Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokytojos Sigita Olendrienė ir Kristina Katauskaitė kartu su pedagogais iš Italijos, Rumunijos, Graikijos ir Lenkijos dalyvavo pirmajame „Erasmus +“ projekto „Move your body, move your mind – developing mental skills through board, field, sports and ICT games“ – „Judink kūną, lavink protą (protinių gebėjimų lavinimas per stalo, lauko, sportinius ir IT žaidimus)“ partnerių susitikime Graikijoje, Dramos miesto pradinėje mokykloje.  

Pagrindinis projekto tikslas – dalijimasis gerąja patirtimi, kompetencijų ir gebėjimų lygio kėlimas. Mokiniai gerins bendravimą užsienio kalba, matematinius ir informacinių technologijų gebėji­mus, kurdami stalo, lauko, sportinius, IT žaidimus, susipažindami su savo bei partnerių šalių kultūriniu pa­likimu. 

Pirmojo susitikimo metu projekto dalyviai pristatė savo mokyklas, vykdomas veiklas. Mokytojai bendravo tarpusa­vyje, aptarė švietimo sistemų panašumus ir skirtumus, dalijosi darbo patirtimi, metodais, IT panaudojimo galimybėmis pamokose. Taip pat diskutavome apie tolesnes projekto veiklas, kiekvienos šalies mokytojai pristatė mokinių kurtus projekto logotipus.

Be darbinių veiklų, susipažinome su Dramos mies­to istorija, įžymiomis vie­tomis, aplankėme archeologines vietoves, amfiteatrą. Ragavome tradicinių graikiškų patiekalų, daugiau sužinojo­me apie Graikijos istoriją, kultūrą bei tradicijas.

Kristina KATAUSKAITĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos anglų ir vokiečių kalbų mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Šilalės savivaldybė vieną po kito skelbia konkursus karjeros valstybės tarnautojų bei pagal sutartis dirbančių specialistų pareigybėms užimti. Deja, arba konkursai neįvyksta ir yra skelbiami iš naujo, arba abejonių sukelia įdarbinti žmonės. Pernai prabilta net apie teismus, o priekaištai rajono vadovams viešojoje erdvėje jau tapo įprastu dalyku. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Žydrūnės JANKAUSKIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.6

Praėjusi savaitė mums vėl padiktavo dvi temas – vietinę ir tarptautinę. Žinoma, tai, kas dedasi šalia mūsų, mūsų valdžios viršūnėse, atrodo kur kas svarbiau, negu įvykiai toli nuo Lietuvos. Kita vertus, geopolitinė situacija lemia visos valstybės vystymąsi ir vietą pasaulyje, o vietiniai skandaliukai dirgina vaizduotę, teikia malonumą, bet nepadeda suprasti visuomeninių procesų.

Prezidentas – it musę kandęs...

Taigi iš pradžių – apie vietinius reikalus. Rodos, pritvinkęs pūlinys turėjo sprogti: susisiekimo ministro Jaroslavo Narkievičiaus likimas nulem­tas Premjero Sauliaus Skver­nelio ryžtingo sprendimo dė­ka. Ministras lieka savo poste. Iki Seimo rinkimų ir naujos Vyriausybės formavimo jo kėdės klibinti neverta. Opo­zicija turi apsiraminti, pradėti dirbti konstruktyviai, nes J. Nar­kievičius dirba gerai, ir Premjeras jam priekaištų neturi – nei politinių, nei teisinių, nei moralinių. 

Gal Vyriausybės vadovas teisus? Gal valdančiosios daugumos lyderis Ra­mū­nas Kar­bauskis taip pat elgiasi išmintingai, nenorėdamas įsiūbuoti laivelio prieš rinkimus? 

Viskas būtų gerai, jei ne skersai kelio valdantiesiems stojęs Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis lieka prie savo nuomonės: ministras turi trauktis. Bet kas iš to, jei valstybės vadovas neturi efektyvių poveikio svertų, prieš keletą mėnesių leng­va ranka paskyręs ministrą į šias pareigas. Reikšti nepasitikėjimą Premjeru jis vis dėlto nedrįsta. Belieka tik moralinės atsakomybės klausimas. O politikoje moralė paprastai nustumiama į pašalį...

R. Karbauskis, susitikęs su Pre­zi­dentu, nudavė, kad „surūkyta taikos pypkė“. Jis dabar drąsiai žengsiąs į rūmus Daukanto aikštėje, ne taip, kaip Dalios Grybauskaitės laikais... Už valstybės vadovą jam atsikirsti bandė kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adam­­kus, pareiškęs, jog „valdančiųjų lyderiai negerbia ne tik šalies vadovo, bet ir visos valstybės santvarkos“. 

Dar vienas treptelėjimas kojele?

Apžvalgininkai teigia, kad kol kas vienas į kito petį atsirėmę S. Skvernelis ir R. Kar­bauskis netrukus pasuks skirtingais keliais. Šiandien nė vienam jokių skandalų nereikia. „Valstiečiai“ tikisi išsiropšti iš reitingų dugno, o S. Skvernelis jau net įregistravo naujos partijos prekės ženklą „Tėvynės labui“. 

„Politinė partija negali būti orientuota tik į regionus, į kaimą. Miestai irgi labai svarbūs“, –  sakė S. Skvernelis, nežadantis kreipti dėmesio į provinciją. Jis aiškiai nusivylęs, jog Seimas vos vienu balsu nepatvirtino 3 proc. rinkimų kartelės...

Rokiruotė rusams mulkinti

Netikėta žinia iš Maskvos, kad Vladimiras Putinas paleido Dmitrijaus Medvedevo Vy­riausybę, patį Premjerą padarė savo pavaduotoju Saugumo taryboje, o nauju kabineto vadovu paskyrė savo gerą bičiulį ledo ritulio klube, Federalinės mokesčių tarnybos viršininką Michailą Misšutiną, pasaulį privertė spėlioti, ko iki 2024 m. ir po jų siekia Rusijos lyderis. 

Naujasis 53-ejų Prem­jeras – pilka technokratinė pelytė. Jis nėra žinomas politiniame elite. Baigė staklių projektavimo ir gamybos studijas, prakuto privačiame informacinių technologijų versle, šioje srityje dirbo ir mokesčių tarnyboje. Jis jau 10 metų buvo Rusijos Prezidento kadrų rezerve, tad V. Putinui sprendimą priimti nebuvo sunku. Juo labiau, kad abu yra ledo ritulio žaidėjai ir abu remia CSKA klubą, be to, ledo ritulininkė yra ir jo 10 metų jaunesnė žmona Vladlena. Ji yra gerokai turtingesnė už savo vy­rą, ir 2014 m. įėjo į žurnalo „For­bes“ 

paskelbtą turtingiausių Rusi­jos moterų sąrašą. Beje, M. Mis­šutinas rašo muziką ir eiles. Jis yra dviejų dainų, kurias atlieka į Lietuvą neįleidžiamas Grigorijus Lepsas, autorius...

Nepaisant visų jo hobio mar­gumynų, V. Putinas jį pasirin­ko tam, jog Vyriausybė netemdytų jo sukurto scenarijaus: kaip, stiprinant Dūmos vaid­menį, įtvirtinti Vyriausybės va­dovo institutą ir taip paruošti sau dirvą po 2024 m. rin­ki­mų. 

Diplomatas ir buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Ru­si­joje Vygaudas Ušackas tvirtina, kad, jei tikimės, jog dabar kažkas Rusijoje pasikeis, teks nusivilti. Šis spektaklis dėl Prezidento galių mažinimo surengtas dėl eilinių rusų, nes jie pradeda demonstruoti didelį nepasitenkinimą socialiniu gyvenimu Rusijoje ir Kremliaus saviizoliacija. Gali būti, jog po ketverių metų Prezidentas taps formali figūra XXI amžiaus imperijoje, o visą valdžią paims Vyriausybė. O galimas V. Putino įpėdinis 

M. Misšutinas taps eiliniu stum­domu pėstininku gerai sukonst­ruotame žaidime. Juk tokios pat taktikos ėmėsi ir Borisas Jelcinas, 2000-ųjų išvakarėse paskirdamas vietoj savęs mažai kam žinomą saugumietį...

Česlovas IŠKAUSKAS

Iki 2015 m. Šilalės rajone Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis atnaujinta 30 visuomeninės paskirties patalpų ir pastatų. Viešai prieinami Šilalės rajono Vietos veiklos grupės (VVG) duomenys rodo, jog tam buvo panaudota beveik 7 mln. 850 tūkstančių litų. Dabar tai būtų per 2 mln. 273 tūkst. eurų. Pinigai didžiuliai, bet jų sukurta nauda dabar jau ima atrodyti abejotina – nemažai bendruomenių salių atrakinama tik didžiųjų švenčių proga arba pelija visiškai nenaudojamos.

Daiva BARTKIENĖ

Skaitytojų ir Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus Mediacijos įstatymo pataisoms, šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena, bus taikoma privalomoji mediacija. Tai reiškia, jog prieš krei­piantis į teismą dėl kilusio ginčo, šeimos bylose šalys turės pirmiausia kreiptis į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tar­nybą su prašymu dėl privalomosios mediacijos tai­kymo.

Mindaugas RADVILA

Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėjas ir atstovas ryšiams su visuomene

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Aukštuomenės kronika sulaukė pasipiktinusių piliečių skundų, kad laikraštis slepia informaciją. Šit visai neseniai paskelbta, kad iš pareigų atleidžiami ir vėl į jas priimami kažkokie direktoriai. Kas jie tokie, neaišku, nes, pasirodo, iki šiol mokykloms vadovauja personos be vardų ir pavardžių, tik inicialai... 

– Ar taip gali būti? Ar tai nėra specialus kenkimas valdžiai ir sąmoningas jos darbų niekinimas? Ir kur žiūri Alius, kuris, kol nebuvo užėmęs aukštuomenės kėdės, visus reikalus greitai sutvarkydavo? – klausia valdžios mylėtojai.

Bolius SAKINIS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Grupė Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos moksleivių, lydimi istorijos mokytojos Laimos Baltutienės bei socialinės pedagogės Virginijos Ševčenko, dalyvavo projekto „Erasmus+“ „Effective Schools Of Modern Age” susitikime Italijoje, Vasto mieste, į kurį, be mūsų, atvyko Lenkijos, Rumunijos, Tur­kijos ir Italijos atstovai.

Savaitės veiklas pradėjo­me mokykloje „Panti­ni – Pu­den­te“, kurioje mus svetingai pasitiko mokyklos direktorė bei mokiniai. Vyko šventinis prisistatymas, susipaži­nimo žaidimai, kurių metu mokiniai pasakojo apie save, savo šalis bei gyvenamąsias vietoves. Buvome įtraukti į įvairias veiklas, skatinančias kalbėti anglų kalba, domėtis kitomis kultūromis, dalintis tu­rima pa­tirtimi. Naudodami in­formacines technologijas, kū­rėme pristatymus apie savo šalį ir gimnaziją. Apžiūrėjome ne tik gražiausias Vasto miesto vietas, bet aplankėme ir vieną iš Italijos uostamiesčių – Pescarą bei sostinę Romą. 

Mus lydėjo saulės šiluma ir gaivus oras, kuris leido dalyvauti šeimininkų suorganizuotose veiklose. Visa tai paliko neišdildomų įspūdžių ir prisiminimų. 

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos projekto „Erasmus+“ kelionės į Italiją dalyviai

Veikla yra finansuojama iš Mo­ky­mo­si visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje ad­mi­nist­ruo­ja Švietimo mainų pa­­ramos fondas.

Šilalės teismo rūmų teisėja skyrė piniginę baudą jaunuoliui, kuris, atvykęs į nukentėjusios nuo prekybos žmonėmis merginos namus, mėgino įkalbėti ją pakeisti parodymus, nes esą jo draugai, siūlydami jai padirbėti prostitute, tik pajuokavę. O dabar dėl jos parodymų jie yra uždaryti kalėjime ir t.t. Tuo tarpu kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) atstovė didžiuojasi, kad mergina nepalūžo, nors puikiai suprato riziką, nepabūgo stoti prieš nusikaltėlius ir davė teisme teisingus parodymus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Prie paminklinio traukinio vagono tremtiniams atminti neseniai atsirado naujas informacinis terminalas „Tremtinių aikštė“. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Nuo Trijų Karalių prabėgusi savaitė pažymėta tragedijos ženklu. Tiesa, viena įvyko prieš 29 metus, naktį į Sausio 13-ąją, bet ji mums skausmingiausia. Kita atsitiko prieš keletą dienų, sausio 8-ąją, kai prie Teherano buvo numuštas lėktuvas ir žuvo 176 žmonės. Žuvo atsitiktinai, per nelemtą kažkokio Irano gvardiečio, nekenčiančio visko, kas amerikietiška, taip pat ir „Boeing“ lėktuvų, klaidą. 

Laužai kvepėjo laisve

Tada degė laužai. Prie Sei­mo traškėjo deginami rąstai, sklido aitrūs dūmai, primenantys tikrą fronto liniją, kvepėjo sumuštiniai, gara­vo arbata. Bet svarbiausia – žmonių veidai. Juose atsispindėjo ir nerimas, ir vienybė, ir geranoriškumas. Ta ramybė ir reiškė ryžtą, pasipriešinimą atžlegantiems sovietiniams tankams ir prie TV bokšto aidintiems oku­pantų šūviams. 

Tą laiką prieš 29 metus kiek­vienas prisimena skirtingai, o daugelis jaunų žmonių apskritai gimė tik po to Sausio. Štai kodėl mane visada jaudina, kai mergina ar vaikinas užsidegę aiškina, už ką mes kovojome, kaip mes priešinomės, ką „dainuojančioje revoliucijoje“ iškovojome. Tegul būna MES – jų tėvai, seneliai, artimieji, jie patys, taip uoliai savyje užlaikę ir dabar atvirai iškvepiantys patriotizmo dvasią. Štai todėl savo anūkams aš stengiuosi pasakoti, kas nutiko tomis dienomis, tą naktį, prieš ką kovojome, kokie pavojai slypi dar ir šiandien.

Tradiciškai Sausio 13-osios išvakarėse susitinkame prie LRT Kryžių kalnelio, kuris 2017 m. virto Lietuvos laisvės gynėjams atminti skirtu memorialu, o jo centre – skulptoriaus Romo Kvinto sukurtas obeliskas su varpu viršuje. Šis varpas skamba ir jam, nes, deja, skulptorius, eidamas 66-uosius metus, užpernai spalį mirė...

Paskui sueiname į LRT kavinę, pasėdime, pakalbame, prisimename, pasidaliname gyvenimo nuotrupomis. Taip buvo ir šio sekmadienio vakarą. Tik vėl – deja: mūsų, prieš beveik tris dešimtmečius stovėjusių prieš OMON‘o desantininkus Konarskio gatvėje, išvytų iš rūmų ir 222 dienas iki pučo jų netekusių, lieka vis mažiau...

Tikiu, kad laikas ištrins Sau­sio 13-ąją iš mūsų susitikimų dienotvarkės. Bet niekas negali ištrinti iš atminties tų laisvės kovų ir 14-osios žuvusiųjų, tos nuostabios degančių laužų liepsnos ir viskam pasiryžusių žmonių, susirinkusių iš visos Lietuvos, veidų. Tai – amžina.

Kas išprovokavo žudynes?

Ta kova buvo šventa. O kita kova – tarp dviejų sistemų, tarp dviejų tikėjimų, tarp susipriešinusių pasaulio elitų. Kokį šventumo ženklą ji turi? Tai barbarizmas, savęs naikinimas, destrukcija. 

Praėjusią savaitę numuštas Ukrainos kompanijos lėktuvas su 176 keleiviais vėl iškėlė amžiną egzistencijos klausimą: kodėl mes vienas kitą žudome? Iraną valdančios islamo ajatolos nepajėgia pažaboti savo neapykantos viskam, kas vakarietiška, kas prieštarauja jų tikėjimui. Taip apibūdinu ne visus musulmonus. Žinau, ką rašau: ne kartą lankiausi Čečėnijoje, susitikau su mulomis, islamo menininkais, pačiu Dž. Dudajevu, paprastais vainachais, turiu vieno mulos padovanoto ir pašventinto Korano rusišką ir arabišką egzempliorių.

Pasakysiu štai ką: Ko­ra­nas čia niekuo dėtas, jis ne­reikalauja keršto kita­ti­kiams, jei tam nebūna prie­žasties. Te­heranas ma­no, kad jo neapykantą ame­ri­kie­čiams įžiebė pats D. Trum­pas, įsakęs sunaikin­ti Irano generolą Qa­se­mą So­lei­mani. Kaip bevertintum, tai buvo pigus JAV triukas. Vašingtono taktika, naiki­nant diktatorius ir įvairių valstybių tiro­nus, neduoda rezultatų: nei Li­bijoje, nei Ira­ke, nei dabar Irane. Tose valstybėse kaip ir anksčiau viešpatauja chaosas, siau­­čia karai, pilietinis susipriešinimas. Negelbėja net JAV gink­luotosios pajėgos.

Dar daugiau: Amerikos dro­no paleistas mirtinas smūgis į Irano generolą tapo detonatoriumi atsakomiesiems veiksmams. Iš pradžių žuvo dešimtys Amerikos karių, ra­­ketomis apšaudžius jos ba­zę Irake, da­bar – visi reiso PS752 iš Te­herano į Kijevą keleiviai. Taip, Iranas gailisi dėl šio žingsnio, jis žada kompensuoti netektis, nubausti „dėl žmogiškos klaidos“ paleidusį raketą ir t.t. Tačiau ajatolos Ali Khamenei pareiškime yra dar ir tokia eilutė: agresyvius Vakarų veiksmus visada lydės atsakomieji Irano žingsniai...

Taigi, dvi tragedijos. Kur čia ribojasi laisvės troškimas ir nuožmus kerštas? Ar šiandien randame bendrą vardik­lį?

Česlovas IŠKAUSKAS