„Jūsų didžiausia pagalba – koncertas „Karo ir taikos dainos“. Mums labai svarbu pristatyti ukrainiečių kūrybą!“,- sako jau netrukus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimu gastrolių į Klaipėdos festivalį atvykstančio Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro dirigentas Sergiy Didok.

Liepos 28 d. 20 val. Tarptautinis Klaipėdos festivalis elinge, ant marių kranto, prasidės koncertu „Karo ir taikos dainos“. Šiandien ypač aktuali karo ir taikos tema, tad skambės patriotiniai įvairių laikotarpių ir šalių kompozitorių vokaliniai-instrumentiniai kūriniai balsams, chorui ir simfoniniam orkestrui.

Programą drauge su Klaipėdos valstybiniu muzikinio teatro simfoniniu orkestru atliks KVMT solistai ir choras bei svečiai iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro (Ukraina) – solistai ir choro artistai. Diriguos programos sudarytojas, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir svečias iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro, choro dirigentas Sergiy Didok.

Kalbamės su Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro dirigentu Sergiy Didok.

Papasakokite kokiomis sąlygomis šiuo metu dirba Kyjivo nacionalinis akademinis operetės teatras?

Kyjivo nacionalinis akademinis operetės teatras, kaip ir visa šalis, daugiau nei metus gyvena sudėtingomis sąlygomis. Sunku kažką planuoti, nes visa tai koreguoja raketų atakos. Kai pasigirsta oro pavojaus signalai nutraukiame repeticijas ar spektaklių parodymus ir kartu su publika skubame į slėptuves. Būtina pasirūpinti žmonių saugumu – tai dabar svarbiausia. Tokiu būdu, netenkame ne tik daug laiko, bet ir kūrybinio nusiteikimo, noro kurti, bet tik trumpam... Kai iš slėptuvių grįžtame į sceną bei tęsiame spektaklius, matome jų laukiančius žiūrovus, kurių ateina ne mažiau nei iki karo, suprantame, kad mūsų kūryba labai svarbi. Tai skatina ir net įpareigoja nesustoti. Pasirodymai palydimi audringomis ovacijomis, tad kūrėjams norisi dar labiau kurti ir atiduoti visa kas įmanoma.

Birželį pristatėme miuziklo „Tigrų gaudytojai“ (pagal I.Bogrianovo to paties pavadinimo romaną) pasaulinę premjerą, kurią statėme atskleisdami naujus autorius ir kūrėjus. Labai džiaugiamės, kad premjera įvyko, nepaisant sudėtingų pastatymo sąlygų. Šiuo metu kolektyvas užsiėmęs spektaklio „Misteris X“ atnaujinimu. Bučoje tradiciškai liepos pradžioje vykdavo tarptautinis festivalis, kuriame dalyvaudavo atstovai iš įvairiausių šalių, tame tarpe ir Lietuvos. Šiemet liepos 1 dieną norėdami pasauliui priminti apie Bučos tragediją rengiame atminimo koncertą „Requiem“. Bus ir liepos 9 d. teatro sezono uždarymo gala koncertas.

Paraleliai Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras ruošiasi dalyvavimui Tarptautinio Klaipėdos festivalio koncerte „Karo ir taikos dainos“. Jau repetuojami muzikiniai kūriniai, kuriuos pristatysime. Norisi pristatyti ne tik žinomiausius ukrainiečių, kaip Myroslav Skoryk, sukurtus klasikinius kūrinius, bet ir supažindinti su naujosios kartos Ukrainos kompozitoriais, kaip Ihor Shamo, kurie, manau, Lietuvos publikai mažiau žinomi ir girdėti. Programa, kurią pristatysime Klaipėdos festivalyje, labai plati ir įvairiapusė, apimanti žinomiausius XX-XXI amžių ukrainiečių kompozitorių kūrinius.

Ką jūsų kolektyvui reiškia prisistatymas Klaipėdos festivalyje? Ypač, šiuo sudėtingu metu.

Šiuo metu Ukrainos palaikymo koncertai, renginiai organizuojami dažnai. Ir mes savo šalyje ir už jos ribų inicijuojame renginius palaikančius savo kovojančios tautos žmones, ypač, karius. Surinktos lėšos skiriamos kilniems tikslams, kovos už laisvę palaikymui.

Visgi, svarbiausia palaikyti visų ukrainiečių dvasią, jų nepalaužiamą atsidavimą savo šaliai ir stiprų charakterį, kurio nepajėgia sunaikinti jokie sunkumai. Aš tikiu, kad mes, ukrainiečiai, esame nepalaužiami. Karas tęsiasi daugiau nei metai. Paskutiniai įvykiai, kai Rusija susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką Chersono srityje, ypač, stipriai sukrėtė visus, bet mes nesudėjome rankų, o tai labai svarbu ir kelia pasididžiavimą. Kiekvienas stengiasi padėti kuo gali stiprindamas likusius šalyje, o labiausiai, kovojančius fronte. Šis karas gali pasibaigti tik Ukrainos pergale! Savo žemei linkiu tik taikos ir ramybės.

Kuo mūsų kolektyvui svarbus pasirodymas Ukrainos palaikymo renginiuose? Tai lyg šviežio gaivaus oro gurkšnis. Per paskutinius, karo pažymėtus, metus retai vykome į gastroles. Ir išvykti, dėl karo meto ribojimų, gali ne visi choro nariai. Sugriežtėjus reikalavimams vyrai iš šalies neišleidžiami net į gastroles, tad į festivalį Klaipėdoje atvyks tik choro moterys.

Atvykstame į Klaipėdą, kad nors kelias dienas galėtume pakvėpuoti laisvės oru, prisiminti, pajusti ką reiškia miegoti naktį be sirenų pranešančių apie oro pavojų gaudesio. Jums gal bus sudėtinga suprasti, bet mes kasdien gyvename stresinėje situacijoje: tu nežinai kaip diena prasidės ir koks bus jos finalas. Mūsų žmonės ėmė vertinti kiekvieną akimirką! Dėkojame Dievui už tai ką turime ir išganingai tikime, kad rytojus bus geresnis.

Karas greičiausiai paveikė Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro, choro darbuotojus?

Kyjivo nacionaliniame akademiniame operetės teatre dirba žmonės, kurių šeimas išskyrė ar kitaip paveikė karas. Vieni toliau dirba Kyjivo nacionaliniame akademiniame operetės teatre, kiti šeimos nariai kariauja arba pasitraukė į užsienį. Daug mūsų teatro artistų, pastatymų tarnybos atstovų šiuo metu gina šalį kariaudami fronte. Neseniai surengėme jų palaikymo koncertą, o už surinktas lėšas nupirkome termovizorių ir droną, kurie visiems kariams labai reikalingi.

Karo poveikį kiekvienas jaučiame savo kailiu. Ir labai ryškiai. Artimesnio sąlyčio nebūna...

Kuo galėtume padėti?

Ačiū labai, bet į gastroles atvyksta žmonės gyvenantys Kyjivo regione. Mums pagalbos nereikia. Mes patys savanoriaujame, kaip ir visi Ukrainos žmonės, kaip visas pasaulis, kuo galime padedame potvynio paveiktiems Chersono srities gyventojams. Jau išsiuntėme kelis sunkvežimius humanitarinės pagalbos. Supratome, kad šiuo metu ten reikalinga tik tikslinga, ribota pagalba, o ji siunčiama, kai gaunamas konkretus prašymas. Mūsų žmonės geri, mokantys greitai susitelkti ir pasidalinti viskuo.

Jūsų didžiausia pagalba – koncertas „Karo ir taikos dainos“. Mums labai svarbu pristatyti ukrainiečių kūrybą! Laukiame susitikimo su publika.

Kalbino Žaneta SKERSYTĖ

Jau galima drąsiai pradėti ruoštis kasmetiniam Bijotų dvaro festivaliui. Kas jame buvę – žino, kad jo renginiai – aukščiausios prabos. Na, o kas nebuvę, turės atvykti ir savomis akimis bei ausimis įsitikinti jog Bijotų dvaro festivalis tikrai yra skambus ir vaizdingas.

Pirmieji festivalio akordai nuskambės jau liepos 1-ąją – nuo 13 val. prie Baublių muziejaus kluono prasidės antroji Teatrų sueiga. Prieš metus pasiūlyta nauja festivalio pramoga – teatrų susibūrimas, bijotiškiams ir festivalio svečiams labai patiko.

“Nutarėme, kad šiemet ir vėl teatrus sukviesime. Sceną norime suteikti Tauragės apskrities kolektyvams, tačiau turėsime ir svečią – Kalvarijos liaudies teatrą. Tikimės, kad ir šiemet žiūrovams patiks pasirodymai, ateityje norime Teatrų sueigą organizuoti platesne apimtimi. Šiemet išlaikysime tą patį susibūrimo formatą – sueigoje dalyvaus trys teatrai ir vyks po atviru dangumi, lauko scenoje”, –  sako vienas iš festivalio sumanytojų ir vadovų Valdas Latoža.

Teatrų sueigos scenoje šiemet žiūrovai išvys įvairios stilistikos ir žanrų spektaklių. Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“, vadovaujamas Kęstučio Krasnicko, parodys komediją „Brangusai pabučiavimas“, skaudviliškių literatų klubas „Laiko lašai“ pristatys literatūrinę-muzikinę dedikaciją Ievai Simonaitytei „Pasivaikščiojimas su Šventvakarių Ėve” pagal Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus režisierės Zitos Jurevičienės scenarijų. O sueigą baigs Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės teatras „Pakeleivis“, vadovaujamas režisierės Birutės Šneiderienės. Žiūrovai galės atsipalaiduoti žiūrėdami puikiai žinomo pirmojo Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidinto spektaklio „Amerika pirtyje“ šiuolaikinę versiją.

Beje, teatrų sueigos svečių laukia ir maloni staigmena, bet jos kol kas organizatoriai neatskleidžia.

Nutarta ir vėl į šventę prisivilioti miuziklo atlikėjus, todėl liepos 21-osios vakare (nuo 21 val.) Bijotų dvaro festivalio scenoje – pasaulį pavergusi muzikinė komedija „Šaunuolynas“! Prieš keturis dešimtmečius pasirodęs miuziklas sulaukė neįtikėtinos sėkmės Europoje, o JAV kompozitoriaus ir libretisto Dano Goggino muzikinė komedija JAV iš karto pelnė „Outer Critics Circle“ apdovanojimus už geriausią Brodvėjaus miuziklą, libretą, muziką ir pastatymą. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras komediją atlieka lietuvių kalba.

Pagrindiniai festivalio renginiai vyksta dvi dienas, tad laukia begalė koncertų ir renginių. Bijotų dvaro sodyboje nusikelti į Paryžių kvies atlikėjų trio, pristatantys programą „Cafe de Paris“, romų teatras „Sare Roma“ vilios uždegančiomis aistringomis dainomis ir šokiais, širdis virpins Vytautas Šiškauskas, liaudiškos muzikos gerbėjus linksmins mūsų pasididžiavimas „Bijotaičiai“ ir „Dobilas“ bei vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ iš Skaudvilės, nuoširdžiu profesionalumu užburs neseniai iš „Sanremo Junior 2023” festivalio sugrįžusi Viltė Kirstukaitė, o Šakių cirko mokyklos auklėtiniai pristatys unikalią šou programą

Kaip teigia organizatoriai, bus ir kitokių įdomybių bei linksmybių. Štai liaudies meistras drožėjas Nerijus Alšauskas kurs naują Baublį – po šio festivalio Bijotus papuoš dar vienas Baublys. Tik šį kartą ne Poškos, o Alšausko. Beje, bus galima išvysti ir dar keletą liaudies meistro N. Alšausko kūrinių – pasakų namelių, kuriuose gyvena mitologinės istorijos ir jų veikėjai – laumės, raganos, Perkūnas ir Laima. „Pasakų namelių“ projektą kartu su Nerijumi įgyvendino „Wide Wings“ kūrybinė komanda ir lėlininkė Jolita Kojutienė. Nameliais galima ne tik grožėtis, bet ir paklausyti legendų ir padavimų apie šiuos herojus, kažkada šeimininkavusius mūsų žemėje – tereikia nuskenuoti prie kiekvieno namelio pritvirtiną QR kodą ir jų gyventojai prabils.

Turėtų sudominti ir ekskursija į Girdiškę, kur bus galima pasigrožėti miesteliu bei aplankyti unikalią Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią su ąžuoliniais altoriais. Kaip teigia festivalio organizatoriai, į ekskursija kas valandą iš Baublių muziejaus aikštelės veš elektrobusas.

“Nusprendėme, kad elektrobusas puikiai pristatys festivalio svečiams mūsų Žaliąjį regioną. Planuojama, kad iš Bijotų į Girdiškę jis važiuos 16, 17 ir 18 valandą. Visi norintys keliauti šiuo maršrutu galės pasigėrėti neįtikėtina gamta ir pajusti malonumą važiuodami tylia ir ekologiška transporto priemone, o festivalio partneriai – Šilalės gidų asociacijos komanda –  žada įdomiai papasakoti Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčios istoriją”,– teigia V. Latoža.

Taip pat visi apsilankę festivalyje galės pasilinksminti ir pramogų parke „Išsitaškom“, o nusiraminti – jodinėdami poniukais Pikiu ir Pariu, gurmanus turėtų nustebinti žiobrių kepimo edukacija.

Tradiciškai Bijotų dvaro festivalis baigsis ne Bijotuose – kaip ir kasmet, pirmąjį rugpjūčio sekmadienį, rugpjūčio 6-ąją, Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje, po atlaidų, skambės muzika, kuriai abejingų nelieka. Koncertuos Edmundas Seilius (tenoras) ir jo žmona Kristina Zmailaitė (sopranas), jiems akomponuos pianistas Jonas Janulevičius.

Taigi pradėkite planuokite, kad liepos 1 d., 21-22 d. ir rugpjūčio 6-ąją susitiktume Bijotų dvaro festivalio renginiuose. Nuobodžiauti laiko nebus!

Irina SADAUSKIENĖ

Bijotų dvaro festivalio partneris ir informacinis rėmėjas – rajono laikraštis „Šilalės artojas“

Birželis yra kupinas įvairiausių da­tų bei sukakčių – nuo tragiškų trė­mimų iki siautulingų Joninių. Ka­ro Ukrainoje fone jos ne visos mums mielos ir linksmos, tačiau – juk toks gyvenimas! Negalime vien tik virkauti, godoti ar piktintis. Šį­kart atkreipsiu dėmesį į vieną su­kaktį, kurios liudininku prieš 30 metų te­ko būti.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 47

Buvo laikas, kai bendruomenės rungtyniavo, kuri pirmiau pateiks pa­trauklesnį projektą ir gaus solidų finansavimą. Taip besivaržant, kone kiekvienoje pievoje atsirado įvairiausių treniruoklių ir sporto aikštelių. Ge­rai, jeigu bendruomenė jais rūpinasi. Bet akivaizdu, jog ne visiems taip pasisekė – štai Kvėdarnoje prieš kelis metus pastatytus treniruoklius šiandien lengvai randa tik erkės, nes žmonėms iki jų prasibrauti be­veik neįmanoma.

Žydrūnė MILAŠĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 47

Sakoma, kad kuproto nė karstas neišlygins, tad viltis, jog žmogus pasikeis, dažniausiai nepasiteisina. Gal todėl nuo smurto kenčiančioms moterims patariama nedelsti ir nelaukti, kol sutuoktinis ar sugyventinis galbūt pasitai­sys, ir nutraukti bet kokius ryšius, kol nenutiko nepatai­somų dalykų.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 47

Iki šiol deklaravę, jog dirba iš idėjos „vardan tos Lietuvos“, tačiau, nepripažindami, jog taip vadinamos kan­celiarinės išmokos irgi yra atlygis, savivaldybės tarybos nariai nuo liepos gaus atlyginimą. Seimas nusprendė, kad eiliniai rajono politikai turi uždirbti penktadalį mero algos, o opozicijos lyderiui, komitetų, komisijų pirmi­ninkams, jų pavaduotojams bus mokama dar 10–20 proc. daugiau. Nereikės skaičiuoti nei darbo valandų, nei kokių rezultatų duos priimti sprendimai – užteks du kartus per mėnesį ateiti pasėdėti posėdžiuose ir gana solidi alga įkris į kišenę.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 47

Atvykę į Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, ne tik pasimelsite, bet ir galėsite apžiūrėti menininko Rolando Fresdorfo me­džio darbų parodą, kurioje iš visų eksponatų išsiskiria 8 metrų ilgio medinis rožančius. Tai autoriaus dovana Girdiškės bažnyčiai.

Šiauliuose gimęs R. Fresdorfas medžio drožyba susidomėjo dar vaikystėje. Pirmasis mokytojas bei įkvėpėjas buvo jo tėvas. Pradėjęs nuo smulkių darbų, autorius per 60 metų sukaupė įvairios tematikos kūrinių. Tai įvairaus dizaino suvenyrai, žvakidės, medaliai, aukurai, rėmeliai nuot­raukoms, paukščių skulptūros, spynos, kaukės bei kt.

Kruopščiai įvaldęs medžio drožybos technikas, autorius neslepia atrandantis vis kažką naujo, o svarbiausia tokiam amatui, jo teigimu, yra vidinė motyvacija. 

Savo dirbinių parodą Šilalėje, Vlado Statkevičiaus muziejuje, R. Fres­dor­fas buvo surengęs prieš dvejus metus, o šiemet pristatė ją arčiau savo tėvų gim­tinės (Upynos krašto) – Gir­diškėje. Ir nustebino parapijiečius išskirtiniu kūriniu – rožančiumi.

„Didelį įspūdį man paliko neeilinio grožio Girdiškės bažnyčia su savo originaliais medžio altoriais. Kilo mintis pagal tokį stilių padaryti rožančių iš pjaustytų medžio šakų gabaliukų. Išėjo kas išėjo“, – sako menininkas, kuriantis, kaip teigia, be jokių eskizų – tiesiog ima medžio gabalą į rankas, ir vidinis jausmas nulemia, kas iš jo gims.

Pasak Girdiškės kaimo bendruomenės pirmininkės Laimos Skirgailienės, parodos atidaryme dalyvavo pats autorius, jo pagerbti atvykę svečiai, tarp jų – ir rajono savivaldybės atstovai, būrelis miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojų. Šiltais savo kūrybos žodžiais menininką pasveikino literatės Dalia Petkevičienė bei Violeta Raz­minienė, rožančių pašventino bei sveikinimo žodį tarė Girdiškės klebo­nas kun. Vidmantas Šidlauskas, skambėjo E. Dabulskytės atliekamos dainos. Anot L. Skirgailienės, menininko kūryba nepalieka abejingų – net sunku patikėti, kad medis gali būti toks plastiškas, lengvas, lankstus....

Parodą galima pamatyti birželio–liepos mėnesiais.

Eugenija BUDRIENĖ

Linos LASAUSKAITĖS-MAČIULĖS nuotr.

Šilalė ne be reikalo didžiuojasi muzikiniu teatru, kuriam vadovauja režisierius Antanas Kazlauskas – tai, jog jis yra vienintelis mėgėjų muzikinis teatras visoje šalyje, patvirtino ir praėjusią savaitę teatro dalyvius scenos įgūdžių mokę teat­ro bei muzikos profesionalai. 

Pasak A. Kazlausko, per ketverius teatro gyvavimo metus pastatyti penki muzikiniai spektakliai įpareigoja ir toliau siekti aukštumų, todėl ir nutarta pasisemti patirties iš muzikinio teatro atlikėjų-profesionalų.

Projektą šiai stovyklai sukūręs Kul­tūros centro darbuotojas Algirdas Šau­lys irgi tvirtina, jog mėgėjų kolektyvui ypač svarbi profesionalų nuomonė, jų patarimai bei įžvalgos, todėl tikimasi, kad praktiniai užsiėmimai artistams pa­dės sustiprėti, labiau atsiskleisti. 

Stovykloje mokymus vedusi koncert­meisterė, pianistė, Vytauto Didžiojo uni­versiteto Muzikos akademijos dėstytoja Beata Vingraitė, žinanti Šilalės muzikinį teatrą nuo pat jo įsikūrimo, negaili šilališkiams pagyrų: „Dalyvavau visų pastatymų premjerose ir ketinu atvykti į jas ateityje. Bet kai sužino­jau, kad šįkart Antanas ryžosi statyti J. Strausso „Šikšnosparnį“, nustebau – arijos sunkiai pasiduoda net profesio­nalams, yra labai sudėtingos. Bet matau, jog Šilalės teatro solistai su užduotimi puikiai susitvarko“. 

Jai antrina ir Kauno valstybino muzikinio teatro aktorius bei choreografas Dainius Bervingis. Pasak jo, į Šilalę atvykęs solisto Egidijaus Bavikino kvietimu, iškart pajutęs, jog Šilalės muzikinis teatras išsiskiria ypatinga aura. 

Teatrologė, menotyrininkė, ilgametė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros vedėja bei Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė (dabar – garbės prezidentė) dr. Danutė Vai­gauskaitė šilališkius mokė balso lavinimo, scenos kalbos. 

„Pirmąjį miuziklą mūsų universiteto absolventas Antanas statė kaip baigiamąjį magistro darbą. Jau tada supratome, kad šis sumanymas – nemenkas užmojis, bet kai režisierius miuziklus ėmė statyti vieną po kito, tapo fenomenu visoje šalyje. Šilalės meno mėgėjų muzikinis teatras yra išskirtinis reiškinys Lietuvoje, daugiau tokių kolektyvų nėra. Mano galva, tai yra didžiulis Antano nuopelnas – jis ir pats kimba į darbą su didžiuliu entuziazmu, ir tuo užkrečia kitus kolektyvo narius. Tikiu ir linkiu, kad šilališkių entuziazmas dar ilgai neblėstų“, – sako lektorė.

Dr. D. Vaigauskaitė neslepia – Šilalėje apsilankė pirmą kartą ir nors tikina gyvenime daug mačiusi, šilališkiai suteikė naują impulsą stebėtis. Pavyzdžiui, unikaliais savo gabumais – pasirodo, didžiausia operos solistų problema yra neaiškiai tariamos priebalsės, dėl to iš scenos sklindančios arijos žiūrovui kartais būna sunkiau suprantamos. Tuo tarpu Šilalės muzikinio kolektyvo solistai tokios problemos neturi – visi žodžiai ir garsai tariami kuo puikiausiai.

Šilalės muzikinio teatro vadovas A. Kaz­lauskas įsitikinęs: tokių profesinių stovyklų reikia ir jų bus daugiau. Jam pritaria ir muzikinio teatro choreografė, šokių kolektyvo „Mainytinis“ vadovė Lai­ma Andrejauskienė.

„Mūsų kolektyvas šoka tautinius šokius, tad dalyvauti muzikinio teatro pastatymuose mums yra iššūkis. Tačiau šokėjai, ypač vyresnieji, tai priima su didžiuliu entuziazmu – kiekvienam patinka išbandyti kažką naujo, tobulėti. Tad ši stovykla – dar viena galimybė pasisemti žinių, patarimų. Tuo labiau, kad profesionalus šokėjas Dainius, sportinius šokius šokęs nuo 15 metų, baleto judesių žinovas, atvyko „tiesiai į namus“. Tokia galimybė gali nepasitaikyti per visą gyvenimą, tad nenuostabu, jog „Mainytinio“ šokėjai gaudė kiekvieną žinomo choreografo patarimą. Beje, jis pamokė ne tik šokio technikos, bet ir tokių elementarių dalykų, kaip streso suvaldymas prieš išeinant į sceną. Todėl stovykla buvo labai naudinga ir su nekantrumu lauksime kitų susitikimų“, – galimybe tobulėti džiaugiasi L. And­rejauskienė.

Be jau paminėtų lektorių, stovyklos dalyvius solinio dainavimo mokė E. Ba­vi­kinas, aktorinio meistriškumo – Kau­no nacionalinio dramos teatro aktorius Andrius Gaučas. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Rasų ar Joninių šventė lietuviams reiškia ne mažiau nei Kalėdos ar Ve­lykos – tai rodo galybė ren­gi­nių, kurie visoje Lietuvoje jau pra­si­dėjo. Šventė intensyviai minima ir mūsų krašte – Šilalėje penk­ta­dienį, trumpiausią metų naktį, tra­diciškai ruošiamasi sveikinti Jonus ir Ja­ninas, planuojami koncertai ir, ži­noma, paparčio žiedo paieškos. O tai daryti miesto pušyne padės liaudiškos muzikos kapelos „Tekinis”, „Šilojus”, „Tar­vy­dų parko ka­pela”, linksmos muzikos ansamb­lis „Padkava”, modernaus folkloro grupė „Uknolis”, kultūros centro liaudiškų šo­kių kolektyvai „Mai­ny­tinis”, „Raiz­gė“ ir „Šokio teatras”. 

Joninių šventė vyks ir Kaltinėnų kul­tūros namuose, kur birželio 24-ąją trys talentingos aktorės Jurga Kal­vai­ty­tė, Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Var­nelytė bei kostiumų dailininkė El­vi­ta Brazdylytė demonstruos unikalų spek­taklį „Nedingęs“ apie poeto A. Ka­lanavičiaus gyvenimą bei kūrybą. Ža­da­ma, jog žiūrovai nėbus pasyvūs ste­bėtojai, bet taps keliautojais, kartu su aktorėmis sustos ties svarbiausiais poeto gyvenimo įvykiais. 

Trumpiausios vasaros nakties šventė vyks ir Kvė­dar­noje, Kūtymuose bei kitur.

Praėjusią savaitę Lietuvoje įvyko penk­tus metus rengiamos tarptauti­nės Europos archeologijos dienos, skirtos archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pristatymui. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus, šiais metais programoje dalyvavo daugiau nei 26 dalyviai iš visos Lie­tuvos. Gau­si programa kvietė apžiūrėti parodas, dalyvauti edukacijose, prisijungti prie ekskursijų, klausyti paskaitų, tvarkyti piliakalnius. Pasak muziejaus, Euro­pos archeologijos dienų programos Lietuvos nacionaliniame muziejuje tema – akmens amžius. Tai ilgas ir svarbus žmonijos priešistorės laikotarpis, trukęs net kelis milijonus metų. Būtent šiuo laikotarpiu žmogus išmoko sukurti laužą, prisijaukino gyvūnus, išrado ratą, nupiešė pirmąjį piešinį, nulipdė pirmąjį puodą. 

Birželio 17 d. Šiaulių kultūros centre įvyko 14 kartą organizuojama tradicinė chorinės muzikos šventė „Ramios, malonios vasaros naktys“. Joje chorinės muzikos gerbėjai turėjo unikalią galimybę išgirsti kūrinių, kuriuos atliko Šiaulių, Vilniaus ir Rygos kolektyvai.

Praėjo 10 dienų trukusi Tauragės miesto šventė „Tauro dienos 2023“, tačiau tauragiškiai ir tolaiu nepamiršta savo misijos – per Jonines, birželio 23 d., Lietuvos kultūros sostinėje’23 Tauragėje į vieną didelį vainiką susipins skirtingi daugybę regionų apkeliavę projektai. Kaip skelbia organizatoriai, šįkart kviečia išskirtinė šviesų menininko Arvydo Buinausko „Kultūros vainiko” instaliacija, kuri Joninių naktį (23 val.) nušvis Pilies aikštėje. Instaliaciją pamatyti bus galima iki 25 d. ryto. Be to, daug kultūros laukia Joninėse Taurų parke, kur pasirodys Tauragės kultūros centro meno kolektyvai, vyks protmūšis, kultūros vainiko įžiebimo transliacija ir ugnies šou.

Tebesiautėja ir „Džiazo virusas 2023“, kurio artimiausias renginys birželio 30 d. – Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertuos grupė „CinAmono“.

Kotryna PETRAITYTĖ

Birželio 10-ąją vyko jau tradicija tapęs „Šilalė Scooter Season Opening“ renginys, kurį or­ganizuoja Šilalės rajono vi­suo­meninių jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“.

Dalyviai, suvažiavę ne tik iš Šilalės miesto bei rajono, bet ir iš Tauragės, Ukmergės, Pane­vėžio ir netgi Vilniaus, renginį pradėjo įspūdinga kolona Šila­lės gatvėmis. Šventė vėliau tęsėsi Spor­to ir laisvalaikio cent­ro aikštelėje bei Kovo 11-osios gatvėje, kur dalyviai var­žėsi „dragų“, slalomo, lėto važiavimo rungtyse bei garsiausio ir tyliausio motorolerio rinkimuose. Motorolerių šei­mininkai turėjo progą pademonstruoti savo išpuoselėtus „ratus“ gražiausio motorolerio konkurse. Geriausiai pasirodę da­lyviai apdovanoti rėmėjų įs­teigtais prizais.

Dėkojame prie renginio organizavimo prisidėjusiems Simonai Kanapinskaitei, Domi­nykui Vaičekauskui, Evaldui Mikalauskui, Tomui Vyšniauskui, Domui Lankauskui, Eiman­tui Gumuliauskui, Gustui Zaran­kai, Gabijai Jakaitei, Austėjai Paulauskaitei bei Viltei Kybartaitei. Taip pat rėmėjams „Eurobiuras“, „Jonvaira“, „Liberty Beach“, „Moto Sprintas“, „Tau­rų parkas“ bei informaciniam rėmėjui laikraščiui „Šilalės artojas“.

„Apskritojo stalo“ inform. ir nuotr.