Šnipų irštva Lietuvoje

Vaikystėje turbūt daugelis mėgo­me knygas ar filmus apie šnipus. Riebiais ideologiniais potėpiais nu­spalvinti rusų žvalgai visada bu­vo išaukštinami, kovojantys su nuož­miu priešu, tik ir galandančiu kapi­talistinius dantis prieš nekaltą ta­ry­bų šalį. Kas pasikeitė šiandien? Nie­kas.

Naujas tik ką pristatytas LRT tyrimas atskleidė, kaip Rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojami fondai žarsto pinigus Lietuvoje tarpstantiems Kremliaus 

aktyvistams. Apsistota ties užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondu „Pravfondas“ (įkurtas 2012 m. Putino dekretu ir oficialiai kuruojamas Rusijos užsienio reikalų ministerijos), kuris gausiai finansavo Sausio 13-osios byloje figūravusius advokatus ir jos dalyvius. Į žurnalistų rankas patekę tūkstančiai laiškų ir dokumentų išduoda, kad Lietuvos prorusiški veikėjai teikė prašymus finansuoti jų veik­lą arba teisminius procesus. Iš Kremliaus pinigų advokatai atsidarė asmenines sąskaitas Rusijos banke „Sberbank“, kuriam nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. taip pat taikomos Vakarų sankcijos.  

Tyrimo išvadose gausu pavardžių. Bent trys Lietuvoje advokato praktika užsiimantys advokatai, tarp jų – ir Ryšardas Burda, atsidarė sąskaitas minėtame banke. Pinigų iš „Pravfondo“ taip pat gavo tokie veikėjai kaip Stanislovas Tomas, Edikas Jagelavičius, Viačeslavas Titovas, jų skirta Algirdo Paleckio gynybai. „Pravfondo“ susirašinėjimuose yra ir Kazimiero Juraičio prašymai.

Tyrėjai išsamiau aiškinosi R. Burdos atvejį ir netikėtai jo veiklą susiejo su buvusiu Lietuvos kariuomenės genero­lu, šiandien aktyviai besireiškiančiu Valdu Tutkumi, ką tik įsikūrusios asociaci­jos „Alternatyva Lietuvai“ pirmininku, ku­ris savo ruožtu pavaduotoju pasiskyrė advokatą R. Burdą. 

O pinigai plaukė nemaži. Antai, nuo 2012 iki 2024 m. įvai­rioms veikloms Vakarų valstybėse „Prav­fon­das“ išdalijo milijonus dolerių. Tarp tyrėjų aptiktų

dokumentų yra daugiau kaip 360 paramos sutarčių, iš kurių matyti, kad „Pravfondas“ skyrė mažiausiai 6,3 mln. dolerių savo parankiniams Europoje, JAV, Australijoje ir kitur.

Rusiškais pinigais kišenes pildėsi keletas Lietuvoje žinomų veikėjų, neseniai įvardintų kaip „penktoji kolona“. Kai kurie jų nuteisti, kiti pasitraukę pas savo globėjus, treti, dažnai teisėsaugos jau užfiksuoti, tebegyvena Lietuvoje suglaudę ausis ir laukia, kada galės pasitarnauti savo šeimininkui. 

Daugiausiai tai susiję su Sausio 13-osios byla, išgarsėjusia A. Paleckio fraze „savi šaudė į savus“. Tačiau ankstesniuose tyrimuose LRT žurnalistai atskleidė ir šviežesnių atvejų. Štai 2019 m. kartu su tiriamosios žurnalistikos cent­ru „Dosje“ išsiaiškinta keletas po diplomatine priedanga veikusių Rusijos ambasados šnipų ar jų globėjų, įskaitant ir ambasadorių A. Udalcovą, kuris, beje, šiandien ir vadovauja minėtam fondui.

Ši Maskvos Arbate įsikūrusi pinigų kaupykla savo interneto svetainėje tikina, jog fondas skirtas „teikti teisinę ir kitą būtiną paramą rusų tėvynainiams, esant jų teisių, laisvių ir teisėtų interesų pažeidimams“... 

Šiomis dienomis Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas Ukrainos pavyzdžiu konkrečiau įvardijo, kaip Mask­va gins rusakalbių teises šioje šalyje: „Ukrainos teritorijoje milijonai žmonių kalba rusiškai, tai jų gimtoji kalba. Ir palikti juos valdyti chuntai, kuri netgi uždraudė kalbėti rusiškai, būtų didelis nusikaltimas“, – pareiškė jis. 

Dūmos aktyvistai atvirai grasina su kariuomene „išeiti prie Lenkijos sienos ir sujungti Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją į vieną kumštį“.

Fondo puslapyje rasime ir Jungtinių Tautų tarptautiniam teismui pateikiamą ieškinį „prieš Ukrainą, Pabaltijo šalis ir kitas Vakarų valstybes dėl daugybės rusų diskriminacijos atvejų, nacizmo reabilitacijos, teroristinės veiklos“. Taigi juridinis pasiteisinamas rengiamas, galime sulaukti ir žadamo kumščio. Žinoma, jo smūgį sustiprintų Ukrainoje įsikūrusi „penktoji kolona“ ir rusų agentai.

Lietuvoje tarpstančius ir gerai maitinamus šnipus bei įvairius „aktyvistus“ noriai priglaudžia kai kurie TV kanalai, jie savo mintis skleidžia kitose viešose platformose. Prisidengdami „kitos nuomonės“ reiškimo laisve, jie telkia aplink save būrį ideologinių smogikų, kartojančių Maskvos ar Minsko retoriką, dergiančių Lietuvą arba, kitaip sakant, ruošiančių dirvą jau ne hibridiniam karui. 

Penktadienį surengtame Vilniaus žur­nalistų forume buvo pristatytas minėtas LRT tyrimas, diskutuota apie augančias žiniasklaidos grėsmes, jos misiją krizių metu, taip pat akcentuotas jos atsparumas augančiai ir gerai finansuojamai agresyvios propagandos invazijai. Tik iškilo vienas klausimas: ar šiuo tyrimu susidomėjo VSD ir FNTT?

Česlovas IŠKAUSKAS