Valdžios logika: geriau mokėti baudą, nei padėti žmogui

Šilalės paradoksai: nuolat gražinamas, už biudžeto lėšas puoselėjamas bei valdžios dėmesio nestokojantis tvenkinys ir čia pat – kelių butų medinis daugiabutis su kieme stovinčiu lauko tualetu, kuriame kiekvienas Vasario 16-osios gat­vės 9-ojo namo gyventojas turi savo atskirą būdelę...

Ir tai yra ne kokiame nors atokiame kaime, o mieste, kurio valdžia nuolat pagimdo „išskirtinių“ projektų su arkomis, fontanais, smėlio skulptūromis, tiltais bei pan.

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, jog lauko tualetai – netoleruotinas dalykas XXI amžiuje, todėl jie nedelsiant turi būti sutvarkyti. Į tai investuojamos ir didžiulės Europos Sąjungos lėšos. Ap­lin­kos ministerija rengia Ge­ria­mojo vandens tiekimo ir nuo­tekų tvarkymo įstatymo pataisas. Vienas iš esminių pokyčių – teritorijose, kurio­se gyvena daugiau nei 2 tūkst. žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Prie jų turės prisijungti visi gyventojai, o individualiai tvarkyti nuotekas bus galima tik išimtinais atvejais. Pavyzdžiui, jei nėra jokios galimybės nutiesti tink­lų arba tai neapsimoka finansiškai.

Jeigu šis reikalavimas nebus įgyvendintas, mūsų šaliai, o tai reiškia, kad ir kiek­vienai savivaldybei, gresia didžiulė bauda – svarstoma, jog ji galėtų būti apie 60 mln. eurų. Šilalei tokiu atveju tektų sumokėti apie 300 tūkst. Eur. Ir viskas dėl to, kad dėl netinkamo Miesto nuotekų direktyvos įgyvendinimo Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Lietuvai neįvykdžius EK reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo teismą.

Tačiau, atrodo, šios nuostatos mūsų rajono valdininkų ausų dar nepasiekė, nors vos už kelių šimtų metrų nuo savivaldybės pastato esančiame daugiabutyje  -  Vasario 16-osios g. 9-uoju numeriu pažymėtame name, nėra nei geriamojo vandens, nei nuotekų tink­lų, o jo gyventojai gamtiniams reikalams atlikti naudojasi sukrypusiais lauko tualetais. Dar keisčiau, jog šis namas, atrodo, iš viso yra „iškritęs“ iš valdininkų ataskaitų, mat vos prieš mėnesį savivaldybės tarybos nariams UAB „Šilalės vandenys“ direktorius Edmundas Auškalnis aiškino, kad „mieste prie cent­ralizuotų nuotekų surinkimo tinklų yra prisijungę 97 proc. gyventojų, o jie tėra nepravesti tik Kazimiero Jauniaus ir Šilo gatvėse“.

Buvo suskaičiuotos netgi jose esančios sodybos ir paskelbta, kad nutiesti nuotekų tinklus šiomis gatvėmis galėtų kainuoti iki 150 tūkst. Eur.

Apie miesto centre esantį daugiabutį neužsiminta nė puse lūpų, nors viename iš jo butų gyvenantis Justinas Lio­gerpušis sako, kad valdžios kabinetų slenksčius dėl vandens ir nuotekų tinklų atvedimo mina jau daugiau nei dešimtmetį – nuo 2005-ųjų. Deja, pensininko niekas negirdi. Dar daugiau – jam nuolat siūloma šiuos tinklus įsirengti pačiam.

„Viso namo gyventojai turi lauke atskirus medinius tualetus. Namas labai senas, tad suprantama, jog tais laikais jokios kanalizacijos niekam ne­rūpėjo. Bet juk dabar XXI amžius, čia ne kokia nuošali sodyba, o beveik miesto cent­ras...

Valdininkams rašau raštus nuo 2005 m. Tada dar ir gat­vė, ir stovėjimo aikštelė prie namo nebuvo asfaltuoti, šaligatvis buvo nesutvarkytas. Tačiau visi tik atsirašinėdavo, kad atvesti tinklų tai galimybių nėra, tai pinigų. Tačiau kaip „tų galimybių ir lėšų“ atsirado gretimuose namuose? Galėjo juk ir mūsų namui parūpinti. Dabar visi aplinkiniai namai yra su vandentiekio ir kanalizacijos tinklais. Kaip taip gali būti, jog vieniems pinigų užtenka, o kitiems nebėra? Liepė man iš savo menkos pensijos pačiam tuos tinklus nusitiesti – netgi parodė, kur kuri trasa po žeme eina. Jie, matyt, taip šaiposi iš pensininko“, – piktinasi J. Liogerpušis.

Į „Šilalės artojo“ redakciją pensininkas atsinešė didžiulį pluoštą dokumentų. Storame aplanke sukaupta išsami istorija: visų iki šiol buvusių merų bei administracijos direktorių atsakymai, nukreipimai, persiuntimai ir kt. Ir visi jie ne tik sudėtinga kanceliarine kalba suformuluoti, bet ir nieko gero nežada. Nes, pasak valdininkų raštų, „pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (…), savivaldybėms nėra priskirta techninių projektų rengimo funkcija, todėl savivaldybės administracija nerengė, nerengia ir nerengs techninių projektų dėl vidaus inžinerinių tinklų prijungimo prie magistralinių inžinerinių tink­lų“.

Tačiau, pasirodo, trys šio namo butai yra prijungti prie tinklų. UAB „Šilalės vandenys direktoriaus“ E. Auškalnio tei­gimu, jų savininkai viską atliko už savo lėšas.

Taigi ir J. Liogerpušis, jeigu jo netenkina esama padėtis, esą gali irgi tai padaryti.

„Jam parodyta, kur jis turi jungtis. UAB „Šilalės vandenys“ ne labdaros organizacija, pajungti tinklus viduje yra ne mūsų darbas. Jei reikia pagalbos, mes padedame: galime šiam žmogui pasiūlyti ekskavatorių, nudirbant rimtesnius kasimo darbus. Tačiau viską suorganizuoti, įsivesti įrangą į butą turi pats savininkas. Jeigu būtų viską daręs kartu su kaimynais, tuo laiku būtų atsiėję pigiau. Pagalvokite, kai­mynai įsivedė tinklus iš sa­vo lėšų, o jis reikalauja, kad jam mes viską padarytume. Kaip reikėtų tai paaiškinti žmonėms, kurie viso to negavo?“ – klausia E. Auškalnis.

Jeigu jau taip, kas tuomet mokėtų baudą dėl nepanaikintų lauko tualetų?

„Kai jau tikrai reikės žūtbūt naikinti lauko tualetus, matyt, jis pateks tarp tų 3 proc., kurie nebus prisijungę prie centralizuotų tink­lų ir jam galimai bus įrengtas biotualetas“, – svarsto E. Auš­­kalnis.

Sunkiai įsivaizduojama, kad dar bent vieno miesto daugiabučio gyventojams galėtų būti siūloma patiems atsivesti nuotekų tinklus. Ta­čiau, pasirodo, stebuklų bū­na. Todėl gal ir gerai, kad sa­vivaldybės vadovų kabinetuose vėl aktyviai planuojami „neįtikėtini pokyčiai“, laukiantys Šilalės - yra vilties, jog tų pokyčių užsakovus aplankys nušvitimas, kad mieste vis dar stovintys lauko tualetai ir tiltas, jungiantis tven­kinio krantus, niekaip „ne­traukia“ iki „vietovės estetinės kokybės“...   

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.