Lietaus lašai ant šalmo tyliai krenta,

Bet stiprūs jie, galingi...

Už šeimą, už namus, už brolius ir seses. 

Te niekad nepalūš kareiviška dvasia. 

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje nuskambėjo tradicinio lietuviškos-patrio­tinės dainos festivalio „Marš, marš kareivėliai“ dainų akordai. Į renginį atvyko gausus būrys dalyvių iš mūsų rajono bend­rojo ugdymo mokyklų bei Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos. Net apie 130 dainorėlių savo skambias dainas skyrė artėjančiai Lietuvos kariuomenės dienai paminėti. Koncerte skambėjo partizanų dainos, dainos, skirtos Lietuvai, kariuomenei, meilei tėvynei, laisvei. Nuostabią renginio atmosferą kūrė kolektyvai, festivalio vedėjos ir komisija, kuriai teko nelengva užduotis: nominuoti atliktus kūrinius. 

Visi kolektyvai įvertinti padėkos raštais ir dovanėlėmis. Džiaugiamės ir dėkojame jų vadovams už puoselėjamą meilę dainai, Tėvynei ir Lietuvos gynėjams. Dėkojame mokiniams už norą dainuoti ir ja išreikšti pagarbą Lietuvos laisvės sergėtojams. Ačiū renginio puoselėtojai ir rengėjai muzikos mokytojai Daliai Krasauskienei bei Šilalės meno mokyk­lai, Švietimo pagalbos tarnybai, nominacijų rėmėjams ir komisijos nariams. 

Jurgita SKURDELIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Didžiuojasi kilniais karių poelgiais

Šiemet Lietuvos kariuomenė mini 106-ąsias atkūrimo me­tines. Būtent prieš 106-erius me­tus, 1918 m. lapkričio 23 d., Premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė Apsaugos mi­nis­terijos įsakymą Nr. 1, ku­riuo buvo atkurta Lie­tu­vos ka­riuo­menė, jau po ke­lių mėnesių stojusi į pirmuo­sius mū­šius už šalies nepriklau­so­my­bę. 

Minint garbingą kariuomenės sukaktį, visoje šalyje nestinga renginių, karių susitikimų su visuomene ir pan. Mini Lietuvos kariuomenės dieną ir 2019 m. Pajūryje dislokuotas Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas (įkurtas 2017 m. liepos 1 d. Radviliškyje, į nuolatinę dislokacijos vietą Pajūryje persikėlė po poros metų). Pirmasis jo vadas buvo plk. ltn. Vadimas Jeriominas. Beveik kartu su juo tarnybą šiame batalione pradėjo ir nuo 2023-iųjų batalionui vadovaujantis plk. ltn. Mantas Ragulis. 

Šiuo metu batalione, jo atsto­vės ryšiams su visuomene Irmos Krušienės pateiktais duomenimis, tarnauja ir dirba apie 600 žmo­nių. Absoliuti jų dauguma – kariai. Nemažai darbo vietų Pa­jūryje sukurta ne tik vietiniams, bet batalione darbuojasi ir aplinkinių rajonų gyventojui. 

Naujasis Pajūrio karinis miestelis atidarytas šiemet vasarį. Tai – pirmasis toks objektas Lietuvoje, pastatytas po nepriklausomybės atkūrimo. Jis iškilo buvusio Pa­jū­rio žemės ūkio technikumo teritorijoje, šalia modulinės konstrukcijos kareivinių, jo teritorija užima maždaug 10 hektarų.

Senosios bataliono karių patalpos – konteinerinės kareivinės – irgi iki šiol naudojamos. Čia dažniausiai apsistoja pratybų, stovyklų, šaulių sąjungos, užsienio, kitų sukarintų struktūrų dalyviai.

Pasak I. Krušienės, bataliono gy­venimas – gyvas organizmas, jame nuolat kažkas vyksta, kariai ir darbuotojai puikiai bend­radarbiauja su miestelio seniūnija ir bendruomene, ryšiai palaikomi su Šilalės rajono savivaldybe, įsitraukiant į organizuojamas šventes, akcijas. 

Ir nors įsivaizduojame, kad kariai visada tik treniruojasi ir rimtai dirba, vis tik nestinga ir išskirtinių bei netikėtų akimirkų. Pavyzdžiui, bataliono istorijoje yra buvę, kai karys rikiuotės metu priklaupė ir kartu tarnaujančiai mylimajai ištiesė sužadėtuvių žiedą, karė atsakė „taip“, o šiuo metu šeimoje jau auga duk­ra. Beje, moterys artilerijos batalione nėra retenybė. 

Bataliono atstovai didžiuojasi, kad Lietuvos kariai yra puikiai pasirengę veikti ne tik kovos lauke, bet ir kitokiose sudėtingose situacijose. Neseniai Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas pasidalijo žinia, jog karininkas vyr. ltn. Domininkas Petkus JAV, Šiaurės Karolinoje, vykusių „Bold Quest 24“ pratybų metu viešbutyje išgelbėjo garbaus amžiaus vyro gyvybę. Senjoras užspringo maistu, o Pajūryje tarnaujantis karys, pamatęs tai, nė minutės nesudvejojo ir šoko į pagalbą, kuri nulėmė žmogaus išgyvenimą. Anot bataliono atstovų, toks kario poelgis dar kartą pademonstravo Lietuvos karių profesionalumą ir pasirengimą veikti netikėtose situacijose.

* * *

Karinės ar sukarintos struktūros civiliams kelia skirtingas emocijas – vieni uniformuotų žmonių prisibijo, kiti džiaugiasi, kad jų dėka galime jaustis ramiau. Patys kariai ir jų artimieji tikina: kariuomenę, kokia ji bebūtų, sudaro mūsų visuomenės žmonės.

Nelaimė užklupo netikėtai

O gyvenime, kaip žinia, yra ir džiugių, ir nelabai dalykų. Tačiau susitelkimas, atjauta, pagalba padeda įveikti visus iššūkius. Būtent tai įrodė visai neseniai Lietuvoje minėta pyragų diena, kurią Pajūryje dislokuoto Bri­ga­dos generolo Mo­tie­jaus Pečiulionio artilerijos kariai šiemet skyrė kilniai intencijai – lėšos, surinktos gardžiuojantis skanumynais, buvo paaukotos batalione tarnavusiam Tomui. 

„Kaip teigė Ralphas Waldo Emersonas, „nebūna gerumo per anksti, nes niekada ne­žinai, kaip greitai bus per vė­lu“, – tokios akcijos prasmę atskleidė bataliono atstovė ryšiams su visuomene I. Kru­šienė.

Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karys Tomas kariuomenėje tarnavo daugiau kaip 13 metų, dar penkerius jis buvo karys savanoris Krašto apsaugos sa­vanorių pajėgose. Pajūrio batalio­ne Tomas tarnavo nuo 2021-ųjų iki 2023-iųjų (prieš tai – Tauragėje). 

„Visą laiką dirbau su nuolatinės pri­valomosios ka­ro tarnybos kariais, stengiausi bū­ti jiems kuo geriau­siu pavyzdžiu. Tai labiau buvo ne dar­­bas, o gyvenimo būdas – visada sten­giausi visur dalyvauti, rodyti tinkamą pavyzdį, daug sportavau, ta­­čiau vieną dieną ma­­ne pakirto liga“, – „Šilalės artojui“ pa­sakojo Tomas.

2023 m. kovą, vykstant praty­boms Klaipėdos Kairių poligone, ketvirtą pratybų dieną karį ištiko netikėtas priepuolis, suparalyžiavo visą dešinę kūno pusę, sutriko kalba. Prasidėjo medikų tyrimai, priepuoliai kartojosi, tad neurologai vyrui uždraudė net išeiti iš namų – juose jis praleido apie aštuonis mėnesius. Galiausiai sostinės medikai nustatė, jog Tomo negalios priežastis –

auglys galvoje. Per šį nežinios ir tyrimų laikotarpį išsivystė depresija, nors kariuomenės bendražygiai tikina: Tomas – tikrų tikriausias optimizmo užtaisas. Negana to, viena bėda – ne bėda: medikai konstatavo, jog aug­lio neoperuos, kol vyras neišsigydys ne tik jį užklupusios depresijos, bet ir per tą laikotarpį sušlubavusios širdies. 

„Per tuos aštuonis namuose praleistus mėnesius su­­pratau, kad, nebegaudamas atlygi­nimo, nebegaliu nuomuotis buto, te­­ko grįžti pas tėvus į Telšius. Šiuo me­tu reikia vartoti daug vaistų, kurie yra nefinansuojami. Jeigu ne tėvai, iš „Sodros“ skiriamos ligos išmokos ir išgyventi, ir pirkti vaistus būtų tiesiog neįmanoma“, – atskleidė karys.

Tomui šiuo metu yra paskirti net aštuonių rūšių medikamentai, vyras tikisi, jog jam pavyks įveikti gretutines ligas ir medikai galės atlikti operaciją.

Svarbiausia – nepalikti vienumoje

Pyragų dienos renginyje Pa­jūrio batalione dalyvavo ne tik šiuo metu tarnaujantys kariai, o ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės (LDK) Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Klaipėdos draugijos narės (Klaipėdos regiono birutietės) bei kariuomenės socia­linė darbuotoja Klaipėdos ir Tauragės įguloms Reda Kaspe­ra­vi­čienė.

„Mes nuolat teikiame pagalbą sužeistiems kariams, jų šeimoms. Skaudžių atvejų, net tragedijų nutinka nuolat, tad pagalba tiek materialinė, tiek socialinė ar psichologinė yra būtina. Kiekvienam žmogui svarbiausia yra žinoti, kad jis ne vienas, kad kariuomenė jo nelaimėje nepaliks. Mes, socia­liniai darbuotojai, nuolat stebime, kam, ko labiausiai reikia ir tarpininkaujame, organizuojame renginius, tvarkome administracinius reikalus ir t.t. Šiemet pagalba reikalinga Tomui – jo gydymui lėšas renka dešimt karinių dalinių (karys šiuo metu, nors ir nėra visiškai atleistas iš kariuomenės, bet jo liga nesusijusi su tarnyba, tad papildomo finansavimo skirti negalima)“, – R. Kas­peravičienė akcentavo, jog Tomo gydymui reikalingi brangūs vaistai, kurių įpirkti kario šeima nepajėgia.

Klaipėdos regiono birutietės Sigita ir Asta yra karininkų žmonos, tad, anot moterų, joms Tomo istorija labai artima.

„Šitam jaunam kariui būtina kuo greičiau pasveikti, kad gydytojai galėtų pradėti pagrindinės ligos gydymą. Todėl labai džiaugiamės dosniomis šio bataliono karių aukomis. Tuo labiau, kad jie greičiausiai Tomo net nebuvo sutikę, nes atlieka privalomąją tarnybą“, – sakė birutietės.

Karinių jūrų pajėgų ir Klai­pėdos įgulos vyresnysis karo kapelionas plk. ltn. Rimas Venc­kus irgi kvietė karius susivienyti ir įvertinti tai, jog nelaimė ištiko karį, kuris atliko pareigą Tėvynei.

„Dalintis gerumu – labai pras­minga misija, tokios nelaimės priverčia susimąstyti: kiekvienas trumpam stabtelim, nes šiandien galim džiaugtis sveikata, sportuoti, planuoti ateitį. Kaip iki šiol tai darė ir Tomas. Todėl smagu, kad yra būrys geradarių, suprantančių žmonių, kurie sunkią minutę palaikys, padės“, – sakė kapelionas plk. ltn. R. Venckus.

Iki šios savaitės pradžios Tomo gydymui buvo suauko­ta beveik 3 tūkst. eurų. Gera­da­riai, kurie artėjant didžiausioms metų šventėms norėtų padaryti prasmingą darbą, paramą gali pervesti į birutiečių sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant – Tomui. „Swedbank“ banko sąskaitos numeris: LT36 7300 0100 0246 9222, paramos gavėjo pavadinimas – LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Man labai patinka visokie posa­kiai ir patarlės, glaustai nusakančios minties esmę. Kad ir tokia iš­min­tis, turbūt atėjusi iš slavų: kol griaus­tinis nenugriaudės, valstie­tis ne­per­sižegnos... Tai štai penkta­die­­nį, kaip sakoma, griaustinis tren­kė iš giedro dangaus: Lietuvos tech­no­lo­gijų įmonių grupės „Tel­tonika“ pag­rindinis akcininkas Ar­vydas Paukš­tys pranešė dėl biu­ro­kratinių kliūčių stabdantis kelių mi­li­jardų projektą Vilniuje, Liepkalnyje.

„Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas“, – pabrėžė verslininkas.

Ir visi ministerijų bei tarnybų klerkai ėmė žegnotis, teisingiau – atsižegnoti nuo atsakomybės...

Pranešta, jog „Teltonika High-Tech Hill“ aukštųjų technologijų parke, kur turėjo būti pastatyta 10 gamyklų, nebus sukurta 6000 darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. Eur atlyginimais per mėnesį. Taip pat kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendrojo vidaus produkto, nebus ir naujų pasaulyje taip trūkstamų puslaidininkių lustų pramonės Lietuvoje. Teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamyklų. Valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. Eur mokesčių“, – vardijo A. Paukštys.

Taip jau sutapo, jog tą pačią lapkričio 15-ąją, kai kilo šis skandalas, buvo pažymima Mecenatystės diena. Ją Kultūros ministerijos siūlymu atmintina diena Seimas suskato paskelbti tik šių metų pavasarį. O juk A. Paukštys, apie kurį šio Seimo nutarimo apraše neužsimenama nė žodžiu, 2019 m. sausio 25 d. Valdovų rūmuose buvo pagerbtas kaip Pirmasis nacionalinis mecenatas. Jo įmonė ir jis pats skyrė milijoninę lemiamą paramą, atstatant mano gimtojo Balbieriškio 2013 m. rugpjūtį sudegusią Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčią. Visai neseniai 60-ies sulaukusio molėtiškio verslininko įmonė dalyvavo atstatant ir remontuojant Maldos namus Alvite, Molėtuose, skyrė paramą rajonų savivaldybėms prasidėjus COVID-19 pandemijai, o 2023 m. akcijoje „Radarom“ – 1,45 mln. Eur paramą Ukrainos oro erdvei saugoti skirtiems radarams pirkti.

Kodėl tai pabrėžiu? Nes valdžios įstaigos privalo jausti bent šiokią tokią pagarbą tokiems iškiliems verslo flagmanams, kurie ne tik remia tautos kultūrą, dvasinį bei socialinį būvį, bet ir ketina į valstybės biudžetą mokėti apie 500 mln. Eur – tiek, kiek šiandien trūksta Lietuvos gynybai. Bet ne, nueinanti valdžia tik trauko pečiais: nieko negirdėjome, sužinojome tik iš žiniasklaidos... 

Skelbiama, kad, pasirodo, Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau buvo išplatinusi raštą ministerijoms, raginusį priskirti tarnautojus, įskaitant ir Vyriausybės kanceliariją, vykdant „Teltonikos“ projektą. Kur jie? Už ką jie gavo algas? Dabar I. Šimonytė tik pareiškė „apgailestavimą“ ir puolė vytis benuvažiuojantį traukinį: pirmadienį surengė pasitarimą su suinteresuotomis tarnybomis. 

Krūtinę išpūtė ir energetikos ministras, kuris anksčiau žadėjo, jog elektros tikrai bus. Bet, kreipęsis į „Litgrid“, verslininkas išgirdo, kad įmonė turinti svarbesnių projektų nei šis, ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti bei savo lėšomis įsirengti Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110 kV septynių kilometrų ilgio kabelius „Fast track“. 

ESO irgi ne pėsčia: operatorius teigė, jog siūlė įmonei įsivesti gamtines dujas ir elektros energiją gaminti iš dujų, tačiau „Teltonika“ atsisakė dėl per mažo našumo.

Paskutinė vinis buvo „Via Lietuva“ kelių tarny­ba, kuri uždraudė tiesti elekt­ros kabelius kelio apsaugos zonoje iš Rudaminos į Liepkalnį ir pasiūlė tartis su privačiais sklypų savininkais. A. Paukš­tys sakė sunkiai įsivaizduojantis tokią galimybę: susitarti su privačių sklypų savininkais, nepakeitus tų sklypų statuso iš visuomeninės paskirties į ekonominę, praktiškai yra neįmanoma.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė oficialų pareiškimą, jog neva oficialiai „Teltonika“ nepateikė prašymo dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo, todėl projektas ir nebuvo pratęstas. Ministrė Aušrinė Armonaitė išpūtusi akis sako, kad apie problemą „nieko nežinojo“, jai tai staigmena. Pasirodo, dabar Seimą praradusi Laisvės partija labiau kovojo už LGBT teises ir laisves, negu jos atstovai rūpinosi milijardinėmis valstybės investicijomis... 

Jau sklando versijos, kurias, matyt, ir skleidžia nosis nukabinę „laisviečiai“, kad esą A. Paukštys gąsdinantis ir šantažuojantis Lietuvą, norėdamas išpešti naudos, jis su visomis investicijomis ir minėtu projektu persikraustysiantis į kitą šalį, pavyzdžiui, Latviją. Mat, netekęs vilties tuo pagrasino pats „Teltonikos“ vadovas.

„Komedija, daugiau nieko“, – pasakytų koks šilališkis. Bet šis tragikomiškas spektaklis labai brangus – už 3,5 mlrd. Eur. Tiek kainuotų projektas, o tai yra maždaug dešimtadalis Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad kaip Remigijaus Žemaitaičio antisemitinė retorika kenkia Lietuvos politiniam įvaizdžiui, taip šis skandalas yra ypač žalingas šalies investiciniam klimatui.

Galima manyti, kad biurokratams sutrukdė vykę treji rinkimai. Beje, apie tai šeštadienį užsiminė ir pats verslininkas.

„Viskas labai stipriai pasikeitė po LR prezidento rinkimų. Matyt, mano auka prezidento rinkimuose kažką taip įskaudino ar nuvylė, kad dingo motyvacija. Tik noriu priminti, kad kai duodate priesaiką tarnauti Lietuvos žmonėms, turite gerbti ir tą, kuris turi kitokią nuomonę. Sa­vo“, – rašė A. Paukštys socialiniame tinkle.

Kita vertus, ar ateinanti nauja kairės-centro Vyriausybė išdrįs peržengti abejingumo ir užkietėjusios biurokratijos Rubikoną? O gal ir toliau žegnosis nuo Taivano investicijų ir žvalgysis, ką pasakys Kinija? Tuomet, mielas mecenate ir man tokios artimos bažnyčios statytojau, „vyniok meškeres“ iš Lietuvos!

P. S. Kilus skandalui, A. Paukštys nurodė, kad vis tik vilties nelaidoja. Verslininkas sako, jog jo paskelbta žinia apie stabdomas „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas „pažadino tuos, nuo kurių priklauso, ar šį projektą vis dėlto pavyks įgyvendinti”.

„Viltis miršta paskutinė. Gal ištrauksime bend­romis jėgomis tą vinį iš projekto karsto. Bent jau iki pusės“, – viliasi verslininkas ir mecenatas.

Česlovas IŠKAUSKAS

Probacijos tarnybos užduotis yra padėti nusikaltusiems asme­nims pa­sikeisti, pažvelgti į savo gyvenimą kitu kampu ir pamėginti jį pakeisti. Ta­čiau šios tarnybos specialis­tai pripažįsta, jog vis tik bent jau kol kas didžiausią įtaką visiems daro greta esanti aplinka – draugai, giminaičiai, kaimynai.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė „Maximalisto“ stipendininkus. Moksleiviai iš visos Lietuvos varžėsi aštuoniose kategorijose: mokslo, sporto, muzikos, kūrybos ir meno, savanorystės ir visuomeniškumo, technologijų ir inovacijų, tvarumo ir ekologijos bei puikaus mokymosi.

Šiemet išrinkta jau 22-oji Lietuvos „Ma­ximalistų“ karta, o tarp laimėto­jų – ir Šilalės rajono jaunuoliai. 

„Didžiuojamės, kad tai yra viena ilgiausiai vykdomų socialinės atsakomybės iniciatyvų. Šiais metais sulaukėme rekordinio paraiškų skaičiaus – daugiau nei 800. Jas vertino iš nepriklausomų savo sričių specialistų sudaryta komisija“, – „Šilalės artoją“ informavo „Maximos“ vidinės komunikacijos vadybininkė Indrė Jankevičiūtė.

„Maximalistų“ konkurse gali dalyvauti 1–12 klasių bendrojo ugdymo mo­kyklų mokiniai. Šiemet pasisekė 126-iems, kuriems visus mokslo metus kas mėnesį bus mokamos 100 arba 200 eurų dydžio stipendijos.

Sėkmė neaplenkė ir šilališkių – „Maxi­malistais“ jau nebe pirmą kartą tapo kaltinėniškiai Marius Bart­kus ir Emilija Ašmonaitė. Iš aštuonių konkurso kategorijų jie turėjo pasirinkti vieną, kurioje varžėsi pateikę savo pasiekimus – pažymius ir konkursų bei olimpiadų įvertinimus, motyvacinius laiš­kus, kuriais turėjo pagrįsti, kodėl būtent jie turėtų gauti stipendiją, taip pat reikėjo pasidalinti savo ateities lūkesčiais, svajonėmis.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gim­­nazijos abiturientas M. Bartkus šią stipen­diją pelno jau ketvirtą kartą. Šį­kart vaikinas nugalėjo puikaus mokymosi srityje.

„Pirmą kartą dalyvauti konkurse paskatino tėvai ir draugai. Bet iš esmės galimybe gauti stipendiją reikia domėtis pačiam – kažkokio atskiro kvietimo nėra, tai yra savarankiškas darbas“, – sakė gimnazistas.

Mariaus teigimu, Lietuvos „Maxima­listo“ vardas skatina toliau stropiai mokytis, tobulėti ne tik mokslo srityje, bet ir kaip asmenybei. 

„Manau, kad jame gali dalyvauti kiek­vienas aukščiausių rezultatų siekiantis mokinys. Niekas negarantuoja, kad pavyks, tačiau nebandęs nesužinosi. To­dėl skatinu nebijoti ir ryžtis konkurse sudalyvauti visus. Bandyti nieko nekainuoja, o tik bandant galima tobulėti“, – įsitikinęs gimnazistas.

Šiemet Kaltinėnų Aleksandro Stul­gins­kio gimnaziją baigusi E. Ašmonaitė „Maximalisto“ stipendininke tapo net penkis kartus. Šiuo metu ji – Lie­tuvos sveikatos mokslų universiteto pirmakursė, studijuoja farmaciją. 

„Laimėjau stipendiją nuolatinio pažangumo srityje. Mano aplinkoje tokių, kurie dalyvauja šiame konkurse, nėra daug, bet labai džiaugiuosi už tuos, kurie pasiryžta siekti savo tikslų“, – sakė būsimoji farmacininkė.

Emilija ir Marius bendraamžiams primena, jog paprastai konkursas apie galimybę gauti stipendiją paskelbiamas vasarą, atostogų metu, todėl reikia patiems domėtis, ieškoti informacijos ir, vos paskelbus registraciją, iškart pildyti anketą. 

„Nors pinigai yra svarbu, bet ši stipendija yra kur kas daugiau nei finansinė paskata – laimėjimas suteikia pasitikėjimo savimi“, – ragino ir kitus rajono moksleivius būti aktyviais Emilija. 

„Maximos“ konkurso organizatorių duomenimis, iš viso šiais metais iš Ši­lalės rajono mokyklų buvo pateikta 13 paraiškų. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Pašnekovų asmeninio archyvo nuotr.

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gim­nazijoje vyko lietuvių kalbos mo­ky­tojų suplanuota projektinė die­na „Augu kartu su Čiurlioniu“. Tądien vi­sa bendruomenė įsitraukė į veiklas, ska­tinančias įsivertinti įvairias kompetencijas bei pažinti M. K. Čiur­lionį. 

Nuo pirmos pamokos 5–8, Ig–IIabg klasių mokiniai grupėmis keliavo į aktų salę mėgautis virtualia edukacija „Angelų takais“. Ji buvo užsakyta pagal kultūros pasą. Po trečios pamokos prasidėjo lietuvių kalbos mokytojų 4 valandoms suplanuotos veiklos. Valerija Mark­vat-Ežerinskė 5 klasių mokiniams skyrė projektą „Čiurlionio kodas: pažįstame save“, šeštokams atiteko „Čiurlionio kodas: keliaujame pas genijų“, o IVg klasės mokiniai buvo paruošti pabūti mažųjų mokytojais. Tie gimnazistai, kuriems neteko ragauti mokytojų duonos, ieškojo genijaus ženklų „Čiurlionio kode“. 

Sandra Jocytė-Aurylienė pasirūpino 7–8 klasių ugdytiniais (jie vykdė projektą „Čiurlioniški atvirlaiškiai“), o žinias jiems perteikė nematyti mokytojai – tą vaidmenį atliko IIIg klasės mokiniai (kiti gimnazistai dalyvavo projekte „Imu pažinti M. K. Čiurlionį“).

Be galimybės apmąstyti savo santykį su viena genialiausių Lietuvos asmenybių neliko ir I–IIg klasės mokiniai. Mokytoja Ligita Budriuvienė suorganizavo viktoriną „Per laiką ir erdvę: Čiurlionis ir aš“. Užduotys reikalavo pademonstruoti tiek intelektinį, tiek kūrybinį potencialą. 

Po dienos vyksmų, renginių refleksijų lietuvių kalbos mokytojas aplankė pojūtis, jog Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje mokosi labai daug mokinių, kurie kuo puikiausia įveikia įvairius iššūkius, susidoroja su naujais vaidmenimis, nustebina įžvalgomis, meniškumu... 

Yra toks liaudies pasakymas „Kas li­ko, tas dėl Miko“. Kvėdarnos lituanistės sutaria, jog tai – ne apie jų mokinius ir yra įsitikinusios, jog vadovaujasi teisinga vertybine nuostata – vaikas pirmiausia yra savo tautos kultūros ir istorijos tęstinumas. Jis turi permąstyti praeitį, dabartį, kad kurtų ateitį – geidžiamą ir saugią visiems. Kaip tai padaryti? Vienas pavyzdžių – per renginius kiek labiau pažintas M. K. Čiurlionis. Šis menininkas Lietuvai buvo ir tebėra svarbus bei stiprus. O mūsų gimnazistų darbai rodo, jog bręsta karta, iš kurios užaugs žmonių, parodysiančių, kad tai, ką jie daro, taip pat yra stipru ir verta.

Ligita BUDRIUVIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja  

AUTORĖS nuotr.

Kai ima gaubti lapkričio sutemos, užsidegame žvakes ir skaitome – su tokia mintimi praėjo daugiau nei du dešimtmečius gyvuojanti Šiau­rės ša­lių literatūros savaitė ir Šiau­lių kny­gų mugė. Artimiausiuose kny­gų my­lė­tojų planuose – lapkričio 29-ąją–gruodžio 1 d. vyksiantis „Paviljono“ kny­gų savaitgalis sostinėje, na o ty­kius vakarus paįvairinti kviečia Šila­lės kultūros centras. 

Šilalėje ateinantį penktadienį (lapkričio 22 d.) vyks XII Žemaitijos regio­no tradicinė etnokultūros vakaronė, skirta žemaitiško rašto ir Dainų šventės metams paminėti. Net kelias valandas Kultūros centre koncertuos muzikantai iš Šilalės, Telšių, Šiaulių, Skaudvilės, Mažeikių, Kauno. 

Bilioniškiai tą pačią dieną kviečia visus į vakaronę „Po rudens darbų pabūkime kartu“, o štai kvėdarniškiai kitos savaitės pradžioje (lapkričio 25 d.) organizuoja „Muzikos ir meditacijos vakarą su atlikėja Aušra Masteikaite-Mičule. 

Galima užsukti ir pas kaimynus – šeštadienį (lapkričio 23 d., nuo 13 val.) praleisti Tauragės kultūros rūmuose, kur vyks romansų popietė „Ar prisimeni“...

Praėjusi Šiaurės ir Baltijos šalių literatūros savaitė kalbėjo apie „Laisvę Šiaurės šalyse“, o didžiausias dėmesys buvo skirtas 80-ąsias nepriklausomybės metines mininčiai Islandijai. Aktyviausiai renginiuose jau ne vienerius metus dalyvauja Lietuva – į praėjusį savaitgalį vykusius skaitymus kvietė daugiau nei 640 šalies švietimo ir kultūros įstaigų: bibliotekos, mokyklos, vaikų darželiai.

Tradiciniame ir jau devintajame „Paviljono“ knygų savaitgalyje (lapkričio 29–gruodžio 1 d.) bus dar viena graži ir smagi proga susitikti skaitytojams, knygų leidėjams bei rašytojams. Tad jei pasitaikys proga jį praleisti Vilniuje, pasiruoškite knygiškai paūžti, kaip kviečia jo organizatoriai, nes lauks knygų naujienos, pokalbiai apie jas ir leidyklos „Kitos knygos“ dvidešimtmečio vakarėlis. Programoje galima matyti lietuviškos prozos proveržį – naujus romanus pristatys Ieva Dumbrytė, Vladas Rožėnas, Ieva Marija Sokolovaitė, Mykolas Sauka. „Pirmosios knygos“ laimėtoja Greta Gudelytė surengs nestandartinius savo prozos skaitymus. Visi renginiai – nemokami, o daugiau informacijos internete.

Vilniuje duris atvėrė prestižinė „World Press Photo“ paroda. Pasak Meno kūrėjų sąjungos pirmininko, fotografo Jono Staselio, ši paroda, atvežama į Lietuvą, įrašo mus į pasaulio kontekstą: „Šis konkursas turi daugelio dešimtmečių tradiciją ir yra vertinamas absoliučiai visame pasaulyje. Jame dalyvauja patys rimčiausi fotografai profesionalai“. 

„World Press Photo“ konkurso nugalėtojus šiemet jau 67-ąjį kartą rinko nepriklausoma komisija, sudaryta iš 31 profesionalo iš viso pasaulio. Jiems reikėjo peržiūrėti ir įvertinti daugiau nei 61 tūkst. nuotraukų, kurias pateikė 3581 fotografas iš 130 šalių. Šįmet Metų nuotraukos apdovanojimas skirtas per Izraelio smūgį Gazos Ruože žuvusią mažą dukterėčią apkabinusios gedinčios palestinietės fotografijai. Pa­roda Vilniuje veiks iki gruodžio 6 d. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Šių metų pradžioje Švietimo, mo­ks­lo ir sporto ministerija rekomendavo bendrojo lavinimo mokyklose atsisakyti rusų kalbos. Būtent šią kalbą antrąją užsienio kalba vis dar renkasi daugiausiai mokinių. Mo­­­kyklų vadovai tikina, kad mielai siū­lytų mokiniams ir kitas kal­bas, tačiau kol kas nėra nei mo­ky­tojų, nei galimybių tą daryti.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Praėjęs savaitgalis tapo švente Šilalės krepšinio sirgaliams – dvejas rungtynes namuose sužaidė „Lūšis”, o vienos iš jų mūsiškei komandai baigėsi pergalingai. Sporto klubo vadovas Ernestas Aušra tikina, jog pergalę prieš sostinės krepšininkus iškovoti padėjo ne tik namų sienos, bet ir nuoširdus sirgalių palaikymas. 

Penktadienio vakarą naujojoje sporto salėje šilališkiai kovojo su stipriausia Regionų krepšinio lygos A diviziono komanda – Kėdainių sporto cent­ro krepšininkais, kol kas nepralaimėjusiais nė vienų rungtynių. „Lūšies“ vyrai net du kėlinius su svečiais kovojo kaip lygūs su lygiais, po antro kėlinio pirmavo 4 taškais 41:37. Tačiau antroje rungtynių pusėje Kėdainių krepšininkai taip užspaudė „Lūšį“, kad ši nebepajėgė apsiginti. Perėmę žaidimo kontrolę, Kėdainių krepšininkai laimėjo varžybas rezultatu 78:65. Geriausiai šiose rungtynėse kovojo „Lūšies“ krepšininkai Nedas Vydmantas ir Justas Košys, pelnę po 13 taškų, Valdas Vasylius savo komandai uždirbo 11 taškų.

„Kėdainių komanda tikrai stipri ir nors sugebėjome jai pasipriešinti, trečiajame kėlinyje įkritome į duobę ir nebegalėjome sutelkti jėgų. Žinoma, trūko ir trenerio – Linas Leka­vičius dėl asmeninių priežasčių į šias rungtynes negalėjo at­vykti“, – neslėpė krepšinio klu­bo vadovas E. Aušra.  

Daug sėkmingesnis Šilalės krepšininkams buvo šeštadienis, kai „Lūšis“ rungtyniavo su Vilniaus „Rytas – MRU“ komanda. Prie šilališkių prisijungęs L. Lekavičius padėjo suderinti pajėgas ir padovanojo šilališkiams sirgaliams pergalę 69:66. Komandos vadovas tikina, jog prie jos labai daug prisidėjo ir pačių sirgalių palaikymas. 

„Sirgaliai yra didelė jėga, tai kaip šeštas žaidėjas aikštelėje. Labai jais džiaugiamės ir tikimės, jog kaskart sulauksime ateinant vis daugiau“, – tikino E. Aušra.

„Lūšis“ namų salėje – Šilalės sporto centre – iki atkrintamųjų varžybų žais dar 11 rungtynių. Po šio savaitgalio Šilalės krepšinio komanda yra šeštoje turnyrinės lentelės vietoje: turi 4 pergales ir 5 pralaimėjimus. Iš viso šiame turnyre šilališkiai sužais 30 rungtynių, o paskutinės prieš atkrintamąsias numatytos kovo 25 d. 

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.