Sausio 14 d., 18.30 val. salėje „Jūra“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninis orkestras kartu su solistais Beata Ignatavičiūte ir Steponu Zoniu bei KVMT ir Klaipėdos koncertų salės choru „Aukuras“ pristatys išskirtinį koncertą „Istorijos dvasia“, skirtą sausio 13-osios 35-mečiui ir Klaipėdos krašto dienai.

Sausio 13-ąją Lietuva minės Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Šiai reikšmingai sukakčiai paminėti visoje šalyje vyks atminimo renginiai, kviečiantys pažvelgti į laisvę kaip į gyvą vertybę – nuolat atsinaujinančią, įkvepiančią ir įpareigojančią. Viena svarbiausių Klaipėdos miestui ir jo gyventojams atmintinų datų bei švenčių yra Klaipėdos krašto diena – sausio 15-ąją minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines.

Muzikinės jungtys

KVMT vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujamas KVMT simfoninis orkestras atliks Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ ir Johanno Brahmso „Vokiškasis Requiem“, taip sujungdamas lietuviškos muzikos šaknis su europinės klasikos didybe.

B. Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ yra unikalus lietuvių muzikos pavyzdys, kuriame Dzūkijos folkloro motyvai, ritminiai modeliai ir archajiška melodika tampa savitu garsų audiniu. Variacijų principas leidžia palaipsniui plėtoti muzikines idėjas, kur folkloras nėra tiesiogiai cituojamas, o įsilieja į gyvą kūrinio dvasią. Kartojimo, pulsavimo ir monotoniškumo elementai suteikia rituališkumo pojūtį, kviečiantį klausytoją į vidinę kelionę, kur gamta, tradicijos ir istorija susilieja į vientisą patirtį.

Tuo tarpu Johanno Brahmso kūrinys, skirtingai nei tradiciniai Requiem, sukurtas vokiečių kalba ir skirtas gyvųjų paguodai. Muzikinė kelionė veda iš skausmo ir netekties į susitaikymą, ramybę ir viltį. Kūrinys balansuoja tarp didybės ir intymumo, tarp kolektyvinės patirties ir asmeninio išgyvenimo, todėl ypatingai rezonuoja su Klaipėdos krašto istorine atmintimi.

Lyg kultūrinis reiškinys

KVMT simfoninis orkestras per kelis dešimtmečius išaugo tiek profesine branda, tiek repertuaro mastu. Šiandien jis jungia 65 profesionalius muzikantus, kasdien siekiančius aukščiausios meninės kokybės ir sceninės išraiškos. Orkestras aktyviai dalyvauja visose teatro premjerose ir repertuariniuose spektakliuose, o taip pat rengia savarankiškas koncertines programas, pristatomas tiek klaipėdiečiams, tiek tarptautinei publikai. Vis dažniau orkestras imasi ambicingų simfoninių programų, kuriose skamba tiek klasikos šedevrai, tiek ir šiuolaikinių Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai.

Nuo 2017 metų orkestrui vadovauja vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, bendradarbiaujantis su įvairiais dirigentais ir siekiantis derinti novatorišką kūrybą su pagarba muzikinei tradicijai. Reikšmingą pėdsaką orkestro istorijoje paliko ir ilgametis meno vadovas, šiandieninis teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas, aktyviai dalyvaujantis spektaklių premjerose ir dalijantis patirtimi jaunajai muzikų kartai.

Išskirtiniai balsai

KVMT choras – vienas profesionaliausių Vakarų Lietuvoje, pasižymintis įspūdingu balsų spektru, scenine patirtimi ir gebėjimu interpretuoti įvairiausią repertuarą – nuo lietuvių klasikos ir šiuolaikinių kūrinių iki didingosios Europos muzikos tradicijos.

Koncerte „Istorijos dvasia“ choras kartu su Klaipėdos koncertų salės choru „Aukuras“ sustiprina orkestro tembrą, perteikia subtilias emocijas ir kuria ypatingą ryšį su publika, padėdamas klausytojams patirti tiek asmeninę, tiek kolektyvinę muzikos kelionę.

Klaipėdos choras „Aukuras“ – vienas ryškiausių Vakarų Lietuvos chorų, išsiskiriantis sodriais balsais, aukšta atlikimo technika ir atvirumu įvairių žanrų – nuo klasikos iki džiazo bei populiariosios muzikos – interpretacijoms. Tarptautinių konkursų laureatas, aktyvus muzikinio gyvenimo dalyvis, choras garsina Klaipėdą Lietuvoje ir pasaulyje, bendradarbiaudamas su žinomais ir jaunais kūrėjais bei įgyvendindamas reikšmingus meninius projektus.

„Koncertas „Istorijos dvasia“ – tai ne tik simfoninės muzikos vakaras, bet ir išskirtinė proga minint svarbias mūsų istorijos datas – Sausio 13-osios Laisvės gynėjų dienos 35-metį ir Klaipėdos krašto dieną – pajusti unikaliojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro, chorų, solistų gyvybingumą, profesionalumą ir kūrybinę dvasią, kuri kiekvieną pasirodymą paverčia prasminga kultūrine patirtimi. Visus klaipėdiečius ir miesto svečius kviečiame ateiti ir tai patirti“, – sako KVMT vadovė Goda Giedraitytė.

KVMT inform.

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui ir artėjant Trijų Karalių šventei, gyventojai nupuošia namuose stovėjusius kalėdinius medelius. Vieni per šventes rinkosi gyvą medelį vazone, kiti – kirstą eglutę ar kėnį, treti namų jaukumą kūrė eglišakėmis. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena: svarbu žinoti, kaip po švenčių tvarkyti medelius atsakingai – kad jie neatsidurtų prie konteinerių ar kitose netinkamose vietose, o vazoniniai medeliai turėtų galimybę išgyventi iki pavasario.

Kalėdiniai medeliai vazonuose – laikykite kuo vėsiau

VMU specialistai atkreipia dėmesį, kad vazoniniams medeliams labiausiai kenkia per šilta aplinka ir staigūs temperatūros pokyčiai. Todėl, visų pirma, medelio nereikėtų ilgai laikyti šildomose patalpose. 

„Didžiausia klaida – vazoninį kalėdinį medelį per ilgai laikyti šiltuose namuose, ypač, kai vazonas pastatomas ant šildomų grindų. Kad medelis išgyventų, jį reikėtų laikyti kuo vėsiau ir kuo trumpiau šiltoje patalpoje, o po švenčių palaipsniui grąžinti į lauką“, – sako VMU Raudondvario medelyno vadovė Renata Vaškevičienė. 

Jeigu nupuošto vazoninio medelio spygliai žali, nebyra, o pats augalas atrodo sveikas, jį dar galima išsaugoti. Tokį medelį rekomenduojama pernešti į vėsesnę patalpą, kur yra natūralios šviesos, ir reguliariai laistyti, kad neišdžiūtų šaknys. 

Po švenčių medelį išnešti į lauką būtina palaipsniui – pavyzdžiui, jei turite galimybę, visų pirma, medelį perkelkite į garažą, laiptinę ar įstiklintą balkoną. 

Lauke svarbu apsaugoti medelio šaknis: vazoną apšiltinkite ir laikykite užuovėjoje. Į nuolatinę vietą medelis turėtų būti sodinamas tik pavasarį, kai dirva atitirpsta ir baigiasi šalnos. 

Eglišakės – galima panaudoti dar kartą 

Jeigu namus puošė eglišakės, po švenčių jos gali būti panaudotos dar kartą. Eglišakės tinka pridengti šalčiui jautrius augalus ar jaunus medelius sode, taip pat gali padėti apsaugoti augalus nuo laukinių gyvūnų apgraužimo. Nedideli sausų šakų kiekiai gali praversti židinio įkūrimui. 

Pasibaigus žiemos sezonui, eglišakes rekomenduojama išmesti į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. 

Kirstiniai medeliai – priduokite į surinkimo vietas 

Miškininkai primena, kad su namus puošusiomis kirstinėmis eglutėmis, kėniais ar kitais medeliais po švenčių būtina elgtis atsakingai. Kirstinių medelių ir šakų nereikėtų palikti bet kur prie konteinerių. Geriausia – nuvežti juos į žaliųjų atliekų surinkimo vietas arba į savivaldybių numatytas kalėdinių medelių surinkimo aikšteles. Prieš atiduodant medelį, svarbu nuimti visus papuošimus: žaisliukus, girliandas, kabliukus, dirbtinį sniegą ar blizgučius. Surinkti medeliai ir šakos paprastai yra susmulkinami ir panaudojami biokuro gamybai. 

Atmintinė gyventojams 

Vazoninį medelį reikėtų laikyti kuo vėsiau ir kuo trumpiau šiltoje patalpoje, po švenčių jį palaipsniui grąžinti į lauką ir pasirūpinti šaknų apsauga.  

Kirstinį medelį rekomenduojama pristatyti į savivaldybių eglučių surinkimo vietas arba žaliųjų atliekų aikšteles.  

Eglišakes galima panaudoti augalams pridengti, o pasibaigus šaltajam sezonui – priduoti kaip žaliąsias atliekas. 

Šventiniu laikotarpiu VMU miškininkai tradiciškai vykdė kalėdinių medelių prekybą. O nemokamos eglišakių dalijimo akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ metu visoje Lietuvoje gyventojams buvo išdalinta daugiau kaip 100 tūkst. eglių ir pušų šakų. Taip pat keli šimtai medelių įteikti kraujo donorams bei akcijos su Lietuvos policija metu kelyje sustabdytiems vairuotojams. 

Ervinas ROMANOVAS
Valstybinių miškų urėdijos Komunikacijos skyriaus vadovas

Šiemet nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas turėtų formuoti ne vien palūkanų normų pokyčiai, bet ir pensijų reforma – atsiveria galimybė panaudoti dalį II pakopos pensijų kaupimo lėšų būstui įsigyti. Vieniems šie pokyčiai gali atverti daugiau galimybių įsigyti būstą, kitiems reikšti dar didesnį kainų spaudimą. Ekspertai vertina, kaip šie pokyčiai gali atsiliepti pirkėjams ir kaip gali keistis nekilnojamojo turto rinka šalyje bei Vakarų Lietuvos regione.

Karolina BALČIŪNAITĖ

Pašnekovų nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 1

Pamatę lizde stypsantį kažkodėl į šiltesnius kraštus neišskridusį gandrą neabejingi žmonės sunerimo – atėjus šalčiams, paukštis stovi susigūžęs, tarsi nebežinotų, kur traukti. Gyventojai su nerimu stebi, kaip jis šąla, ir baiminasi, kad, neatlaikęs žiemos, jis tiesiog nugaiš. Vaizdas, anot į redakciją paskambinusio žmogaus, kelia ne tik liūdesį, bet ir rūpestį: ką daryti, kad paukštis sulauktų pagalbos ir išgyventų? 

Žydrūnė MILAŠĖ

V. DIGAIČIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 1

Donaldas Trumpas ilgai grasi­no smogsiąs Venesuelai, kuri, jo nuomone, JAV užpylė narkotikais, tvirtino sutramdysiąs Irano ajatolas, kurie, anot Vašingtono, žudo savo piliečius ir atnaujina branduolinę programą. Putinas lyg ir aptilo, bet ruošiasi naujai atakai prieš Uk­rainą, spėjama, per pačias pagal Julijaus kalendorių šven­čia­mas stačiatikių Kalėdas. Pa­saulyje nieko naujo. 

Bet metų pradžios apžvalgą pradėkime nuo to, kaip Putinas apsikvailino: jis D. Trumpui pasiskundė, esą 19 ukrainiečių dronų norėjo jį nužudyti, užskridę virš jo rezidencijos Naugardo srityje. Kad tai melagiena, Kyjivas įrodė iš karto: Ukrainos bepiločiai greičiausiai atakavo chemijos įmonę „Akron“, o nubrėžti dronų skrydžio liniją per dvi sritis iki Putino būstinės Valdajuje, kurioje jis net nebuvo, tėra prastas Rusijos žvalgybos tyrimo metodas. Amerikos žvalgyba padarė tokią pat išvadą: tai buvo Kremliaus sukurpta melagiena. Apžvalgininkai įtaria, jog buvęs saugumietis taip nori ne tik pakenkti rengiamai taikos sutarčiai, bet ir ruošiasi atakuoti Kyjivą. 

O štai kitu atveju Putinas apsijuokė kaip reikiant. Mat šeštadienį viešai buvo pranešta, kad Denisas Kapustinas, Rusijos savanorių korpuso, kuris Mask­vos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vadas, žuvo fronto linijoje. Maskva apsidžiaugė ir už teroristu paskelbto radikalo likvidavimą skyrė pusę milijono dolerių. Tačiau po mėnesio nuo šios itin slaptos operacijos pradžios D. Kapustinas pasirodė viešai vaizdo ryšiu su Ukrainos žvalgybos vadovu, kuris jį pasveikino „sugrįžus į gyvenimą“. Taip pinigai nukeliavo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o Maskva krito veidu į mėšlą. 

Žinoma, mums svarbiau, kas gi vyksta aplink Venesuelą ir Iraną. Berašant šias eilutes, buvo gauti skubūs pranešimai: vidurnaktį į šeštadienį D. Trumpas įsakė bombarduoti Karakasą. Naktį į šeštadienį sostinėje pasigirdo sprogimai. Šeštadienį rytą pranešta, jog prezidentas Nicolas Maduro‘as su žmona sučiuptas savo miegamajame, nespėjęs įlįsti į bunkerį, ir išgabentas desantiniu laivu į JAV, kur Niujorko teisme sausio 5 d. jau turėjo būti pradėtas teisti. Prieš pat šią ataką diktatorius spėjo padaryti reveransą prieš Vašingtoną, teigdamas, kad JAV gali laisvai naudotis Venesuelos resursais ir investuoti į šalies ekonomiką. Bet jau niekas nepadėjo. 

Šios centrinės Amerikos šalies naftos rezervai yra mažesni tik už keturiolikos OPEC šalių atsargas ir 2023 m. duomenimis sudarė beveik 303 milijardus barelių (Rusija pagal jas tik aštuntoje vietoje, o Iranas – trečioje). Valstybių sąraše 30 mln. gyventojų turinti Venesuela užima pirmą vietą, o jos naftos atsargos penkis kartus didesnės negu JAV. Ekspertai sprendžia mįslę, kodėl gabaus verslininko ir pragmatiškojo D. Trumpo nesudomino toks dosnus N. Maduro pasiūlymas? Atsakymas: JAV ir be jo leidimo dabar kontroliuos visą Venesuelos išteklių gavybą bei realizavimą. Bet lieka kitas svarbus klausimas: ar JAV tebelieka žmogiškųjų vertybių gynėja pasaulyje? 47-asis JAV prezidentas per šiuos metus savo veiksmais tai paneigė. Gi dabartinį išpuolį prieš Centrinės Amerikos valstybę apžvalgininkai vadina okupacija. 

Iranas jokios dosnios rankos netiesia. Jis griebiasi kitos taktikos ir tebėra kovingas JAV kišimosi atžvilgiu. Bet gruodžio 28 d. Teherane kilę ir po visą šalį išplitę protestai Irano lyderiams negali kelti nerimo. Tūkstančiai žmonių nuo ekonominių reikalavimų perėjo prie politinių ir reikalauja ajatolos Ali Khamenei‘aus atsistatydinimo ir islamo respublikos politikos peržiūros. 

Pernai rugsėjį Jungtinės Tautos atnaujino sankcijas Iranui, kurios buvo įvestos dar 2006 m. 2015-aisiais Joe Bidenas dalį jų panaikino, kai Teheranas pažadėjo sumažinti branduolinės programos apimtis. Grįžimas prie sankcijų smarkiai paveikė šalies ekonomiką: krito nacionalinės valiutos kursas (1 doleris prieš trejus metus 430 tūkst. realų, 2025 m. vasarą – jau milijoną, o dabar – pusantro milijono), išsaugo kainos. Jau penkerius metus infliacija siekia 30–40 proc. kasmet. Pernai produktai pabrango 70 proc., vaistai – 50 proc. Parduotuvės ėmė užsidarinėti. Šiame fone Iranas per birželį vykusį Izraelio antpuolį neteko beveik visos oro gynybos, daugelio pramonės įmonių bei kariuomenės vadų. JAV palaikė Izraelį Irano bunkerių bombardavimu...

Kol politologai ginčijasi dėl naujos JAV misijos planetoje (ar jos yra „taikos balandis“, ar „pasaulio žandaras“. Keista, bet Vašingtonas Ukrainos atžvilgiu taikdario vaidmens imasi nenoriai), mums įdomesnė Rusijos pozicija šių dviejų konfliktų atžvilgiu. Putinas vėl turi laužyti „kagėbė“ išmuštruotą elgseną: kaip padėti Venesuelai ir Iranui, neužpykdant Amerikos? Juk vien tik skambių pareiškimų, raginančių nesikišti į šių šalių vidaus reikalus (ypač tęsiant karą Ukrainoje), Maskvai jau nepakanka. O gal kaip tik D. Trumpo žingsnis demonstruoja Kremliaus valdovui, kad jis buvo teisus?

Kaip į šį keblų klausimą atsakytų mūsų naujametinių komentarų skaitytojas?

Pabaigai – toks keistas sveiku protu nesuvokiamas Rusijos Dūmos senatoriaus And­rejaus Klišo reikalavimas, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas JAV už jos veiksmus Lotynų Amerikoje. Čia tinka nebent daugtaškis... 

Česlovas IŠKAUSKAS

Ne taip seniai redakciją pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnais – į vokiečių aviganį panašus šuo, vyro raginamas, puldinėja į kampą įspraustą katiną. Ar šis išgyveno, nėra žinoma, tačiau šiuo vaizdu jau susidomėjo ne tik pareigūnai, bet ir veterinarijos specialistai bei gyvūnų teisių gynėjai. Ir nors įvykis užfiksuotas prieš metus, policija aiškinasi jo aplinkybes, jau yra nustatyta, jog šią situaciją nufilmavęs vyras gyvena Girdiškėje.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 1

Praėjus kone dvejiems metams po naujojo Sporto centro atidarymo Šilalės savivaldybės taryba pagaliau apsisprendė, kam bus skirtos tuščios antrojo aukšto patalpos – aštuoni dviviečiai jau visiškai įrengti ir naudojimui paruošti kambariai. Sporto centrui leista nuomoti juos atvykstantiems sportininkams. Tiesa, tarybos nariams kilo abejonių, kaip bus patikrinta, ar jie turi tokį statusą, bet nuspręsta pasikliauti „sveiku protu“.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 1

Šilalės savivaldybės sveikatos centras yra bene didžiausią susirūpinimą gyventojams kelianti viešoji įstaiga. Ir tai suprantama – kai ligoninė funkcionuoja patikimai, o žmonės žino, kad, atsitikus nelaimei ar susirgus nereikės toli ieškoti pagalbos, visi jaučiasi saugesni. Bet pastaruoju metu susirūpinta, kad iš Šilalės savivaldybės sveikatos centro išeina geri gydytojai, o to priežastimi įvardijami nesutarimai su administracija. Tačiau įstaigos vadovas ramina: „Vieni gydytojai išeina, kiti ateina“.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 1

Apie Lietuvos jaunimo Europos komandą (JEK) Vytė Kubaitytė, Šilalės Simono Gau­dėšiaus gimnazijos IVa klasės gimnazistė, sužinojo tapusi MEPA komandos nare. Pasak jos, dalyvavimas šiose veiklose natūraliai paskatino labiau domėtis Europos Sąjungos temomis ir sekti iniciatyvas, skirtas jaunimui. Tad per socialinius tinklus pamačiusi kvietimą registruotis į JEK atranką, nusprendė pabandyti.

Prieš prisijungdama Vytė pasidomėjo JEK veikla ir greitai suprato, kad tai aktyvi, motyvuota jaunų žmonių bendruomenė, kuriai rūpi ES, jaunimo politika ir situacija Lietuvoje. Komandos narius vienija bendras tikslas – šviesti jaunimą apie ES ir parodyti, jog politika nėra tolima ar nuobodi tema.

Tapusi JEK nare, Vytė dar aiškiau pamatė, kokia opi yra jaunimo politinio pasyvumo problema. Anot jos, nemaža dalis jaunų žmo­nių menkai domisi ES, dažnai tiki įvairiais mitais ar perima neigiamas nuostatas iš ap­linkos. Tai atsispindi ir rinkimų statistikoje – jaunimo aktyvumas, ypač tarp balsuojančių pirmą kartą, išlieka nedidelis.

JEK siekia šią situaciją keisti – jos nariai lankosi mokyklose, rengia paskaitas, debatus, organizuoja simuliacijas ir kitas interaktyvias veiklas, kurių tikslas yra supažindinti jaunimą su ES teikiamomis galimybėmis, paskatinti domėtis politika bei drąsiau reikšti savo nuomonę. Taip pat daug dėmesio skiriama mitų apie ES paneigimui.

Vytė pabrėžia, kad JEK jai tapo ne tik prasminga veikla, bet ir stipria bend­ruomene. 

„Tai nėra tik komanda – tai žmonės, kuriuos jungia bendras tikslas ir tarpusavio palaikymas“, – sako ji. 

Šiuo metu Vytė yra atsakinga už komunikaciją ir kartu su dar dvylika komandos narių rūpinasi JEK socialiniais tinklais. Pasak Vytės, tokios iniciatyvos yra itin svarbios, nes padeda jaunimui suprasti, kad politika daro tiesioginę įtaką jų gyvenimui, o kiekvienas jaunas žmogus gali prisidėti prie pokyčių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.

Ema MONKUTĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos I c klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

Įgyvendindami Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo programos „Erasmus+“ mobilumo projekto „Mokymo(si) gerinimas 6C konteks­te“ veiklas, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokytojai Kostas Pet­ke­vičius ir Vladas Budvytis gruodžio pradžioje dalyvavo tarptautiniuo­se kvalifikacijos kėlimo kursuose Portugalijos sostinėje Lisabonoje. 

Pagrindinis šių kursų tikslas buvo tobulinti bendradarbiavimo, bendravimo, kūrybiškumo ir kritinio mąsty­mo įgūdžius, pasitelkiant įvairius skait­meninius įrankius. Mokymų metu kartu su dalyviais iš Italijos bei Latvijos susipažinome ne tik su egzistuojančiais skaitmeniniais mokymo(si) įrankiais, bet ir išsamiai diskutavome apie tikslingą įrankių pritaikymą lavinant išvardintas kompetencijas. Šiuose tarptautiniuose kursuose dalyviai įgijo žinių, praktinės patirties ir pasitikėjimo savimi tam, kad galėtų taikyti įgūdžius savo ugdymo programose ir kitose edukacinėse aplinkose. Taip pat išmoko kurti praktines veiklas, naudodami skaitmeninius išteklius, kurie yra efektyvūs, ugdant įvairių gebėjimų mokinių įsitraukimą bei mokymosi motyvaciją.

Be išsamios ir intensyvios kvalifikacinės kėlimo programos buvo pasinaudota nuostabia galimybe pažinti turtin­gą Portugalijos istoriją, kultūrą, architektūrą ir gamtą. Veiklos Lisabonoje gim­nazijos mokytojams suteikė ne tik naudingų profesinių žinių, bet ir praturtino vertinga tarptautine bei kultūrine patirtimi, užsimezgė naujų pažinčių ateities projektams.

Kostas PETKEVIČIUS 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos geografijos mokytojas

AUTORIAUS nuotr.