Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė savanoriauja Kau­ne įsteigtame labdaros ir paramos fonde „Saugus prie­globstis LT“ („Safehaven LT“). Nors fondas gy­vuoja dar palyginti neseniai, Ingrida įsitikinusi, kad jo veikla, siekiant visokeriopai padėti karą ken­čian­tiems Ukrainos žmonėms, už gimtąją žemę kovojantiems kariams yra labai svarbi ir reikšminga.

„Į savanorystę įsijungiau nuo pirmos Rusijos invazijos į Uk­rainą dienos. Pradžioje, kaip visi prisimename, svarbiausia buvo karo pabėgėlių evakuacija nuo sienos su Ukraina, kur suplūdo šimtai tūkstančių civilių: moterų, vaikų, senelių. Taip pat atsiliepė­me į pagalbos prašymus iš okupuotos Bučos, Hersono – reikėjo gelbėti tuos, kurie išliko gyvi. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi daugybe savanorių, kurie nepabūgo pavojingų situacijų, negailėjo savo transporto, o kai kada net rizikavo gyvybe. Kiti, komunikuodami socialiniuose tinkluose, stebėjo, aiškinosi ir teikė informaciją, kokia kryptimi įmanoma ir saugiau važiuoti, nes keliai buvo blokuojami. Savanoriai prisidėjo prie pabėgėlių apgyvendinimo, organizavo maisto, drabužių bei kitų išgyvenimui būtinų dalykų rinkimo, koordinavo jų paskirstymą. Teko įdėti nemažai pastangų, susiklausymo, nes visa tai užklupo staiga, buvo nauja, viską reikėjo daryti neatidėliojant – čia ir dabar. Sutikau daugybę šaunių žmonių, kurie savanorystės ėmėsi su užsidegimu, atsidavimu, patyrėme įvairių situacijų, kurias įveikėme visų sutelktomis jėgomis“, – pasakoja savanorė.

Ingrida teigia, jog pra­džioje kiauras dienas netildavo telefonas, žmonės skambinda­vo, dalindavosi informacija, siūlė pa­galbą, paslaugas bei pan.

„Tai neįtikėtinas jausmas, kai jauti bendrystę, atjautą bei palaikymą tiems žmonėms, kurie pavojuje. Esu įsitikinusi ir visiems sakau, kad savanorystė nėra joks įpareigojimas, tu jos imiesi laisva valia. Bet tai daryti gali kiekvienas – socialiniuose tinkluose atsiliepti į pagalbos prašymą, juo pasidalijant bei pan.“, – sako Ingrida.

Baigiantis antriems karo Uk­rainoje metams, paramos pobūdis, pasak savanorės, perėjo į kitą lygį.

„Todėl ieškome būdų, kaip į savanorystės veiklą įtraukti kuo daugiau verslininkų, kurie galėtų paremti termovizorių, dronų, mašinų bei kt. būtinų dalykų įsigijimą. Fronte Uk­rainos kariams visa tai yra gyvybiškai svarbu. Beje, labai džiaugiamės, kad mūsų fondas prisidėjo, išsiunčiant į Ukrainą greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Svarbiausia fondo veikloje yra įsitikinimas, kad būsime su Ukrainos tauta kartu iki visiškos pergalės, palaikydami ukrainiečių kovinę dvasią. Tad nevalia atsipalaiduoti, negalima pavargti ar „priprasti“ prie karo, kuomet kasdien žūsta kariai, civiliai, moterys, vaikai“, – akcentuoja Ingrida.

O kad senjorė Vida ėmėsi savanoriškos akcijos ir dovanoja pačios megztų kojinių, pasak Ingridos, labai pagirtina: „Kariams fronte žiemos metu ypač reikia šiltų kojinių, apatinio trikotažo ir termo drabužių“.

Kaip jau buvo skelbta, fondas „Saugus prieglobstis LT“ organizuoja akciją „Kalėdos batų dėžėje“.

„Jos metu savanoriai ruošia ir veža kalėdines dovanas Ukrainos kariams bei vaikams. Jos renkamos iki gruodžio 15 d., prašome apie tai informuoti tel. (8-685) 2-49-65 arba el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., kad galėtume suderinti jų surinkimą.

Dovanoti galima termo rūbų, pašiltinimų į batus, taktinių pirštinių, vaistų nuo skausmo ir peršalimo, šildančių tepalų ir pleistrų, gertuvių, šokolado, riešutų, kavos, arbatos, žygio stalo įrankių, žiebtuvėlių ir žibintuvėlių, drėgnų servetėlių, megztų kojinių (dovanų vynioti į popierių nereikia – viskas saugumo sumetimais yra tikrinama). Ant dėžutės reikėtų nurodyti, kam dovana skirta: kariui (-ei) ar vaikui.

Parašykime ir atviruką ar laiškelį (į ukrainiečių kalbą išversti gali padėti Google vertėjas), palinkėkime stiprybės, perduokime, kad Lietuva visada bus kartu ir palaikys. Palikime ir savo kontaktus – galbūt sulauksime padėkos ar patvirtinimo, kad dovanėlę gavo.

Raginu prisidėti prie akcijos visuomenines organizacijas, mokyklas, pavienius asmenis – tikėkime Ukrainos pergale“, – kviečia savanorė Ingrida.

Eugenija BUDRIENĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo

Kalėdų laikotarpiu laimę teikia ne tik jaukios akimirkos su šeima, tačiau ir šypsenos artimųjų veiduose, kuomet jiems įteikiame jų trokštamas dovanas. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ kviečia nebedelsti ir artimiausių žmonių šventines svajones pildyti jau dabar – jūsų laukia neįtikėtini kainų pasiūlymai.

Pasiruoškite Kalėdoms iš anksto – pasinaudokite „Tele2“ pasiūlymais ir sudarę 24 mėn. neribotų GB namų interneto planą, įsigykite norimus išmaniuosius įrenginius dar geresnėmis kainomis. Daugiau apie šiuos pasiūlymus galite sužinoti mobiliojo ryšio operatoriaus svetainėje www.tele2.lt.

Kompiuteriai kasdienai – pigiau

Šią žiemą namus aprūpinkite ne tik kalėdine nuotaika bei puošmenomis, bet ir kitais būtiniausiais šiuolaikiniais privalumais. Įsigydami „Tele2“ 5G namų interneto planą su neribotais GB (paslaugoms yra taikomos „Sąžiningo naudojimosi taisyklės)“, galite pasinaudoti ypač geromis kainomis nešiojamiesiems kompiuteriams, kurie gali tapti puikia dovana sau ar artimiesiems.

Vienas tokių – lengvas ir ergonomiškas nešiojamasis kompiuteris „Lenovo V15 G4 AMN“, kuris sveria vos 1,65 kg. Jis taip pat pasižymi 15,6 colių įstrižainės matiniu ekranu, puikiai tiksiančiu tiek darbui, tiek laisvalaikiui, taip pat greitai įkraunama baterija, kokybiška vaizdo bei garso sistema. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 429 Eur (ankstesnė kaina – 529 Eur).

Dar vienas puikus pasirinkimas – kompiuteris „HP Laptop 17-cp2011ny“. Tai universalus ir patikimas nešiojamasis kompiuteris, sukurtas kasdienėms užduotims atlikti, kurio 17,3 colių ekranas suteikia daug galimybių darbui ir pramogoms. Be to, kompiuteris aprūpintas galingu procesoriumi, todėl užtikrina sklandų kelių užduočių atlikimą vienu metu. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 599 Eur (ankstesnė kaina – 649 Eur).

Galingas kompiuteris už neįtikėtiną kainą

Už sumažintą kainą galite įsigyti ir ypač galingą nešiojamąjį kompiuterį, itin pamėgtą vaizdo žaidimų gerbėjų – „Lenovo LOQ 15IRH8“. Kaip ir prideda tikram žaidimams skirtam nešiojamam kompiuteriui, jis turi dedikuotą ir galingą „NVIDIA GeForce RTX 4050“ vaizdo plokštę su 6GB darbine atmintimi. Šis įrenginys patogus tuo, kad jame įmontuota pilno dydžio klaviatūra, turinti 4 zonų RGB apšvietimą, o baterija visiškai įkraunama vos per kiek daugiau nei valandą.

Jis sukurtas būtent žaidimams, tad veikia itin tyliai bei pasižymi aukšta vaizdo grafika. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 959 Eur (ankstesnė kaina – 1049 Eur).

Po eglute – laisvalaikiui skirti įrenginiai

Jei nenorite atsinaujinti kompiuterio, kalėdiniu laikotarpiu už gerą kainą galite įsigyti ir kitus įrenginius. Pavyzdžiui, televizorių „Samsung UE55AU7092UXXH“ su aukštos raiškos 55 colių įstrižainės ekranu, minimalistiniu dizainu ir puikia garso sistema. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos 359 Eur (ankstesnė kaina – 449 Eur).

Dar viena puiki idėja – planšetinis kompiuteris laisvalaikiui. Kompaktiško dizaino „Samsung Tab A8“ pritaikytas optimaliai žiūrėti ir vertikalioje, ir horizontalioje padėtyse, tad leis mėgautis mėgstamu turiniu dideliame ir ryškiame 10,5“ colių ekrane, o įspūdį padės sustiprinti net keturi garsiakalbiai su „Dolby Atmos®“ erdviniu garsu. Be to, jame įmontuota itin talpi baterija, tad įrenginio ilgai nereikia įkrauti. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos 199 Eur (ankstesnė kaina – 319 Eur).

Kovo 1 d., 18.30 val. ir 2 d., 17 val. – AGOTA KRISTOF „STORAS SĄSIUVINIS“. Rež. JOKŪBAS BRAZYS.

Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje.

Pirkti bilietus:

1 d.   https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/748

2 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/749

* * *

Kovo 3 d., 17 val. – EDUARDO DE FILIPPO „KALĖDOS KUPJELŲ NAMUOSE“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Eduardo de Filippo pjesės – tarsi pats gyvenimas. kartais grubus, kartais graudus, dažnai komiškas ir visada spalvingas. jose puikiai sudera viskas – groteskas, lyrika, gilus psichologizmas ir taiklūs pastebėjimai, o viską vainikuoja sodrus neapolietiškas humoras.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/750

* * *

Kovo 7 d., 18.30 val. – DOMAN NOWAKOWSKI „KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS“. Rež. IGORIS REKLAITIS.

Tai spektaklis apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/751

* * *

Kovo 8 d., 18.30 val. ir 9 d., 17 val. – AGATA DUDA-GRACZ „TARP LENOS KOJŲ, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ (18+).

Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti.

Pirkti bilietus:

8 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/752

9 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/753

* * *

Kovo 14 d., 18.30 val. ir 17 d., 17 val. – JAROSLAVA PULINOVIČ „ELZĖS ŽEMĖ“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.

Pirkti bilietus:

14 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/754

17 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/757

* * *

Kovo 15 d., 18.30 val. ir 16 d., 17 val. – DMITRY KRYMOV „FRAGMENTAS“.

„Tereikia atsipalaiduoti ir žiūrėti. Ir galbūt jūs užjausite ir pamilsite šiuos labai atpažįstamus žmones, negalinčius deramai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų.“ Dmitry Krymov

Pirkti bilietus:

15 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/755

16 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/756

* * *

Kovo 21, 22 d., 18.30 val. – BERNARD-MARIE KOLTÈS „VAKARŲ KRANTINĖ“. Rež. ADOMAS JUŠKA.

„Man atrodo košmariška gyventi pasaulyje, kuriame viskas aišku, kuriame nelikę nieko naujo ar paslaptingo. Prisimenu, kaip daiktai, reiškiniai atrodė vaikystėje – fantastiški, nuostabūs, neaprėpiami. Pasaulis juk toks iš tikrųjų ir yra, tik žmogus užauga ir nebemoka jo matyti tikrame pavidale. Iš dvasinės tinginystės paslepiame jį po pažįstamumo šarvais. Sakome „žinau, kas tai yra“ ir taip žudome savo smalsumą. Menas – tai kalavijas, kertantis šiuos šarvus, iškeliantis į paviršių mus supančio pasaulio keistumą ir nepaprastumą (rež. Adomas Juška)“.

Pirkti bilietus:

21 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/758

22 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/759

* * *

Kovo 23 d., 17 val. – „MAMA DRĄSA“ PAGAL BERTOLDĄ BRECHTĄ (16+). REŽ. ELMĀRS SEŅKOVS.

Režisierius Elmārs Seņkovs (Latvija) naudojasi B. Brechto siužetu, suteikdamas spektakliui dokumentinį atspalvį ir priartindamas jį prie šiandieninės situacijos – o kartu ir išsaugodamas brechtišką dvasią ir jo kūrybos principus.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/760

* * *

Kovo 29 d., 18.30 val. ir 30 d., 17 val. – AUGUST STRINDBERG „TĖVAS“. Rež. MĀRA ĶIMELE.

Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus:

29 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/761

30 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/762

* * *

Balandžio 3 d., 18.30 val. – PAGAL D. FARR PJESĘ „MEDŽIOKLĖ“ „VAROVAI“. Rež. ELMĀRS SEŅKOVS.

Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/763

* * *

Balandžio 6, 7 d., 17 val. – AGATA DUDA-GRACZ „MEILĖ“. 

„Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“

Pirkti bilietus:

6 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/765
7 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/766

* * *

Balandžio 11, 12 d.,18.30 val. – AUGUST STRINDBERG „TĖVAS“. Rež. MĀRA ĶIMELE.

Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus:

11 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/767

12 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/768

* * *

Balandžio 13 d., 17 val. – DMITRY KRYMOV „FRAGMENTAS“. 

„Tereikia atsipalaiduoti ir žiūrėti. Ir galbūt jūs užjausite ir pamilsite šiuos labai atpažįstamus žmones, negalinčius deramai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų.“ Dmitry Krymov

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/769

* * *

Balandžio 18, 19 d., 18.30 val. – JAROSLAVA PULINOVIČ „ELZĖS ŽEMĖ“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.

Pirkti bilietus:

18 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/771

19 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/772

* * *

Balandžio 21 d., 17 val. – DOMAN NOWAKOWSKI „KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS“. Rež. IGORIS REKLAITIS.

Tai spektaklis apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/773

* * *

Balandžio 26 d. 18.30 val. – MILAN MARKOVIĆ MATTHIS „LABAS RYTAS, PONE TRIUŠI“ (16+). Rež. MARIUS PAŽERECKAS.

„Tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus…“ Milan Marković Matthis

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/775

* * *

Balandžio 27 d., 17 val. – LARS NORÉN „DEMONAI“. Rež. DARIUS RABAŠAUSKAS.

Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/776

Daugiau informacijos www.kdt.lt

Rugpjūčio pabaigoje po karštų diskusijų taryboje įkurta Šilalės miesto vietos veiklos grupė (VVG) parengė ir Vidaus reikalų ministerijai pateikė 2024–2029 m. plėtros strategiją, kuriai įgyvendinti tikimasi gauti milijoną eurų. Tik pinigai, jei ir pasieks Šilalę, ko gero, bus skirti ne tam, ko tikisi didžioji dalis miestiečių. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Gruodžio 2 d. vykusiame turnyre treneriui Rimantui Alfonsui Sima­navičiui atminti nepalaužiami buvo Ši­lalės sporto mokyklos auklėtiniai, kuriuos futbolo subtilybių nuo mažų dienų ir mokė šis šviesaus atminimo treneris.

Džiugas RAUDONIUS

Šilalės sporto mokyklos treneris

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Lapkričio pabaigoje Šilalėje vyko Šv. Barboros krepšinio turnyras, ku­riame jėgas išbandė šešios komandos. Sėkmė šiose varžybose lydėjo šilališkius policijos pareigūnus – Tauragės AVPK Šilalės policijos komi­sariato komanda iškovojo pirmąją vietą.

„Šilalės artojo“ inform.

Policijos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Prasidėjo Adventas. Pats paradoksaliausias metas, kai, viena vertus, esame kviečiami nurimti, stabtelėti, labiau klausytis ir žvalgytis, nei bėgti, o svarbiausia – širdį, ku­ri dažnai yra tapusi įvairiausiais dalykais užgriozdintu san­­­dėliu, pradėti versti lopšiu, kuriame galėtų gimti Iš­ga­nytojas, kita vertus, kai vis labiau jaučiamės įsukti į šuoliuojančių įvykių ir darbų, kuriuos „būtinai privalome“ padaryti, srautą...

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Šalia Lietuvos miestuose ir mies­teliuose įsižiebiančių šventinių eg­­lu­čių mirgėjimo, kylančio be­pro­tiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio Lie­tuvos televizijos operatoriaus Lion­­gino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Peče­liū­no mir­ties), šalyje nerimo sėklą pasėjo ir valdančiųjų bei Prezidento susidū­rimas.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Šilalės ligoninė vėl atsidūrė šalies žiniasklaidoje ir dar kartą tapo diskusijų objektu. Tema skaudi – vėlų vakarą ligoninėje bu­dėjusi gydytoja, pacientės įsitikinimu, nesuprato, kokia yra pavojinga neri­mo sutrikimu ir depresija sergančio žmogaus būklė. Nors nieko blogo tąsyk nenutiko, dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad jei mūsų ligoninėje dirbantiems medikams ir užtenka kompetencijos, elementarios atjautos, deja, dažnai pritrūksta.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92