Trumpas įžiebia ekonominius karus
Pamenate pamokančią lietuvių pasakėlę „Kaip genys eglę kirto“, užrašytą šiandien ignoruojamo Petro Cvirkos rinkinyje „Nemuno šalies pasakos“ dar 1947 m.? Moralas jos toks: ne tas yra didis ir galingas, kuris garsiai šaukia, o tas, kas iš tikrųjų stengiasi...
Šią pasaką prisiminiau, nes jos moralą galimą pritaikyti ir didžiojoje politikoje. Ypač jis tinka Donaldui Trumpui – 47-ajam Amerikos prezidentui, sukėlusiam visą pažadų bei grasinimų audrą. Apie tai rašoma išties nemažai, bet įvairūs politologai ragina neskubėti vertinti jo iššaukiančios retorikos, o palaukti, kas iš tikrųjų tą eglę nukirs... Jei nebus per vėlu.
D. Trumpas ne tik švaistosi grasinimais. Jis jau pradėjo migrantų grąžinimą į jų kilmės šalis, Meksikos įlanką pervadino į Amerikos, Danijos premjerei pakartojo savo įžūlius planus užimti Grenlandiją ir t.t. Tiesa, santykiuose su Kinija ar Rusija, ypač dėl galimų derybų dėl karo Ukrainoje, ne viskas eina kaip sviestu patepta. D. Trumpas mato, jog Putinas – kietas riešutėlis, dar kietesnis negu jo išliaupsintas raketų kompleksas „Orešnik“. Įdomiausia, kad šiame naujame pasaulio padalijime Kyjivas yra paliekamas laukti sprendimo už durų...
Dar vienas D. Trumpo pažadas jau tampa realybe. JAV nuo vasario 1 d. įvedė naujus importo tarifus: prekėms iš Kinijos – 10 proc., iš Meksikos – 25 proc., o nuo vasario 18 d. naftos produktams iš Kanados bus taikomas 10 proc. tarifas.
Nauji tarifai numatyti ir prekėms iš Europos Sąjungos šalių, kurios esą neperka amerikietiškų automobilių. Tačiau prezidentas neatskleidė skaičių. Meksika baudžiama už blogą imigracijos į Ameriką kontrolę, Kanada – dar ir už narkotiko fentanilio srautą į JAV. Beje, net 75 proc. Kanados eksporto tenka šiai kaimynei.
Briuseliui D. Trumpo ketinimai taip pat kelia nemažą rūpestį, juo labiau, kad jis ES sąmoningai tapatina su NATO. Pirmadienį susitikę ES vadovai pradėjo karštą diskusiją, kaip atsispirti JAV grasinimams, sujungiant minėtų dviejų organizacijų jėgas. Londono „The Economist“ nurodo, kad pirmuoju smuiku čia veržiasi groti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris jau anksčiau yra sakęs, jog NATO išgyvena „smegenų mirtį“, ir priminęs, kad 1965 m. Charles de Gaulle‘o sprendimu Paryžius jau buvo pasitraukęs iš Aljanso. Todėl šiandien, kai kyla dar ir Vašingtono grėsmė, „golistai“ ragina Europos šalis didinti išlaidas gynybai ir net kurti savo ginkluotąsias pajėgas. Yra sukurtas Lenkijos vadovaujamas klubas „NATO visų pirma“, ir ši šalis vienija Šiaurės bei Vidurio Europos valstybes, įskaitant Lietuvą. Bet birželį susitikę NATO lyderiai turėtų konstatuoti, jog planuotas 3,5 proc. gynybos išlaidų lygis jau yra atsilikęs nuo realybės (dvi iš keturių didžiausių ES šalių jai leidžia vos pusantro proc. BVP)...
D. Trumpas užsimojo plačiai. Dar vienas jo iššūkis – šįkart BRIKS susivienijimui, kurį sudaro Pietų Afrikos Respublika, Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija. Pernai prie jų prisijungė dar keturios, o šiemet ketina prisidėti aštuonios šalys. TVF skelbia, kad BRIKS dalis, apimanti 3,5 mlrd. planetos gyventojų, pasaulio ekonomikoje pasiekė 28 proc. D. Trumpas įsiutęs, jog susivienijimas ketina atsisakyti dolerio ir galbūt net įsivesti savo apyvartos valiutą.
Ekonomistai pastebi, kad D. Trumpo kursas į „auksinę erą“ – tai iššūkis globaliai ekonominei sistemai, kurią reguliuoja pasenusi Pasaulinė prekybos organizacija (PPO). Bet jis gali sukelti prekybos karus tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų. Iš tikrųjų posūkis nuo tokios ekonomikos prasidėjo po 2008 m.
finansų krizės, kai jos „virusas“, esant glaudžioms šalių ekonomikoms, persidavė viena kitai lyg tas COVID-19. Šiuo požiūriu globalizacija pakišo koją nacionalinėms vyriausybėms.
Karas gresia ir su ES.
„Mes ketiname įvesti muitus mikroschemoms. Taikysime muitus plienui, taip pat lustams ir su lustais susijusiems dalykams, tarifus naftai ir dujoms. Tai įvyks labai greitai, manau, apie vasario 18 d.“, – vardijo D. Trumpas.
Nėra abejonių, jog muitų įvedimas pakenktų ir Lietuvai. Ekonomistė Greta Ilekytė sako, kad JAV dėl išaugusių kainų sumažėtų ne tik lietuviškų, bet ir europietiškų prekių paklausa, taip pat Lietuvoje gaminamų tarpinio vartojimo produktų poreikis. Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. visos šalyje pagamintos produkcijos. Daugiausia išvežame mineralinių produktų (40 proc.), taip pat chemijos gaminių (13 proc.), baldų (11 proc.).
Ką gi, pasaulis jau susipriešina ne tik griaudžiant pabūklams, bet ir skelbiant ekonominius karus.
Česlovas IŠKAUSKAS