Kaip Amerika puolė gelbėti Rusiją
Witkoffas – Dmitrijevas = Molotovas – Ribentropas. Nors mus nuo prieškarinio nusikalstamo pakto ir Miuncheno suokalbio skiria beveik aštuoni dešimtmečiai, tačiau dabartinis JAV ir Rusijos rezgamas taikos Ukrainoje planas dvelkia tuo pačiu tvaiku – nepriklausomos valstybės kapituliacija ir nauju karu Europoje.
Bet yra didelė tikimybė, kad jis dar pasikeis. Savo neramioje, tarsi atsisveikinimo kalboje Volodymyras Zelenskis jo neatmetė ir net pagyrė Donaldą Trumpą, esą jis ir toliau labai stengiasi taiką Ukrainoje pasiekti. Tikėtina, kad, kaip jau įprasta, 180 laipsnių kampu gali pasisukti ir D. Trumpo pozicija. Juk jis, gindamas šį planą, kartu pagrasino Maskvai dar griežtesnėmis sankcijomis. Penktadienį įsigaliojo JAV draudimai su „Lukoil“ prekiaujančioms užsienio kompanijoms, bet štai Rusijos bendrovei „Rosatom“ sankcijas atlaisvino...
D. Trumpas diplomatinių subtilybių nepripažįsta. Baltuosiuose rūmuose jis kirto: „Mes galvojame, kad turime būdų pasiekti taiką. Jis (V. Zelenskis – aut. pastaba) privalės planui pritarti“. Tai ultimatumas, bet Vašingtone ir Europos sostinėse manoma, kad pažodžiui pasikliauti D. Trumpo nuomone negalima, o ir drakoniškas planas tėra Kyjivo pozicijos zondavimas. Kad tik taip ir būtų!
Europos šalys, kurios ėmė kurti savo planą (vėžlio žingsniai Briuseliui tokie įprasti), vis dar žvalgosi į Vašingtoną, nors Europos Sąjunga kartu su ypač pasyvia NATO turėtų imtis skubių sprendimų. JAV viceprezidentas James‘as Davidas Vance‘as pokalbyje telefonu su V. Zelenskiu sakė, jog taikos plano kritika kyla dėl jo nesupratimo arba nesuvokiant realios padėties fronte. Jis pridūrė, kad jei planas nebus patvirtinta, Kyjivui liks tik „iliuzija“, jog jis gaus ginklų ar pinigų arba kad Rusijai bus pritaikyta daugiau sankcijų.
Žiniasklaidoje pasklido D. Trumpo žinia, kad planui turi būti pritarta iki ateinančio ketvirtadienio, lapkričio 27-osios, Amerikoje švenčiamos Padėkos dienos. Gi taikos susitarimas tuomet būtų pasiektas iki Naujųjų metų. Manoma, jog jį pirmiausiai pasirašytų D. Trumpas ir V. Zelenskis, o paskui jis bus pateiktas Putinui. Taip pat tvirtinama, kad Kyjive apsilankę JAV generolai atvežė dokumentą rusų kalba, kad esą nekiltų lingvistinių nesklandumų. Šią savaitę tie Pentagono atstovai atvyksta ir į Maskvą. Taip pat pranešama, jog Šveicarijoje gali įvykti Ukrainos ir JAV konsultacijos „dėl galimų šio plano parametrų“. Europos atstovai jame turbūt nedalyvaus. ES skelbė apie specialų valstybių vadovų susitikimą sekmadienį Ženevoje.
Šioks toks judėjimas vyksta, bet Kyjivo laukia nelengvas sprendimas. Kaip sakė V. Zelenskis, rinktis nėra iš ko: arba Ukrainos orumas, arba partnerystė su JAV. Kitaip sakant, arba maždaug Liuksemburgo dydžio (2586 kv. km) okupuotos teritorijos praradimas, arba D. Trumpo rūstybė. Pastaroji dedamoji nebūtina, jei Europa imsis kokios nors iniciatyvos. Nors J. D. Vance‘as tvirtina, kad „taikos planas, skirtas karui Ukrainoje užbaigti, turi išsaugoti Ukrainos suverenitetą“, Ukrainoje mažai kas tiki, jog Rusija galima pasikliauti. Putino parankiniai ne kartą šaukė, kad karas bus tęsiamas iki visiško „nacistinės“ valstybės sunaikinimo...
Atrodo, šis Ukrainai visiškai nenaudingas planas sukurtas per nuolatines slapta ir atvirai vykusias JAV bei Rusijos konsultacijas. Putino derybininkas Kirilas Dmitrijevas per paskutinį vizitą Majamyje galutinai užsitikrino paramą Kremliuje sukurtam dokumentui, o nei Ukrainos, nei Lietuvos diplomatai (Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat bergždžiai bastėsi po JAV sostinę) nesugebėjo išsiaiškinti plano esmės. V. Zelenskis ir Europos lyderiai buvo šokiruoti. Miglotos Ukrainai teiktinos saugumo garantijos jų neįtikina, kad Rusija laikysis plano nuostatų. O ko verti vien reikalavimai dėl neutraliteto, atsisakymo nuo NATO arba nurodymas rusų kalbą įteisinti valstybine kalba?
Lietuva irgi pamažu įsukama į šį akivarą. D. Trumpas jau dabar kalba, jog neva Maskva Baltijos šalims negrasina, nors dar visai neseniai sakė, kad Amerika patikimai jas saugos. Aplink mūsų šalį skraido priešo dronai ir balionai, bet naujoji Lietuvos valdžia paskendusi vidiniuose nesutarimuose. Ji pati sau kelia grėsmę, kompromituodama tiek krašto apsaugą, tiek užsienio politiką, o būsimas biudžeto svarstymas gali atskleisti „šliaužiančio“ perversmo požymius. Tai silpnina mūsų valstybę griaudžiančio karo akivaizdoje.
Paskutinė naujiena, berašant šias pastabas: JAV valstybės sekretorius Markas Rubio, pasitaręs su senatoriais Kongrese, pranešė, jog 28 punktų planas „ne mūsų“, ir atsiribojo nuo jo. Štai kaip jie mus visus šokdina...
Česlovas IŠKAUSKAS