Šiandien per pasaulį vėl nuvilnys didžioji išpardavimų diena – Juodasis penktadienis, iš JAV atkeliavusi tradicija. Lietuvoje ši diena taip pat kelia susidomėjimą kaip galimybė įsigyti pigiau prekių ir dovanų artėjančioms šventėms. Vis dėlto dabar prasidedanti nuolaidų karštinė yra ir tikra „puota“ sukčiams, siekiantiems pasipelnyti iš patiklių pirkėjų. Nuolaidos ir masinantys pa­siūlymai gali tapti gudriais spąstais, keliančiais riziką piniginei. Tad kaip pastebėti apgaulės požymius ir apsisaugoti, pataria Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 89

Šiais metais veiklos šimtmetį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 1924-aisiais įkurta kaip jaunai Lietuvos valstybei gyvybiškai reikalingas žemės ūkio mokslo ir studijų židinys, kurio pagrindas tuo metu buvo agronomija. Tad šimtmečio sukaktis – puiki proga pasidalyti šiandieninio Agronomijos fakulteto atstovų įžvalgomis apie tai, kuo šis fakultetas ypatingas ir koks vardiklis vienijo ir vienija skirtingas jo bendruomenės kartas. Profesorius emeritas: teisingą kryptį nubrėžė vyresnioji karta.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas Algirdas Juozas Motuzas yra ta ryški asmenybė, be kurios šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti visos Akademijos, o ypač Agronomijos fakulteto identitetą. Tačiau pats mokslininkas, pedagogas, vadovėlių, monografijų, tarp kurių mokslo istorijai ypač vertinga monografija „Agronomijos mokslinės mokyklos Lietuvoje“ (2018 m.),  žemės ūkio terminų žodynų autorius su šypsena teigia, kad nuopelnai turėtų tekti ne jam, o jo mokytojams – studijų metais Akademijoje dirbusiems tarpukario Lietuvos mokslo šviesuoliams. Ir istoriografines knygas profesorius emeritas A. J. Motuzas sako rašęs dėl vienintelės priežasties – iš pagarbos Akademijos profesoriams Vincui Vilkaičiui, Juozui Tonkūnui, Petrui Vasinauskui, Broniui Baginskui ir, be abejo, nuo pat Akademijos įkūrimo joje dirbusiam profesoriui Viktorui Ruokiui, paskatinusiam pašnekovą gilintis į dirvožemio mokslą.

„Meilę lauko rieduliams ir jų pažinimo kibirkštį profesorius V. Ruokis stengėsi įžiebti ir savo studentams. Į auditoriją dažnai atsinešdavo krepšį įvairiausių akmenų ir apie juos galėdavo kalbėti valandas. Vėliau egzaminuojami studentai privalėdavo pasakyti jų pavadinimus, kilmę ir savybes. Žinojome, kad neišvengiamai turėsime išberti ir painią indikatrisės taisyklę, pagal kurią nustatomos kristalų savybės. Kai 1965-aisiais buvau paskirtas asistentu į profesoriaus V. Ruokio vadovaujamą dirvožemio mokslo katedrą, privalėjau drauge su profesoriumi dalyvauti egzaminuose ir stebėti, kad studentai nesukčiautų“, – juokiasi profesorius emeritas A. J. Motuzas, prisipažįstantis, kad iki šiol viena brangiausių relikvijų, saugomų jo asmeniniame archyve, – prašymas priimti į asistento pareigas su originaliu profesoriaus V. Ruokio parašu.

„Mano tėviškė – atokus Joniškio rajonas. Tačiau kaip mokslininkas dirvožemininkas šiandien galiu pasakyti, jog dirvožemiai ten – vieni derlingiausių Lietuvoje. Tad, regis, neturėtų stebinti, kodėl tėvelio ūkininko  džiaugsmui pasirinkau agronomijos studijas. Buvau tapęs respublikinio moksleivių meninio skaitymo konkurso laureatu, kaskart su nekantrumu laukdavau Šiaulių dramos teatro gastrolių ir, neslėpsiu, svajojau tapti aktoriumi. Bet tėvukas laiku „nuleido ant žemės“. Tad labai apsidžiaugiau Akademijoje atradęs profesionalių aktorių Algirdo Vrubliausko ir Aldonos Jodkaitės vadovaujamą liaudies teatrą, kurio veikloje aktyviai dalyvavau tris dešimtmečius. Džiugu, kad Akademijos teatras „Jovaras“ kūrybingai tebedirba iki šiol“, – pastebi pašnekovas.

Daugiau nei 10 metų jau dirbdamas dėstytoju profesorius A. J. Motuzas dalyvavo ir anuomet populiarių studentų statybinių būrių judėjime. Akademijos studentai vasaromis yra dirbę ne tik Sovietų Sąjungos platybėse, bet ir Vengrijoje, Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje. „Sakyčiau, tą metą ir galėtume laikyti Akademijos tarptautiškumo pradžia, nes mums buvo labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio šalių kolegomis“, – prisimena profesorius emeritas.

Tačiau tikrasis tarptautiškumo, modernumo proveržis, profesoriaus emerito A. J. Motuzo teigimu, Akademijoje prasidėjo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bei atsiradus galimybei dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje TEMPUS programoje. Ši programa buvo skirta remti Rytų, Vidurio Europos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų aukštojo mokslo pertvarką ir turėjo padėti suartinti šių šalių ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemas.

„Akademijoje šie procesai sėkmingai vyko: buvo ne tik pertvarkomi atitinkami klasifikatoriai, studijų struktūra, bet ir Agronomijos fakultete įkurta moderni vakarietiška dirvožemio ir maisto produktų analizės laboratorija, mūsų mokslininkų galimybes pakėlusi į naują lygmenį“, – pasakoja profesorius A. J. Motuzas, iki šiol apgailestaujantis dėl dviejų dalykų: dėl to, kad Lietuvoje analogiškai kaip kaimyninėje Latvijoje laiku nebuvo įkurtas stiprus Gyvybės mokslų universitetas. Be to, pašnekovą ir šiuo metu jaudina valstybės strategijos nebuvimas specialistų žemės ūkiui rengimo srityje.

„Ne studentams suteikiama laisvė vienur ar kitur nusinešti savo finansinius krepšelius, o valstybės poreikiai turi nulemti, kiek ir kokių specialistų reikės ateityje“, – įsitikinęs pašnekovas. Tačiau svarbiausia, pasak jo, šiandien yra tai, kad Akademija ir Agronomijos fakultetas į antrąjį gyvavimo šimtmetį žengia išlaikydami pamatines savo vertybes: pagarbą vyriausiųjų bendruomenės narių kartai, unikalumą, nuoširdžią bendrystę. Visa tai, profesoriaus emerito pastebėjimu, gerai atskleidė ir Akademijos 100-mečio jubiliejui skirtų renginių turinys.

Glaudžiai sutelkta komanda ir moderni infrastruktūra – dedamosios, leidžiančios atliepti verslo lūkesčius ir bendradarbiauti tarptautiniame lygmenyje

Viena iš būrio profesoriaus emerito A. J. Motuzo buvusių studentų, tapusių mokslininkais ir pedagogais,  – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja doc. dr. Jurgita Kulaitienė. Jos teigimu, VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas iš tiesų yra unikalus – universitetiniame lygmenyje kito tokio ar net į jį panašaus Lietuvoje neturime.

„Agronomijos fakultete kompleksiškai vykdoma mokslinė veikla bei studijos. Jaunimas pas mus gali studijuoti aktualiose, į ateitį orientuotose studijų programose. Tai – Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Kraštovaizdžio dizainas. Klimato kaitos iššūkių fone visos šios sritys yra labai svarbios, nes žemės ūkiui keliami labai dideli uždaviniai ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir būti saugiam, tvariam, orientuotam į Europos žaliojo kurso tikslus. Dar po 100 metų galbūt nutiks taip, kad maistą žmonija gamins mėgintuvėliuose, tačiau ir tuomet bus reikalingos sektoriuje dirbančių specialistų žinios bei kompetencija.  Todėl tikiu, kad agronomija, maisto kokybė ir sauga, poreikis gyventi harmoningai tvarkomoje aplinkoje savo aktualumo nepraras niekada“, – įsitikinusi doc. dr. J. Kulaitienė.

Pasak pašnekovės, džiugu žinoti, kad Agronomijos fakultetas, kuriame studijavo ir kuriame dirba mokslinį bei pedagoginį darbą, turi ypač gilias šaknis, kad iš šių šaknų vėliau išaugo zootechnika, žemės ūkio ekonomika,  žemės ūkio inžinerija ir kitos mokslo bei studijų kryptys.

„Akademijos studente tapau pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje, kai trūko daug ko, kai auditorijose nuo šalčio gynėmės sėdėdami su paltais, tačiau buvo daug tikėjimo, kad ateityje bus geriau. Ir iš tiesų pokyčiai vyko ir  tebevyksta. Ypač ryškų proveržį fakultetui suteikė integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio NEMUNAS – įsteigimas. Jo programos lėšomis sukurta infrastuktūra, moderni laboratorija fakulteto mokslininkams leidžia kurti pažangiausias inovacijas, bendradarbiauti su verslu ir atliepti jo lūkesčius bei kaip lygiaverčiams partneriams dalyvauti aukščiausio lygio tarptautiniuose projektuose. Šiandien atsigręžus tik keliolika metų atgal mano pačios mokslo tyrimai atrodo ganėtinai kuklūs, palyginti su tais, kuriuos galime atlikti šiandienos sąlygomis“, – teigia doc. dr. J. Kulaitienė, pastebinti, kad vis dėlto didžiausia, netgi neįkainojama antrąjį veiklos šimtmetį pradedančio Agronomijos fakulteto vertybė – glaudžiai sutelkta komanda ir kolegiški, nuoširdūs šios komandos narių tarpusavio santykiai.

Jaunimui – visos sąlygos realizuoti savo mokslines idėjas

Pastarąjį doc. dr. J. Kulaitienės teiginį pratęsia ir jauniausiosios kartos atstovė Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė. Merginos teigimu, ne tik darbinga, bet ir išskirtinai nuoširdi Agronomijos fakulteto atmosfera netgi pakeitė jos gyvenimo planus. Pašnekovė gimusi bei užaugusi Pakruojo rajone, ūkininkų šeimoje, taip pat ir pati yra jaunoji ūkininkė. Dvyliktoje klasėje ji buvo tvirtai apsisprendusi studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, o stojimo į aukštąją mokyklą paraiškoje pirmuoju ir vieninteliu numeriu įrašė studijų programą Agronomija. Austėjos tikslas buvo baigus studijas ir įgijus šiuolaikiškų žinių bagažą grįžti dirbti į nuosavą ūkį. 

Tačiau gabią ir darbščią studentę dar antrame kurse pastebėjo Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Kęstutis Romaneckas, vėliau tapęs ir jos moksliniu vadovu.

„Profesorius mane, antrakursę, dar nė negalvojančią apie bakalauro baigiamąjį darbą, įtraukė į projekte dirbančių mokslininkų grupę. Šis darbas mane tiesiog sužavėjo“, – teigia A. Švereikaitė. 

O jau studijuojant magistrantūroje, prof. dr. K. Romaneckas pasiūlė A. Švereikaitei tikslingai siekti doktorantūros.

„Iš tiesų apie doktorantūrą nuo pat pirmųjų savo mokslinių bandymų po truputį pasvajodavau, bet tai buvo tyli svajonė, nes atrodė sunkiai įgyvendinama. Tačiau ji išsipildė ir šiuo metu esu jau trečiajame doktorantūros kurse. Teorines žinias ir praktinį darbą ūkyje derinti yra labai įdomu, bet galvoju, kad ateityje ūkininkavimo veiklą galiu patikėti ir kitiems, o pati norėčiau likti Agronomijos fakultete ir dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą. Fakulteto bendruomenė mane labai šiltai priėmė kaip kolegę. Tačiau fakulteto dėstytojai labai šiltai bendrauja su visais studentais, yra pasirengę padėti, atsakyti į kylančius klausimus. Norėčiau šią tradiciją pratęsti ir savo indėliu. Svarbu jauniems žmonėms turėti noro, o Agronomijos fakultete sudarytos visos sąlygos įgyvendinti savo mokslines idėjas“, – reziumuoja pašnekovė, pastebinti, kad šiuo metu kaip jaunesnioji mokslininkė ji yra atsakinga už Agronomijos fakulteto studijų programų viešinimą tarp šalies moksleivių. Ir tai ji daranti su malonumu.

Sinergiją kuria visa gausi fakulteto bendruomenė – nuo moksleivių iki senjorų

„Tarp asmenybių, klojusių mūsų valstybės pamatus, ėjusių atsakingas pareigas – gausus būrys agronomų. Tai, be abejo, kelia pasididžiavimą, bet kartu ir įpareigoja Agronomijos fakultetą aukštai išsikelti kartelę, atliekant jam patikėtą misiją rengti specialistus moderniam agrosektoriui, plėtoti aktualius mokslo tyrimus ir kurti inovacijas“, – teigia šio fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, pastebinti, kad agroekosistemos sudaro daugiau kaip 53 proc. mūsų šalies teritorijos. Ir Agronomijos fakultetas yra prisiėmęs lyderystę siekiant, kad šie ištekliai būtų naudojamos tvariai ir išsaugoti ateities kartoms.

„Taip pat siekiame užtikrinti maisto žaliavų saugą, žalios, harmoningos urbanizuotų teritorijų aplinkos sukūrimą. Visa tai darome įgyvendindami aktualias, į klimato krizės sprendimus orientuotas studijų programas, tarptautinėje erdvėje plėtodami mokslo projektus“, – pasakoja doc. dr. A. Adamavičienė, neabejojanti, kad veiklų, darbų, planų ir idėjų negęstantis variklis yra Agronomijos fakulteto bendruomenė, t. y. visi, kam rūpi Akademijos ir Agronomijos fakulteto ateitis – mokslininkai, dėstytojai, doktorantai, absolventai, darbuotojai senjorai, studentai ir edukaciniuose projektuose dalyvaujantys moksleiviai.

Elena RAMANAUSKIENĖ

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Marketingo ir komunikacijos departamentas

AUTORĖS nuotr.

Nuotrauka (1) VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, prof., Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas A. J. Motuzas, Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. A. Adamavičienė

Nuotrauka (2) kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja doc. dr. J. Kulaitienė, Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. A. Adamavičienė

Nuotrauka (3) Agronomijos fakulteto doktorantė A. Švereikaitė

Nuotrauka (4) prof. dr. A. Miceikienė, Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. A. Adamavičienė, Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Pameistrystė – tai viena profesinio mokymo formų, kai mokymasis vyksta verslo įmonėje, realioje darbo vietoje. Ariana Muckutė, II kurso moksleivė, besimokanti kosmetikės specialybės Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre, itin džiaugiasi pasirinkusi mokytis pameistrystės būdu bei turėjusi galimybę įgyti praktinių žinių grožio salone MB „Kanti“.

„Kosmetikos pasaulis mane traukė nuo paauglystės – jau tada pradėjau domėtis kosmetika, grožio procedūromis, jas atlikdavau tiek pati sau, tiek draugams, artimiesiems prieš įvairiausias šventes“, – apie profesijos pasirinkimą pasakoja Ariana.

Ariana, dalindamasi savo įspūdžiais apie pameistrystę, ji teigia, jog taip ne tik išmokstama praktinių įgūdžių – viskas prasideda nuo teorinio apmokymo ir tik po to leidžiama pereiti prie praktinių užduočių.

„Labai svarbu teisingai pradėti, tai yra pirmiausia įgyti teorinių žinių. Pradėjus mokytis pameistrystės būdu, salono vadovė Džulija labai daug pasakojo apie teikiamas procedūras“, – sako Ariana, pridurdama, jog salone daug dėmesio skiriama profesionalumui, todėl darbuotojai siunčiami į specializuotus mokymus.

Mergina džiaugiasi, jog pameistrystės metu turėjo galimybę apie visas procedūras ne tik išgirsti, sužinoti kaip jos atliekamos, bet ir viską atlikti pati.

„Daug išmokau apie skirtingo tipo procedūras: veido valymą, drėkinančias procedūras, deimantinę mikrodermobraziją. Naudinga ir įdomu buvo išbandyti aparatą su radijo dažniu. Pati pirma procedūra, kurią teko atlikti pradėjus pameistrystę – depiliacija. Iš pradžių baigiau specialius kursus, atlikau depiliacijos procedūras salono darbuotojoms, tada pati pradėjau ieškoti modelių atliekamoms procedūroms, rinkti savo klientų ratą. Kai jaučiausi pasiruoši, pradėjau dirbti“, – pasakoja Ariana.

Ariana teigia, kad jos specialybei labai svarbu ne tik žinoti, kaip teisingai atlikti procedūrą, bet ir mokėti bendrauti su klientais, suprasti jų lūkesčius, ko Arianai sėkmingai pavyko išmokti pameistrystės metu. Mergina džiaugiasi, jog pameistrystė taip pat suteikė galimybę lavinti savo skaitmenines kompetencijas: išmoko dirbti su grožio paslaugų rezervacijos sistemomis, mobiliomis programėlėmis, pradėjo kurti pirmuosius savo atliekamų paslaugų pristatomuosius video, nuotraukas, dalintis jomis socialinių tinklų platformose.

Pameistrystė yra puiki galimybė norintiems ne tik greičiau susipažinti su savo profesija, bet ir kuo greičiau įsilieti į darbo rinką.

„Jei įmonė ar tave apmokęs specialistas nusprendžia, kad esi potencialiai tinkamas darbuotojas, po pameistrystės gali pasiūlyti tau darbo vietą. Pameistrystė padeda ne tik ugdyti praktinius įgūdžius, bet ir gauti pirmąjį darbą. Jaunam patirties neturinčiam  žmogui be darbo patirties tai yra ypatingai naudinga“, – įsitikinusi mergina.

Tačiau ji neabejoja, jog pameistrystės sėkmė priklauso nuo to, kiek pats esi motyvuotas siekti savo tikslų.

„Svarbu suvokti, kad pameistrystėje daug iniciatyvos turi rodyti pats mokinys – aktyviai domėtis, klausti, lavinti save“, – teigia Ariana.

Merginos nuomone, pameistrystė – išskirtinė galimybė, apie kurią žinoti ir ja pasinaudoti turėtų kuo daugiau žmonių.

„Iki pradedant studijuoti kosmetikės specialybę apie pameistrystę žinojau ne itin daug. Buvau girdėjusi patį terminą, bet neturėjau įsivaizdavimo, kas tai yra. Galvojau, jog tai tiesiog praktika. Neabejotinai rekomenduočiau kiekvienam išbandyti profesinį mokymą pameistrystės būdu – taip galima išmokti daug praktinių dalykų, taip pat kiekvienas pameistrys gauna darbo užmokestį. Džiaugiuosi pasinaudojusi šia galimybe“, – teigia Ariana.

Pameistrystė – galimybė ne tik profesinio mokymo įstaigose besimokantiems mokiniams, bet ir įmonėms. Pameistrystės metu įmonė gali atrasti perspektyvius specialistus bei jų tinkamumą įvertinti iškart darbo vietoje. Ilgametė pameistrysčių patirtis rodo, jog pameistriai tampa vienais lojaliausių darbuotojų. Europos socialinio fondo agentūra informuoja, kad pameistrių darbo užmokesčio ir kitos išlaidos verslo įmonėms gali būti finansuojamos iš jungtinio projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!” Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų.

Šis straipsnis sukurtas įgyvendinant projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Erika Gerybaitė

Komunikacijos specialistė

Europos socialinio fondo agentūra

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tel. +370 659 80952

Daugiau informacijos galite rasti:

Projektas “Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“:

 https://www.esf.lt/veiklos-sritys/pameistrystes-viesinimas-lietuvoje/1439

Jungtinis projektas “Pameistrystė – nauja galimybė man!”

https://www.esf.lt/veiklos-sritys/pameistrystes-programa/1156

Kontaktinis asmuo:

Sigita Sejavičienė

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tel. +370 659 80870

Kai Kalėdų laukimas pripildo namus šilumos, norisi pradžiuginti artimuosius dėmesiu ir dovanomis. Puiki idėja – nustebinti mylimus žmones praktiškais ir išmaniais įrenginiais. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ kviečia nepraleisti progos ir pasinaudoti ypatingais „Juodojo penktadienio“ pasiūlymais jau dabar.

„Juodojo penktadienio“ savaitę, nuo lapkričio 26 d. iki gruodžio 2 d. imtinai, pasinaudokite išskirtinėmis „Tele2“ nuolaidomis ir gaukite dovanų. Daugiau apie „Juodojo penktadienio“ akcijas galite sužinoti www.tele2.lt.

Neįtikėtina proga: išmanusis telefonas vos už 59 Eur

Atėjo pats geriausias metas pasirūpinti išmaniomis dovanomis, kai galite pasinaudoti unikaliais „Tele2“  pasiūlymais, kurie leis sutaupyti. Nuo išmaniųjų telefonų ir planšečių iki kitų įrenginių – pasirinkite tai, kas bus naudinga ir palengvins artimųjų kasdienybę. 

Elegantiško dizaino ir geros kainos tandemas – „Xiaomi Redmi A3“ su 64 GB atmintimi akcijos metu parduodamas už 59 Eur, kai įprastu metu kainuoja 79 Eur. Talpi baterija užtikrina, kad šis išmanusis veiks net iki 17 valandų vienu įkrovimu, leidžiant ilgiau naudotis juo be pertraukų.

Palankiomis sąlygomis sau ar artimam žmogui jau dabar galite padovanoti išmanųjį telefoną „Samsung Galaxy A55 5G“ su 128 GB atmintimi. Šiame naujosios kartos išmaniajame telefone integruoti dirbtinio intelekto sprendimai nuotraukų kokybę kilstelėjo į naują lygį ir leidžia fotografuoti aukšta kokybe net naktį. Dabar telefonas kainuoja tik 299 Eur (ankstesnė kaina 339 Eur). Vienkartinis laikmenos mokestis – 5,25 Eur.

Patogus ir kokybiškas „Samsung Galaxy Tab S9 FE“ planšetinis kompiuteris pasižymi aukštu atsparumu vandeniui ir dulkėms. Jo tvirtas dizainas užtikrina ilgaamžiškumą, o ryškus ekranas spinduliuoja mažiau mėlynos šviesos ir taip saugo jūsų akis ilgalaikio naudojimo metu. Įsigiję šią planšetę su 128 GB atmintimi, „Samsung Galaxy A35 5G“ telefoną su 128 GB atmintimi galėsite gauti vos už 0,01 Eur. Telefono vertė perkant atskirai – 299 Eur. Planšetę galite įsigyti iškart už 619 Eur arba su 24 mėn. sutartimi, kai pradinė įmoka bus 1 Eur ir įrenginys kainuos 25,75 Eur mėnesiui. Anksčiau ši planšetė kainavo 639 Eur. Vienkartinis laikmenos mokestis planšetei yra 5,25 Eur.

Išskirtinės nuolaidos – pasinaudokite galimybe

„Juodojo penktadienio“ savaitę „Tele2“ kviečia pasinaudoti daugybe ypatingų pasiūlymų ne tik išmaniesiems telefonams, bet ir nešiojamiesiems kompiuteriams, televizoriams, ausinėms, belaidėms muzikos kolonėlėms bei kitiems įrenginiams.

Planšetiniai kompiuteriai sujungia nešiojamo kompiuterio galingumą ir išmaniojo telefono patogumą, leidžia dirbti, mokytis ir pramogauti bet kur ir bet kada. Planšetes dabar galite įsigyti kur kas pigiau. Pavyzdžiui, kompiuteris „Xiaomi Redmi Pad Pro“ 5G su 128 GB atmintimi ir net iki 14 valandų veikiančia baterija dabar kainuoja 279 Eur, net 90 Eur mažiau nei įprastai (ankstesnė kaina 369 Eur). Su 24 mėn. sutartimi ir 1 Eur pradine įmoka ši planšetė akcijos metu kainuos tik 11,58 Eur per mėnesį (ankstesnė kaina 16,72 Eur). Šį kompiuterį taip pat galima įsigyti su 36 mėn. sutartimi ir 1 Eur pradine įmoka. Tuomet jis kainuos 7,72 Eur/ mėn.

Dabar pigiau galima įsigyti ir nešiojamuosius kompiuterius, kurie gali tapti svarbiausia, kasdien naudojama dovana sau ar šeimos nariui. Pavyzdžiui, „Asus Vivobook 15“ dabar kainuoja 469 Eur, o be nuolaidos kainuotų 499 Eur. Jį taip pat galite nusipirkti su 24 mėn. sutartimi. Tuomet su 1 Eur pradine įmoka kompiuteris kainuos 19,5 Eur/mėn. Su 36 mėn. sutartimi ir 1 Eur pradine įmoka jis kainuos 13 Eur/mėn. Įrenginiui taikomas 7,01 Eur vienkartinis laikmenos mokestis.

Ergonomiško dizaino, galingas ir patikimas kompiuteris „Lenovo ThinkBook G6“ dabar kainuoja 669 Eur, kai anksčiau buvo parduodamas už 699 Eur. Kompiuterį dabar galima įsigyti su 1 Eur pradine įmoka ir 27,83 Eur per mėnesį su 24 mėn. sutartimi. Su 36 mėn. sutartimi ir 1 Eur pradine įmoka kompiuteris kainuos  18,55 Eur/mėn. Vienkartinis kompiuterio laikmenos mokestis yra 7,01 Eur.

Už ypač patrauklią kainą puiki dovana vaikui – išmanusis laikrodis „Gudrutis Super-G Active Pro“. Su šiuo laikrodžiu galima skambinti, siųsti balso žinutes ir stebėti vaiko buvimo vietą. Laikrodis taip pat turi kamerą, leidžiančią fotografuoti asmenukes. Akcijos metu jo kaina – tik 109 Eur (ankstesnė kaina 119 Eur).

Pastarosiomis savaitėmis Šilalėje negailestingai burzgė medkirčių pjūklai – mieste nurėžta kaip niekad daug brandžių medžių. Miesto seniūnė tikina, jog šie darbai – ilgalaikio planavimo rezultatas, tuo tarpu šilališkiai piktinasi, kad pamažu žalias ir tuo didžiuotis galėjęs miestelis tampa plika plyne. O netrukus betono aikščių turėsime dar daugiau – miesto parkelio atnaujinimo projekte numatyta iš­kirsti apie 30 medžių, vadinasi, iš esmės nebeliks nė vieno brandaus.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje tvyro nerimas. Faktas, kad įstaigos duris varsto valstybinių institucijų specialistai, žinia apie direktorei paskirtą baudą, teismas su atleista pedagoge ir vienas po kito laikraščio redakciją pasiekian­tys skundai leidžia įtarti, jog ko­lek­­tyve kyla nepasitenkinimas ne­se­niai pradėjusia dirbti progimnazijos va­dove Ona Sturoniene. Ji pati įsi­tikinusi, kad tai nekeista – dauge­liui nepatinka permainos, verčiančios pajudėti greičiau nei įprasta. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

„Džiaugiuosi, kad jūsų atkaklumas, inovacijos ir lyderystė tampa pagrindu mūsų šalies ekonomikai, kad jūsų sprendimai ir iniciatyvos padeda augti ne tik jūsų įmonėms, bet ir visai visuomenei. Kiekvienas iš jūsų, nepriklausomai nuo veiklos srities ar įmonės dydžio, prisidedate prie šalies klestėjimo, kuriate darbo vietas, ugdote naujus talentus”, – penktadienio vakarą į Šilalės verslininkų sąjungos narius kreipėsi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Nesu joks karinės technikos ži­novas, tik pasidalinsiu prisimini­mais iš anuometinės sovietinės ka­rinės tarnybos. Vieną atšiaurų 7-ojo dešimtmečio lapkričio vakarą traukinys iš Vilniaus naujokų pa­skirstymo punkto (dabartinė Kraš­to apsaugos ministerija) per visą Baltarusiją mus nugabeno į Gomelio srities Rečicos rajono miškus. Čia tarp balų ir raistų buvo įsikūrę du strateginių raketų paleidimo divizionai, po keturias aikšteles kiekviename. Net pulko numerį prisimenu – 54140...

Maždaug 20 metrų ilgio raketos iš priedangų buvo atgabenamos ant galingų vilkikų, o mes pratybų metu turėdavome jas mechanizmais pakelti ir imituoti paleidimą. Parūkdavo tik geltonas degalų debesis. Tuomet karininkai mums išdavė, jog strateginės paskirties raketos gali sunaikinti taikinius Švedijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse maždaug 1500–2000 kilometrų  atstumu.

Per pusšimtį metų mano atmintyje išliko šios raketos vaizdas ant bukanosio vilkiko – toks pat, kaip praėjusią savaitę rusų agresorius paleido tarpžemyninę balistinę raketą „Orešnik“ į Dniprą. Beje, ekspertai vėliau paneigė, kad tai tarpžemyninė raketa, kad ji lyginama su nenauju eksperimentiniu strateginiu vidutinio nuotolio ginklu, tik nauju pavadinimu. Žinynai nurodo, jog tai komplekso PC – 26 „Rubež“ (NATO klasifikacijoje SS-X-31) modifikacija, išbandyta dar 2012 m. gegužę kosminių bandymų Plesecko, paskui Kuros poligone Kamčiatkoje. Raketa iš tiesų gali nuskrieti 5800 km ir nešti branduolinį užtaisą. 

Tačiau keista, kad, kaip rašė vokiečių „Bild“ analitikas Julianas Roepcke, balistinė raketa buvo paleista visiškai be jokios kovinės galvutės, tad šeši atsiskiriantys konteineriai jokios žalos Ukrainai ir taikiniui (gamyklai „Južmaš“) nepadarė. Analitikas įtaria, kad šitaip Putinas vykdė savo politinę propagandinę užduotį – pagąsdinti ukrainiečius ir Vakarus, kad jis gali smogti ir branduolinį smūgį, o naująjį JAV prezidentą D. Trumpą perspėti, jog Maskva nejuokauja. 

Tiesa, iki juoko visai netoli. „Bild“ pastebėjo vieną keistą aplinkybę: grasindamas neva nauju ginklu, Putinas visą kalbos laiką nepajudino pirštų ar rankų, „jos buvo tarsi priklijuotos prie stalo“, nors lūpos ir net kaklaraištis judėjo. Kalbėdamas dar karo pradžioje toje pačioje aplinkoje jis aktyviai gestikuliavo, o dabar atrodė, kad į fotografiją įmontuotas kalbantis žmogus. Analitikas spėja, kad arba Putinas kažko bijo, arba serga, arba jo iš viso jau nėra...

Pasaulį taip išgąsdinusi nauja raketa kažkodėl pavadinta „Lazdyno“ (rus. „Орешник“) vardu. Žodynai „Орешник“ verčia ir kaip lazda iš lazdyno, ir kaip riešutmedis arba riešutynas. Rusijos portalai aiškina, jog slavų tautosakoje lazdynas tradiciškai saugo nuo piktų dvasių ir demonų. Štai todėl šiuo simboliniu gynėju „iš rusų kultūros ir istorijos gilumos“ smogdama į Dniprą, kaip rašo rusų propagandistai, Rusija siekia išsaugoti savo tapatybę... 

Putinas pažadėjo, jog tokių kietų „riešutėlių“ prigamins ir daugiau. Betgi jie tuščiaviduriai ir papuvę, ironizuoja Vakarų apžvalgininkai. 

Šiaip ar taip, tai yra dar vienas agresyvus Maskvos pareiškimas. Jis lyginamas su Karibų krizės baigiamąja faze praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai N. Chruščiovas susitarė su J. F. Kenedžiu neeskaluoti situacijos: JAV nesiverš į Kubą, o SSRS pašalins savo raketas iš Kiaulių įlankos. Šiandien politologai svajoja, kad D. Trumpas paskambins Putinui, ir per tris dienas ar 24 valandas Ukrainoje karas bus baigtas... 

Visa tai, kaip ir Putino gąsdinimai, kelia ir susirūpinimą, ir šypseną. Mūsų kaime plito lakus posakis: su durnium – du turgu. Suprask: su juo negali pradėti nei rimtos kalbos, nei konfliktuoti, o apeiti taip nepavyksta. Geriau kreiptis į psichiatrus... Gink Dieve, nelaikome Putino bepročiu, bet, kaip ir D. Trumpas, jis nenuspėjamas, nepatikimas savo retorika ir veiksmais. Kaip kažkada Hitleris, įkyriai besilaikantis savo melagingos ideologijos.

Šiuo atveju ji paskatino Putino bendrininkus ir visokius padlaižius primityviai bauginti Europą: esą, jei „Orešnik“ išskraidintum iš Kopustino Jaro poligono, esančio Astrachanės srityje prie Znamensko miesto, Berlyną ji pasiektų per 12 minučių, Romą – per 14, Briuselį – per 15, Londoną – per 17. 

Ekspertai pripažįsta, jog Volodymyro Zelenskio padėtis nėra leng­va. Ar jis links prie derybų su Rusija, prarasdamas dalį teritorijos, ar toliau visais įmanomais būdais priešinsis Putinui, kad apgintų šalies vientisumą, karas su Rusija tęsis, ir tai yra ne tik Ukrainos, bet visos Europos nelaimė. 

Štai todėl, nepaisant visų Putino grasinimų, išeitis viena: priešintis agresoriui, įrodyti jam, kad laisvė – tai ne viena kita balistinė raketa išradingu pavadinimu, o bendromis jėgomis palaikomas tautos siekis. Tuomet pasirodys, jog tas Kremliaus bunkeryje lindintis riešutėlis ne toks jau ir kietas... 

Česlovas IŠKAUSKAS