Socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia visuomenę prisijungti prie jau antrus metus organizuojamos visuomeninės akcijos „Mažiesiems iš didelių rankų“. Šiemet kviečiama megzti migdukus – vaikams, gimstantiems ar gyvenantiems su ligos ar negalios diagnoze. Rankomis numegzti migdukai taps vilties, palaikymo ir bendrystės simboliu šeimoms, auginančioms likimo paliestus vaikus. Šiai akcijai paminėti taip pat organizuojamas gyvas migdukų mezgimo renginys, kuris vyks kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniuje.

Remiantis statistika, Lietuvoje daugiau nei 10 tūkst. vaikų iki ketverių metų amžiaus gyvena su sunkiomis diagnozėmis, tokiomis kaip onkologija, negalia, epilepsija, cerebrinis paralyžius, cukrinis diabetas, Dauno sindromas, kitais raidos ir nervų sistemos sutrikimai ar neišnešiotumas. Akcijos organizatoriai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šių vaikų ir jų šeimų kasdienybę bei kviečia prisidėti prie vilties simbolio sukūrimo, savo rankomis numegzto migduko, kurį akcijos sumanytojai pavadino „Spalvuku“.

„Po praėjusių metų sėkmingo akcijos rezultato, kuomet kartu su Lietuvos žmonėmis numezgėme per 1200 trispalvių pledukų ankstukams, su komanda net nesuabejojome įvykusiu stebuklu. Tai paskatino mus pakviesti visuomenę dar kartą jį sukurti. Taip ir gimė  „Spalvukas“ – galbūt mažas, nedrąsus, galbūt pažeidžiamas, tačiau simbolizuojantis narsą ir begalinę stiprybę. Kiekvienas vaikas, nesvarbu, gimsta su diagnoze ar be jos, o galbūt ją išgirsta vėliau, nusipelnė augti be patyčių, būti priimtas visuomenės ir bendraamžių. Tad labai norisi atnešti į šias šeimas viltį, tikėjimo ir palaikymo galią, kurią sukurs pati visuomenė“, – mintimis apie akcijos idėją dalijasi socialinės iniciatyvos „Skirtingos spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.

Migdukai akcijai pasirinkti neatsitiktinai: jie suteikia vaikams šilumos, ramybės, stabilumo pojūtį ir nuramina naktį, ypač tada, kai šalia nėra mamos ar tėčio. Tėvams toks mezginys taps emocinės atramos ženklu, primenančiu, kad jų vaikas yra saugus, prižiūrimas ir palaikomas ne tik medikų, bet ir visuomenės. Migdukai mezgami iš hipoalerginių siūlų, turinčių kokybės ir saugumo sertifikatus, todėl tinka kūdikiams ir vaikams.

Taip pat specialiai šiai akcijai paminėti yra kuriama pasaka apie „Spalvuką“, kuri vaikus pasieks kartu su  migdukais. Pagrindinis herojus nepasidavė, tėvai nuolat jį drąsino ir tikėjo, kad jis yra stiprus ne kūnu, o stiprus širdimi. Būtent tokio tikėjimo reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, todėl organizatoriai kviečia šią akciją palaikyti ir finansiškai. Kiekviena auka yra svarbi ir reikalinga.

Prisidėti prie visuomeninės akcijos „Mažiesiems iš didelių rankų“ galima įvairiais būdais. Kviečiama megzti ne tik profesionalus ar mėgėjus, bet ir tuos, kurie niekada nėra mezgę. Migdukai mezgami tik pirštais, kilpučių nėrimo būdu ir nereikalauja jokių papildomų reikmenų. Norintys juos megzti namuose, tai gali daryti jau dabar ir iki balandžio 1 d. išsiųsti juos akcijos organizatoriams nurodytais kontaktais, kuriuos rasite interneto svetainėje www.skirtingosspalvos.lt. Čia yra ir vaizdinė pamoka su mezginio kūrėja Simona Lukoševičiene.

Akcijos sumanytojai taip pat kviečia galinčius atvykti į renginį kovo 11-ąją „Radisson Hotel Lietuva“ konferencijų centre, Vilniuje. Jo metu bus ne tik mezgami migdukai, bet vyks pokalbiai įvairiomis temomis su specialistais, dalinamasi šeimų istorijomis, vyks atlikėjų pasirodymų.

Jurgita BAKANAITĖ

B. LAURINAITYTĖS nuotr.

Po metų baigsis gana netrum­pas laikotarpis, kai gyvenome be rinkimų – vyks savivaldos rinkimai, kuriuose spręsime, kam patikėti vietos valdžią. Vienas svarbiausių klausimų šiandien yra, kas labiau paveiks žmonių pasirinkimą: da­bartinės vietinės valdžios turimi resursai ir matomumas ar naciona­linės politikos kontekstas?

Jau per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus tapo akivaizdu, kad pa­reigas einančiam merui išlaikyti savo pozicijas yra gerokai paprasčiau, net jei jis atstovauja visos šalies mastu ne pačiai populiariausiai partijai. Kodėl taip nutinka? Dabartinė situacija palanki tiems, kurie yra valdžioje: nesunku prisiimti nuopelnus už visus pozityvius pokyčius savivaldybėje, o nesėkmes ar nepopuliarius sprendimus perkelti į nacionalinės valdžios atsakomybės lauką. Tuo labiau, jog per pastaruosius metus savivaldybių finansiniai ištekliai ir sprendimų priėmimo galios nuosekliai augo. O visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kurį, beje, deklaruoja ir neretas meras, kad dėl daugelio problemų yra kalti triukšmingi parlamentarai ar regionams per mažai dėmesio skiriantis politinis elitas sostinėje. Todėl nieko keisto, jog toks požiūris sudaro palankias sąlygas vietos politikams kurtis „geradarių” įvaizdį.

Artėjant rinkimams natūraliai intensyvėja ir įvairūs politiniai manevrai. Siekdami sustiprinti savo pozicijas, politikai ieško naujų sąjungų, koreguoja retoriką, aktyviau giriasi nuveiktais darbais ir stengiasi būti kuo labiau matomi viešojoje erdvėje. Visa tai rodo, kad ramybės laikotarpis baigiasi – politinė dinamika įgauna vis didesnį pagreitį, o artėjantys savivaldos rinkimai taps rimtu išbandymu tiek vietos lyderiams, tiek partijoms bendrai.

Pavyzdžiui, Kėdainiuose vienas Seimo narys nuosekliai trina bet kokius ženklus, kad jis bei jo komanda, kuri greičiausiai bandys perimti rajono valdymą, kada nors turėjo sąsajų su politiškai bankrutavusia Darbo partija. Vilkaviškyje vicemeras socialdemokratas viešai sudegina politinius tiltus su daug problemų sukaupusia partija ir ketina mero posto siekti su komanda, kuri „praregėjo“ ir atsiribojo nuo šios politinės jėgos. Kiek kitokią taktiką pasirinko dar vienas socialdemokratas – Alytaus meras nusprendė tapti „disidentu“ ir siunčia perspėjimus partiečiams, o kartu ir visiems Alytaus gyventojams, jog yra „kitoks, nei tie, kurie Seime...“ 

O ko galime tikėtis sostinėje? Atsakyti labai sunku. Vargu, ar grįžti į mero postą besitaikantis jau buvęs meras, o dabar parlamentaras kitąmet taps populiaresnis. Tačiau neatmeskime, jog gali atsirasti koks nors visuomenėje žinomas žmogus, kurio kandidatūra taps rimta problema dabartiniam konservatorių merui. 

Dar didesnė intriga laukia Kaune, neoficialiai jau svarstoma, ar dabartinei opozicijai pakaks išminties iškelti bend­rą stiprų kandidatą, kuris būtų ne tik statistas? Patirtis rodo, kad tai yra gana sudėtingas uždavinys. Prisiminkime, kaip per praėjusius rinkimus konservatoriai buvo nusprendę mesti parlamentaro, operos solisto „kozirį“, tačiau kauniečiai dėl tokio pasiūlymo tik gūžčiojo pečiais. Tiesa, jei dabartiniam Kauno merui pavyktų dar kartą laimėti rinkimus, tai įkvėptų vilties socialdemokratams, jog visos kalbos apie fatališką politinę švytuoklę yra perdėtos...

Klaipėdos mieste daugiausiai intrigų kyla dėl to, ar šią kadenciją Kelmės – Šilalės rinkėjams atstovaujantis skandalais pagarsėjęs politikas dar kartą bandys tapti uostamiesčio meru. Ar tai atitinka jo ambicijas? Kita vertus, bent jau kol kas jis deklaruoja, jog neva sieks Palangos mero vietos... 

Intensyvūs politiniai manevrai prieš rinkimus – tai ir viešas bandymas dar kartą priminti apie save. Todėl natūralu, kad kiekvieno į aukščiausią rajono valdžią besitaikančio politiko startas grindžiamas vienos ar kitos (atsispiriant nuo to, kuriai pats priklauso) partinės sistemos kritika – tai įprasta taktika, siekiant išsiskirti ir mobilizuoti nusivylusius rinkėjus.

Vis dėlto panašu, jog praėjusių rinkimų pamokos daugelio taip ir nebuvo iki galo išmoktos, o nemažos dalies politikų ambicijos ir toliau lenkia rea­lias galimybes. Tiesa, reikia sutikti, kad jos priklauso ir nuo to, kokius bendražygius pavyksta suburti ir ar pasiseka į savo pusę patraukti ryškesnių, didesnį pasitikėjimą turinčių veidų. Todėl rinkėjams pats laikas pradėti atidžiau stebėti procesus ir nepamiršti esminio principo: politikus reikia vertinti ne pagal tai, ką jie žada ar kuo giriasi, o pagal tai, ką iš tiesų jie gali padaryti ir ką realiai nuveikia.

Andrius NAVICKAS

Šilalės krašto pavadinimas kilęs nuo kadaise čia augusių šilų ir miškų, gal dėl to medie­nos apdirbimas yra vienas labiausiai klestinčių šio krašto verslų. Veiklos dešimtmetį šian­dien mininčios UAB „Vudnera“ savi­ninkas ir vadovas Nerijus Jonutis įsitikinęs, mediena buvo ir bus geriausia, ekologiškiausia, labiausiai gyvenamųjų namų statybai ir apdailai tinkanti medžiaga, o užtikrinta kokybė visada garantuoja vietą statybinių medžiagų rinkoje.

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš pašnekovo asmeninio albumo 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Pernai Užimtumo programoje daly­vavo 70 asmenų, tačiau laikinus darbus seniūnijose ir Šilalės Vlado Statkevičius muziejuje dirbo vos 21 rajono gyventojas. Šiemet Užimtumo programai papildomai skirta 15 tūkst. Eur, bet įtraukti į ją planuojama tik apie 60 asmenų, maždaug pusei iš jų žadama pasiūlyti darbą. Darbo rinkai besirengiančių asmenų įdarbinimui bei užimtumo skatinimo paslaugoms planuojama skirti 57 tūkst. Eur, likę 27,6 tūkst. Eur numatyti savivaldybėje įdarbinto užimtumo koordinatoriaus atlyginimui.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Netrukus prasidės komandų, žaidžiančių Regionų krep­šinio lygoje (RKL), atkrintamosios varžybos, tad kiekviena ekipa daro viską, kad tik į jas patektų. Šilališkiai – ne išimtis, dėl to ir komandos sirgaliams šiuo metu yra pats „darbymetis“, mat jų palaikymą krepšininkai vertina lyg papildomą žaidėją aikštelėje.

Sužaidusi 26 rungtynes, Šilalei atstovaujanti ekipa turnyrinėje lentelėje užima antrąją poziciją (iš 17). Per šiuos susitikimus „Lūšis“ įsirašė 18 pergalių. Panašų kovingumą demonstruoja ir šilališkiams ant kulnų lipantys Gargždų sporto centro bei LCC tarptautinio universiteto krepšininkai (atitinkamai jie yra sužaidę 25 ir 24 varžybas bei pelnę 17 ir 16 pergalių). Pirmoje vietoje esanti Birštono „Milasta“ po 27 susitikimų pergalę šventė net 20 kartų. Tačiau šilališkiams pavyko įveikti lyderius per antrąjį susitikimą vasario 6 d. jų namuose rezultatu 81:84. Ir tai buvo savotiškas revanšas, nes praėjusių metų rudenį po pirmojo susitikimo Šilalėje pergalę išsivežė Birštono komanda. 

Deja, vasario 7 d. susitikime su Druskininkų „Akvilės“ komanda rezultatas buvo priešingas – rudenį Šilalėje 10 taškų persvara palaužti dzūkai šįkart buvo gerokai stipresni ir „Lūšiai“ teko pripažinti skaudų pralaimėjimą rezultatu 96:62. Vasario 14 d. „Lūšis“ žaidė Akmenėje su vietos komanda ir parsivežė solidžią pergalę, įveikę varžovus rezultatu 89:101. Vasario 20 d. Šilalės sporto mokyklos salėje Joniškio „Delikatesą“ priėmusi „Lūšis“ svečių irgi nepasigailėjo – laimėjo 86:78, o po dienos svečiuose šilališkiai turėjo pripažinti Širvintų komandos pranašumą, mat varžybos baigėsi rezultatu 106:78. 

Šį savaitgalį krepšininkai ilsisi, o nuo kovo 4 d. prasidės paskutinės kovos – tądien išvykoje laukia susitikimas su Gargždų ekipa. Namų arenoje liko sužaisti tris kartus: kovo 7 d. į Šilalę atvyksta Vilniaus „Ryto-MRU“ komanda, kovo 14 d. čia rungtyniaus Kazlų Rūdos, o kovo 20 d. – Biržų ekipos. Išvykoje Prienuose „Lūšis“ žais kovo 13 d., Tauragėje – kovo 21 d.

Nors šiuo metu šilališkiai įvardijami kaip vieni RKL A diviziono lyderių, kol kas kova dėl patekimo į atkrintamąsias tęsiasi. 

Šį sezoną Šilalei atstovaujanti krepšinio komanda yra gerokai atsinaujinusi ir pajaunėjusi, o žaidėjų amžiaus vidurkis yra 25 metai. Vyriausiam Valdui Vasyliui – 42-eji, jauniausiems sportininkams Augustui Armonui, Ignui Tolušiui ir Dovydui Beržiniui – po 17 m. Komandos ūgio vidurkis siekia 193 cm, pavyzdžiui, V. Vasylius yra 202 cm ūgio, komandos kapitonas Justas Košys – 183cm. „Lūšį“ treniruoja kraštietis, žaidžiantis treneris Linas Lekavičius.

Žydrūnė MILAŠĖ

Antrą kartą Dakaro lenktynių trasą sėkmingai įveikęs 30-metis mūsų kraštietis Nerimantas Jucius „nulaužė“ iki šiol geriausią rezultatą Lietuvai parvežusio motociklininko Arūno Gelažninko pasiekimus. Šilališkis įsitikinęs, kad jo pasiektos 15 vietos pakartoti dar ilgai niekam nepavyks.

Šiemet N. Jucius įveikė antrąjį savo Dakarą ir pasiekė jam pačiam netikėtų aukštumų – bendroje įskaitoje užėmė 15-ą, o „Rally 2“ klasėje – 5-ą vietas (2025-aisiais pirmąkart Dakare startavęs N. Jucius atvažiavo trečias iš debiutantų, o motociklininkų „Rally 2“ įskaitoje pasiekė 19 rezultatą). Kol kas geriausias Lietuvos motociklininkų rezultatas priklausė A. Ge­lažninkui, kuris Dakare bendroje įskaitoje buvo iškovojęs 21-ą vietą. Tad nuo šių metų sausio Šilalė turi kuo didžiuotis: Nerimantas, važiuojantis su gimtojo rajono simbolika pažymėtu motociklu, yra Lietuvos rekordininkas ir vienas geriausių motociklininkų pasaulyje.

„Šiemet į Dakarą vykau nusiteikęs ramiau, nes jau žinojau, kas manęs laukia. Tačiau nutiko tai, ko niekaip negalėjau įsivaizduoti – pirmomis ralio dienomis susirgau gripu. Gydytis nebuvo kada, tad išgerdavau vaistų, ir vėl į kelią. Nežinau, kaip mano vietoje būtų pasielgę kiti dalyviai, bet aš negalėjau nevažiuoti. Daugumai sportininkų dalyvauti Dakaro lenktynėse yra ne tik viso gyvenimo svajonė, o ir didžiulė atsakomybė. Tad tiesiog neleidau sau pasiduoti, nes negalėjau nuvilti nei savęs, nei tų, kurie manimi tikėjo – privalėjau padaryti viską, ką galiu geriausiai. Apsisprendžiau važiuoti tol, kol valdau rankas ir kojas“, – dabar, jau nuslūgus emocijoms, „Šilalės artojui“ sakė Nerimantas.

Sportininkas, pasiekęs pačių aukščiausių titulų tarptautiniuo­se ir pasaulio čempionatuose, daugumai žmonių, o taip pat ir daliai šilališkių, tapo žinomas tik nuo pernai, kai pirmąkart startavo Dakare. 

„Tikriausiai vien pavadinimas Dakaras daugumai yra be­veik stebuklingas ir labiau siejamas su lenktynėmis nei su pačia vietove, tad sportininkas, dalyvavęs šiose lenktynėse, tampa akimirksniu labiau matomu. Kita vertus, kas sportu nesidomi, tam ir nerūpi, nei kas aš esu, nei kad Šilalė turi Dakaro dalyvį, parvežusį Lietuvai neregėtą rezultatą“, – supratingai skeptikų požiūrį vertina N. Jucius.

Lenktynininkas neslepia, kad sąsajos su Dakaru niekada nesibaigia: juokaujama, jog Dakaras baigėsi – prasideda Dakaras. Ir šiuo metu N. Jucius jau svarsto visas galimybes dalyvauti 2027-ųjų lenktynėse.

„Kitam startui reikėtų geresnio motociklo ir komandos. Šįkart važiavau savo motocik­lu, kuris yra  mėgėjiškas, lyginant su geriau „Rally 2“ klasėje lenktyniavusiais. Gamyklinės ko­mandos paprastai renkasi geriausius rezultatus demonstravusius atstovus, tad tokios derybos vyksta, aš labai tikiuosi teigiamo jų rezultato“, – ambicijų neslėpė lenktynininkas.

Iš viso Dakare šiemet startavo apie 120 motociklininkų, o lenktynėms pasibaigus, šilališkis buvo 15-as, t. y. trasoje aplenkė maždaug 105 konkurentus. Žinoma, tarp aplenktųjų buvo ir trasos nebaigusių sportininkų.

„Šių lenktynių ypatumas yra tas, jog trasos faktiškai nėra – visi kalnai panašūs, o dykuma klaidi. Pernai klaidžiojau gerokai daugiau nei šiemet – šįkart negavau nė vieno baudos taško, tuo tarpu praėjusiais metais jų surinkau net 40. Paskaičiavau, kad šįkart trasą įveikiau net trim valandomis greičiau. Tiesą sakant, nors kamavo aukšta temperatūra, viskas buvo visiškai kitaip nei pirmajame Dakare – jau žinojau, ko galiu laukti, kaip reiktų reaguoti į iššūkius ir pan., nors viską nuspėti yra neįmanoma, nes organizatoriai kasmet lenktynių trasą vis koreguoja ir sunkina, pridėdami kitokio grunto dangos. Kad ir kaip keista, bet Afrikos dykumoje vykstančiose lenktynėse trasų su smėlio danga ilgis kasmet vis trumpinamas“, – įspūdžiais dalijosi motociklininkas N. Jucius.

Ir pernai, ir šiemet dalyvavimas Dakaro lenktynėse Nerimantui buvo iššūkis ne tik fiziškai, bet ir finansiškai. Pasta­roji problema netgi aš­t­resnė ir ak­tualesnė. Kiekvienas pa­pildomas sportininką lydintis žmogus yra apmo­kestinamas, tad savo biudžetą kruopščiai skaičiuojantis šilališkis šįkart į kelionę galėjo pasiimti tik du palydovus – vairuotoją ir fotografą, o iš viso jo komandoje buvo tik šeši žmonės. Šiųmetės lenktynės N. Juciaus komandai atsiėjo apie 100 tūkst. eurų ir tai, anot sportinin­ko, yra vienas mažiausių biudžetų, palyginus su kitomis komandomis.

„Dalyvauti Lietuvos čempionate visą sezoną atsieina apie 10 tūkst. Eur, tuo tarpu dviejų savaičių Dakaro raliui reikia 100 tūkst. Tad debiutuoti tokio lygio varžybose yra labai didelis iššūkis, nes turi susirasti tavimi pasiryžusių patikėti rėmėjų. Šįkart mane rėmė Klaipėdos uostas, UAB „Šilalės mediena“ „Eurobiuras“, rajono savivaldybė. Didžiuojuosi, jog esu penktas pasaulyje, ir esu įsitikinęs, jog toks pasiekimas turėtų būti įvertintas tiek sporto federacijos, tiek savivaldybės. Kita vertus, manau, kad apskritai, nekalbant apie mano pasiekimus, kiekvienas čempionato prizininkas turėtų būti įvertintas ir paskatintas tam tikra premija, nes vis tik garsina ir savo šalį, ir konkretų rajoną. Kai kurios savivaldybės tai jau daro. Vaikams, jaunimui tokia sistema padeda labiau stengtis, tobulėti, vyresniems parodo, ar tavo pasiekimai yra svarbūs gimtajam kraštui“, –   įsitikinęs Dakaro dalyvis.

Nerimantas sakė jam buvo labai svarbu, kad, grįžtus iš Dakaro, oro uoste jį pasitiko Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentė Giedrė Leskauskienė – vadinasi, jo pasiekimai yra svarbūs ir vertinami. Tad sportininkas turi vilčių, kad savo pažadus įgyvendins ir Premjerė Inga Ruginienė, kuriuos išgirdo prieš išvykdamas į Afriką.

„Palaikymas – svarbu, bet su ačiū į Dakarą nenuvažiuosi“, – juokavo pašnekovas ir dėkojo visiems, kurie prisidėjo, kad jam pavyko pasiekti puikių rezultatų.

Nerimantas tikino esąs dėkingas kiekvienam šilališkiui ar kvėdarniškiui, kurie jį palaikė lenktynių metu, kurie stebėjo, kaip jam sekasi, tad visus nekantrauja pakviesti į Enduro sezono atidarymą Kvėdarnos-Žadeikių trasoje.

„Noriu su visais susitikti gyvai, taip pat sudaryti galimybę pasimėgauti motociklų sportu iš arčiau. Manau, jog sezono atidarymas įvyks apie balandžio vidurį, priklausys nuo oro sąlygų“, – sakė sportininkas. 

Žydrūnė MILAŠĖ

N. JUCIAUS asmeninio archyvo nuotr.

Šįkart – įspūdžių kupina pažintis su Aruba, nedidele, bet unikalia egzotiška sala Karibų jūros pietuose, vos 29 km į šiaurę nuo Venesuelos krantų – mūsų kelionė tęsiasi toliau į spalvingą Karibų pasaulį, kuriame kiekviena diena atneša vis kitą salą, kitą kultūrą ir naujus, nepamirštamus vaizdus.

Rasa ŠIAUDVYTIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Kovo 5 d., 10.30 val., 15 d., 10.30 val., – „Mažylis Mocartas“, I aukšto fojė. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams.

Kovo 6 d., 18.30 val., 7 d., 18.30 val., – Philipo Glasso „Kelionė“, salėje „Jūra“. 3 veiksmų opera.

Kovo 8 d., 12 val., – „Linksmasis orkestro laivas“, salėje „Marios“. Edukacinis orkestro koncertas.

Kovo 13 d., 18.30 val., 14 d., 18.30 val., – Antano Jasenkos „Legenda“, salėje „Jūra“. 2 veiksmų baletas.

Kovo 18 d., 18.30 val., 27 d., 18.30 val., – „Primadonna“ PREMJERA, salėje „Marios“. Monoopera.

Kovo 20 d., 18.30 val., 21 d., 18.30 val., – Johann Strauss II „Tūkstantis ir viena naktis“, salėje „Jūra“. 2 veiksmų operetė.

Kovo 22 d., 12 val., – Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“, salėje „Marios“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma).

Kovo 28 d., 12 val., 29 d., 12 val., – Silvijos Miliūnaitės „Panama labai graži“, salėje „Jūra“. Šokio spektaklis vaikams.

Balandžio 2 d., 9 d., 16 d., 23 d., 30 d., 10.30 val., – „Mažylis Mocartas“, I aukšto fojė. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams.

Balandžio 2 d., 3 d., 18.30 val., – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“, Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“, salėje „Jūra“. Vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas.

Balandžio 10 d., 11 d., 18.30 val., – Broniaus Kutavičiaus „Lokys“, salėje „Jūra“. 2 veiksmų opera.

Balandžio 12 d., 12 val., – Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“, salėje „Marios“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma).

Balandžio 18 d., 18.30 val., – „Pavasario garsai“, salėje „Jūra“. KVMT simfoninio orkestro koncertas.

Balandžio 19 d., 12 val., – Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“, salėje „Marios“. Muzikinė pasaka vaikams.

Balandžio 22 d., 18.30 val., – Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“, salėje „Marios“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija.

Balandžio 24 d., 25 d., 18.30 val., – „Formos“, salėje „Jūra“. Vienaveiksmių baletų diptikas.

Balandžio 26 d., 12 val., – „Linksmasis orkestro laivas“, salėje „Marios“. Edukacinis orkestro koncertas.

Gegužės 8 d., 9 d., 15 d., 16 d., 18.30 val., – „Mamma Mia!“ PREMJERA, salėje „Jūra“. Miuziklas.

Gegužės 10 d., 12 val., – „Linksmasis orkestro laivas“, salėje „Marios“. Edukacinis orkestro koncertas.

Gegužės 13 d., 18.30 val., – „Primadonna“ PREMJERA, salėje „Marios“. Monoopera.

Gegužės 17 d., 12 val., – Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“, salėje „Marios“. Muzikinė pasaka vaikams.

Gegužės 21 d., 22 d., 23 d., 15 val., – Tim Minchin „Matilda“, salėje „Jūra“. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai.

Birželio 3 d., 4 d., 5 d., 15 val., – Silvijos Miliūnaitės „Panama labai graži“, salėje „Jūra“. Šokio spektaklis vaikams.

Bilietus galima įsigyti internetu teatro svetainėje klaipedosmuzikinis.lt arba teatro kasoje (Danės g. 19, Klaipėda, Bokšto įėjimas). Taikomos nuolaidos.

Kasos darbo laikas: II 10:30–18:30 (pietų pertrauka 14:00–15:00); III–VI 9:30–18:30 (pietų pertrauka 14:00–15:00); VII valandą prieš renginį, jei renginys vyksta sekmadienį.

Informacija ir bilietų užsakymas: telefonu +370 645 59472; grupėms – telefonu +370 616 42129 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas: www.klaipedosmuzikinis.lt

ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO DRAMOS STUDIJA

(vadovė Jovita Veličkaitė)

Arvydo Ambraso

Absurdo dramos pjesė

DUOBĖ

Režisierė

Jovita Veličkaitė

Trukmė 35 min.

„Duobė“ vaizduoja sovietmečio visuomeninio gyvenimo atmosferą, kalba apie visų mūsų tuometinę situaciją: istorinę ir kultūrinę okupacijos duobę, kurioje ne dėl savo kaltės gyvavome, į kurią kiekvienas reagavo savaip ir kurią įveikti anaiptol ne visi turėjo vilčių. Poetiškai aprašytas Baltasis miestas primena valdžios žadėtą „šviesią ateitį“, traukiniai – džiaugsmingą statybą, kuri tą ateitį turėjo priartinti.

Be visos, politinės alegorijos čia slypi kažkas įdomesnio – universali metafora apie žmogaus egzistenciją, apie jo įsivėlimą į laikinąją būtį, apie jo niekada neišsipildančias viltis, be kurių gyventi vis dėlto neįmanoma.

Pjesės veiksmo vieta yra raktinis žodis ir talpiausias kūrinio simbolis. Juo užkoduotas platus reikšmių spektras nuo neigiamos konotacijos (nuopuolis, spąstai, kalėjimas, akligatvis, kapas) iki teigiamo atspalvio reikšmių (užuovėja, prieglobstis).

Pjesėje vaizduojama situacija – veikėjai sėdi duobėje, nieko nematydami už jos ribų, o su išore juos sieja garsai (nuspėjamas traukinių bildėjimas ir stoties pranešėjo balsas). Vienam iš veikėjų, pavyksta išsikabaroti iš duobės, pamatytas vaizdas jį pribloškia...

VEIKĖJAI

CEZARIS

Gintautė Grikšaitė

OFELIJUS

Vytautė Juciūtė

BENEDIKTAS (dešrininkas)

Andrėja Grikšaitė

KORNELIS

Paulina Grikšaitė

NEPAŽĮSTAMAS BALSAS

Sandra Vanagaitė

BILIETŲ PARDAVĖJAI

Simonas Rimkus ir Julius Puidokas

DU DUOBKASIAI

Vijūnė Macaitė ir Ugnė Gražinskaitė

GARSO REŽISIERIUS

Darius Vasiliauskas

APŠVIETIMO TECHNIKĖ

Asta Vasiliauskienė

Spektaklis nemokamas

Nemokamus kvietimus prašome atsiimti Šilalės r. sav. kultūros centro bilietų kasoje

Rekomenduojamas amžius nuo 12 metų

Kasos darbo laikas
I, II, III, IV 11.00–14.00, 15.00–18.00
V 11.00–14.00, 15.00–17.00
Pietų pertrauka 14.15–15.00
Kasa atidaroma 1 val. prieš renginį ir prieš kino seansą.
Tel.: (0 449) 74043; (0 449) 74317;
Mob. +370 687 57912