Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė naujus Re­gistrų centro parengtus žemės verčių žemėlapius, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas. Patvirtinti žemėlapiai naudojami, rengiant elektronines skaičiuokles žemės sklypų vertės nustatymui.

Daiva BARTKIENĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Neretai dėl žinių trūkumo žmonės netinkamai prižiūri savo dantis, o tai galiausiai gali privesti prie tokių sun­kių ligų kaip periodontitas, kuomet dantys pradeda kris­ti arba juos būtina šalinti.

Kaip teisingai reikia rūpintis savo ir vaikų bur­nos bei dantų higiena ir kodėl verta laikytis šių pagrindinių tai­syklių, pasakoja Kauno grožio klinikos odontologijos skyriaus vadovė, burnos hi­gienistė Sandra Burčikaitė.

Neužtenka valyti dantų du kartus per parą

Ko gero, visi esame girdėję ir tikime, kad pakankamai burnos ir dantų priežiūrai užtenka reguliariai valytis dantis bei naudoti tarpdančių siūlą. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – burnos higienistų teigimu, net ir kruopščiai bei atsakingai valantis dantis dantų šepetėliu, ne­įmanoma pasiekti visų dantų vagelių bei šonų, o tarpdančius valant siūlu, vis tiek lieka maisto likučių bei apnašų, kurios sukietėja ir gali virsti dantų akmenimis. Juose ima kauptis dantų kariesą, burnos gleivinės ir periodonto ligas sukeliančios bakterijos, net keliais tonais gali pakisti dantų spalva, atsirasti nemalonus burnos kvapas.

Norint išvengti apnašų sukeliamų ligų ir džiaugtis svei­kais dantimis bei gražia šyp­sena, rekomenduojama re­gu­liariai atlikti profesiona­lią burnos higieną, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos visos susikaupusios apnašos.

Veiksmingiausias ėduonies ir apydančio ligų priešas

Profesionali burnos higie­na yra labai svarbi, siekiant užkirsti kelią apnašų sukelia­moms ligoms, ir tai yra pag­rin­dinis ėduonies bei apydančio ligų profilaktikos metodas. Todėl, pasak specialis­tų, turin­tiems gerus burnos higienos įgūdžius ją vertėtų atlikti 2 kar­tus per metus, sergantiems periodonto ligomis – kas 1–4 mėn., o turintiems implantus – kas 4–6 mėn.

Šios procedūros metu įvertinama dantų, dantenų būk­lė, ultragarsiniu skaleriu bei rankiniais instrumentais pašalinamos mineralizuotos ir ne­mi­neralizuotos dantų ap­na­šos, viršdanteninės ir podanteninės apnašos, oro abrazijos „Air flow“ būdu pa­šalinamos pigmentinės, nuo rūkymo ar ka­vos, vyno bei kitų dažančių produktų vartojimo atsi­radusios dėmės, abrazyvo turin­čia pasta nupoliruojami dantų ir plombų paviršiai. Esant porei­kiui, nujautrinami ap-­si­­nuoginę dantų kak­le­liai ar at­liekamos gydomų­jų prepara­tų aplikacijos, įvertinama plom­bų, protezų bei implantų būk­lė, jei tokių yra.

Taip pat nustatomas asmeninės burnos higienos namuo­se efektyvumas, pacientai mokomi burnos higienos, parenkamos visos reikiamos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių šepetėliai, dantų pastos, skalavimo skysčiai ar burnos ertmės irigatoriai.

Populiariausi mitai, susiję su burnos higiena

Vienas pagrindinių mitų, susijusių su burnos higiena, skel­bia, jog dantų šepetėlis skir­tas tik dantims valyti, tačiau jis yra naudojamas visiems dantų, lūpiniams, žandi­niams, gomuriniams ir kramtomiesiems paviršiams. Taip pat, valant dantis šepetėliu, visada reikia pamasažuoti dante­nas tuo pačiu dantų šepetėlio sukimo principu. Be to, jis gali būti naudojamas ir liežuvio valymui, nes ant jo irgi kaupiasi bakterijos, sukeliančios nemalonų burnos kvapą. Nors tam yra sukurta specia­lių liežuvio valiklių, jų neturint, galima sėkmingai panaudoti dantų šepetėlį.

Dar vienas sąsajų su tikrove neturintis faktas: kraujuojančių dantenų problemos yra paveldimos. Moksliškai tai nė­ra įrodyta, ir tik gera profilaktinė priežiūra, lankymasis pas kompetentingus specialistus bei tinkama asmeninė burnos higiena gali užtikrinti, kad su dantimis ar dantenomis susijusių problemų bus iš­vengta.

Be viso to, neretai girdima, jog pas burnos higienistą reikia lankytis tik po vizito pas gydytoją odontologą. Tačiau tai yra netiesa, nes burnos higiena yra be galo svarbi tiek kalbant apie gydymą, tiek apie 

profilaktiką. Burnos higie­nis­tas turi būti pirmas specialistas, kurio kabinete apsilankoma prieš pradedant bet kokį dantų gydymą – planines operacijas ar odontologines procedūras, nes jis paruošia paciento burną tolimesniam gydymui bei pasako, kiek yra karieso pažeistų dantų, kokia burnos gleivinės būklė ir kokį gydymą koks specialistas turi atlikti vėliau.

Gerų įpročių vertėtų mokyti jau ankstyvoje vaikystėje

Dar nepradėjus dygti pirmie­siems dantukams, rekomenduojama jau nuo pirmųjų dienų vaikus pradėti pratinti prie dantų valymo. Tėvams minkštu skudurėliu arba specialiu ant piršto užmaunamu šepetėliu reikėtų vis pamasažuoti dantenas, o dantukams pradygus – juos iškart pradė­ti valyti. Jeigu vaikas nesileidžia, galima sugalvoti įvai­riausių žaidimų, dainų ar šokių, dėl kurių dantų valymas taps linksmesniu procesu.

Itin svarbu, kad tėvai dantis vaikams valytų tol, kol jie patys sugebės tai padaryti tinkamai. Bet ir vėliau būtina juos pervalyti, visada tikrinti ir ste­bėti.

Nesilaikant burnos higienos nuo mažens, genda ne tik pieniniai, bet ir ką tik išdygę nuolatiniai dantys. Ant jų paviršiaus susikaupusios apnašos, laikui bėgant, tampa dantų akmenimis, o nuo jų toksinai bei rūgštys sukelia įvairias dantų ir dantenų ligas.

Anot S. Bur­čikaitės, jeigu vai­kai bus mokomi tinkamų bur­­nos valymo įgūdžių nuo anks­­tyvos vaikystės, jiems susi­for­muos geri įpročiai ateity­je, todėl labai svarbu tėvams būti kant­riems bei atsakin­giems mokytojams.

Pirmasis netaisyklingos dantų priežiūros ženklas – dantenų kraujavimas

Pakanka atmestinai valy­ti dantis kelias dienas ir ant jų paviršių jau atsiranda minkštų apnašų nuo neišva­lytų maisto likučių, o tai tam­pa puikia terpe daugintis bak­terijoms, sukeliančioms dan­tenų kraujavimą. Taip pat la­bai svarbu nevalyti dantų per­nelyg stipriai, atsargiai naudoti tarpdančių siūlą ir pasi­rinkti tinkamo minkštumo dantų šepetuką.

Itin dažnai žmonės nekreipia dėmesio į pradinius dantenų uždegimo signalus, kurie vėliau gali peraugti į pe­riodontitą, kai yra pažeidžiami dantis kaule laikantys raiščiai ir dėl to dantys tampa paslankūs. Toliau viskam progresuojant, dantys gali tiesiog iškristi arba juos reikia šalinti, ir tenka kreiptis į specialistus dėl dantų protezavimo.

Pravartu žinoti, jog dantų protezavimas gali būti kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tiesa, kompensuojamas paslaugas gali gauti tik pensininkai, neįgalieji, vaikai iki 18 metų bei asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

„Labai svarbu suprasti, kad tik taisyklinga asmeninė bur­nos ir dantų priežiūra na­muose bei reguliarus profe­sionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užkirsti kelią baisioms ligoms ir užtik­rinti gerą dantų higieną“, – perspėja burnos higienistė S. Burčikaitė.

Antano Kučinsko opera vaikams „Bulvinė pasaka“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vėl lauks savo gerbėjų: sausio 26 d. 13 val. Žvejų rūmuose kovos pelės ir bulvės, o Princesės išvaduotojui pažadėta jos širdis ir ranka.

Pelių ir Bulvių karalysčių „karas dėl maisto“ teatro scenoje vyksta nuo 2007 m. Išbadėjusios Pelės puola sočiai gyvenančią Bulvių karalystę ir pagrobia į nelaisvę vienturtę Karaliaus Bulvės dukterį – aikštingąją Princesę Bulvytę (Ritą Petrauskaitę). Tai regi ją įsimylėjęs jaunas ir naivus poetas Ridikėlis (Tadas Jakas). Žūtbūtiniame Pelių ir Bulvių mūšyje princesę bando išvaduoti Generolas Runkelis (Artūras Kozlovskis) iš Ukrainos, kuriam Karalius Bulvė (Šarūnas Juškevičius) už išlaisvinimą pažada Princesės ranką. Bet herojumi-išvaduotoju netikėtai sau pačiam tampa jaunasis Ridikėlis...

Scenoje išvysite visą būrį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų: Virginijų Pupšį (Karalius Kapliadantis), Valdą Kazlauską (Ministras Beuodegis), Vytautą Virganavičių (Patarėjas Bedantis). Iki ašarų juoksitės stebėdami  Viačeslavo Tarasovo Astrologą  ir Živilės Subačiūtės vaidinamą nelaimėlį Mažąjį Peliuką. Budeliu „Bulvinėje pasakoje“ tampa Aurelija Dovydaitienė, Baronu Makaronu – Modestas Narmontas, Traškučiu su paprika – Rosana Štemanetian, Muzikantu Morka – Kęstutis Nevulis, Burokėliu – choristė Reda Jucevičienė, o Kancleriu Beūsiu – pats teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas. Mūšin įsijungs ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras su dirigentu Dmitrijumi Zlotniku.

KVMT informacija ir nuotraukos

Jau šeštadienį, sausio 18-ąją, Klaipėdos Žvejų rūmų scena virs Baltijos jūros pakrante: matysite choreografo Martyno Rimeikio šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“ pagal Eduardo Balsio muziką. Pagrindiniam Eglės vaidmeniui į pajūrį sugrįžta vilnietė balerina Julija Stankevičiūtė.

J.Stankevičiūtė pastaraisiais metais šoka pagrindinius vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose „Dienos, minutės“, „Spragtukas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Čipolinas“ ir kt. Ji stažavosi Hagos karališkojoje konservatorijoje ir Strasbūro teatro trupėje „Ballet du Rhin“, tobulinosi meistriškumo kursuose ir vasaros stovyklose Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje. Pelnė apdovanojimus tarptautiniuose baleto šokėjų konkursuose Latvijoje, Prancūzijoje ir Azerbaidžane, o pernai buvo pripažinta LNOBT  Baleto viltimi.

Balerina teigia, jog pati, kaip ir Eglė, gyvena atvira pasauliui širdimi: „Atsimenu, kai buvau maža ir skaičiau šitą pasaką, visai kitaip ją supratau. Tada labai pykau ant žalčio, kodėl jisai pasiglemžė Eglę. Kitus veikėjus irgi skirsčiau į gerus ir blogus, kaip mus pamokose mokydavo. Dabar matau jau kitaip: šioje istorijoje kaip ir neegzistuoja ,,blogis“. Visų sprendimai priimami su meile, turint geras intencijas, bet, nepaisant to, viskas baigiasi nelaimingai...“

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ – populiariausias šio žanro nacionalinis veikalas. Jį kurdamas, kompozitorius rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, išryškindamas mitologinius pasakos pradus ir intensyviai plėtodamas Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, atpažįstami liaudies muzikos motyvai.

Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė stengėsi įsiklausyti į kompozitoriaus E. Balsio muziką ir neprimesti Eglės ir Žilvino meilės istorijai nūdienos socialinių kontekstų. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl naujajame pastatyme kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija.

Ateikite ir gėrėkitės ne tik šokiu, bet ir įstabia E. Balsio muzika! Ją atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras,  vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

KVMT inf.

Martyno ALEKSOS nuotr.

Jubiliejiniu koncertu „Istorijos perpetuum mobile – 200“ Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradėjo skaičiuoti trečiąjį savo veiklos šimtmetį. Vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujamas simfoninis orkestras ta proga dovanojo ištraukas iš gražiausių kada nors teatre pastatytų spektaklių.

Koncerto pradžią paskelbė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, prisimindama, kad 2019-uosius teatras dedikavo iškilaus lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms. „O 2020-aisiais visos premjeros bus pašvęstos Muzikinio teatro 200 metų sukakčiai. Tai svarbus įvykis ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies kultūriniam gyvenimui. Muzikinis teatras išgyveno įvairių laikotarpių, bet visuose juose atsirado žmonių, neleidusių sustoti teatro „perpetuum mobile“... Šįmet savo klausytojams rengiame išskirtinį, ambicingą repertuarą. Drąsos mums teikia ne tik teatro praeitis, bet ir jūs, žiūrovai. Jūs esate mūsų įkvėpėjai“, – kalbėjo L. Vilimienė.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas minėjo miestui svarbias datas, kurios bus minimos 2020-aisiais. „Klaipėdai šiemet 768-eri, o Muzikiniam teatrui – tik 200 metų. Sunku net patikėti, kaip žmonės galėjo be jo gyventi. Linkiu švęsti garbingą sukaktį ir dar po dviejų šimtmečių, o naują teatro pastatą užbaigti per dvejus metus. Muzikinis teatras yra viso miesto šviesos židinys. Mes tikime, kad muzika ir opera išgelbės pasaulį“, – sakė meras.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro jubiliejiniame koncerte „Istorijos perpetuum mobile – 200“ publika išgirdo vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll, kurį kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru griežė smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Ingrida Rupaitė.

Antroje programos dalyje Tomo Ambrozaičio vadovaujamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras publikai grojo ištraukas iš žinomiausių praeityje šiame teatre skambėjusių operų: G. Verdi „Traviatos“, G. Bizet „Karmen“, C. Gounod „Fausto“, R. Wagnerio „Skrajojančio olando“, taip pat P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“.

Teatro vyriausias dirigentas T. Ambrozaitis džiaugėsi nuolat tobulėjančiu kolektyvu: „Vis nauji muzikiniai jubiliejai. Vis ambicingesni pastatymai. Jei jau Klaipėdoje statome operą „Skrajojantis olandas“, tai byloja, kad mums nieko nebėra neįveikiamo“, – tvirtino T. Ambrozaitis.

KVMT inf.

Olesios KASABOVOS nuotr.

Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Kauno miesto gyventojas Egidijus U. nuteistas už jau ne pirmą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šįkart vyras vairavo au­tomobilį visiškai girtas – jam nustatytas 3,55 prom. girtumas. Ankstesnis teistumas dar nebuvo išnykęs, bet nei jis pats, nei jo draugė nesusimąstė, kad sėsti prie vairo nevalia ne tik dėl savo paties, bet ir dėl kitų eismo dalyvių saugumo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.3

Vis stebimės, jog neretai prie vairo neatsakingai elgiasi lengvųjų automobilių vairuotojai. Tačiau, pasirodo, ly­giai taip pat į savo pareigas gali žiūrėti ir krovininių au­to­mobilių įmonės vadovai. Kai teisėsaugai įkliūva vie­nas kuris vairuotojas, įmonės vadovas tikina labai ap­gai­les­taujantis ir garantuoja, jog tai esąs pavienis atvejis. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.3

Nuo naujų metų pasikeitė miško pirki­mo ir pardavimo tvarka. Nuo šiol Na­cio­nalinės žemės tarnybos (NŽT) leidimą gauti reikės ne tik norint parduoti, bet ir perkant mišką. NŽT Šilalės skyriaus vedėjas Romualdas Bukauskas tikina, kad gyventojams naujoji tvarka kliūčių  nesudarys, tačiau medienos perdirbimo įmonėms, prekiaujančioms miškais, teks susitaikyti su griežtesne kontrole.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.3

Jau tapo tradicija kiekvienų metų pradžioje apžvelgti prabėgusius. Šilalės savivaldybės Civilinės met­ri­kacijos skyriaus veiklos rezultatai bene geriausiai at­­s­pindi socialinį mūsų visuomenės gyvenimą – remiantis skyriaus sukauptais duomenimis, galime žinoti, ar dosnūs praėjusieji buvo santuokomis, gimimais, kiek žmonių per šį laiką netekome ir pan.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Mortos MIKUTYTĖS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.3

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras plečiasi ir kyla iš naujo ne tik kaip pastatas, bet ir kaip meno įstaiga, turinti 200 metų veiklos pamatus. Jubiliejinis koncertas „Istorijos perpetuum mobile – 200“ sausio 15-ąją dar kartą parodys, kad jo Muzikinio teatro amžinasis variklis dirba nepriekaištingai: 2020-aisiais žiūrovų laukia netikėtos ir ypatingos premjeros.

Jubiliejinio koncerto spaudos konferencijoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė apžvelgė neseniai pasibaigusiais metais nuveiktus darbus: „2019-uosius dedikavome iškilaus lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms ir tapome jam skirtų renginių programos flagmanu: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka įvairiuose šalies miestuose atgijo E. Balsio simfoninė muzika, jo dainos, baletas ir opera. Per metus publikai parodėme net 6 premjeras. Net 16 koncertų ir spektaklių parodėme gastrolėse: ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Klaipėdos moksleivius suvienijo nauja tradicija tapęs edukacinis projektas, skatinęs mažuosius pamilti operą. Dar viena tradicija – atviras teatro sveikinimas miestui gimtadienio proga: pernai rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos piliavietėje skambėjo Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Vasarą surengėme pirmąją jaunųjų menininkų rezidenciją. Festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu Klaipėdoje viešėjo Ukrainos baleto žvaigždės... Tad metai buvo aktyvūs ir kupini geros energijos. Nemažiau tikimės ir iš 2020-ųjų“.

Elinge – „Skrajojantis olandas“

Pasitinkantis jubiliejinę sukaktį Muzikinis teatras šiųmetinius renginius sies su turtinga Klaipėdos krašto praeitimi, prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kuomet XIX a. pradžioje tuometinio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai.

Tad neatsitiktinai pirmąja 2020-ųjų KVMT premjera balandžio 17-ąją taps operetė „Orfėjas pragare“. Jos autorius, prancūzų kompozitorius, violončelininkas ir dirigentas J. Offenbachas (1819–1880; šįmet spalio 5-ąją sukaks 140 metų nuo jo mirties) buvo beveik Klaipėdos  muzikinio teatro bendraamžis, gimęs tai pačiai Prūsijai priklausiusiame Kelno mieste.

„Klaipėdos gimtadienio proga miestiečius ir miesto svečius kviesime klausytis Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“. Šio veikalo pasirinkimas taipogi nulemtas istorinių leitmotyvų. Klaipėda – miestas, kuriame ambicingasis vokiečių muzikos genijus R. Wagneris, tuometinis Karaliaučiaus teatro kapelmeisteris, 1836 m. žengė pirmuosius savarankiškos sceninės kūrybos žingsnius. Iš Klaipėdos jis persikėlė gyventi į Rygą, o iš ten buvo priverstas laivu sprukti nuo kreditorių į Angliją. Tačiau kelionė audringa jūra vietoj žadėtų 8 dienų užtruko beveik mėnesį, ir būtent laive kompozitoriaus mintyse užgimė pirmieji „Skrajojančio olando“ motyvai... Grandiozinę R. Wagnerio operos premjerą su kvapą gniaužiančiais efektais ketiname pristatyti istoriniame Pilies uosto elinge“, – pasakojo L. Vilimienė.

Kils į orą

Senovinis elingas, sukonstruotas dar vokiečių laivų statytojų, taps unikalia dekoracija ir kartu kūrybiniu bei technologiniu iššūkiu „Skrajojančio olando“ pastatymo kūrėjams. Kartu su solistais, choristais bei orkestro muzikantais šiame projekte dalyvaus ir vertikalaus šokio kūrėjai, neseniai surengę savo pasirodymą Vakarų Baltijos laivų statykloje.

Muzikinis teatras į šią premjerą tikisi sukviesti iš Klaipėdos kilusius žymiausius nūdienos operos solistus, kurių yra tikrai nemažai. Operą režisuos Dalius Abaris, jau įrodęs savo gebėjimą suvaldyti grandiozinius nacionalinių scenos renginių projektus.

Didinga Johanno Wolfgango von Goethe's filosofinė tragedija „Faustas“ buvo baigta 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje klestėjo Vokiečių teatras. Tad „Faustas“ įamžino ano laikmečio inspiracijas bei meninę atmosferą, kuria alsavo Muzikinis teatras devyniolikto amžiaus pradžioje.

„Chrestomatinė daktaro Fausto istorija šįkart bus pasakojama šokio kalba: spektaklį, kurio premjerą lapkričio 13 ir 14 dienomis pristatysime Klaipėdos Žvejų rūmuose, kurs perspektyvus lenkų choreografas Robertas Bondara. Bus ir mažesnių, kamerinio žanro naujų pastatymų. Vasarą geriausius jaunuosius menininkus vėl pakviesime Klaipėdon į teatro kūrybinę rezidenciją“, – teatro planus su pasididžiavimu pristatė jo vadovė.

Kvepės eglėmis

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro jubiliejiniame koncerte „Istorijos perpetuum mobile – 200“, kuris sausio 15 dieną 19 valandą skambės Klaipėdos Žvejų rūmuose, publika išgirs vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll, kurį kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru grieš smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Ingrida Rupaitė.

Antroje programos dalyje Tomo Ambrozaičio vadovaujamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras publikai dovanos ištraukas iš žinomiausių praeityje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame skambėjusių operų: Georges Bizet „Karmen“, Charles'io Gounod „Fausto“, R. Wagnerio „Skrajojančio olando“, taip pat Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“.

„Nesvarbu metų laikas: išgirdęs „Spragtuko“ muziką, visada užuodi eglės kvapą. Ši muzika nepavaldi laikui“, – teigė dirigentas T. Ambrozaitis.

Teatro vyriausias dirigentas džiaugėsi nuolat tobulėjančiu kolektyvu: „Vis nauji muzikiniai jubiliejai. Vis ambicingesni pastatymai. Jei jau Klaipėdoje statome operą „Skrajojantis olandas“, tai byloja, kad mums nieko nebėra neįveikiama“, – tvirtino T. Ambrozaitis.

Meninio pakilimo etapas

Anot muzikologės prof. Daivos Kšanienės, Klaipėdoje minima Muzikinio teatro 200 metų sukaktis – svarbus įvykis visos šalies kultūriniam gyvenimui. „Pirmą kartą suskambėjusi 1820 m. vokiškoje terpėje, patyrusi politinės priklausomybės skirtingoms valstybėms laikotarpius, pergyvenusi laisvės ir okupacijos periodus, šiandien opera mūsų mieste išgyvena ryškaus meninio pakilimo etapą“, – neabejojo D. Kšanienė.

Ji aiškino, kaip Klaipėdoje, šimtmečiais priklausiusioje aukštos muzikinės kultūros valstybėms – Prūsijai, o vėliau Vokietijos imperijai, nuosekliai besiformavusi įvairialypės muzikinės kultūros terpė devyniolikto amžiaus pradžioje suponavo prielaidas viešo muzikinio teatro atsiradimui.

„Šalia nuo 1785 m. veikusios Klaipėdos dramos artistų trupės, pasiturinčių žmonių bei talentingų muzikų dėka 1820 m. buvo pradėti statyti muzikiniai spektakliai. Nuo tada ir prasidėjo ilgaamžė, sudėtinga, pakilimais ir nuosmukio periodais paženklinta Klaipėdos muzikinio teatro (Operos) istorija“, – akcentavo profesorė.

Istorinės sąsajos

Jubiliejinio koncerto „Istorijos perpetuum mobile – 200“ programoje bus pristatyti kūriniai, atspindintys šimtmečių tėkmės panoramą. „Itin prasminga, jog koncerto pradžioje publika girdės žymaus vokiečių kompozitoriaus, turinčio sąsajų su Mažąja Lietuva, F. Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll.  Šio romantizmo aušros kūrėjo muzika buvo be galo mėgiama ir dažnai įvairiomis progomis skambėdavo mūsų kraštuose. Dar Vydūno rengiamose šventėse-koncertuose, šalia chorų atliekamų dainų, orkestras grodavo F. Mendelssohno „Vestuvių maršą“ bei kitus jo kūrinius. Klaipėdos vokiečių dainų šventės irgi neapsieidavo be šio kompozitoriaus dainų. O 1926 m. Stasio Šimkaus įkurtas ir jo diriguojamas konservatorijos simfoninis orkestras jau atliko F. Mendelssohno Ketvirtąją simfoniją“, – pasakojo D. Kšanienė.

Į koncerto programą įtraukta ir lietuvių kompozicinės mokyklos pradininko Juozo Gruodžio (1884–1948) nebaigtos kurti operos „Šarūnas“ uvertiūra. Kompozitorius, turėjęs didelį potraukį sceninei muzikai bei stambioms muzikos formoms, svajojo parašyti operą pagal Vinco Krėvės-Mickevičiaus dramą „Šarūnas“, tačiau teparašė muziką dramos spektakliui. Jos partitūroje išliko ir nebaigtosios operos uvertiūra, kurią išgirs koncerto „Istorijos perpetuum mobile – 200“ klausytojai.

KVMT inf.

Olesios KASABOVOS nuotr.

Įdomioji istorija

– Vos 38 metus tegyvenęs F. Mendelssohnas buvo kilęs iš apsišvietusios žydų protestantų šeimos, kurią dar iki kompozitoriaus gimimo išgarsino jo senelis – žymus filosofas Mozė Mendelssohnas. Jis trumpam buvo apsistojęs ir Klaipėdoje. Jo talentingasis anūkas F. Mendelssohnas nuo mažens buvo gabus ir smalsus vaikas. Berlyne, kur šeima buvo apsistojusi, tuo metu buvo populiarus muzikavimas namuose. Tokiuose koncertuose būsimasis kompozitorius fortepijonu skambindavo nuo pat vaikystės, juose rinktinei to meto publikai pristatė ir pirmuosius savo kūrinėlius. Juos rašyti pradėjo 1820-aisias – tais pačiais metais, kai Klaipėdoje pradėjo skambėti operos.

– Richardas Wagneris paliko savo pėdsakus Klaipėdos muzikinio teatro istorijoje, kai 1836-ųjų rugpjūtį, kartu su Karaliaučiaus operos teatru, kuriame pradėjo savo karjerą kaip antrasis dirigentas, buvo atvykęs gastrolių į neseniai duris atvėrusį Klaipėdos teatrą. Klaipėdiečiams jo diriguojami spektakliai labai patiko. R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, pirmą kartą Klaipėdoje pastatyta prieš šimtą metų, netrukus vėl atgims Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

– Pirmoji Muzikinio teatro premjera 2020-aisiais – tai Jacques'o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“. Prancūzų kompozitorius J. Offenbachas 1819-ųjų birželį, taigi – likus pusmečiui iki vokiškojo operos teatro įkūrimo Klaipėdoje, gimė Kelne, kuris, kaip ir Klaipėda, tuo metu priklausė Prūsijai.