apgailestavo, jog dėl nuo vidurnakčio iki penktos valandos ryto galiojančios komendanto valandos sumažėjo turistų, sumenko jos pusseserės baro pajamos. Turistus esą atbaidė ir tai, kad beveik pusant­rų metų buvo uždaryti paplūdimiai, o Maskvai nutraukus susitarimą dėl grūdų eksporto per Odesos uostą, miestas kartais apšaudomas raketomis.

Paklausus, ar pradėjo mokytis ukrainiečių kalbos, mat liepą įsigaliojo baudos už negebėjimą klientų aptarnauti valstybine kalba, Nataša atsakė, jog šį potvarkį kol kas ignoruoja. Moteris tvirtino, kad nors Odesa visada buvo daugiatautė, visus esą vienijo rusų kalba ir kultūra, o dabartinį nurodymą kalbėti ukrainietiškai ji vadina prievartiniu, todėl jo laikysis tik išimtiniais atvejais.

„Aš iki karo nekalbėjau ukrainietiškai, tačiau dabar gavau išsitraukti senus vadovėlius, nes per parodų pristatymus į turistų iš Vakarų Ukrainos klausimus privalau atsakyti jų kalba“, – pasakojo ir centrinės meno galerijos vadovė Jekaterina Pimenova.

Ši moteris prieš pusantrų me­tų, kai Odesoje bendravome pirmą kartą, tvirtino, kad apsieina ir apsieis be ukrainiečių kalbos, o siūlymą šalinti paminklą Rusijos carienei Jekaterinai II bei poetui Aleksandrui Puškinui vadino barbarizmu. Kad pamink­lo carienei nebėra, dabar vertino teigiamai. Ji taip pat išsidavė, jog ukrainiečių kal­bą mokytis pradėjo sugėdinta sūnaus, kuris, gyvendamas Ita­lijoje, kartu su sužadėtine kalba ukrainietiškai, kad nebūtų tapatinami su rusais. 

Netikėtai Ukrainos valstybine kalba per susitikimą prašneko ir 78-erių buvęs kariškis Romanas, nors prieš pusantrų metų jis irgi kalbėjo tik rusiškai. Tam jį taip pat paskatino sūnus, gyvenantis JAV ir Ukrainos kovotojams renkantis paramą, kurią tėvas iš Moldovos gabena į pafrontę.

Pirmą kartą atvykęs į Odesą, nustebau pamatęs tris pamink­lus Rusijos carams. Tuokart atsitiktinai prie vieno subombarduoto pastato sutiktas Odesos meras Genadijus Truchanovas pareiškė, kad paminklų negriaus, nes jie esą atspindi miesto istoriją, o Jekaterina II buvo jo įkūrėja. 

Tačiau jis kalbėjo netiesą – Odesoje pirmą gyvenvietę bei pilį įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovai, ir Odesai yra ne 200, o 600 metų. Pati piečiausia LDK įkurta Kačibėjaus pilis stovėjo Odesos centre. Jokių jos liekanų neišliko, mat pilį iki pamatų sunaikinti nurodė būtent Jekaterina II, kuri uždraudė ir ukrainiečių kalbą bei kazokų organizacijas. 

„Tai Kremliaus sugalvotas ir įdiegtas mitas, kad Odesai yra 200 metų – tokiu būdu miestą norėta „pririšti“ prie Rusijos“, – sakė valstybinės kalbos kont­rolierė, visuomeninės organizacijos „Odesa kalba ukrainietiškai“ vadovė Yaroslava Vitko-Prysyazhnyuk.

Ji priminė, jog paminklas Jekaterinai II buvo pastatytas 1900-aisiais, tačiau 1920 m. bolševikai jį nuėmė, ir pamink­las ilgus metus dulkėjo muziejaus rūsyje. 2007-aisiais prorusiška Odesos valdžia už biudžeto pinigus jį restauravo bei atstatė, nors tam priešinosi Ukrainos istorikai ir net tuometinis prezidentas V. Juščenka. Yaroslava teigė esanti įsitikinusi, kad paminklas buvo atstatytas ne šiaip sau – Rusija po SSSR žlugimo siekė ir toliau išlaikyti Odesą savo įtakoje. Maskva tada per įkurtą „Rusų kultūros fondą“ visose buvusiose sovietinėse respub­likose panašius paminklus atstatinėjo.

„Kai prieš 14 metų atvykau studijuoti į Odesą, miestas pasitiko stendais „Rusų kalba – gimtoji odesiečių kalba, didingų A. Puškino ir F. Dostojevskio kalba“. O mano kambariokei net buvo pasakyta, kad jei nori čia pritapti bei padaryti karjerą, ukrainiečių kalbą pamiršk“, – pasakojo Yaroslava. 

Pati prie gimtosios šnekos ji teigė grįžusi tik 2013-ųjų pabaigoje, kilus anti­rusiškai Maidano revoliucijai. Tačiau Odesa toliau liko rusakalbė, kardinaliai keistis ėmė tik šią liepą, kai įsigaliojo įstatymas dėl baudų už nesugebėjimą aptarnauti klientų valstybine kalba. Ir parduotuvėse bei įstaigose pagaliau šnekama ukrainietiškai.

„Manau, jog Maskva seniai planavo jėga užgrobti Ukrainą, dėl to darė viską, kad rusakalbius gyventojus išlaikytų savo įtakoje. Odesa Rusijai visada buvo svarbus miestas, kurortinis perlas, todėl propagavo Kremliaus požiūrį į miesto istoriją ir ignoravo lietuviškos pilies įamžinimą“, – įsitikinęs istorijos profesorius Vladimiras Pivtorakas.

„Būtina šalinti ir paminklą A. Puškinui, nes per jo aukštinimą buvo skatinama kalbėti rusiškai. Tačiau pamirštama, kad Odesoje gyveno įžymi poetė Le­sė Ukrainka, nors jai pamink­lo nėra iki šiol“, – sakė ekologinės organizacijos „Žalias lapas“ vadovas V. Ba­lins­kis.

Jis teigė esąs pasipiktinęs bei nusivylęs Odesos mero G. Tru­chanovo pozicija: Rusijai pradėjus karą, G. Truchanovas dviem savaitėm buvo pradingęs ir nepasmerkė Maskvos agresijos.

„Esu įsitikinęs, jog jis tikėjosi greitos Kremliaus pergalės ir ruošėsi jam tarnauti“, – tvirtino V. Balinskis. 

Ekologas mano, kad meras tik apsimeta Ukrainos pat­rio­tu, o iš tikrųjų stabdo dekomunizaciją bei derusifikaciją.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Dauguma šilališkių iš įpročio vis dar didžiuojasi miesto stadionu – kone prieš de­šimt­metį įrengtas objektas buvo vienas pirmųjų, kuriančių moder­naus miesto įvaizdį. Deja, pastaruoju metu jis vis daž­niau tampa piktybiškų jaunimo išdaigų, o ne spor­to renginiams skirta vieta.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 85

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos su­trikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje. 

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuo­ja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, ka­da būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuo­laikinės technologijos.   

 Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai? 

Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas.

„Yra keletas modifikuoja­mų širdies ir kraujagyslių li­gų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, ne­pakankamas fizinis aktyvu­mas, nesaikingas alkoholio bei didelis valgomo­sios druskos

vartojimas; metaboliniai veiks­niai: nere­gu­liuojamas ir per aukštas krau­jospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis „blo­gojo“ – mažo tankio lipopro­teinų (MTL) – cholesterolio kiekis bei cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai: oro tarša, triukšmas“, – kal­bėjo spe­cialistė. 

Rekomendacijos rizikoms valdyti

O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kont­roliuoti, keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje“.

Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių bei daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens. 

Taip pat rekomenduojama bū­ti fiziškai aktyviam.

„Su­au­gusieji (18–65 m.) ir senjorai (65 m. ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 min. užsiimti vidutinio intensyvumo arba bent 75 min. didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai bei paaug­liai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla“, – patarė profesorė.

Be to, O. Dobilienė akcentavo, jog kraujo spaudimui kont­roliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.

Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos

Profesorė perspėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra įvairios, todėl jų simptomai taip pat gali skirtis. Kuomet krūtinės angina (sindromas, atsirandantis dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo maisto medžiagomis bei deguonimi) pasireiškia klasikiniais požymiais – diagnozuoti nesunku.

„Tai yra, kai krūtinės angina pasireiškia spaudimu, maudimu, buku skausmu už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės ląstos pusėje, galinčiu plisti į kairę ranką vidine jos dalimi, į petį, kaklą. Tokie skausmai, provokuojami fizinio krūvio ar streso, trunka iki 10–15 min., praeina nutraukus fizinį krūvį. Ilgiau užsitęsęs skausmas su prakaito pylimu, dusuliu ar bendru silpnumu gali rodyti besivystantį miokardo infarktą. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžė O. Dobilienė, pridurdama, jog, sulaukus tam tikro amžiaus, reikėtų tikrintis reguliariai. 

Pasak jos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos prog­rama, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 m., padeda nustatyti asmenis, kuriems yra padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tai šiuos žmones skatina imtis gyvensenos pokyčių, nustačius sveikatos sutrikimus, gali būti taikomas medikamentinis gydymas: „Būtina profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurie turi nepalankų genetinį polinkį – kai tarp pirmos eilės giminaičių buvo jaunesnių kaip 65 m. moterų ir jaunesnių kaip 55 m. vyrų, sirgusių išemine širdies liga, miokardo infarktu, ar buvo staiga mirusiųjų“.

Inovatyvios technologijos gelbsti 

O. Dobilienė teigė, kad šiais laikais kraujotakos sistemų tyrime ir gydyme svarbų vaidmenį atlieka inovatyvios technologijos. Anot jos, išmanieji laik­rodžiai, telefonai, elektrokardiogramos registracijos prietaisai padeda vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos parametrus – pulsą ir jo dažnį, širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdį, kraujo įsotinimą deguonimi. 

„Pacientai gali vertinti savo pulso dažnį sportuodami ar užsiimdami kita fizine veikla, identifikuoti širdies ritmo sutrikimus tardamiesi su gydytojais, užtikrinti kraujo spaudimo kontrolę. Ateityje tikimasi, jog tokiu būdu galėsime stebėti ir kraujo paramet­rus, kuriais galima monitoruoti širdies nepakankamumą, įvertinti miokardo infarkto vystymosi riziką“, – sakė profesorė. 

Žemaitijoje gyvenantis pensininkas Vytas pasidalijo patirtimi, kaip susidraugavo su išmaniosiomis technologijo­mis: „Anūkai man padovano­jo išmanųjį laikrodį vien dėl to, kad galėčiau visuomet sekti savo kraujospūdį. Iš pradžių galvojau, jog tai pinigų švaistymas, nebuvau pratęs visuomet nešioti laikrodžio“.

Senolis prisipažino, kad jau ilgą laiką vargino problemos dėl kraujospūdžio, todėl gydytojų nurodymu turėjo dažnai jį tikrinti, o rodiklius užsirašyti. Laikrodis, anot jo, tai palengvino – dabar viskas vyksta daug greičiau ir paprasčiau.

Antri metai iš eilės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija prie Raudonės pilies (Jurbarko r.) sukvietė visos šalies medžiotojus. Šv. Hubertui, medžiotojų globėjui, paminėti skirtoje šventėje šiemet pilnateisiais dalyviais tapo ir Ši­lalės rajono „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 85

Tęsiasi Regionų krepšinio lygos (RKL) sezonas, kuria­me žaidžia ir Šilalės „Lūšis“. A divizione rungty­niaujanti mū­sų kraštui atstovaujanti komanda jau sužaidė šešerias varžybas ir turi savo sąskaitoje tris pergales bei tiek pat pralaimėjimų. 

RKL pateiktoje apžvalgoje nu­rodoma, jog spalio pabaigoje „Tau­ragė“ vos nenubaudė prie dviženklės persvaros prisnūdusios „Lūšies“. Tačiau komandai namų arenoje rezultatu 83:78 (25:13, 21:19, 19:28, 18:18) vis tik pavyko įveikti „Tauragę“. 

„Nuostabiai rungtynes pradėjusi „Lūšis“ greitai paliko var­žovus toli už nugaros – jau penk­­tąją minutę komandas skyrė 10 taškų (12:2), o antrojo kėlinio viduryje šilališkiai pirmavo net 22 taškais (37:15). Prieš ilgąją pertrauką „Tauragei“ pavyko pasiekti priešininkų tempą ir stabilizuoti skirtumą ties 15 taškų, tačiau jis nemažėjo. Trečiojo ketvirčio pabaigoje nesunki pergalė ėmė slysti iš „Lūšies“ rankų – tauragiškiai pasinaudojo varžovus iš­tikusia taškų sausra ir per 5 žaidimo minutes ištirpdė 16 taškų deficitą (67:67). Ku­rį laiką komandoms pakovo­jus taškas į tašką, Šilalės krep­šinin­kai vis dėlto vargais negalais atstatė dalį turėtos persvaros ir šventė pergalę.

„Lūšiai“ laimėti labiausiai padėjo Justas Košys, per 28 min. pelnęs 18 taškų, atlikęs 2 rezultatyvius perdavimus, atkovojęs 5 kamuolius, išprovokavęs 6 varžovų pražangas ir surinkęs 27 naudingumo balus“, – skelbia RKL.

Lapkričio 4-ąją atkaklios rungtynės tarp „Lūšies“ ir LCC tarptautinio universiteto krepšininkų vyko Klaipėdoje. Jos taip pat baigėsi šilališkių triumfu ir tai buvo trečioji trenerio Lino Lekavičiaus vedamos komandos pergalė šiame sezone.

„Žemaitijos ekipa išvykoje 72:68 (20:17, 13:17, 17:19, 22:15) pranoko LCC tarptautinio universiteto krepšininkus. Atkakli kova vyko visų rungtynių metu. Po trijų kėlinių priekyje buvo šeimininkai LCC krepšininkai (53:50), bet ket­virtajame kėlinyje rungtynes savo naudai persvėrė L. Lekavičiaus vedami svečiai iš Šilalės. Sėkmingiau rungtynių pabaigą sužaidę „Lūšies“ krepšininkai iškovojo antrąją pergalę paeiliui, tuo tarpu klaipėdiečiai patyrė ketvirtąjį pralaimėjimą šį sezoną,

Nugalėtojus į priekį vedė 19 taškų pelnęs bei 8 rezultatyvius perdavimus atlikęs L. Lekavičius, Oleksandras Misiatsas surinko 17 taškų“, – informuoja RKL.

„Lūšies“ komandos vadovas Ernestas Aušra kviečia šilališkius aktyviai palaikyti savo komandą ir ateinančiose varžybose. Artimiausios – jau šįvakar, jose šilališkiai susitiks su Kauno kolegijos „Ataka“. 

„Šilalės artojo“ inform.

RKL nuotr.