Masinis Lietuvos paštininkų atleidimas antrus metus iš eilės, kartu branginant leidinių prenumeratos pristatymo įkainius, dramatiškai silpnina regioninę žiniasklaidą ir visą regioninę politiką apskritai, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.

Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo žodžiais, šį mėnesį prasidėjęs „Lietuvos pašto“ bendrovės darbuotojų atleidimas neigiamai paveiks spausdintinės žiniasklaidos prieinamumą. „Tūkstantis darbuotojų, kurie miestų, miestelių ir kaimų gyventojams pristatė laiškus, pensijas ir laikraščius bei aptarnavo savo klientus, jau nebedirba arba netrukus bus atleisti. Kyla rimtas klausimas, kaip tai atitinka programinį Vyriausybės įsipareigojimą mažinti miestų ir regionų kultūrinę atskirtį“, – teigia E. Gentvilas.

Susisiekimo ministerijai pavaldus „Lietuvos paštas“ skelbė nuo šių metų lapkričio iki kitų metų pavasario atleidžiantis 400 paštininkų. Apie 600 darbuotojų bendrovė atleido ir 2022-aisiais.

Be to, 2023 m. ir 2024 m. paštas kelia leidinių prenumeratos pristatymo įkainius. Liberalų vertinimu, brangstančios ir optimizuojamos pašto paslaugos lemia mažėjantį prenumeratų skaičių. Vis dėlto pernai, Seimo liberalams tarpininkaujant, Susisiekimo ministerija sukūrė šios paslaugos kompensavimo būdą, kuriam iš valstybės biudžeto šiemet skirta 10 mln. eurų. Kitais metais kompensacijų poreikis už brangstančią prenumeratos pristatymo paslaugą sieks jau 13 mln. eurų.

Anot E. Gentvilo, augančios pašto veiklos ir leidybos sąnaudos neturėtų būti pasiteisinimas didinti regionų atskirtį, taip pat informacinę.

„Negirdėjome, kad laiškininkų darbą jau būtų pakeitę robotai arba dronai, paštomatai kiekviename šalies miestelyje irgi dar neveikia. Kol gyventojai skaito ir prenumeruoja spaudą, visose Lietuvos vietovėse reikia žmonių, kurie pristatytų į namus prenumeruojamus laikraščius ir žurnalus“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Jo pastebėjimu, „Lietuvos pašto“ veiklos rezultatai nesudaro prielaidų bloginti spaudos prieinamumo, mat pradėjus optimizuoti bendrovės tinklą ir procesus, 2022 m. ji uždirbo 4,8 mln. eurų pelno.

Dabartinė Vyriausybė savo programoje buvo išsikėlusi tikslą viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę regionuose ne mažinti, o didinti: „Sudarysime lygias galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas visų regionų gyventojams“. Pats Liberalų sąjūdis savo rinkimų programoje nusistatė siekinį „didinti paslaugų ir funkcijų įvairovę regionuose“.

Ar AB „Lietuvos paštas“ vadybiniai sprendimai neprieštarauja Vyriausybės programai ir kokią įtaką dramatiškai sumažėjęs pašto personalas turi žiniasklaidos prieinamumui, Seimo liberalai artimiausiu metu kvies paaiškinti susisiekimo ministrą Marių Skuodį, „Lietuvos pašto“, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos vadovus.

Marijus GAILIUS

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas spaudai

Socialdemokratai kreipėsi į Vyriausybę dėl „tolstančių ir brangstančių pašto paslaugų“, Lietuvos pašto kainų politikos bei veiklos principų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė primena Lietuvos pašto įstatymą.

„Paštas, kaip įtvirtinta įstatyme, yra universalioji paslauga. Tai reiškia, kad kokybiškos pašto paslaugos turi būti teikiamos už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams“, – pabrėžia parlamentarė.

Socialdemokratų vertinimu, valstybės valdoma įmonė AB „Lietuvos paštas“ nesivadovauja įstatymu, nes pašto paslaugų vietų Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę, o dėl masinio laiškininkų atleidimo jos prieinamos ne visoje šalies teritorijoje.

„Nors bendrovė – valstybės, jos veiksmai prieštarauja viešajam interesui. Už tai atsakomybę turi prisiimti ir susisiekimo ministras, Laisvės partijos atstovas Marius Skuodis. Masiškai atleidžiami darbuotojai, naikinami skyriai, didinamos leidinių pristatymo kainos, o tuo metu „Lietuvos pašto“ vadovybė patenka į didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką. Bendrovės pajamos skaičiuojamos šimtais milijonų, ji įsikūrė naujame, prabangiame biure“, –  stebisi O. Leiputė.

LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis pasigenda susisiekimo ministro M. Skuodžio pozicijos ir principingumo.

„Naikinami pašto skyriai, didinami paslaugų įkainiai, dėl to brangsta leidinių prenumerata. Pastaraisiais metais „Lietuvos paštas“ uždarė daug stacionarių paštų kaimiškose teritorijose, kur paštas – tai ne tik siuntinių išsiuntimo ir atsiėmimo vieta, bet tai buvo daugiafunkcis centras, kuriam tenka ir svarbi socialinė funkcija. Dažnas gyventojas pašte atlikdavo ir finansinius pavedimus. Šios paslaugos pasidarė nebeprieinamos ir nepasiekiamos“, – komentuoja parlamentaras.

Pasak E. Sabučio, „Lietuvos pašto“ žadėti stebuklai neįvyko.

„Priešingai: atsiradus mobiliesiems paštininkams, klientai netruko įsitikinti, kad pašto paslaugos nutolo, kilo naujų problemų, tokių kaip vėluojančios pensijos. Statistika rodo, jog per metus pašto paslaugų vietų Lietuvoje sumažėjo 40,2 proc. O pati bendrovė pranešė, kad per artimiausią laikotarpį ketina atleisti 400 laiškininkų“, – stebisi E. Sabutis.

Parlamentaras primena leidėjų skaičiavimus, jog neigiami pokyčiai atsilieps daugiau nei pusei milijono Lietuvos gyventojų, kurie iki šiol naudojosi prenumeruojamų spaudos leidinių pristatymo paštu paslauga.

E. Sabutis atkreipia dėmesį į įstatyme įtvirtintą galimybę ir Vyriausybės pareigą kompensuoti universaliosios paslaugos teikėjo nuostolius, jeigu pašto paslaugos teikimas yra „nepagrįstai didelė finansinė našta“ paslaugos teikėjui.

„Nei „Lietuvos paštas“, nei Vyriausybė nesivadovauja šia nuostata – finansinė našta perkeliama ant galutinio vartotojo pečių: tiesiog didinami įkainiai, neieškant subsidijavimo mechanizmo“, – komentuoja parlamentaras.

Kreipimesi į Vyriausybę socialdemokratai prašo „peržiūrėti metodiką ir finansavimo modelį, pagal kurį būtų užtikrintas didesnis pašto paslaugų prieinamumas ir universaliųjų pašto paslaugų tiekimas teisės aktų numatyta tvarka, kad būtų užtikrinta gyventojų, ypač nuo rajonų centrų nutolusių vietovių, teisė į prieinamas pašto paslaugas“.

Eugenijus SABUTIS

Seimo LSDP frakcijos seniūnės pavaduotojas

Publikos pamėgta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Velnio nuotaka“ lapkričio 15 d. 18.30 val. Žvejų rūmuose rodoma paskutinį kartą. Nepraleiskite progos pasimėgauti bene populiariausiu lietuvišku miuziklu!

Viena žinomiausių šalies meilės istorijų lapkričio 15-ąją įtrauks publikos pamėgtus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistus: Virginijų Pupšį – Baltaragis, Tadą Jaką – Pinčiukas, Rasą Ulteravičiūtę-Kazlauskienę – Marcelę, Juditą Butkytę-Komovienę – Jurgą, Mindaugą Rojų – Girdvainį, Aureliją Dovydaitienę – Uršulę, Arūną Ramelį – Raupį, Kęstutį Nevulį - Anuprą, Modestą Narmontą – Jurgutį ir Muzikinio teatro chorą. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui diriguos uostamiesčio publikos labai mylimas charizmatiškasis maestro Martynas Staškus.

1972 m. sukurta Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuviškas miuziklas. Jo siužeto pagrindu tapo Kazio Borutos apysaka „Baltaragio malūnas“ – viena žymiausių meilės istorijų XX amžiaus lietuvių literatūroje. Ši apysaka įkvėpė ir 1974 m. ekranus pasiekusio pirmojo lietuviško muzikinio kino filmo „Velnio nuotaka“ kūrėjus. Kompozitoriaus ir pianisto V. Ganelino sukurta muzika scenoje skamba neprarasdama su ja užaugusių klausytojų dėmesio ir užkariaudama jaunosios kartos simpatijas.

2012 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukurto „Velnio nuotakos“ pastatymo režisierius Kęstutis S. Jakštas yra pasakojęs, kad šis miuziklas atskleidžia lietuvių liaudies kodą – „tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti“. Spektaklio kūrybinėje grupėje ir muzikos vadovas ir dirigentas Dainius Pavilionis, dirigentas Martynas Staškus, scenografė ir kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, choreografas Agris Daņiļevičs.

„Velnio nuotaka“ – tai kūrinys, paženklintas lietuviško meninio ilgaamžiškumo bei universalumo praba. Ne vienos kartos žiūrovų mėgstama muzikinė drobė, rodos, nepasiduoda laiko tėkmei. Amžina gėrio ir blogio kova, tragikomiškos miuziklo herojų laimės paieškos, įpintos į melodingą ir jausmingą V. Ganelino muzikinę kompoziciją, jaudina ir kviečia dar ir dar kartą panirti į mitologizuotą „Velnio nuotakos“ miražą.

Kartą Rojuje, Aukščiausiajam prisnūdus nuo saldžių choralų, angelai ima maištauti. Atsipeikėjęs jis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų – Pinčiukas – išmestas iš Rojaus atsiduria senyvo malūnininko Baltaragio kūdroje. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: malūno sparnai suksis net be vėjo, į namus ateis Baltaragio geista Marcelė, bet tai, ko Baltaragis dar neturi, priklausys Pinčiukui. Marcelė gimdydama miršta, o jos duktė Jurga išauga gražuole, pamilsta... Tačiau visai ne Pinčiuką, o šaunų berną Girdvainį. Deja, netrukus Jurgai tenka nusivilti ir pripažinti, kad Girdvainiui labiau rūpi ne ji, o išpuoselėti arkliai, kuriuos netikėtai pavogė Pinčiuko pasamdytas arkliavagis Raupys. Palikęs Jurgą ir viską pasaulyje pamiršęs, Girdvainis išbėga ieškoti savo mylimų arklių, kurių neradęs – išprotėja. Sielvartaujanti Jurga suserga. Vieną vakarą pamačiusi nusiminusį Girdvainio atvaizdą lange, ji išbėga į lauką ir, sekdama paskui jo tolstantį šešėlį, nuskęsta ežere.

Štai tokia užburianti kūrinio herojų istorija, jų jausmų jėga ir grožis, išraiškingos ir įsimintinos miuziklo melodinės linijos – tai elementai, kurie ir verčia prisiminti, dar kartą pamatyti ir išgirsti legendinę „Velnio nuotaką“!

Trumpos tiekimo grandinės – galimybė šalies ūkinin­kams realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją, o vartotojams – įsigyti šviežių ir sveikų produktų, pa­ga­mintų Lietuvoje. Ko reikia, kad šios grandinės klestėtų, diskutuota Ukmergėje. 

Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo Uk­mer­gėje surengtas išvažiuojamasis renginys „Paramos trumpoms tiekimo grandinėms aspektai“ buvo skirtas ska­tinti trumpųjų tiekimo grandinių atsiradimą Lietuvoje. Jos skirtinguose regionuose kuriasi nevienodai intensy­viai.

Renginio metu pristatyti trys skirtingi trumpų grandinių projektai, apsilankant Ukmergės rajono ekologiniuose ūkiuose, vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“.

Iš ūkio – ant stalo

Genutės Sakalauskienės eko­loginis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Žalgirių kaime. Prieš 18 metų pradėjusi nuo 10 hek­tarų juodųjų serbentų ir aviečių ūkio šiandien ūkininkė dirba 35 ha žemės. Užsiima ne tik auginimu, bet ir gamyba bei socialine šviečiamąja veikla. 

Ūkiui vystantis, įsirengė perdirbimo cechą, patalpas sandėliavimui, šiltnamius, išplėtė asortimentą – augina įvairesnių uogų, daržovių, gamina uogienes, pagardus bei kitus gaminius. Cechas veikia ištisus metus.

Kai startavo Žemės ūkio ministerijos parama vaikų darželiams, organizuojant maitinimą, atsirado konkrečių daržovių ir vaisių poreikis. 

Produkciją ūkininkė realizuoja įvairiais trumpos grandinės kanalais. Darželiai produkciją perka per Ukmergės vartotojų kooperatyvą arba už­sisako tiesiogiai. Sezono me­tu ūkininkė prekiauja turgeliuose. Švieži ir perdirbti produktai pasiekia ir prekybos tinklų bei kitų parduotuvių lentynas.

Tiekia restoranams

Stragių ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Leon­po­lio kaime. Ūkininkas Min­dau­gas Stragis dirba 40 ha žemės. Gavęs paramą trumpoms tiekimo grandinėms, kartu su partneriais jis įkūrė UAB „Eko­market“, kuri superka ir par­duoda partnerių (ūkininkų) užaugintą bei pagamintą produkciją.

Ūkis specializuojasi šakniavaisių srityje. Augina bulves, ropes, ridikus, moliūgus ir kitas daržoves – tai, kas ant stalo gali būti patiekiama ištisus metus, taip pat uogų, vaisių. Sezono metu pakeltose lysvėse augina ir žalumynų. Per metus nuima 3–4 jų derlius. 

Dabar ūkis įsirengė ir džiovyklą. Ko neparduoda, pertek­lių džiovina. Įrengti aruodai, šaldytuvai, obuolių sandėlis, sul­čių spaudykla. Mindaugas sako, jog, perdirbant produkciją, ne tik plečiamas jos asortimentas, bet ir kovojama su maisto švaistymu. Ūkininkas pasakojo, kad produkciją realizuoja sostinėje. Pagrindiniai pirkėjai – Vilniaus restoranai. Taip pat parduoda ir internetu bei turguje. Iš viso per savaitę paruošia bei realizuoja apie toną produkcijos.

Vaikų maitinimas

Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ vyko patir­ties dalijimasis ir diskusija apie viešojo maitinimo organizavi­mą ekologiškais produktais iki­mokyklinio ugdymo įstaigoje. Šis darželis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių vaikus maitinti ekologišku ir pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimus pagamintu maistu. 

Įstaigos direktorė Birutė Ju­ce­vičienė papasakojo, kad ekologiškas maitinimas iš pradžių buvo pilotinis projektas, kurį pirmus dvejus metus rėmė savivaldybė. Dabar darželis gauna paramą pagal ekologiškų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.

Pasak direktorės, jų virtuvėje naudojama 80 proc. ekologiškų produktų ­– ne tik vaisiai, daržovės, bet ir mėsa. Produktus perka per rajono vartotojų kooperatyvą. Vaikai ekologiškais produktais maitinami jau penkerius metus. Sudarant valgiaraštį, apskaičiuojama, kiek kokių produktų reikės. Vėliau pirkimą išskaido į 10 dalių pagal produktus. Direktorė pasidžiaugė, jog vaikų maitinimo klausimu su jais konsultuojasi kitų rajonų darželiai. 

Ministerijos duomenimis, da­bar šalyje ekologiškai vaikus maitina 78 darželiai. Finan­sa­vimas programai kasmet didinamas. 

Parama trumpoms tiekimo grandinėms

Trumpoms tiekimo grandinėms paramą teikia Europos Sąjunga. Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė pristatė paramos programą. Ja skatinama miesto ir kaimo bendrystė, regionų plėtra, siekiama klimato kaitos, maisto švaistymo mažinimo bei kitų tikslų. Prioritetas – mažųjų ūkių (ne tik ekologinių) konkurencingumo didinimas. 

2014–2020 m. priemonėje finansavimas nuosekliai didė­jo, projektų skaičiai augo. Nusi­stovėjo trys modeliai. Pirmasis skirtas smulkiausiems dalyviams, galima parama iki 150 tūkst. eurų. Antrasis įgyvendi­namas rajoniniu mastu, kai įstaigos perka iš ūkių, galima parama iki 700 tūkst. Eur. Tre­čiasis modelis numato regioninių logistikos centrų steigimą, galima parama iki 1,5 mln. Eur. Du tokie centrai jau įsteigti. 

Su parama atsiranda galimybė steigti prekybos vietą, kompensuojamas darbo užmokestis, komunalinės, transportavimo, prekės ženklo sukūrimo, nuomos ir kt. išlaidos.

Norintys dalyvauti trumpo­siose žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėse iki lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Šio rudens paraiškoms skirta beveik 5 mln. Eur. Naujam laikotarpiui planuojama 10 mln. Eur. Pirmasis šaukimas vyks kitais metais.

Pirkimų galimybės

Viešųjų pirkimų tarnybos vyr. patarėjas Kęstutis Kazulis informavo, kaip organizuoti maisto produktų pirkimą.

Lietuvoje yra apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, tačiau ūkininkai ir pirkėjai neranda vieni kitų. K. Kazulis pri­minė, kad mažos vertės (iki 15 tūkst. Eur per metus) pirkimus įstaigos gali vykdyti be viešo pirkimo. Dideli pirkimai vykdomi apklausų būdu. Teikiami pasiūlymai, vyksta jų vertinimas ir kitos procedūros per numatytą laiką. Išimtis – neskelbiamos derybos. Vieniems kitus rasti padeda pirkimų platformos CPO, CVP.

Dar vienas būdas – „žalieji pirkimai“, perkant specialiais ženklais pažymėtą produkciją. Perkančiosios organizacijos turi skelbti pirkimų planą, kuriame įtrauktos ir neskelbiamos derybos. Tiekėjai, matydami planus, gali būti proaktyvūs ir pasisiūlyti.

Pagalbos platforma

ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė pristatė interneto svetainę www.maistograndine.lt, skirtą trumpų tiekimo grandinių vystytojams. Platforma skirta pardavėjams bei pirkėjams padėti surasti vieniems kitus, taip pat ir sa­varankiškam mokymuisi. Tie­kėjai ir pirkėjai galės susikurti savo paskyras, o lankytojai – susipažinti su grandinėmis. 

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius atkreipė dėmesį, kad matyti pa­vyzdžiai – skirtingi. Vienas ūkis ir gamina, ir perdirba, o reali­za­ciją vykdo per žemės ūkio ko­operatyvus, asociacijas. Kitas daug dirba su rinkodara ir kartu plačiai įveiklina savo ūkyje esančius pastatus, investicijas, ieškant rinkos gaminamai produkcijai realizuoti. Lop­še­lio-dar­želio „Žiogelis“ pavyzdys rodo, ko reikia, kad atsirastų paklausa. 

Renginys finansuotas ES lėšomis, jame patirties sėmėsi įvairių savivaldybių ūkininkai.

Skaistės VASILIAUSKAITĖS-DANČENKOVIENĖS nuotr.

Ir visokie saviveikliniai, ir patyrę ekspertai vis daugiau kalba, kad Uk­­rainai ateina sunkūs laikai. Tai le­­mia ne visą pasaulio dėmesį pri­kaustęs Artimųjų Rytų regionas ir karą su Rusijos agresoriumi Uk­rai­noje nustūmęs į pašalį, ir net ne artėjantis šaltasis žiemos sezonas. Tuomet – kas?

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 84

Vairuotojai beturi vos kelias dienas vasarines padangas pakeisti žie­mi­nėmis nesulaukdami jokios atsakomy­bės: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.­ draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones (išskyrus mo­pedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius) ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Dygliuotos padangos gali būti eksploatuojamos nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d., o vėliau už jų naudojimą vairuotojams numatomos baudos.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 84

Kovo–rugsėjo mėnesiais vyko Šilalės kultūros centro savanorės Gabijos Jakaitės inicijuotas projektas „Pokalbiai su (ne)jaunimu“. Projektas bendrai finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Europos solidarumo korpusas“, jį parengia ir įgyvendina patys jaunuoliai savo gyvenamoje vietovėje. Pokalbių tikslas – skleisti informaciją jaunimui aktua­liomis temomis: aukštojo mokslo pasiekia­mumas, savanorystė ir galimybės, jaunimo politika, žmonių lygybė, tolerancija ir bendrystė. Per septynis projekto įgyvendinimo mėnesius susitikimuose su žinomais žmonėmis dalyvavo ne vienas šimtas jaunuolių. 

Balandžio 28 d. Jaunimo reikalų agentūros projektų koor­dinatorės pareigas einanti Sol­veiga Skaisgirytė pasakojo apie „ERASMUS+“ programą. Ji nurodė esminius projekto akcentus, supažindino, kaip galima tapti projekto dalimi, kokios veiklos vykdomos ir kokį grįžtamąjį ryšį suteikia šis projektas. 

Birželio 2-ąją savanorė Sa­man­ta kalbino vieną žinomiausių Lie­tuvos sportininkų, kovotoją bei kikboksininką – Do­vydą Rimkų. Renginio dalyviai sužinojo intriguojančių asmeninio gyvenimo detalių, kasdienių iššūkių, išgirdo daug įdomių faktų apie kovotoją. Sportininkas puikiai pažįsta Šilalę, kadangi lanko savo artimuosius. Jis papasakojo apie karjeros pradžią, iš kur semiasi motyvacijos, atskleidė, kokie yra šios sporto šakos teigiami bei neigiami aspektai. 

Liepos 1 d. projekto iniciato­rė Gabija kalbino rajono merą Tadą Bartkų: palietė savivaldybių tarybų skandalą bei „Laisvės TV“ projektą „Skaidrinam“, teiravosi apie jaunimo veiklų plėt­rą rajone ir kokia yra mero nuomonė apie Šilalės jaunimo laisvalaikio poreikius. Meras pasidalijo idėjomis, kaip paversti Šilalę patrauklia jaunimui, ir netgi pasvajojo, kaip prisidėtų prie idėjų įgyvendinimo ir bend­ros miesto bei rajono vizijos, jei laimėtų aukso puodą...

Liepos 18 d. Šilalėje svečiavosi Ingrida Olendraitė – virusų molekulinės biologijos ir evoliucijos mokslų daktarė, virusų bioinformatikė. Mokslininkė dirba Kembridžo universitete, o žinių bagažu bei sukaupta gyvenimiška patirtimi dalijasi ir su mūsų tinklalaidės klausytojais. Iš Jomantų kilusi mokslininkė dalinosi vaikystės prisiminimais, pasakojo apie mokslininko profesiją ir jos ypatumus, pasidalino, su kokiais iššūkiais susidūrė COVID-19 pandemijos metu.

Liepos 19 d. pokalbiuose dalyvavo Andrius Pleikys – įmonės ,,IT galerija“ įkūrėjas ir vadovas. Andrius papasakojo, kaip aplinkiniai žmonės reagavo į jo karjeros sprendimą, kokių iššūkių galima tikėtis kitiems, besiryžtantiems sekti jo pėdomis. Taip pat pasidalino patyrimais dirbant su komanda, užsiminė apie mentorius ir kokią reikšmę jie turi jo gyvenime. Andrius atskleidė ir savo slaptą, bet pamažu realybe virstančią svajonę – nori būti pilotu. 

Paskutiniajame „Pokalbiai su (ne)jaunimu“ renginyje svečia­vosi 2022 m. Dakaro ralyje SxS kategorijoje trečiąją vietą už­ėmęs lenktynininkas Rokas Ba­ciuška. Šilališkius džiugino jo pa­sakojimai apie pasiruošimą raliui, lenktynininko kasdienybę, pagrindinius iššūkius varžybų me­tu. Rokas papasakojo apie sa­vo vaikystę, santykius su šeima, jaunimu, atskleidė savo pomėgius. Tauragėje turėdamas nuosavą autosporto erdvę ekstremaliems važiavimams, sporti­ninkas kvietė ir šilališkius apsilankyti bei susipažinti su mo­to­sportu.

Etnokultūrinės stovyklos me­tu vyko projekto kūrybinės dirb­tuvės – įamžinome šį projektą ir palikome vieną gražų prisiminimą – fotosieną!

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir Šilalės kultūros cent­ro darbuotojai – kultūros projektų vadovė Vitalija Dauk­šie­nė, kultūrinių veiklų koordinatorius, organizatorius, kultūros projektų vadovas Algirdas Šau­lys, jaunimo darbuotoja Si­mona Kanapinskaitė, vyriausioji kultūrinės veiklos vadybininkė Guoda Juškaitė, dailininkas, scenografas Vidmantas Dar­gis bei savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Vaida Janulevičienė.

Projekto savanoriai: Evelina Gečaitė, Goda Genutytė, Vil­tė Ky­bartaitė, Viktorija Kur­my­tė, Ne­da Šimkūnaitė, Ei­man­­tas Be­tin­gis, Domantas Bal­čiū­nas, Orinta Sabockytė, Ei­vina Pet­raus­kaitė, Samanta Vyš­­niaus­kaitė, Austėja Sto­ny­­tė, Do­nata Sta­sytytė, Emi­lija Gedvilaitė, Aus­tėja Sto­ny­tė, Ieva Valančiūtė, Jo­ris Zai­kaus­kas, Samanta Vai­či­kaus­kaitė. Ug­dančioji vadovė Urtė Bud­vy­ty­tė.

Pokalbius galima rasti „Spo­tify“, „Podbean“, „Youtube“ kanaluose.

Guoda JUŠKAITĖ

Vyriausioji kultūrinės veiklos vadybininkė

Viltės KYBARTAITĖS nuotr.

Įsivažiavus didžiųjų Lie­tuvos teatrų sezonams, į akis krinta ir mažesnių teatro trupių renginiai, kuriuose dalyvauti dažnai galima nemokamai arba už simbolinę kainą. Štai  Tau­ragės kultūros rūmuose lap­kričio 11 d. vyks tra­di­ci­­nis, jau 31-asis, res­pub­li­ki­­nis mė­gėjų teatrų fes­ti­va­lis „Kvar­­tetas 2023“, o Skaud­­vi­­lė­je lapkričio 9 d. bus galima pažiūrėti teat­ro gru­pės „Teat­­ronas“ spek­tak­lį „Skam­­bu­tis tė­vui“. Tuo tarpu Šilalės ra­jo­ne, Kvė­darnos kultūros na­­muo­se, skambės muzika – čia lapkričio 10-ąją rengia­ma Žemaitijos regiono etno­kultūrinė vakaronė visai šei­mai „Kas apsakys že­maiti būda“.

Rengėjai skelbia, jog šventėje koncertuos tradicinių kanklių ansamblis „Kvėdainėlė“, vaikų dainos ir teatro studija, folkloro ansambliai „Volungėlė“, „Kvėdaina“, moterų vokalinis ansamb­lis „Allegro“, senjorų ansamb­lis „Volungė“, „Du Etas“, Laukuvos kapela „Laukuva“ ir Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“. Renginys nemokamas.

Klaipėdos jaunimo teatras šią vasarą Sofijos festivalyje Kuliuose pristatė premjerą spektaklį-fantaziją „Žemaitėjė“. Dariaus Rabašausko režisuotas spektaklis praėjusią savaitę pirmą kartą pasirodė uostamiesčio scenoje, Kultūros fabrike. Ievos Pakštytės ir Rugilės Latvėnaitės vaidinamame spektaklyje permąstomas daugialypis Žemaitijos regiono etnokultūrinis portretas. Atlikdami meninį tyrimą, kūrėjai bendravo su žemaičių liaudies meno meistrais ir folkloro puoselėtojais. Spektaklio-fantazijos dramaturginį pagrindą sustiprina Lietuvos istorikų, etnografų moksliniai tyrimai bei publikacijos apie Žemaitijos istoriją ir tradicijas. Mo­zaikos principu kurtame spektaklyje laukiami ne tik žemaičiai, bet ir aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai ir mažlietuviai – aktualių klausimų bei netikėtų atradimų bus visiems. 

Lapkričio 11, 18, 24–25 d. Šiaulių kultūros centre vyks tradicinis XIV-asis respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Žiūrovams bus pristatyti 8 skirtingo žanro spektakliai, o jau šį šeštadienį, 15 val., Joniškio kultūros centro teatras „Žiburys“ parodys spektaklį pagal V. Bladykaitės pjesę „Nuoma ir trys kiaušiniai“. Visi teatrų festivalio „Pulsas“ spektakliai – nemokami. Renginių programą galima rasti Šiaulių kultūros centro interneto svetainėje.

Kotryna PETRAITYTĖ