100 D. Trumpo dienų: chaoso metas
Kai skaitytojas atsivers šį „Šilalės artojo“ numerį, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiesa, su laiko paklaida, išauš ypatingas rytas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažymės 100 dienų šiame poste. Kai kas tai lygina su 1970-aisiais, kai tuometinėje Sovietų sąjungoje buvo kilusi kompartijos užkurta euforija pažymėti Lenino gimimo 100-metį...
Uolūs Lietuvos komunistai tada taip pat neatsiliko: LRT archyvuose išlikusiame kino žurnale „Tarybų Lietuva“ galima pamatyti, kaip ta proga Kaune atidengiamas paminklas Leninui, Vilniuje atidaromi Parodų rūmai, dedamos gėlės, Antanas Sniečkus ir jo pavaldiniai sako ugningas kalbas, vyksta konferencijos, parade akmeniniais užkariautojų veidais žygiuoja „omonininkai“...
Jeigu būtų kuriamas filmas apie D. Trumpą, pirmuose kadruose turėtų būti jo inspiruotas ir paskatintas Kapitolijaus šturmas, kurio metu žuvo 6 žmonės, beveik 200 buvo sužeista. Tuomet JAV Atstovų rūmai D. Trumpui inicijavo apkaltą dėl „sukilimo kurstymo“ ir jo vaidmens riaušininkams šturmuojant Kapitolijų, tačiau Senatas jį išteisino. Antrą kartą tapęs prezidentu jis atsikeršijo: atleido prie Kapitolijaus šturmo bylų dirbusius tyrėjus.
Ne, jokiu būdu nenoriu lyginti Lenino ir Trumpo. Jeigu pirmasis sugebėjo surengti bolševikų revoliuciją Rusijoje, iki šiol vadinamą perversmu, tai D. Trumpas per 100 dienų sukėlė tik globalų chaosą. Atrodytų, labiausiai jis jaučiamas ekonominiuose santykiuose su likusiu pasauliu, tačiau didžiausia jo politinė nesėkmė – karšta meilė Putinui, pastarajam atrišant rankas plėsti agresiją.
Štai todėl nuolat kartoju iškalbingą jo praeities detalę, kuri kai kam atrodo iš sąmokslo teorijų rinkinio.
Vasarį ilgametis Sovietų sąjungos KGB karininkas, atsakingas už svarbių verslo atstovų iš kapitalistinių šalių verbavimą, vėliau buvęs Kazachstano saugumo vadas, vadovavęs Nursultano Nazarbajevo apsaugai, už dalyvavimą nusikalstamoje grupuotėje nuteistas už akių 20 metų kalėti, bet į Austriją pasitraukęs generolas majoras Alnuras Musajevas pareiškė, jog 40-metis D. Trumpas dar 1987-aisiais buvęs užverbuotas KGB ir gavęs „Krasnov“ slapyvardį. Apie JAV prezidento ryšius su Rusija jis rašęs 2018 m. ir liudijęs, jog „Trumpas sėdi ant FSB kabliuko ir vis giliau ir giliau ryja masalą“. Bet tuomet į tai niekas pernelyg nekreipė dėmesio.
A. Musajevas priminė, kad 1987 m. liepą respublikonas apsilankė Maskvoje viešbučio priešais Kremlių, vadinto „Trumpo bokštu“, statybos reikalais, čia jį, žurnalo „Forbes“ žiniomis, ir „pakabino“ KGB…
Tiesa, sunaikinęs visus dokumentus, saugumo agentas Vokietijoje Putinas į Leningradą grįžo tik 1990-ųjų sausį, bet nėra abejonių, jog minėtą faktą žinojo.
„Sena meilė nerūdija“, – sako liaudies patarlė. Putinas ir D. Trumpas liko ne tik geri pažįstami, bet ir artimi savo sielomis. Štai iš kur, kaip skandalingus seno sovietinio agento prisiminimus apibendrino žurnalas „Forbes“, toks aklas „partnerio“ palaikymas... Tad nenuostabu, kad 45-asis ir 47-asis Amerikos prezidentas taip advokatauja Putinui.
Nusenusio „kagėbisto“ prisiminimais galima tikėti ar ne, bet štai jo žodžius patvirtina amerikiečių žurnalistas ir rašytojas Craigas Ungeris, 2021 m. išleidęs knygą „Amerikos kompromatas“ („American Kompromat: How the KGB Cultivated Donald Trump“), kurioje teigia, kad iš tėvo statybų verslą perėmusį ir Maskvoje sumaniusį statyti elitinį viešbutį 40-metį D. Trumpą užverbavo Maskva. O buvęs KGB agentas Jurijus Švecas priduria, jog tuomet verslininkas saugumo jau buvo pasiklausomas...
Bet skandalas aptilo, kaip ir Kapitolijaus šturmas 2021-ųjų sausio 6 d., dabar D. Trumpas moko pasaulį, kaip jo verslo derybininko sugebėjimus galima pritaikyti geopolitikoje bei diplomatijoje. Nesėkmingai – švelniai pasakyta. Vienas paskutinių žadą atėmusių jo pagyrų Putinui – atsakymas į žurnalistės klausimą, kokias nuolaidas derybose iki šiol yra padaręs Kremlius.
„Karo stabdymą. Sustojo neužimdamas visos šalies. Tai gana didelė nuolaida“, – nė nemirktelėjęs teisindamas nusikaltėlio elgesį pareiškė jis.
O po dienos pagrasino: jei taikos susitarimas pasirašytas nebus, šią savaitę pasitrauksime iš derybų. Gal 100-mečio proga?
Tiesa, po Vatikane vos 15 minučių trukusio pokalbio su Volodymyru Zelenskiu (matyt, jis buvo turiningesnis negu dviejų valandų ginčas Ovaliniame kabinete vasario pabaigoje), D. Trumpas pirmą kartą pagaliau griežtai pareiškė apie Putiną, jog šis nenori taikos, „su juo reikia elgtis kitaip“.
Nepasitikėdamos 100 dienų D. Trumpo retorika, Lietuva ir dar šešios Europos valstybės bendrame pareiškime paragino Jungtines Valstijas ir jų prezidentą nutraukti „nuolaidžiavimo politiką“ Rusijai ir elgtis vieningai. Pažiūrėsime.
Česlovas IŠKAUSKAS