Sugedus automobiliui, prisieina kreiptis į autoser­vi­sus. Šiuos dažniausiai susirandame pagal draugų bei pažįstamų rekomendacijas. Tačiau kartais ir tai neapsau­go nuo nesėkmių. I. J. (redakcijai pavardė žinoma) į „Ši­la­lės artojo“ redakciją užsuko, norėdama išsiaiškinti, ką daryti, jei už automobilio remontą pini­gai paimti, tačiau remontas, moters teigimu, galimai neatliktas.

„Kaimynas rekomendavo au­toservisą Pajūryje, ten ir nuvariau savo visurei­gį. Meistrai keitė turbiną, oro srauto matuoklį. Visa tai vyko birželio mėnesį. Už turbiną tuomet sumokėjau apie 400 eurų. Po to sugedo greičių dėžė ir užsiblokavo ratai. Vėl skambinau tiems patiems meistrams. Šie atvažiavo apžiūrėti automobilio. Siūliau vežti jį tralu į dirbtuves, tačiau jie nusprendė važiuoti patys. Galiausiai greičių dėžę teko keisti. Bet tuo metu neturėjau pinigų, todėl mašina iki pat šiol stovėjo kieme. Už greičių dėžę suplojau net 500 Eur. Tai - didžiuliai pinigai. Galų gale autoelekt­rikas, apžiūrėjęs automobilį, pasakė, jog turbina esą visai nėra pakeista. Tai ką tada meistrai vasarą darė su mano mašina ir už ką aš sumokėjau? Tegu grąžina pinigus, jei neįdėjo nė vienos naujos detalės“, - piktinosi I. J.

Paskambinus moters nuro­dytu telefono numeriu, atsiliepė meistru prisistatęs vy­ras, tačiau vardo bei pavar­dės atskleisti nepanoro. Paaiškino, jog nenori pakenkti savo veik­lai.

„Mes neatsisakėme jai padėti. Buvome nuvykę pas klientę į namus, įrodėme, kad detalės buvo pakeistos. Turbina įdėta ne nauja, bet restauruota, nes nauja kainuoja tiek pat, kiek jos visa mašina – apie 1000 Eur. Dabar moteris reikalauja iš manęs pinigų, grasina, jog skųsis laikraščiui, jei jų negrąžinsiu. Atvežiau jai turbinos garantinį lapą. Taip pat siūliau sutvarkyti automobilį, jeigu tikrai turbina neveikia kaip reikiant. Aš už savo darbą atsakau, man svarbu geri atsiliepimai. Jau 12 metų dirbu pagal verslo liudijimą ir tokių nusi­skundimų iki šiol neturėjau“, – aiškino automobilių meistras.

Valstybinės vartotojų teisių tarnybos Tauragės apskrities skyriaus vedėjas Rimantas Knyzelis „Šilalės artoją“ infor­mavo, kad automobilių remontą bei jų techninį aptarnavimą reglamentuoja nuo gegužės 1 d. įsigaliojusios Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko patvirtintos taisyklės.

„Pagal šias taisykles, techninį aptarnavimą bei remontą atliekantys asmenys, prieš įformindami paslaugų užsakymo paraišką, privalo suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie paslaugų sąlygas, terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos automobilio savininko apsi­sprendimui gauti paslaugą.

Šiuo konkrečiu atveju dėl visų pretenzijų moteris turi kreiptis į paslaugos teikėją raštu, pasilikdama sau antrą egzemp­liorių, su viza „Gauta“ ir parašu bei data. Paslaugos teikėjas vartotojai privalo atsakyti per 14 dienų. Jei tokiu būdu automobilio savininkė su paslaugos teikėju nesusitartų, ji gali kreiptis į mūsų tarnybą“, - tvirtino R. Knyzelis.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Lietuvos ūkininkų sąjunga po dviejų metų švęs šimtmečio jubiliejų. Pirmasis jos pirmininkas buvo iš mūsų krašto kilęs Aleksandras Stul­ginskis. Aktyvią švietimo ir bendradarbiavimo veiklą sąjunga vykdė iki 1940-ųjų. Ir tik Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1989 m., ji vėl atgijo. Sąjunga pagrindiniais tikslais laiko ginti bei atstovauti savo nariams įvairiose institucijose, siekia aktyviai dalyvauti, formuojant žemės ūkio politiką, keistis patirtimi. Ūkininkų sąjungos nariai dalyvauja ne tik respublikiniuose renginiuose, reiškia savo nuomonę valstybinėse institucijose, bet bendradarbiauja ir su užsienio šalių organizacijomis.

Šilalės rajono ūkininkų sąjunga atkurta 1993 m. Pirmasis jos pirmininkas buvo Vincas Rupšlaukis, pastaruoju metu jai vadovauja Algirdas Taroza. Skyriui priklauso apie pusantro šimto narių. Jų valdo­mos žemės plotas - nuo 10 iki kelių šimtų hektarų, o veikla yra pati įvai­riariausia: gyvulininkystė, augalininkystė, mišrūs ūkiai.

Penktadienio pavakarę didžiulis būrys rajono ūkininkų rinkosi į neseniai duris lankytojams atvėrusią ūkininkų Birutės ir Romualdo Trijonių poilsiavietę „Mėlynoji banga“ Bagdonų kaime. Čia vyko šių metų darbymečio pabaigtuvių šventė. Bičiuliai atėjo pasidžiaugti vieni kitų pasiekimais, pasidalinti patirtimi bei darbo rezultatais, aptarti, kokie buvo nueinantys 2016-ieji. Kaip kal­bėjo ne vienas ūkininkas, metai žadėję būti dosnūs derliumi. Deja, nuimti jį sutrukdė įnoringa gamta.

R. Žemaitaitis, J. Talmantas

Nei rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, nei svečiai - rajono vadovai, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis - ilgų kalbų nesakė: visiems žinoma tiesa - ūkininkai mažiau kalba, daugiau dirba.

L. Audinys, A. Raeoza, V. Audinienė

Pagerbti geriau­sieji 2016 m. ūki­ninkai Romualda ir Vaidotas Kiniuliai, Eugenija Misevičienė (renginyje nedalyvavo), Vilma ir Liudvikas Audiniai.

R. ir A. Rimkai, J. Talmantas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas už aktyvią visuomeninę veiklą, modernų ekologinį ūkininkavimą padėkos raštą bei specialų prizą įteikė Almai ir Rimantui Rimkams. Pa­dėkos žodžiai buvo skirti ir geriausiam šių metų artojui Ramūnui Jurgučiui, kuriam skirtą prizą atsiėmė mama. Susirinkusiuosius pasveikino ir ūkininkas Remigijus Kelneris iš Pagėgių.

Šventės dalyviams gerą nuo­taiką kūrė dainininkė Oksana Auškalnytė, grupė „El fu­ego“, vietiniai ir samdyti griežikai.

Ištikimiausiems, ne vienerius metus produkciją perkantiems ūkininkams įvairios firmos įteikė padėkos raštus bei dovanas, kvietė ir toliau bendradarbiauti.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Paprastai, baigiantis metams, apžvelgiami nuveikti darbai, džiaugiamasi pasiekimais, sveikinama ir apdovanojama. Tokią tradiciją puoselėja ir Šilalės verslininkų sąjunga, praėjusį penktadienį drauge su rajono savivaldybe surengusi konferenciją „2014-2020 m. investicijos Šilalės rajone“. Jos metu apdovanotos geriausios 2016 m. Šilalės rajono verslo įmonės.

Į Jomantuose, Bi­­rutės ir Kęs­tu­­čio Tarvydų kai­­mo tu­rizmo so­dyboje, vykusį Šilalės vers­lininkų susi­bū­rimą atvyko ne tik vietos valdžios atstovai, po­litikai, bet ir SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis eko­nomistas, finan­sų analitikas Gi­ta­nas Nausėda. Kal­bėdamas apie šalies ekonomiką, jis pabrėžė, jog vienas didžiausių iššūkių Lie­tuvai – tiesioginių užsie­nio investicijų pri­traukimas. Pa­sak jo, tenka pripažinti, kad jos stoja, šiais metais užsienio investicijų srautas į mūsų šalį yra neigiamas, o labiausiai pralaimime Lenkijai. Didžiausią įtaką tam daro mokestinė Lietuvos politika. Ir jeigu ji, pasak analitiko, nesikeis, dauguma verslininkų ir toliau rinksis kitas šalis.
Šilalės verslininkams G. Nau­sėda siūlė investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojus, kurie yra pagrindinis įmonės turtas.

„Šiemet atlyginimai augo maždaug 7 proc., tačiau darbo našumas jų nepaveja. Todėl  būtina investuoti į technologijas, didinančias gamybos efektyvumą, bei į žmones, kurie dirba jums. Nes dabar toks laikas, kai geras specialistas bet kada gali išeiti ten, kur jam bus palankesnės sąlygos“, - sakė finansų analitikas.

Pasak G. Nausėdos, darbo jėgos kainą diktuoja darbo rinka, todėl verslininkai gali mėginti perkelti didėjančias sąnaudas į savo prekių kainą. Dėl to jau kitais metais gali kilti kai kurių paslaugų kainos.

Konferencijoje apie 2014-2020 m. investicijas Šilalės ra­­jo­ne kalbėjo meras Jonas Gu­­­dauskas, rajono verslo vys­ty­mo problemas bei pers­pek­tyvas apžvelgė Šilalės vers­li­ninkų sąjungos pirminin­kas Sin­garas Vytartas. Jis, beje, išreiškė viltį, jog Šilalės versli­ninkų sąjunga, kuriai šiuo metu priklauso 31 narys, pasi­pildys naujais verslo atstovais.

Geriausia šių metų mūsų rajono įmone išrinkta Ju­zefos Ge­čie­nės įmonė, kurią verslininkų sąjungos vadovas apibūdino kaip „1000 smulk­menų įmone“. Ji taip pat pristatyta ir Tau­ragės apskrities verslininkų asociacijos apdovanojimams, kurie vyks ateinančių metų sausį.

Valstybi­nės mokesčių inspekcijos Tauragės skyrius apdovanojimą įteikė UAB „Para-1“ - už sumokėtą didžiausią gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią vienam darbuotojui. Ši­lalės darbo birža už jaunimo integraciją į darbo rinką apdovanojo UAB „El­varadas“, o rajono savivaldybės prizas atiteko UAB „Kvėdarsta“. Ši įmonė į biudžetą šiemet sumokėjo daugiausiai gyventojų pajamų mokesčio - 106 tūkst. eurų. Solidžiausią socialinio draudimo įmokų sumą į „Sodros“ biudžetą šiais metais pervedė UAB „Eurobiuras“, už tai pelnęs šios institucijos padėką.

Po apdovanojimų pavaka­ro­ti likusius verslininkus links­mino kaimo turiz­mo sodybos savininko K. Tar­vy­­do suburta kapela.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Sodros“ Šilalės skyriaus vadovė Inga Šaulienė apdovanoja „Eurobiuro“ direktorių Donatą Šimkų

Savivaldybės apdovanojimas įteikiamas UAB „Kvėdarsta“ vadovui

Draugystės gatvėje gyvenantis vyriškis kreipėsi į „Ši­lalės artoją“, nuogąstaudamas, kad jo žaliosios atliekos liks žiemoti konteineryje. Anot skaitytojo, paskutinę šiemet žaliųjų atliekų surinkimo dieną – lapkričio 25-ąją – šiukšlių niekas taip ir neišvežė.

Pirmadienio rytą į redakci­ją paskambinęs skaitytojas in­formavo, jog atliekų surinkėjai neatlieka savo darbo – praėjusį penktadienį turėję būti išgabenti konteineriai tebestovi. O pagal grafiką žaliųjų atliekų surinkimas, numatytas lapkričio 25-ąją, šiemet jau buvo pasku­ti­nis.

„Pernai taip pat neišvežė rūšiuotų žaliųjų atliekų. Konteineriuose viskas prišalo, o galiausiai dėl to įtrūko plastikinis korpusas. Toks konteineris niekam ne­betinka.

Lygiai tokia pat situacija pasikartojo ir šiemet. Pilnutėliai konteineriai tebestovi visoje Draugystės gatvėje. Kodėl tokia netvarka? Kur gyventojams tas atliekas dėti ir kodėl turime mokėti už neatliktus darbus?“ – piktinosi šilališkis.

Draugystės gatvėje Šilalėje pirmadienį kone ties kiekvienu namu stovėjo konteineris. Kadangi naktį paspaudė šaltukas, kai kurių dangčiai buvo prišalę, sunkiai atsidarė. Sutiktas šios gatvės gyventojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paaiškino, jog ne dangčio prišalimo labiausiai visi baiminasi.

„Esant minusinei temperatūrai, viduje sušąla atliekos, tada jų neįmanoma išpilti. Pernai jos taip ir liko konteineryje per visą žiemą. Teko kastuvu kapoti žoles, kad būtų galima iškratyti. Nepalikome per žie­mą. Vėliau seniūnija su­tvarkė“, – guodėsi žmogus.

UAB „Ecoservice“ Šilalės padaliniui vadovaujantis Sau­lius Vyšniauskas patikino, jog atliekos bus surinktos dar šią savaitę. O dėl uždelsimo esą kaltas sugedęs automobilis.

„Būtinai išvešime. Penk­ta­dienį nebaigėme darbų, nes sugedo automobilis ir nespėjome surinkti. Li­ko kaip tik tas kvartalas už upelio. Yra dar dvi mašinos, tačiau jos renka buitines atliekas, kurių su žaliosiomis maišyti negalima.

Gyventojai turėtų konteinerius palikti prie gatvės. Žaliąsias atliekas išvežti pla­nuojame šį trečiadienį – iki to laiko tikimės suremontuoti mašiną“, – aiškino S. Vyš­niauskas.

Atliekų surinkimo bendrovės Šilalės padalinio vadovas vylėsi, jog žolė konteineriuose iki trečiadienio neprišals.

Tiesa, dėl praėjusiais metais paliktų konteinerių sau kaltės jis neprisiėmė: neva gyventojai per vėlai išstūmė konteinerius prie gatvės, todėl žaliosios atliekos ir liko neišgabentos. Tačiau žmonės su tokiu paaiškinimu nesutinka ir teigia, kad atliekas gabenančios įmonės vadovas paprasčiausiai išsisukinėja.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nuo rugsėjo vidurio UAB „Šilalės butų ūkis” vairą perėmė naujas vadovas. Šilutiškis Aleksas KVEDERIS, turintis didelę patirtį pastatų priežiūros rinkoje, teigiamų permainų žada ir ši­lališkiams. Apie jas ir kalbamės su UAB „Šilalės butų ūkis“ direktoriumi.

- Žmonės dažnai baiminasi permainų, tačiau Jūs sakote, kad jos yra neišvengiamos?

- Pirmiausia noriu nuraminti visus gyventojus, kurių daugiabučius prižiūri mūsų įmonė: taip, pokyčių bus, bet visi jie vienaip ar kitaip lems geresnes būsto priežiūros paslaugas. Gyvenimas nestovi vietoje, todėl daugiabučių namų administravimo srityje Šilalėje matau daug neišnaudotų galimybių. Sukaupęs nemenką žinių bei patirties bagažą, noriu juo dalintis su šilališkiais. Įvertinęs dabartinę padėtį, supratau, jog, mokėdami mokesčius už daugiabučių priežiūrą, žmonės iki šiol gaudavo ne visai kokybiškas paslaugas. Todėl mano tiks­las – kad kiekvienas būsto šeimininkas būtų patenkintas, o daugiabučiai Šilalėje būtų prižiūrimi, laikantis aukščiausių standartų.

- Kokių naujovių gali tikėtis Jūsų vadovaujamos įmonės klientai?

- Bendrovėje jau pradėjome diegti Pastatų priežiūros standartą, kuris užtikrina visapusę pastato priežiūrą: nepriekaištingą inžinerinės įrangos funkcio­navimą, efektyvų energetinių resursų naudojimą, operatyvų reagavimą į skubius pranešimus 24 valandas per parą ir mažesnes būsto priežiūros sąnaudas.

- Vadinasi, daugiabučių gyventojai gali būti ramūs, žino­dami, kad jų turtas yra pa­tikimo prižiūrėtojo rankose?

- Tikrai taip. Išskirtiniu įmo­nės veiklos bruožu taps operatyvumas, todėl gyventojai galės naudotis specializuotu, 24 val. per parą veikiančiu Klientų aptarnavimo centru. Mes užtikriname, jog į visus klausimus, prašymus, pastabas bei pasiūlymus bus reaguota laiku – Klientų aptarnavimo centras pranešimus registruoja ir juos perduoda vykdymui bet kuriuo paros metu, be poilsio ir švenčių dienų. Savo ruožtu pastatų priežiūros standartą atitinkanti Avarinė tar­nyba garantuos operatyvų rea­gavimą į skubius pranešimus visą parą.

- Žmonės dažnai skundžiasi, kad namo administratorius neįsiklauso į jų poreikius, sunku susisiekti su darbuotojais, kurie turi rūpintis tvarka daugiabučiuose. Kaip spręsite šią problemą?

- Būtent todėl kiekvienas daugiabutis nuo šiol turės asmeninį vadybininką, kuris spręs visus su namu susijusius klausimus, įsigilins į gyventojų individualius poreikius, jų pageidavimus bei pastabas. O asmeniškas bend­ravimas sudaro galimybę suteikti maksimalų dėmesį klientams. Noriu, jog šilališkiai visada žinotų, su kuo gali tiesiogiai kalbėtis, tvarkant jiems rūpimus būsto priežiūros reikalus. Ir, žinoma, viliuosi, kad nuoširdus bendravimas taps mūsų vizitine kortele.

- Šilalėje, kaip ir beveik visoje Lietuvoje, stringa senų daugiabučių renovacija. Nepaisant to, žmonės vis tiek nori gyventi šilčiau, o už šildymą mokėti mažiau. Ar UAB „Šilalės butų ūkis“ rūpinsis daugiabučių namų energetiniu efektyvumu?

- Tai išties opi problema. Bet aš manau, jog, buksuojant valstybės renovacijos programai, yra ir kitų būdų, kurie gali padėti gyventojams taupyti šilumą. Siūlysime jiems prisijungti prie taip vadinamos „5 žingsnių šilumos taupymo programos“. Diegsime ekspertų sukurtus bei praktiškai išbandytus energetinio efektyvumo sprendimus, kurie leidžia taupiai vartoti šilumą daugiabutyje. Pateiksime tokius sprendimus, kurie yra praktiški ir finansiškai apsimoka. Juk nebūtina iš karto renovuoti visą daugiabutį, kad jo gyventojai pajustų naudą. Energetinio efektyvumo darbus galima atlikti etapais, pavyzdžiui, pirmiausia sutvarkyti kiaurą stogą, apšiltinti galines sienas, pakeisti senus šilumos punktus, sumontuoti naujus langus bend­ro naudojimo patalpose. Viską teisingai atlikus, įmano­ma pasiekti tikrai puikių rezultatų. Juolab, kad tokia praktika sėkmingai pasitvirtino ir kituose miestuose.

- Šiuolaikinių technologijų amžiuje, kai beveik kiekviename namų ūkyje yra internetas, įmonės stengiasi savo klientams pasiūlyti kuo daugiau virtualių paslaugų. Ar Šilalės butų ūkis irgi žengs koja kojon su naujausiomis technologijomis?

- Žinoma! Jau dabar testuojame programas, kurios leis gyventojams daugelį su būsto priežiūra susijusių klausimų spręsti, nekeliant kojos iš namų. Netrukus informacija apie atliktus darbus bus pateikiama interneto savitarnos portale, kur bus galima apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas, tiesiogiai bend­rauti su asmeniniu vadybininku, sekti bei kontroliuoti teikiamas paslaugas ir pan.

- Išvardijote nemažai pokyčių, tačiau gyventojams, ko gero, aktualiausias klausimas yra paslaugų kainos. Ar, žadėdami tiek daug naujovių, nedidinsite tarifų?

- Galiu visus nuraminti: jokių pasikeitimų šioje srityje neplanuojame, todėl žmonėms nėra ko baimintis. Paslaugas gerinsime, atlikę veik­los optimizavimo procesus, tad tikrai nežadame gerovės sąnaudų perkelti ant daugiabučiuose būstus turinčių savininkų pečių.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Garažą turinti šilališkė Irena (pavardė redakcijai žinoma), paskambinusi į redak­ciją, stebėjosi situacija, kai, jos manymu, žemės mokestį moka tik tie, kurie to nori. Tačiau argi jis neturėtų būti privalomas visiems, turintiesiems ga­ražus? Juk prieš įstatymą visi yra (arba bent jau turėtų būti) lygūs.

„Mes kiekvienais metais susimokame mokestį už garažą, esantį Dariaus ir Girėno gat­vėje. Priklausome ir bend­rijai. Bet girdėjau, kad kitose bend­rijose esančių garažų savininkai šito nedaro. Įdomu, kas turėtų šiuos reikalus tvar­kyti ir kodėl toleruojama tokia nelygybė?“ – teiravosi Irena.

Savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Ma­rozienė paaiškino, jog sky­rius atlieka tik valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą. Žemės mokestį administruoja Vals­tybinė mokesčių inspekcija.

„Ju­ri­dinių asmenų registre Šila­lėje yra užregistruo­tos 5 ga­ražų bendrijos. Vals­tybinės žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas ga­ra­­žų statybos bei eksploatavimo bend­rijoms „Že­­­­maitija“, „Sank­ryža“, „Lokysta“, „Signalas“, „Vairas“ ir Sigi­to Jasaičio vadovaujamai bend­rijai“, – „Ši­lalės artoją“ informavo N. Marozienė.

Savivaldybės specialistė teigė, kad, kilus neaiškumams, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyrių (215 kab.).

Garažų bendrijos „Že­mai­tija“ pirmininkas Remigijus Rau­donius pripažįsta, jog žemės nuomos mokestis yra privalomas visiems, tačiau mo­ka jį, deja, nedaugelis.

„Mūsų bendrijos žemė yra valstybinė ir susimokėti nuomos mokesčio tenka eiti į savivaldybę. Ten išrašo ir deklaraciją. Bet turiu pasakyti, kad labai sunku rasti žmones, kuriems priklauso garažai. Ir mūsų bendrijoje yra nemažai tokių, kurie apsimeta kvailiais ir nieko nemoka. Tai sumoku pats už juos iš savo kišenės, kad tik neturėtume problemų. O ką daryti? Dalis garažų yra mažai naudojami, į kai kuriuos net takai užžėlę. Kaip tuos žmones surasi?“ – kalbėjo R. Raudonius.

Kiek iš viso Šilalėje yra garažų, niekas taip ir neatsakė – neva tą žinoti privalo bend­rijų pirmininkai, o kitiems tokia apskaita nereikalinga. Ta­čiau Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Pau­likas sutinka, jog šioje srityje vis dar vyrauja anarchija. Jo teigimu, daugelis bendrijų nėra tinkamai įregist­ruotos, dažnai keičiasi jų pirmininkai, garažai taip pat neturi įstatymiškai įregist­ruotų savininkų, todėl ir atsakomybės pareikalauti nėra iš ko.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai yra smukdomi ir žemės ūkio produkcijos supirkėjų, ir, regis, pačios valstybės. Tačiau kaimo žmonės yra kantrūs ir stengia­si iš paskutiniųjų įdirbti žemę, kad ji nepagailėtų duonos ir pyrago, sviesto bei skilandžių.

Oficiali LR Žemės ūkio rūmų įkūrimo data yra laikoma 1926 m. gegužės 26-27 dienos, tačiau organizacinis suvažiavimas įvyko tik rugsėjo 23-24 d. Jame buvo išrinkta valdyba, kurios pirmuoju pirmininku tapo buvęs pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa (tuo metu Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio rūmai dirbo drauge Kaune).

Rūmų veiklos pradžia galima laikyti dar Nepriklausomoje Lietuvoje prie keturių pradžios mokyklų įsteigtas pridėtines žemės ūkio klases. Jų tikslas buvo baigusiems pradžios mokyklas bei pasilikusiems kaime jaunuoliams suteikti būtiniausių žemdirbystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, bi­tininkystės bei žemės ūkio kooperacijos pagrindų. Kai Lie­tuvoje atsirado kvalifikuotų specialistų, pradėtos steigti Žemės ūkio mokyklos. Pirmoji įkurta Alovėje (Alytaus apskrityje). Iki Rusijos okupacijos 1940-aisiais tokias studijas baigė apie 5 tūkstančius jaunų žmonių.

Okupacijos, ka­ro, pokario me­tais ir iki pat Lie­tuvos Nepriklau­somybės atkūrimo žemės ūkio rūmų veikla buvo sustabdyta. Manyta, jog kvalifikuoti specialistai reikalingi stambiems kolektyviniams ūkiams, o smulkūs arba nestambūs išnyks, tad nei žemdirbius gi­nančios organiza­cijos, nei ūkininkavimo pagrindai jiems nebus svarbūs.

Atkūrus Lietu­vos Nepriklau­so­­­my­bę, žemė ati­teko tik­rie­­­siems šeimininkams. O 1991-aisiais at­kurti Žemės ūkio rūmai per 25-erius metus tapo svarbia bei įtakinga žemdirbių savivaldos organizacija. Žemės ūkio rūmai prisidėjo prie modernaus konkurencingo Lietuvos ūkio kūrimo, savo žiniomis bei patarimais padėjo kaimo žmonėms efektyviai ir kantriai diegti kaimo plėtros priemones, išsaugant senąją, istorinę vertę turinčią aplinką ir kuriant naują.

Nuolatinis darbas, kasdienis bendravimas su ūkininkais, ypač smulkesniaisiais, padeda Žemės ūkio rūmams pelnyti jų pasitikėjimą. Šiandien po Žemės ūkio rūmų „skėčiu“ glaudžiasi 48 nevyriausybinės organizacijos.

Praėjusį savaitgalį ŽŪR Šilalės skyrius paminėjo net du jubiliejus: Lietuvos žemės ūkio rūmų įkūrimo 90-metį bei atkūrimo 25-metį. Že­mės ūkio rūmų istoriją susirinkusiesiems pristatė savivaldos organizatorė Stasė Erciuvienė, Žemės ūkio rūmų vardu kartu su savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoju Vidu Toleikiu apdovanojusi aktyviausius, žin­geidžiausius įvairių kursų lankytojus, jaunuosius ūkininkus Sigitą Paliaką iš Žadeikių seniūnijos, brolius Karolį ir Tomą Žadeikius iš Laukuvos seniūnijos (apdovanojimą atsiėmė jų mama), kvėdarniškę Reginą Toliušienę, Valentiną Grybą iš Bijotų seniūnijos, Sigitą Petriką iš Vytogalos.

V. Toleikis padėkojo S.Erciu­vienei už gražų bendradarbiavimą, pagalbą, organizuojant bendrus renginius, mokymus, seminarus.

Renginį užbaigė teatro mėgėjų kolektyvas iš Bilionių, suvaidinęs Ed­mundo Untulio pjesę „Nosis su apgamu“.

Dar truputį pabendravę bei pasidaliję rūpesčiais ir džiaugsmais, ūkininkai išskubėjo namo, kur jų laukė kasdienė ruoša.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

R. Toliušienei LR ŽŪR apdovanojimus įteikia V. Toleikis ir S. Erciuvienė

Jau pusę amžiaus Kaltinėnuose gyvuojančioje bandy­mų stotyje pastaraisiais metais atliekami dirvožemio erozijos kalvotose vietovėse tyrimai. Mokslininkai taip pat teikia įvairias rekomendacijas ūkininkams, trąšų gamintojams bei Žemės ūkio ministerijai. Vis dėlto apytuštis pastatas bado akis – kadaise čia sugužėdavo net apie 30 darbuotojų, o dabar jų likę vos penki. Žemaitijos miestelyje įsikūrę mokslininkai dažnai kliaujasi pažintimis su vietiniais ūkininkais, kurie gelbs­ti savo šiuolaikine technika.

Biomedicinos mokslų daktarė, mokslo darbuotoja Ire­na Kinderienė Kaltinėnų bandymų stotyje dirba nuo 1982 metų. Moteris pasakoja, jog kadaise ši vieta klestėjo – triūsė daug specialistų, kurie atlikdavo įvairiausius tyrimus. Tačiau galiausiai liko tik penkiese. Įstaigos renesanso tikėtasi, ją priskyrus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vė­žaičių filialui. Tačiau ir tai nepadėjo. Bet, nepaisant „ap­trupėjusio“ kolektyvo bei ap­triušusio pastato fasado, mokslo darbuotojai tęsia veik­­­lą.

„Mūsų darbų pagrindas yra metodikų ruošimas. O tai užima nemažai laiko – kartais, kad rastumei naują, užtrunki visus metus ir net ilgiau. Naujausių žinių semiuosi iš užsienio literatūros. Ši vieta – vienintelė mūsų šalyje, kur reljefinėje vietovėje tiriama dirvožemio erozija bei su ja susiję procesai. Tyrimų duomenis galima pritaikyti įvairiose kalvotose vietovė­se. Lietuvoje dažniausiai – Že­­maitijos regione: Telšių, Tau­ragės, Plungės, Kelmės bei kituose rajonuose. Kai kurios mūsų rekomenduotinos priemonės turėtų tikti ir Bal­tijos aukštumoms“, – bandymų stoties veiklą pristato I. Kin­derienė.

Kaltinėnų bandymų stoties darbuotojai taip pat ruošia straipsnius, paremtus atliktų tyrimų duomenimis. Jie spausdinami tarptautinį pripažinimą turinčiuose leidiniuose.

„Nuo 2012 m. esame parengę 3 publikacijas Švedijos, Kroatijos šalių žurnaluose, taip pat Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidiniui. Šie rašiniai eiliniam skaitytojui nebūtų įdomūs – jie aktualūs mokslo bendruomenei, kadangi pateikiame duomenis apie dirvožemio derlingumo atstatymą, erozijos sulaikymą, žemės dirbimo supaprastinimą. Tendencijos krypsta į tokias žemės dirbimo technologijas, kurios nereikalauja kasmetinio gilaus dirvos arimo. Mūsų rekomendacijos – taikyti lėkščiavimą, frezavimą bei kitus paviršinius žemės dir­bimo metodus, gilųjį purenimą. Taip erozija būtų kur kas mažesnė“, - dalija patarimus specialistė.

Bandymų stotis šiuo metu tyrimus atlieka keturiose kalvose. Dviejose iš jų naudojami vandens ir dirvožemio nuoplovų rinktuvai, kurie leidžia gauti itin tikslius duomenis. Šie tyrimai tęsiami jau bene 18 metų. Kuo jie svarbūs?

„Per daugiau nei dvide­šimt­­metį, pasak klimatolo­gės Aud­ronės Galvonaitės, tem­pe­ra­­tūra atšilo 0,7 laipsnio. Kei­­čian­tis klimatui, matome ir dir­­vožemio agrocheminių bei fizikinių savybių kitimą, galime pasakyti, ar dirvožemis šarmėja, ar rūgštėja. Mes patariame, kokia lauko sėjomaina ar augalai išlieka derlingiausi, kaip keičiasi vi­sai nenaudojamas (jau ap­au­gan­­tis medeliais) dir­vo­že­­mis. Dar at­liekame įvairius tyrimus pagal užsakymus“, - pasakoja kaltinėniš­kė.

Biomedicinos mokslų daktarė vardija trąšų ir cheminių preparatų platintojus, kurie kreipiasi į Bandymų sto­tį, prašydami išbandyti vienas ar kitas naujausias trą­šas, biologinius preparatus („Amalgerol“, „Black Jak“, „NPK Magic“, „Nit­roteam“) bei jų veikimą kalvotose vietovėse. Ne taip seniai buvo gautas ir lenkų firmos EKOPLON užsakymas. Tačiau pelningi užsakymai Kaltinėnams naudos beveik neduoda – pinigai už atliktus tyrimus keliauja cent­rinei būstinei, o kalti­nėniškiai tenkinasi gavę atlyginimus. Net technikos tu­­ri­miems sklypams įdirbti ten­­ka ieškoti pas ūkininkus.

„Iš bendrų lėšų, LAMMC direktoriaus Zenono Dapke­vi­­čiaus asmeniniu pavedimu, gavome žolės ­rink­tuvą, ku­ris gerokai palengvino dar­bą. Tačiau dažniausiai pa­gal­­bos prisieina kreiptis į vie­­tinius ūkininkus, kurie tu­ri naują techniką. Už para­mą esu dėkinga Milašių šeimai iš Gineikių, Ro­mui Ber­ta­šiui iš Bijotų, Rimui Gu­daus­kui, Vytautui Karbauskui bei Sigitui Lau­rina­vičiui iš Kal­ti­nėnų ir kitiems, taip pat mū­sų stoties mechanizatoriams Stanislovui Petkui bei Ed­var­dui Mei­ženiui, kurie, esant reikalui, savo technika įdirba laukus. Neseniai mūsų stotyje lankėsi nemažai valdininkų, tarp kurių buvo ir Žemės ūkio ministerijos atstovų. Kiek­vie­nas pažadėjo atvežti po padargą, bet kol kas nė vienas pažadų ne­išpildė“, - rankomis skėsteli mokslo darbuotoja.

Dalis dirbančiųjų Bandymų stotyje – vyresnės kartos ats­tovai. Todėl I. Kin­derienė tei­gia jau norinti rasti sau pamainą. Deja, didelės kant­rybės reikalaujančio darbo, kuris ne visada duoda greitą rezultatą, leidžiantį spręsti gamtai bei žemės ūkiui labai aktualius klausimus, trokšta ne kiekvienas. Ir nors į Bandymų stotį nuolat atvyksta mokinių, kurie, anot mokslininkės, net išsižioję klausosi pasakojimų apie tyrimus, bakalau­ro, magist­ro darbams stotį ren­ka­si studentai iš Klaipėdos uni­ver­siteto, ap­si­lanko net vie­nas kitas doktorantas, o darbais domisi ir užsieniečiai, ilgiau Kaltinėnuose neužsibūna nė vienas. I. Kin­de­­rienės manymu, daugeliui jau­nų žmonių trūksta kant­rybės, mat tyrimai trunka ne kelias savaites ar mėnesius, o kelis metus. Be to, atlyginimai (ypač eilinių darbininkų) čia yra mažesni net už bedarbio pašalpą.

„Per savo darbo praktiką esu paruošusi 9 rekomendacijas. Atrodo, nedaug. Bet kad galėčiau tinkamai parengti vieną, stebėti ir tirti pasirinktą sritį tenka 4-5 metus. Vis dėlto smagu, jog esame naudingi. Tarkime, jei konsultacijų kreipiasi ūkininkai, jie gali būti tikri, kad pas mus gaus moksliniais tyrimais paremtą atsakymą. Trą­šomis, herbicidais bei kitais žemės ūkiui reikalingais produktais prekiaujančios firmos daro biznį ir siūlo bei giria tik savo produktą, o mes ištiriame ir atrenkame visų geriausią ir galime jį rekomenduoti be jokio šališkumo“, - aiškina specialistė.

Ji apgailestauja, kad stotyje dirbantys mokslininkai bei jų bendradarbiai ne visada tinkamai įvertinami: pastaruoju metu labiausiai atsižvelgiama į tai, kiek straipsnių mokslo darbuotojai publikavo tarptautinį pripažinimą turinčiuose lei­diniuose. Todėl ilgametė Kal­tinėnų bandymų stoties darbuotoja tikisi, jog vertinimo kriterijai keisis ir kada nors svarbesnis taps įdirbis savo kraštui, bus atsižvelgiama į visą mokslo darbuotojo veik­lą iš esmės.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Savivaldybės taryba patvirtino ateinančių metų verslo liudijimų kainas. Jau bene du dešimtmečius darbas su taip vadinamais patentais yra paprasčiausia verslo forma, tačiau pastaraisiais metais jų nuperkama vis mažiau. Žmonės nebenori iš anksto mokėti fiksuotą pajamų mokestį, antra vertus, mažėjant gyventojų per­kamajai galiai, dūsta ir smulkusis verslas.

Fiksuotas pajamų mokestis už verslo liudijimus, suteikiančius teisę užsiimti smulkiuoju verslu, kasmet didėja dėl kylančios minimalios mėnesinės algos. Nuo liepos 1-osios minimaliam mėnesiniam atlyginimui pakilus iki 380 eurų, metinis gyventojų pajamų mokestis sudaro 684 Eur. Tiek turės ateinančiais metais sumokėti smulkieji verslininkai, norintys veikti visoje Lietuvos teritorijoje. Lyginant su ankstesniais metais, mokestis perkantiesiems verslo liudijimus pabrangs 17 proc 

Tačiau užsiimantiesiems vers­lu savo rajone bei kitose savivaldybėse, išskyrus Aly­­taus, Kauno, Klaipėdos, Pa­lan­­gos, Panevėžio, Šiaulių, Vil­­niaus miestuose bei Ne­ringoje ir Marijampolėje, fiksuotas pajamų mokestis ir ateinančiais metais nesikeis - taip spalio 27 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje nusprendė Šilalės rajono politikai.

Šiuo metu yra per 100 verslo rūšių, kuriomis galima užsiimti, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsigijus verslo liudijimą. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Šilalės poskyrio duomenimis, per devynis šių metų mėnesius rajono gyventojams išduoti 429 verslo liudijimai, už juos sumokėta 15,3 tūkst. Eur. Tai - gerokai mažiau nei ankstesniais metais.

2015 m. Šilalės rajono gyventojai įsigijo 637 verslo liudijimus, už juos sumokėjo 29,2 tūkst. Eur. 2014 m. buvo išduoti 733 verslo liudijimai už 33,4 tūkst. Eur.

Populiariausi vis dar išlieka verslo liudijimai paslaugoms. Pernai išduoti 96 patentai statybos darbams atlikti, 55 - prekybai maisto ir ne maisto produktais, 49 - kirpyklų bei grožio salonų paslaugoms, 40 - statybos baigimo ir apdailos darbams, 39 - automobilių remontui, 11 - siuvyk­lų paslaugoms. Papildomam mokymui verslo liudijimus įsigijo dešimt asmenų, aštuoni gamino baldus.

Svarstant verslo liudijimų kainas, savivaldybės tarybos opozicija susirūpino, kad rajonas neturi jokios verslo paramos strategijos. Pasak tarybos narių, nenormalu, jog žmonės atsisako verslo ir eina į savivaldybę prašyti pašalpų. Todėl, politikų nuomone, reikėtų aktyvinti smulkųjį verslą, padėti jam išlikti.

Tačiau Šilalės savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibe­lienė nemano, kad dirbantiesiems su verslo liudijimais reikėtų paramos: jos įsitikinimu, užtenka, jog savivaldybė nedidina jų kainų. Be to, yra numatytos lengvatos mokiniams bei studentams, neįgaliesiems, pensininkams ir bedarbiams - jiems verslo liudijimo kaina mažinama net iki 50 proc. Pernai dėl lengvatų savival­dybės biudžetas neteko 1,5 tūkst. Eur, užpernai - 2,9 tūkst. Eur.

Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas taip pat nemato reikalo jaudintis dėl to, kad dirbančiųjų su verslo liudijimais mažėja. Jo nuomone, kam neapsimoka mokėti fiksuoto pajamų mokesčio už pasirinktą amatą ar paslaugas, renkasi kitą verslo formą.

„Individuali veikla dabar yra populiaresnė už darbą su verslo liudijimais, nes reikia sumokėti tik 5 proc. mokesčių“, - tarybos nariams sakė meras.

Ir tai tiesa: dauguma dirbančių savarankiškai naudo­jasi alternatyva mokėti pajamų mokestį nuo realaus veiklos rezultato, todėl renkasi individualią veiklą pagal pažymą. Šiai veiklai leidžiama supaprastintu būdu nustatyti sąnaudas - iš uždarbio atimti 30 proc. pajamų be jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taigi realiai 5 proc. pajamų mokestį reikia mokėti ne nuo visų, o tik nuo 70 proc. pajamų.

Tuo tarpu perkant verslo liudijimą, iš anksto sumokama ne tik visa nustatyta suma, bet ir socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiai. Net jei savivaldybių tarybos, nustatydamos patentų kainas, tarifų ir nedidina, pakilus minimaliai mėnesinei algai, „Sodros“ ir PSD mokesčiai visada didėja. Taigi verslo išlaidos bet kuriuo atveju brangsta.

Daiva BARTKIENĖ

Apie Laukuvos Eitvydaičių gatvės rekonstrukciją, ku­rios konkursą laimėjo UAB „Diržė“, „Šilalės artojas“ jau rašė ne kartą. Vasarą laukuviškiai, norėdami iš­sa­kyti savo pageidavimus, net buvo pasikvietę rajono valdžios atstovus. Tačiau šią savaitę Laukuvos gyventojai vėl kreipėsi į redakciją. Pasak skambinusiųjų, juos papiktino kai kurių laukuviškių elgesys.

„Apmaudu, kad žmonės nevertina visų mūsų turto. Pastebėjome, jog asfaltas, kuris turi būti paklotas gat­vėje, visokiausiais būdais gabenamas į privačius kiemus: kas karučiais veža, kas kibirais tempia. Bet juk tai yra nepadoru - kas bus, jei visi pradėsime šitaip elgtis? Pati mačiau, kaip „naikinamos“ asfalto krūvelės“, - sakė viena laukuviškė.

UAB „Diržė“ direktorius Stasys RIMUTIS teigė, jog asfaltuojamos gatvės darbai jau eina į pabaigą. Įmonei talkino bei asfalto dangą klojo sub­rangovė UAB „Žemkasa“ iš Klai­pėdos.

S. Rimutis patikino, jog gat­vės pakraščiuose esančios krū­­velės - tai sušalusios nulygintų pakraščių asfalto liekanos ir artimiausiu metu jos bus išvežtos bei panaudotos kitur kelio pagrindui sustiprinti.

„Gal­būt  asfaltavusi įmonė ir davė kokiam žmogui karutį asfalto duobei užlyginti. Tačiau masinių vagysčių, o tuo labiau asfalto pardavinėjimo tikrai nėra“, - užtikrino UAB „Diržė“ vadovas.

Jis stebisi šios gatvės gyventojų tarpusavio nesutarimu, pavydu. Pasak jo, mažai duobei užtaisyti įmonė nė vienam nepagailės trupučio žvyro, asfalto, o tuo labiau jo atliekų. „Diržės“ vadovo teigimu, kartais žmonės pasinaudoja proga ir už savo lėšas nusiperka nedidelį kiekį reikiamos medžiagos, o pro šalį važiuojant buldozeriu ar volu, nesunku padėti.

„Mūsų įmonė netoleruoja pažeidimų, bet niekuomet neatsisakome pagelbėti smulkiuose darbuose. Tuo labiau, kad tvarkingas, be purvo kiemas neteršia ir gat­vės dangos“, - sakė S. Rimutis.

Eitvydaičių gatvėje dar yra viena kita asfalto atliekų krūvelė. Artimiausiu metu „Diržė“ planuoja jas išgabenti, tačiau neprieštarauja, jei kuris laukuviškis vieną kitą karutį nusiveš į savo kiemą.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.