Pirmasis 89-ojo Klaipėdos dramos teatro sezono pusmetis artėja į pabaigą, gruodį nemažas dėmesys teks šventėms, bet teatro mylėtojų laukia ir trys šį pusmetį paskutiniai „Esminių mazgų“ renginiai. Gruodžio 4 d. aktoriai kvies į „Teatro be uždangos“ susitikimą, gruodžio 6 d. spektaklis „Vakarų krantinė“ bus rodomas su pritaikymu žmonėms, turintiems klausos negalią, o gruodžio 17 d. vyks „Taško teatro“ spektaklio 1–4 klasių mokiniams „Trijulė aukštyn kojom“ premjera.

Proga pamatyti už personažų slypinčius žmones

Praėjusį sezoną aktorių iniciatyva prasidėję neformalūs susitikimai su publika, skirti pokalbiams apie spektaklius, teatrą ir meną apskritai, sulaukė didelio susidomėjimo, tad buvo nutarta juos rengti reguliariai, net bendru dalyvių nutarimu išrinktas šių susitikimų pavadinimas – „Teatras be uždangos“. Į pokalbius susirenkantys aktoriai, kiti įvairių teatro padalinių darbuotojai ir žiūrovai paprastai atspirties tašku pasirenka kurį nors spektaklį – apie jį galima diskutuoti su jame vaidinančiais aktoriais, techninio personalo atstovais ir kt. Šįkart labai simboliškai, metų ratui baigiant apsisukti, aktoriai Karolis Maiskis, Eglė Barauskaitė, Vaidas Jočys ir Jonas Baranauskas kvies kalbėtis apie atsisveikinimus – spektakliai sukuriami, gyvuoja, bet ilgainiui visi kažkada pasitraukia nuo scenos. „Viena, kalbėti apie esamus spektaklius, visai kas kita – apie nueinančius. Tai – jautri tema ir įdomi. Ar menas gali turėti galiojimo laiką?“ – mintimis apie būsimą susitikimą dalinosi aktorius J. Baranauskas. Šį pusmetį atsisveikinta su dviem – „Saulės vaikais“ (rež. L. Groza) ir „Varovais“ (rež. E. Seņkovs).

Aktorius minėjo laukiantis „Teatro be uždangos“, nes tai reta proga aktoriams ir teatro lankytojams susitikti neformaliai, „manau, kad kaip mums įdomu išgirsti žiūrovų nuomonę apie teatrą iš jų pačių lūpų, taip ir jiems įdomu mus, aktorius, pamatyti be personažų kaukių“. Anot J. Baranausko, žiūrovų nuomonės ir pastebėjimai būna labai įvairūs, kartais visai kitokie nei teatro kitikų, „teatro profesionalai spektaklius vertina remdamiesi vienokiais kriterijais, o žiūrovas juos mato kitaip, jie košia spektaklį per savo gyvenimo patirtis, kartais tapatindamiesi su jiems rezonuojančiais personažais – taigi, tai labai įdomu. Ir labai naudinga mums, aktoriams, kartais net ir viena pastaba, vienas komentaras gali palikti ryškų įspūdį, priversti susimąstyti“. Tokiu būdu, J. Baranausko žodžiais, jis po pokalbio su žiūrovais, asmeniškai pažinojusiais Joną Meką, šiek tiek kitų niuansų pamatė ir savo vaidmenyje spektaklyje „Lost Lost Lost“ (rež. M. Borczuch), kur kūrė būtent J. Meko personažą.

„Susitikę taip pat mažiname atskirtį tarp scenos ir žiūrovų, žmonės laisvai gali klausti jiems svarbių klausimų, kurių gal nedrįstų paklausti formalesnėje situacijoje. „Teatras be uždangos“ reikalingas tam, kad menas nebūtų menui, kad ieškotume bendrystės“, – apibendrino J. Baranauskas.

Naujausiai pritaikytas spektaklis

Šalia jau esančių repertuare pritaikytų spektaklių, žmonėms su klausos ir regos negaliomis šį pusmetį buvo įtrauktas ir vienas naujausių bei daugiausiai apdovanojimų turintis teatro spektaklių „Vakarų krantinė“ (rež. A. Juška). Spalio viduryje jis buvo parodytas tiek su pritaikymu, turintiems regos negalią, tiek su pritaikymu, turintiems klausos negalią. Gruodžio 6 d. spektaklis bus rodomas su pritaikymu žmonėms, turintiems klausos negalią. Tai reiškia, kad jo veiksmą lydės specialūs surtitrai, kuriuose pateikiama ne tik tai, ką scenoje sako aktoriai, bet ir pažymimi kiti spektaklio eigai svarbūs garso elementai, muzika. Šie surtitrai žiūrovams taip pat padeda suprasti ir tai, kaip aktoriai kalba – gali būti pažymima, koks jų balso tonas, emocija.

Šiuo metu Klaipėdos dramos teatro repertuare yra septyni spektakliai su pritaikymu ir šis sąrašas nuolat pildomas.

Premjera vaikams apie kito priėmimą

Paskutinis šį pusmetį „Esminių mazgų“ ciklo renginys – svečių premjera vaikams. Gruodžio 17 d. „Taško teatras“ pristato judesio spektaklį apie draugystę „Trijulė aukštyn kojom“ pagal vokiečių dramaturgo Carsten Brandau pjesę. Jo režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.

„Spektaklis atsirado iš to, kad mums kilo scenografinė idėja, jog būtų smagu scenoje panaudoti batutus, juk kiek daug triukų galima ant jų daryti, – spektaklio ištakas pristatė jame vaidinanti Klaipėdos dramos teatro aktorė Samanta Pinaitytė. – Be to, „Taško teatras“ į žiūrovą eina per socialines temas ir šįkart norėjome kalbėti apie atskirtį plačiąja prasme, kuomet į savo ratą nenorime priimti bent kiek išsiskiriančių žmonių, pavyzdžiui, net mikčiojimas tampa pagrindu atstūmimui.“

Spektaklio pasaulyje veikia trys personažai – Pirmulė, Antrulė ir Trijulė. Pirmulė turi labai aiškias taisykles tam, kokia turi būti aplinkinio pasaulio tvarka ir griežtai jų laikosi, Antrulė patenkinta seka tomis taisyklėmis, bet tuomet pasirodo į duetą chaosą ir disbalansą įnešanti Trijulė. „Spektaklio eigoje per judesį ieškome interpretacijos, kaip kalbėti apie kitoniškumą ir tarpusavio santykį – kaip priimti kitą žmogų ir kaip per tą naują ryšį papildyti save“, – pasakojo S. Pinaitytė. Aktorė taip pat pasakojo, kad kuriant spektaklį į pagalbą buvo pasikviesta psichologė Aušra Gudjonytė, ji padėjo pasitikrinti, kaip geriausia kalbėti ir susikalbėti, bendradarbiaujant su ja buvo paruošta ir informacinė internetinė skrajutė – atėjusieji į „Trijulė aukštyn kojom“ galės nusiskenuoti QR kodą ir ją pasiekti internete. Skrajutė skirta tėvams, joje informacija, kaip kalbėti su savo vaikais apie įvairias negalias, sutrikimus.

S. Pinaitytė dalyvauja ir kituose „Esminių mazgų“ renginiuose – ji viena iš kūrybinių dirbtuvių žmonėms su negalia vedėjų, kalbėdama apie „Trijulę aukštyn kojom“ aktorė minėjo, kad šio spektaklio kūrybinis procesas leido papildyti įvairių ryšio kūrimui ir vienas kito pažinimui skirtų žaidimų bagažą, kuris labai pravers rengiant tolimesnes kūrybines dirbtuves.

Klaipėdos dramos teatre nuo 2023 m. inauguruota „Esminių mazgų“ iniciatyva aprėpia visą į bendruomenės įtrauktį ir sutelktį nukreiptų veiklų spektrą: spektakliai su pritaikymu, aktorių vedamos kūrybinės dirbtuvės žmonėms su įvairiomis negaliomis, išvykstamieji pjesių skaitymai, neformalūs teatru besidominčios bendruomenės ir aktorių susitikimai.

KRISTINA SADAUSKIENĖ

Viešųjų ryšių atstovė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pirma šokio spektaklio premjera naujuose rūmuose savaitgalį grožėjosi gausus meno gerbėjų būrys iš pajūrio, Lietuvos ir užsienio. Publika išvydo slovėnų choreografo, teatro baleto meno vadovo Gajaus Žmavco pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurtą dviejų veiksmų baletą „Legenda“.

Baletui „Legenda“, sukurtam pagal originalią lietuvių kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką simfoniniam orkestrui, slovėnų choreografas ir KVMT baleto meno vadovas Gajus Žmavcas įkvėpimo sėmėsi iš išlikusių legendų ir istorinių liudijimų apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų. Tačiau užuot savita šokio kalba perpasakojęs Herkaus Manto istoriją, choreografas pasirinko nenaratyvinio baleto formą ir kūrė emocinį fiktyvaus pasaulio peizažą pasitelkdamas universalius simbolius bei minimalistinį scenovaizdį. Istorinis naratyvas čia išgryninamas iki abstrakčia simbolika grįstos, stilizuotos fizinės išraiškos, o režisūroje dėmesys telkiamas į šviesos, vilties ir meilės susidūrimą su tamsa, neviltimi ir praradimu.

Itin abstraktų, stilizuotą scenovaizdį šiam baletui sukūrė lietuvių menininkų komanda, kurią sudaro scenografė Sigita Šimkūnaitė (scenografijoje taip pat naudojami videomeno kūrėjo Martyno Norvaišo filmuoti vaizdai), kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. A. Jasenkos muziką atlieka Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas baleto pastatymo muzikos vadovo ir teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio bei dirigentės Adrijos Čepaitės. Spektaklio solistai: Bernat Blay Bosch, Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Yan Malaki, Aurora Ruvoletto, Barbara Ribeiro Santos; demisolistai: Elly Bruno, Mykhailo Mordasov, Jade Charlotte Ribaud, Diana Semchuk, Roman Semenenko, Maho Takam; KVMT baleto trupės šokėjai: Hokoru Akiyama, Bernat Blay Bosch, Oleksandra Borodina, Elly Bruno, Roman Budko, Anna Chekmarova, Ksenija Jermakova, Yuliia Kovalenko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Tymur Orobchenko, Jade Charlottte Ribaud, Barbara Ribeiro Santos, Aurora Ruvoletto, Diana Semchuk, Roman Semenenko, Nijolė Seriožnikova, Iryna Suslo, Maho Takami, Illia Temchenko, Daria Verovka.

Nors abstraktūs šokio piešiniai, kuriuose šokėjai atlieka greito tempo judesius didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis kartais gali priminti kažin kokias senovines apeigas, balete nevaizduojami jokie konkretūs istoriniai įvykiai ar asmenybės. Sąsajos su Herkaus Manto istorija ir jo gimtine Notangos miškuose labiau pabrėžiamos per vizualinę raišką, kurios centrine prasmine ašimi tampa galingas ąžuolo simbolis. Baltų mitologijoje ąžuolas siejamas su griaustinio dievu Perkūnu – vienu vyriausių baltiškojo panteono dievų, Dievo Praamžio valios vykdytoju, dar kitaip vadinamu Dievo rykšte arba Dievo rikiu (Diviriks), kuris be kita ko laikomas ir karių dievu. Perkūnui įrengiamose šventvietėse augo ąžuolų giraitės – stiprybės, ištvermės, dvasinės galios simbolis. Į ąžuolą galima žvelgti ir kaip į archetipinį gyvybės medį, jungiantį dievų karalystę danguje, gyvųjų karalystę šioje žemėje, ir mirusiųjų karalystę požeminiame pasaulyje – medžio šaknyse, kur „nusėda“ kolektyvinė žmonijos atmintis. Scenoje jis apverstas aukštyn kojomis, taip tarsi bylodamas apie dvasinį „bešakniškumą“ ir primindamas Herkaus Manto kelio pradžią, kai jis buvo išplėštas iš savo genties – pagrobtas ir auklėjamas kaip krikščionis kryžiuočių riterių, siekiančių ištrinti jo kultūrinę atmintį ir primesti naują tapatybę. Nuolat besisukantis medžio vainikas, kaip ir kasmet kamieną storinančios rievės, sykiu simbolizuoja laiko tėkmę, kurioje tikri istoriniai įvykiai pamažu apauga būtomis ir nebūtomis istorijomis bei legendomis.

Baletas „Legenda“ kviečia susimąstyti apie universalias ir amžinas temas, tokias kaip žmonių kova už laisvę ir istorinės atminties trapumas, kurios, regis, išlieka itin svarbios ir šiandien. Labai visų laukiame!

KVMT inform.

Sausio 4 d., šeštadienis, 18 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 5 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Sausio 9 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Sausio 10 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ / Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“. Edwardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 11 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Dan Goggin „Šounuolynas“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 12 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“. Muzikinė pasaka vaikams. Bilieto kaina – 15 €.

Sausio 15 d., trečiadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Koncertas „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“. Skirta M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

Sausio 16 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Sausio 17 d., penktadienis, 18.30 val., sausio 18 d., šeštadienis, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Sapnai ir kaktusai“. Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliai. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 19 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina – 10 €.

Sausio 24 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Jasenka „Legenda“. 2 veiksmų baletas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 25 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 26 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Sausio 30 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 metų mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Sausio 31 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė „Geros dienos!“ Opera 10 kasininkių, prekybos centro garsams ir fortepijonui. Bendras projektas su VšĮ „Operomanija“. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

* * *

Vasario 1 d., šeštadienis, 18 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Vasario 2 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Vasario 14 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“ (I premjera). 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

Vasario 15 d., šeštadienis, 15 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“ (II premjera). 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

Vasario 20 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Vasario 22 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Bronius Kutavičius „Lokys“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Vasario 23 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Vasario 27 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 metų mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Vasario 28 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ / Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“. Edwardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

* * *

Kovo 1 d., šeštadienis, 18 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 2 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Žvaigždžių opera“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Kovo 6 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Kovo 7 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Eduardas Balsys „Kelionė į Tilžę“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 8 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Dan Goggin „Šounuolynas“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 9 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Jurgis Gaižauskas „Buratinas“. 2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina – 15 €.

Kovo 13 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Kovo 14 d., penktadienis, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Jasenka „Legenda“. 2 veiksmų baletas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 25 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 16 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Kovo 20 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Kovo 21 d., penktadienis, 18.30 val., kovo 22 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Philip Glass „Kelionė“. 3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 23 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“. Muzikinė pasaka vaikams. Bilieto kaina – 15 €.

Kovo 27 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Kovo 28 d., penktadienis, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Bronius Kutavičius „Lokys“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 29 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Sapnai ir kaktusai“. Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliai. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 30 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

* * *

Balandžio 3 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Balandžio 3 d., ketvirtadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija. Bilieto kaina –25 €.

Balandžio 4 d., penktadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina – 10 €.

Balandžio 5 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Karol Szymanowski „Karalius Rodžeris“. 2 veiksmų opera. Baltijos operos teatro (Gdanskas, Lenkija) gastrolės. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Balandžio 6 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“. Muzikinė pasaka vaikams. Bilieto kaina – 15 €.

Balandžio 10 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Balandžio 11 d., penktadienis, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, – Eduardas Balsys „Kelionė į Tilžę“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Balandžio 12 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Jasenka „Legenda“. 2 veiksmų baletas. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 € *.

Balandžio 13 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Balandžio 17 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Balandžio 26 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Hommage à Čiurlionis“. Premjera, skirta M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Balandžio 27 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

* * *

Gegužės 7 d., trečiaadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina – 10 €.

Gegužės 8 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Gegužės 8 d., ketvirtadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija. Bilieto kaina – 25 €.

Gegužės 9 d., penktadienis, 18.30 val., gegužės 10 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Reverb‘as“. Gajaus Žmavco ir Douglaso Lee šokio spektaklių diptikas. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

Gegužės 28 d., trečiadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Jurgis Gaižauskas „Buratinas“. 2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 10 €.

Gegužės 30 d., penktadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 10 €.

Gegužės 31 d., šeštadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Hommage à Čiurlionis“. Premjera, skirta M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

* * *

Birželio 4 d., trečiadienis, 12 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Žvaigždžių opera“. 2 veiksmų opera vaikams. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €.

Birželio 5 d., ketvirtadienis, 12 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 10 €.

Birželio 6 d., penktadienis, 12 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Vienos dalies šokio spektaklis vaikams. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €.

Birželio 10 d., antradienis, 12 val., birželio 11 d., trečiadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €.

Birželio 12 d., ketvirtadienis, 12 val., birželio 18 d., trečiadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“. Mažasis spektaklis (edukacinė versija). Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €.

Birželio 19 d., ketvirtadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“. Mažasis spektaklis (edukacinė versija). Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €. 

* Prašome atkreipti dėmesį: žvaigždute pažymėtiems renginiams taikoma dinaminė kainodara. Priklausomai nuo salės užimtumo, bilietų kainos gali skirtis nuo teatro svetainėje nurodyto pradinio tarifo.

Bilietus galima įsigyti internetu teatro svetainėje klaipedosmuzikinis.lt arba teatro kasoje (Danės g. 19, Klaipėda, Bokšto įėjimas). Taikomos nuolaidos. Daugiau informacijos rasite nuskenavę QR kodą apačioje.
Kasos darbo laikas: II 10.30–18.30 val. (pietų pertrauka 14–15 val.); III–VI 9.30–18.30 val. (pietų pertrauka 14–15 val.); VII valandą prieš renginį, jei renginys vyksta sekmadienį.

Informacija ir bilietų užsakymas: tel. +370 645 59472; grupėms – tel +370 616 42129 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Sezono QR kodas

38 sezonas 2024–2025

klaipedosmuzikinis.lt

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas:

www.klaipedosmuzikinis.lt

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) ruošiasi pirmai šokio spektaklio premjerai naujuose rūmuose, kuria taps slovėnų choreografo, teatro baleto meno vadovo Gajaus Žmavco pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurtas dviejų veiksmų baletas „Legenda“. Premjeriniai baleto spektakliai vyks lapkričio 29, 30 d. 18.30 val. ir gruodžio 1 d. 15.00 val. Antrąjį pusmetį 38-ojo sezono teatras žada ir daugiau premjerų, koncertų, edukacinių renginių vaikams ir moksleiviams.

„Legenda“ bylos apie vidinę šviesą ir laisvę, gyvybės ir judesio grožį

Prieš premjerą surengtoje spaudos konferencijoje KVMT vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė pasakojo, jog viena iš svarbiausių pastarųjų metų teatro repertuaro formavimo krypčių – pastatymai, reflektuojantys unikalią Klaipėdos krašto istoriją ir vietos dvasią. 2022-aisiais minint Klaipėdos miesto įkūrimo 770-ąsias metines teatro užsakymu buvo sukurta ir iškilmingai Klaipėdos piliavietėje atlikta Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“ brolio Sigito Benedikto Jurčio OFM libretu, 2023 metais keturiems Klaipėdoje gyventanties kompozitoriams ir rašytojui Arvydui Juozaičiui buvo užsakyta istorijų opera „Klaipėda“, kurios premjera įvyko III Klaipėdos festivalyje. Taip pat teatro užsakymu šiemet sukurtas baletas „Legenda“ įkvėptas Herkaus Manto istorinės figūros, tų idėjų, kurios šiais neramiais laikais tampa vėl aktualios. „Tai idėjos ir vertybės, kurios būtinos kiekvienam, siekiančiam išlaikyti tautinę savastį, gimtąją kalbą, mūsų vidinę šerdį“, – pabrėžė A. Juozauskaitė.

Premjerai besiruošiantis slovėnų choreografas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas pasakojo, kad prieš sulaukdamas pasiūlymo kurti baletą apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų – nebuvo apie jį net girdėjęs. Jam Herkus Mantas tapo šviesos, laisvės ir vilties simboliu tamsos, priespaudos ir nevilties akivaizdoje. Kaip choreografui jam labiausiai rūpėjo grynoji baleto estetika, neoklasikinio šokio kalba, kuri buvo puikiai pažįstama iš ankstesnės klasikinio baleto šokėjo karjeros, bet dar menkai išbandyta kuriant choreografiją. „Man įkvėpimu tapo elegancija, grožis, meilė ir pats gyvenimas. Laimė gyventi. Argi tai ne priežastis džiaugtis ir kurti? Džiugu, kad mes visi galėjome susitikti būtent Klaipėdoje ir šiame naujame teatre“, – teigė jis.

Kompozitorius Antanas Jasenka atskleidė, kad baletui sukurtą muziką apibūdintų kaip vizualią, o tiksliau – (įsi)vaizduojamąją: „Ją turbūt taikliausiai apibūdintų sąvoka cinematic – tai specifinis žanras, kuriuo siekiama sužadinti stiprią emocinę reakciją ir sukurti ypatingą atmosferą, daugiau ar mažiau susijusią su vizualiu ar (įsi)vaizduojamu pasakojimu, tačiau jis nebūtinai būdingas vien kino medijai. Baleto muzikoje šį (įsi)vaizduojamą pasakojimą kuria simfoninis orkestras. Staigūs dinamikos pokyčiai ir ryškūs motyvai prikausto klausytojų dėmesį, išskraidina juos į savotišką emocinę kelionę.“

Spektaklio muzikos vadovas ir teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis pasakojo, kad repeticijų metu vyko intensyvios paieškos, kaip geriausiai atskleisti kompozitoriaus sukurtą muziką: „Būna, kad šie ieškojimai nustebina net pačius kompozitorius (juokiasi), bet tai natūralus darbinis procesas. Žaviuosi A. Jasenkos kūryba, jis puikiai pažįsta kiekvieno instrumento skambesį. Mums liko tik atrasti ir atskleisti tai, kas buvo paslėpta tarp penklinių, štrichuose, akcentuose. Taip pat, žinoma, labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kai teatre skamba lietuvių kompozitorių kūriniai“.

Itin abstraktų, stilizuotą scenovaizdį šiam baletui sukūrė lietuvių menininkų komanda, kurią sudaro scenografė Sigita Šimkūnaitė (scenografijoje taip pat naudojami videomeno kūrėjo Martyno Norvaišo filmuoti vaizdai), kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. A. Jasenkos sukurtą muziką atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas baleto pastatymo muzikos vadovo ir teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio bei dirigentės Adrijos Čepaitės. Spektaklyje šoks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjai.

Išparduotas gruodis

Į premjeras žiūrovai dar gali suskubti įsigyti bilietus, tačiau to nebegalės padaryti tie, kurie vis dar ruošiasi apsilankyti spektakliuose gruodžio mėnesį, mat bilietai į bemaž visus šį mėnesį numatytus teatro renginius jau parduoti. Laikinai einantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas džiaugėsi teatro sėkme, didžiuliu publikos susidomėjimu: „Noriu pasidžiaugti, kad šie nauji teatro namai gyvi, kad juos atranda meną mylintys žiūrovai. Didžiausias teatro kūrėjų ir atlikėjų darbo įvertinimas – žinoti, kad už prasiveriančios spektaklio uždangos – pilna žiūrovų salė. Tai labai vertiname, džiaugiamės ir stengiamės dar labiau. Tikiu, kad visų čia apsilankiusių 2025-aisiais laukia daug naujų atradimų“.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė jam antrino sakydama, kad didelis publikos susidomėjimas tik skatina kūrėjus siekti dar geresnių rezultatų. Tai nuolatinė sinergija. Pirmąjį sezoną naujame teatre atvėrusi Philipo Glasso opera „Kelionė“ sulaukė didelio susidomėjimo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio žiūrovų. Į šį spektaklį atvyksta Ph. Glasso muzikos gerbėjai iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Metai su Čiurlioniu

„Pirmas 2025-ųjų teatro pusmetis, kaip ir visi metai, bus skirti kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Klaipėdai svarbią datą – sausio 15-ąją – teatras tradiciškai kasmet pažymi simfoninės muzikos koncertu, kurio programa siejasi su metų dedikacijomis. Šių metų koncertas bus skirtas M. K. Čiurlionio muzikai. Programoje „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ skambės simfoninė poema „Miške“ ir klaipėdiečių kompozitorių dedikacija M. K. Čiurlioniui – prieš 30 metų sukurtos Variacijos preliudo tema. Prieš pora dienų gavome žinią, jog mūsų parengtas išplėstinis projektas „Hommage à Čiurlionis“ buvo įtrauktas į bendrą LR Vyriausybės patvirtintą M. K. Čiurlionio metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu planą. Tad Čiurlioniui skirtų renginių bus tikrai ne vienas. Simfoninės ir kamerinės muzikos koncertų ciklai vyks ne ik Klaipėdoje, bet ir kompozitoriui svarbiuose Vakarų Lietuvos miestuose – Palangoje, Rietave, Plungėje. Tai edukacinių renginių ciklas „Karalių pasaka“, kurio svarbiausiu akcentu taps pasaulinė šokio projekto „Hommage à Čiurlionis“ premjera balandžio 26 d., kurios pirmoje dalyje bus rodomas Arvydo Malcio šokio spektaklis „Čiurlionis“, o antroje – KVMT baleto trupės artistų kuriamos choreografinės miniatiūros Čiurlionio paveikslų temomis“, – anonsavo A. Juozauskaitė.

Pamėgti spektakliai ir retos progos

Pasak A. Juozauskaitės, antrą 38-ojo sezono pusmetį iškart po Naujųjų ne kartą bus rodomi žiūrovų pamėgti miuziklai: Jerry Bocko „Smuikininkas ant stogo“ (sausio 4, vasario 1 ir kovo 1 d.) ir Dano Goggino „Šounuolynas“ (sausio 11 ir kovo 8 d.). Wolfgango Amadeaus Mozarto „Don Žuane“ (sausio 25 ir kovo 15 d.) vėl išgirsime klaipėdietį bosą-baritoną Igorį Bakaną (Leporelas): „Pavyko suderinti jo galimybes ir pakviesti į mūsų spektaklius. Šiuo metu jis dalyvauja spektakliuose Antverpene“.

Į sceną taip pat sugrįš Ph. Glasso opera „Kelionė“ (kovo 21, 22 d.), lietuviškos operos Eduardo Balsio „Kelionė į Tilžę“ (kovo 7 ir balandžio 11 d.) ir Broniaus Kutavičiaus „Lokys“ (vasario 22 ir kovo 28 d.), šokio spektakliai „Stabat Mater“ / Šventasis Pavasaris“ (sausio 10 ir vasario 28 d.), „Sapnai ir kaktusai“ (sausio 17 ir kovo 29 d.) ir naujoji „Legenda“ (sausio 24, kovo 14, balandžio 12 d.). Gegužės mėnesį į teatro sceną bus perkeltas elinge pastatytas ir IV Klaipėdos festivalyje praėjusią vasarą publikai pristatytas G. Žmavco ir Douglaso Lee šokio spektaklių diptikas „Reverb’as“ (gegužės 9, 10 d.).

Balandžio 5 d. publikos laukia unikali proga Klaipėdoje pamatyti XX a. pirmos pusės lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“, kurią mūsų uostamiesčiui dovanoja Gdansko Baltijos operos teatras. Iki šiol ši opera Lietuvoje buvo atlikta tik koncertiniu pavidalu 2023 m. Pažaislio festivalyje ir Vilniuje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte, o netrukus pasitaikys reta proga pamatyti ją scenoje. Gdansko Baltijos operos teatro gastrolės rengiamos bendradarbiaujant su Lenkijos kultūros institutu Vilniuje pagal Lenkijos Respublikos kultūros ministerijos programą „Įkvepianti kultūra“.

Vaikų zona „Jūroje“, „Mariose“ ir net teatro fojė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ypatingą vietą užima spektakliai, skirti vaikams, jaunimui ir visai šeimai. Beveik kiekvieną sekmadienį, 12 valandą, publikos salėse „Jūra“ ir „Marios“ lauks vaikų ir jaunimo pamėgti spektaklių herojai. Į pažintį su orkestro instrumentais vėl kvies edukacinė orkestro programa „Linksmasis orkestro laivas“ ir laivo kapitonas – orkestro dirigentas (sausio 19, balandžio 4, gegužės 7, 30, birželio 5 d.). „Tikroji dinozaurų istorija“ aiškinsis, ar iš tiesų išnyko dinozaurai ir ar jie moka draugauti su mažomis mergaitėmis (sausio 5, vasario 2, kovo 16, birželio 6 d.). „Pasaka be pavadinimo“ seks istoriją apie penkis draugus, kuriuos visada nešiojamės su savimi (sausio 12, kovo 23, balandžio 6 d.). Į bulvių ir pelių karus dėl maisto įtrauks „Bulvinė pasaka“ (sausio 26, vasario 23, kovo 30 d.) ir „Žvaigždžių opera“ (kovo 2 ir birželio 4 d.). Buratinas vėl trauks linksmas daineles, bėgs iš pamokų ir ieškos auksinio raktelio (kovo 9 ir gegužės 28 d.)… Nepamiršime ir pačių mažiausiųjų: ketvirtadieniais, 10.30 val., į jaukų I aukšto fojė vėl sugrįš daugelio pamėgtas ir labai laukiamas koncertas kūdikiams „Mažylis Mozartas“.

Tarp sezono naujienų vaikams – vasario 14 ir 15 d. įvyksianti Timo Minchino miuziklo šeimai „Matilda“ pagal skaitytojų pamėgtą to paties pavadinimo Roaldo Dahlio romaną premjera. Šį spektaklį, kuriame šalia teatro solistų dalyvauja ir jaunieji atlikėjai, geriausiai supras mokyklinukai nuo 7 metų. Kita ypatinga naujiena, kuri turėtų sudominti ne tik vaikus ir jų tėvelius, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono (o gal ir ne tik jo) mokytojus – pradedamas naujas ciklas smagiu pavadinimu „Teatrostogos“. Gegužės pabaigoje, kai moksleiviai ir mokytojai jau pradeda gyventi artėjančių atostogų nuotaika, mokyklos suolus kviesime iškeisti į patogias teatro kėdes ir mėgautis mūsų teatro spektakliais. Teatrostogauti pradėsime gegužės pradžioje, o baigsime antrąjį birželio dešimtadienį. Visų spektaklių pradžia – 12 val. Ciklą padalinome į dvi dalis, pirmoje skirdami dėmesį pradinukams, o antroje – vyresniųjų klasių mokiniams. „Teatrostogose“ dalyvauja spektakliai vaikams „Buratinas“, „Žvaigždžių opera“, „Linksmasis orkestro laivas“, „Matilda“, o vyresniesiems skirti „sumažinto formato“ edukaciniai spektakliai „Eglė žalčių karalienė“ ir „Don Žuanas“.

KVMT inform.

Mažoje Šilalėje yra net kelios krepšinio komandos, o tai patvirtina, jog ši sporto šaka mūsų mieste yra itin mėgiama. Dar labiau džiugina, kad rajono krepšininkai skina laurus įvairaus lygio turnyruose ir čempionatuose. Šį savaitgalį Šilalės sporto mokyklos salėje vyks net kelios rungtynės, jas žais ne tik regionų krepšinio lygoje (RKL) dalyvaujanti „Lūšis“, bet ir krepšinio veteranų lygos komanda. 

RKL A divizio­no komanda Šila­lės „Lū­šis“ šiandien, lapkričio 29 d., 19 val., Šilalės sporto mo­kyk­los salėje priims Tau­ra­gės „Tau­ra­gę“. Šeš­ta­die­nį (lapkričio 30 d., 12 val.) mūsiškiai vyksta į akistatą su Kauno „Žalgiriu-3“ Kauno „Žalgirio“ sporto komplekse. Krepšininkams reikia sirgalių palaikymo, todėl jie laukiami ne tik „Lūšiai“ rungtyniaujant namuose, bet jeigu yra galimybė – ir Kaune. 

A divizione šiemet rungtyniauja 16 ko­mandų, šiuo metu Ši­la­lės „Lū­šis“ rikiuojasi 12-oje turnyrinės lentelės vietoje, Tauragės „Tauragė“ yra 5-oje, Kauno „Žalgiris-3“ – 9-oje vietoje. Ši­lališkiai iki šiandienos susitikimo jau yra sužaidę 9-ias rungtynes (patyrė 4 pergales ir 5 pralaimėjimus), tauragiškiai 9-iuose susitikimuose 6 kartus šventė pergalę, o kauniečiai jau sužaidė 10 kartų, bet nugalėti pasisekė tik 4-iuose susitikimuose. 

Šilalės „Lūšies“ komandoje naudingiausi šio sezono žaidė­jai yra 13-uoju numeriu žaidžiantis 33-ejų Justas Košys bei 2-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius vilkintis 18-metis Nedas Vydmantas. Jie komandai rungtynėse paprastai pelno daugiau nei po 17 taškų. Komandą treniruoja Linas Lekavičius bei jo asistentas Liudas Valantinas. 

Komandos vadovas Ernestas Aušra kviečia šilališkius aktyviai palaikyti „Lūšį“ – juk ne be reikalo sakoma, kad sirgaliai yra šeštas žaidėjas aikštelėje.

Sekmadienį (12 val.) sporto sirgalių laukia krepšinio veteranų – Šilalės „Prolain“ – komanda, kuri namuose priims Kauno „Patvankos“ žaidėjus. Abi šios komandos praėjusių metų čempionate buvo tapusios prizininkėmis, tad žaidimas turėtų būti įtraukiantis. 

„Pradėsime krepšinio vete­ra­­nų lygos Lietuvos legendų čempionatą, į Šilalę atvyks ir pernykščiai čempionai iš Vil­niaus, komandos iš Šir­vin­tų, Rad­viliškio, Pakruojo bei Jo­na­vos. Tad krepšinio mėgėjai tik­rai turės galimybę pademonst­ruoti emocijas ir azar­tą“, – juokiasi Šilalės „Prolain“ žaidėjas Modestas Kolyčius.

Krepšininkas akcentuoja, kad šiame čempionate Šilalė gi­na visos Žemaitijos vardą, tad „Prolain“ komandai svarbus kiekvieno žemaičio palaikymas.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dalis Šiaurės Amerikos indėnų genčių kiekvienų metų pabaigoje praktikavo tai, ką vadino „potlačo“ ce­remonija. Ji apėmė mainus, gėrybių išdalijimą ar net sunaikinimą. Buvo keičiamasi, bet dažniau net sudegi­nama ar išmetama ne tai, kas nebe­naudojama, o veikiau tai, kas labai ver­­tinama. Tai nebuvo siekis pasi­da­lin­ti su tais, kurie stokoja. Taip pat tai nebuvo savitos askezės gestas, demonstruojantis, kad ne turtas svar­biausia. Priešingai – tai buvo noras pademonstruoti turtą, galią, kartu tai buvo kova dėl didesnės pagarbos ar net formalaus socia­li­nio statuso bendruomenėje. Nuo XIX a. vidurio šimtmetį Kanados valdžia buvo kriminalizavusį šią prak­tiką, nes ji turėdavo skaudžių eko­nominių padarinių ją praktikavusioms bendruomenėms, kurioms paskui tekdavo labai stengtis, sie­kiant kompensuoti tai, kas iššvais­ty­ta ar sunai­kinta. Ta­čiau indėnų gentys šią ce­re­mo­ni­ją išlaikė, tiesa, ilgainiui ji ta­po nuosaikesnė, įgavo daugiau žais­mės ir teatro elementų.

Keisti dalykai vyksta pasaulyje ar ne? Būtent taip pagalvojau, kai perskaičiau apie „potlačą“, tačiau netrukus kilo gero­kai daugiau klausimų, nes skaičiau ne istoriko, keliautojo, bet ekonomisto knygoje, skirtoje analizuoti, kaip mes šiandien elgiamės su savo pinigais. Knygos autorius perspėjo, kad praktiškai visos Vakarų visuomenės šiandien kenčia nuo Kalėdinio „potlačo“. Paskutinis metų mėnuo yra tapęs parodomojo išlaidavimo laikotarpiu, kuriuo itin džiaugiasi didžiulė „švenčių industrija”, tačiau po jo seka „finansinės pagirios” didelei visuomenės daliai. Ir labiausiai kenčia vidurinio sluoksnio bei mažiau pasiturintys žmonės, kurie šiaip jau stengiasi būti taupūs ir atsakingai elgiasi su pinigais.

Lietuvoje „Kalėdų karštinė” prasideda iš karto po to, kai viskas „išspaudžiama” iš kapinių žvakių, moliūgų, kaukių ir kitų Šiurpnakčio vakarėlių atributų prekybos. Regis, jau net nestebina didžiulis neatitikimas tarp to, kokia pirminė Kalėdų prasmė, ir komercinių karavanų, „juodųjų penktadienių” vilionių ir to, ką ekonomistas Skotas Golovėjus pavadino „turto pornografija”. Tiesą sakant, pastarasis įvardijimas gali būti vertinamas kaip kitas „potlačo“ ceremonijos įvertinimas.

Kokios svarbiausios Kalėdų, Advento žinios? Kal­bu apie Kalėdas kaip Išganytojo gimimo šventę, nors jau daug metų tenka girdėti reklamas, kad „tikros Kalėdos – tai gurmaniški patiekalai, prabangios dovanos, proga pailsėti SPA ar sudalyvauti griausmingame ir labai prabangiame vakarėlyje”... 

Kažkada Kalėdos akcentavo paprastumą, ragino dalintis džiaugsmu ir būti solidariais su vargstančiais, buvo vilties ir lėtesnio laiko, skiriamo bendrystei su brangiais žmonėmis, metas. Evangelistai pabrėžė, kad Išganytojas gimė ne prabangiuose rūmuose, bet kukliame šiaudų lopšyje.

Neketinu moralizuoti ar aiškinti, kokias kalėdines dovanas dera pirkti, kaip turi atrodyti Kūčių ar Kalėdų stalas, ką reikia daryti Kalėdų laikotarpiu. Kiekvienas turime savo santy­kį su Kalėdomis, savus Advento įpročius. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad kai mes skundžiamės, jog visai ne­be­­turime laiko pabendrauti su mums brangiausiais žmonė­mis, kai rūpestis ypatingu šven­tinio sta­lo meniu „suvalgo” ne tik daugybę pinigų, bet ir laiko, kai svarstome, kad Kalėdų dovanos turėtų nepadaryti mums „gėdos”, t.y. parodyti mūsų statusą, tai yra mūsų pasirinkimas, o ne „beprotiško” pasaulio spaudimas.

Galima būtų net džiaugtis Ka­lėdų „potlaču“, jei jis iš tiesų mus pripildytų džiaugsmu, viltimi ir gyvybingumu. Tačiau pažįstu daugybę žmonių, kurie kasmet tvirtina, kad „pavargo nuo švenčių” ir džiaugiasi, kad yra kelios dienos (jei yra) pailsėti. Žinau ir tai, jog daug žmonių, praėjus švenčių siautuliui, net nedrįsta skaičiuoti patirtų išlaidų ir net pradeda graužtis, kad per mažai uždirba, kad negali „sau leisti būti, kaip visi žmonės”...

Esmė ta, kad visame Vaka­rų pasaulyje XX a. pabaigoje susiformavo didžiulė „švaistūnų industrija”, kuri pirmiausia orientuota į turtingiausiųjų sluoksnį, t.y. tuos, kurie turi daugiau pinigų, nei fantazijos, kuriems turtas reikalingas ne kasdieniam pragyvenimui, savęs ir aplinkos tobulinimui, bet demonstratyviam vartojimui, kurio vienintelis tikslas – „aš tai galiu sau leisti”. Beje, turtingiausieji, nors ir švaisto pinigus, dėl to neturi problemų, nes ne visada patys sugeba susiskaičiuoti, kiek turtų turi. Paradoksas: jie gali išleisti tūkstančius eurų vakarienei, kurios net nelabai norėjo, tačiau aršiai kovoja ir nuoširdžiai piktinasi, jei politikai prabyla apie prog­resyvią mokesčių sistemą, ku­ri dažnam turtuoliui reikštų ne daugiau kaip sąskaita už dar vieną prabangią vakarienę.

Tačiau, kaip pastebi ekonomistai, į Kalėdų dovanojimo šventę aktyviai jungiasi ir tie, kuriems kiek­vienas euras yra svarbus, kurie šiaip jau stengiasi gyventi taupiai. Tai yra susiję tiek su noru sau pasakyti – „aš irgi galiu”, tiek su tuo, kad „švaistūnų industrija” įdėmiai tyrinėja mūsų elgesio psichologiją. Visa šventinė nuotaika – su blizgančiais žaislais ant eglučių, išpuoštomis parduotuvių lentynomis, šventine muzika, o daugybė reklamų įtaigauja, kad pirkimas Kalėdų laikotarpiu nėra išlaidavimas, bet dovana sau. Prekybininkams net pavyksta sukurti iliuziją, kad tai laikotarpis, kai jiems rūpi ne pinigai, bet klientų pasitenkinimas ir norai.

Teko skaityti ne vieną ekonominę analizę, kurioje bandoma skaičiuoti, kiek vidutiniškai amerikietis, britas ar vokietis (neteko matyti tokios analizės Lietuvoje) išleidžia per pas­kutinį metų mėnesį. Visi šie skaičiavimai patvirtina, jog gerokai daugiau, nei vidutiniškai per bet kurį kitą. Galbūt paprasčiausiai esame įpratę taupyti ir svarbiausius būtinus pirkinius atidedame metų pabaigai? Gal. Tačiau panašiau, kad gruodį dažnas iš mūsų praranda sveiką budrumą ir pradeda pirkti tai, ko iš tiesų nereikia, kas neatitinka finansinių galimybių. Būtent gruodį dažniau lendame į skolas, pradedame tenkinti impulsyvius įnorius, net ne­įsisąmonindami to, įsijungiame į bendrą pirkimo maniją. Kai visa švenčių magija išsisklaido, pasirodo, kad ir vėl išleidome gerokai daugiau, nei norėjome ar buvo būtina.

Tiesa ta, jog šventės iš tiesų neįmanoma nupirkti. Aišku, skaudu, kai vaikai gauna pigesnes dovanas, nei prabangiau gyvenančių kaimynų palikuonys. Skaudu, kai, žiūrint į „blizgius” pokalbius TV, pradeda atrodyti, kad visi gyvena prabangiau, nei mes. Tačiau Kalėdinis švaistymasis šios problemos neišsprendžia. Kaip moko išmintinga amerikiečių patarlė: „Leng­viausias būdas uždirb­ti dolerį – jį sutaupyti”. O svarbiausia, kad per vartojimo ir skubėjimo siau­tulį mes iš tiesų dažnai „pražiopsome” Kalėdas. Laiką, kai galime daugiau laiko pabūti kartu, išsakyti savo jausmus, pasidžiaugti paprastais, bet amžinais dalykais. Taip pat ir kalbant apie šventinius patiekalus: pripažinkime, kad skaniausia tai, kas primena vaikystę, ką gamino mama, o ne tai, kas brangiausiai kainuoja prekybos centre.  Brangiausios tos dovanos, į kurias įdėta daugiausia širdies, o ne tos, kuriomis siekiame pademonstruoti „aš galiu tai”.

Visa tai rašau ir sau, nes ne kartą guodžiausi, jog Kalėdos „pralėkė pro šalį”. Gal šiemet bus kitaip?

Andrius NAVICKAS

rašytojas, filosofas

Startavus įtraukiajam ugdymui, mokytojai susiduria su įvairiais iššūkiais, planuodami ugdymo procesą, pamokas, veiklas bei vertinimą, norėdami užtikrinti kokybišką visų mo­kinių įsitraukimą į ugdymosi procesą. 

Lapkričio 18–23 d. Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos anglų kalbos mokytoja Rasa Jokšienė, pradinių klasių mokytoja Danutė Jotkevičienė, muzikos mokytoja Dalia Krasauskienė ir specialioji pedagogė Virginija Paliakienė dalyvavo šešių dienų mokymuose Atėnuose, Graikijoje. Mokymai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą „Erasmus+“ programos 1 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo mobilumo projektą „Svarbu tikėti kiekvieno besimokančiojo sėkme“. Kursų metu pedagogės įgijo tarptautinės praktinės patirties įtraukiojo ugdymo srityje, stiprino gebėjimą nuosekliai ir sklandžiai dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais bei gilino skaitmenines kompetencijas, metodų taikymą, siekiant efektyviau pateikti ugdymosi turinį skirtingų poreikių mokiniams bei kurti patrauklią ugdymosi aplinką, gerinančią vaikų ugdymosi pasiekimus. Kursuose dalyvavo 20 įvairių sričių mokytojų iš šešių šalių – Ispanijos, Kroatijos, Švedijos, Belgijos, Nyderlandų bei Lietuvos. Dalyviai pristatė savo šalių švietimo sistemas, lygino panašumus bei skirtumus, dalijosi praktika, dirbant įtraukiojo ugdymo srityje. Kursų lektoriai pristatė įtraukiojo ugdymo principus, vertybes bei procesą, supažindino su įtraukiojo ugdymo metodika, planuojant veiklas pamokose. Dalyviai mokymų metu gilino žinias apie popamokinių veiklų bei užduočių diferencijavimą, dirbdami grupėse atliko praktines užduotis, taikė alternatyvias ugdymosi technikas, gilino inovatyvių informacinių technologijų bei skaitmeninįų įrankių panaudojimą.

Tikime, jog įgytos žinios ir patobulintos kompetencijos padės kurti motyvuojančią mokymosi aplinką, kurioje kiekvienas mokinys galės atsiskleisti ir gerinti savo pasiekimus.

Rasa JOKŠIENĖ

Anglų kalbos mokytoja-metodininkė 

Landžou į dvi puses skirianti Geltonoji upė per am­žius formavo to krašto charakterį. Prieš akis mums vėrėsi lygumoms lyg ir nebūdingas siluetas: tarp ko­rė­tų budistinių šventyklų ir pagodų, mečečių mina­retų ir žalių ar rusvų kalvų dabar tankėja stiklinių ir betoninių daugiaaukščių „giraitės“...

Nedidukas

Landžou yra priskiriamas prie mažesniųjų Kinijos miestų. Jame – per 1,5 milijono gyventojų. Beje, milijoninių Kinijos miestų yra daugiausiai pasaulyje –

jų priskaičiuojama net keletas šimtų. Tik Kinijoje iki galo supratau mūsišką anekdotą: sako, sugalvojo Lietuva užpulti Kiniją. Kinijos armijos galva klausia, kiek tų lietuvių yra? „Trys milijonai“, – buvo atsakyta. 

„Tai kuriame mūsų viešbutyje jie apsistojo?“ – nusistebėjo šis.

Šioje šalyje skaičiai atrodo visai kitaip. Ir milijonai ne tokie jau dideli, ir atstu­mai visai kitaip matuojami. Žinoma, mato vienetai yra tokie pat, kaip ir pas mus, bet jų suvokimas atrodo visai kitaip.

Kai po vietinio skrydžio pasiekėme Gansu provincijos sostinę Landžou, pasitiko visai kitoks kraštovaizdis, tarp kalvų įsispraudęs ir ryškiai Gaolano kalnų nuspalvintas miestas. Kadangi Landžou pasiekėme vakare ir šiame mieste buvo numatyta nakvynė, šiek tiek nerimavome, kad nepavyks išsimiegoti, nes čia istoriškai dominuoja musulmonai. O tai reiškia, jog labai anksti jie ima garsiai kviesti visus maldai. Tačiau nieko panašaus nenutiko. Ne tik čia, bet ir per visą kelionę, nors kartą nakvynė buvo prie pat minareto. Kinija yra šalis, kurioje musulmonams „triukšmauti“ ir trikdyti viešąją rimtį yra griežtai draudžiama. Kaip, beje, čia neglobojamos ir kitos religijos, išskyrus vienintelį komunistų tikėjimą ir jų garbinamą dievą Xi.

Kadangi Landžou kadaise įėjo į Šilko kelio maršrutą, būtina prisiminti, kad Šilko keliu keliavo ne tik prekės, bet ir idėjos. Taip čia atsirado ir musulmonai, kurie iš esmės yra tokie pat kinai kaip ir visi kiti: tiesiog jų protėviai, kažkada pasiklausę kažkokių arabų, persų ir uzbekų pirklių pasakojimų, tapo Mahometo sekėjais. Ir šios jų protėvių „nuodėmės“ jiems šiuo metu skaudžiai atsirūgsta.

Landžou turėjome progos stebėti tik­rą maisto gamybos šou: virėjas taip mik­liai minkė tešlą ir iš jos it siūlus vyniojo ilgiausius makaronus, kad mums net žandikauliai iš nuostabos atvipo. Ir dar nustebino tai, jog virtuvės šefas panoro su manimi nusifotografuoti. Iš pradžių nepatikėjau: su manimi, senute? Pasirodo, baltas ir dar šviesiais plaukais žmogus čia yra retenybė. Girdi, jis galėsiąs pasigirti, kad ir europiečiai čia lankosi.

Upė Motina

Geltonoji upė, dar vadinama Huanghė, prasidedanti Tibeto kalnyne Činhajaus provincijoje, garma net 5464 kilometrus ir yra viena ilgiausių upių pasaulyje. Ji teka per devynias Kinijos provincijas ir yra gana triukšminga, srauni, dumb­lina, besinešanti viską, ką tik sutinka savo kelyje. Ji kasmet prie Xiaolangdi užtvankos suneša milijonus tonų dumb­lo, tad užtvanką nuolat tenka pravalyti. Tai ne tik padeda išvengti nelaimės, bet ir sutraukia būrius norinčiųjų pasigrožėti įspūdingu vaizdu. Kasmetinio vandens nuleidimo metu srovė veržiasi 2600 kubinių metrų per sekundę greičiu. Pabandykim įsivaizduoti, kokia tai yra jėga. Jei ši „procedūra“ nebūtų atliekama, palijus ant­roji pagal ilgį upė Azijoje išsiveržtų iš krantų. Dabar gi dumblas „pavaromas“ jūros link.

Geltonosios upės pavadinimas kilo nuo upės spalvos, kurią nudažo geltonos nuosėdos, kiniškai dar vadinamos geltonąja žeme. Jos į upę atiteka iš Šaansi ir kaimyninių kalnynų. Kartais Geltonoji upė dar pavadinama Džou Liu – Purvinąja srove. Iš to kilo vienas iš daugelio kinų posakių: „kai Geltonoji upė bus skaidri, o jūra rami“. Kas reiškia neįmanomą būseną. Panašiai kaip lietuviškas posakis „kai kiaulės ims skraidyti“...

Archeologiniai tyrimai parodė, jog Geltonosios upės slėnis buvo labiausiai klestintis regionas ankstyvojoje Kinijos istorijoje. Šios upės garbei sukurta begalė dainų ir eilėraščių, poemų, odžių. Teigiama, kad ši upė yra Kinijos žmonių dvasios simbolis: jos nuosėdos simbolizuoja gyvenimo sunkumus, žmonių prisitaikymą įvairioms gyvenimo aplinkybėms, o nuolatinis upės srautas – tai žmonių atkaklumas ir ryžtas. 

Geltonoji upė buvo praminta ir Kinijos pasididžiavimu, ir sielvartu, nes, nepaisant visų pastangų, ji kartais išsiveržia iš krantų su visa savo griaunamąja jėga. Skaičiuojama, jog upė jau milijonus žmonių pavertė benamiais ar numarino badu, kai nuplovė viską, kas valgoma, kas buvo užauginta. 

Virš Geltonosios upės daugiau nei prieš šimtą metų buvo nutiestas pirmasis tiltas, kuris ir šiandien yra laikomas šios miesto simboliu. Kaip ir granitinė 6 metrų ilgio ir 2,6 m aukščio Upės Motinos skulptūra, vaizduojanti moterį su kūdikiu. Palei šią upę yra įsikūrę keturi dideli Kinijos miestai, nes kur vanduo, ten ir gyvybė, nors kartais ir pražūtingas tas vanduo. Tokią skulptūrą sukūrė viena Kinijos 22-iejų metų studentė kaip savo diplominį, baigiamąjį darbą. 

Dar labai nustebino Geltonojoje upėje iš paršelių odos padaryti plaus­tai. Oda, pripūsta oro, tobulai atkartoja paršelio kūno formas, tik galvų nėra. Tokiais plaustais siūloma paplaukioti turistams, o ir patys kinai juos naudoja kaip susisiekimo, prekių pervežimo į kitą krantą priemonę. Sako, tokie plaustai esą itin patvarūs ir ekologiški.

Įspūdingi statiniai

Šiauriniame Geltono­sios upės krante – budis­tinės estetikos glėbys: prie Baltosios pagodos kalvos pasitinka kadaise Kiniją užkariavusių mongolų Juanių dinastijos metą menanti šventykla, kadaise čia pastatyta Tibeto budizmo vienuolio, kuris keliavo į Mongoliją, bet mirė Landžou, taip ir nespėjęs susitikti su Čingischanu. Jam čia ir iškilo pati aukščiausia, kokia pagal budistų tikėjimą yra galima, septynių aukštų stupa. Tokios galimos tik lamai.

Nuostabūs vaizdai ir nuo kalno viršūnės. Nors laiptelių aukštyn teko suskaičiuoti gana daug, bet pastangos atsipirko su kaupu. Beje, gidas pasiūlė: tie, kurie, nepasitiki savo kojomis, gali pakilti keltuvu. Bet, mano galva, kopimas šventyklos link taip pat yra patiriamų įspūdžių dalis. O kai kojelės nebelaikys, tai į tokias keliones ir nebesileisiu...

Įspūdingas Penkių šaltinių parkas. Ypač karštą dieną labai malonūs parko teikiami pavėsiai. Pasakojama, kad kadaise per šias vietoves keliavę kariai, kurie buvo taip ištroškę, jog nebesitikėjo liksią gyvi. Tačiau vadas pasiūlė jiems visiems drauge nuoširdžiai paprašyti Budos pagalbos. Ir kai kariai ėmė melstis, vienas po kito ėmė trykšti šaltiniai, kurie tebetrykšta iki šiol ir kurie pagirdo kiekvieną ištroškusį. Vanduo labai šaltas, iš gilių žemės gelmių. Ir toks skaidrus, skaidrus...

Gan įspūdingas ir Gansu provincijos muziejus, kuriame archeologiniai radiniai leidžia suprasti turtingą ir permainingą Gansu provincijos istoriją. Čia pamatėme ir šio muziejaus, o kartu ir visos Kinijos įžymybę – itin plastišką bronzinę Skrendančio arklio skulptūrą, rastą Vuvei miesto Leitai kapavietėje iš III amžiaus. Dar labai patiko arbatos puodelis (kokia gi Kinija be arbatos?). Jis ypatingas tuo, kad prie jo pridėti laikikliai... ūsams pasidėti. Gi buvo metas, kai Kinijos vyrai labai didžiavosi ūsais, o šie trukdė jiems gerti arbatą. Todėl puodeliams buvo pritaisytos specialios atramėlės, ant kurių vyrai ir pasidėdavo savo ūsus.

Nijolė PETROŠIŪTĖ

AUTORĖS nuotr.

Nukentėjusieji teisėsaugą dažnai pravardžiuoja „bedante“, nes skriau­dikų neretai pasigailima, kaltinamieji nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami ar perduodami artimųjų „perauklėjimui“. Deja, mu­šeikos ne visada tokius geros valios ženklus geba įvertinti.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 89