Geopolitika: seni prieš jaunus
Senutė Europa ir elgesio nenuspėjamumu pasižymintis Amerikos lyderis atspindi savo gerontologinę būseną: senėjantys geopolitiniai dariniai nesugeba efektyviai pasipriešinti blogiui. Jam atstovauja tokie pat politikos senoliai, bet įžūlūs, diktatoriški, siekiantys save reabilituoti už nesėkmes praeityje arba spėti dar šį tą nuveikti tarptautiniuose plotuose. Jaunesnieji arba linkę nusišalinti, arba pralaimi dėl nepatyrimo.
Amerikiečių gerontologas Robertas N. Butleris knygoje „Kodėl verta išgyventi? Senatvė Amerikoje“ neigiamą požiūrį į senų žmonių veiklą vadino „eidžizmu“ (nuo angliškojo „ageism“), tačiau įrodinėjo, kad senatvė iš tikrųjų daro blogą poveikį pasauliniams procesams. Tai būdinga visai istorijos raidai, ne tik šiam laikotarpiui. Juk dauguma diktatorių ir tironų buvo vidutinio ar solidaus amžiaus...
Šių eilučių autorius neturi nieko prieš senjorus, juos gerbia, nes ir pats jau pasiekęs tokį amžių. Tačiau šis teorinis ekskursas pasitvirtina ir karo Ukrainoje atžvilgiu. Kyjivas fronte kol kas nusileidžia dviem diktatoriams – 78-erių Donaldui Trumpui ir 73-ejų Putinui. Į pastarojo rankovę įsikibęs artimiausias pagalbininkas Lukašenka, kuriam 71-eri, ir jis Baltarusiją valdo nuo 1994 m. Netgi jų sąjungininkai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra sulaukęs 62-ejų, o Kinijos lyderis Si (Xi Jinping) – 72-ejų. Jei dar pridėtume Rusiją palaikantį Indijos premjerą Narendrą Modi, kuriam jau 75-eri, visa ši Putino draugija savo agresyviuose veiksmuose ir agresiją remiančiose pozicijose įveikia politikos, diplomatijos ir karo meno naujoką Volodymyrą Zelenskį.
Šis 47-erių prezidentas prieš šešerius metus nugalėjo politikos sunkiasvorį, 13 m. vyresnį Petro Porošenką, bet netrukus jam teko patirti baisų karo krikštą. Nors Rusijos kare prieš Ukrainą jis greitai įgijo neįtikėtiną patirtį, tačiau prieš Kyjivą susivieniję šarvuoti grobuonys iki šiol diktuoja agresoriaus sąlygas.
Ukrainos lyderis kol kas pralaimi – ir karo fronte, ir diplomatijos lauke. Putinas nesiruošia sudėti ginklų: kitų metų Rusijos biudžete net 40 proc. išlaidų numatyta karo pramonei, o socialiniams reikalams – 19 proc. mažiau negu 2025 m. Mažai tikėtina, kad tai sukels rusų pasipiktinimą: neapykantos propaganda jiems gerokai išplovė smegenis...
Diplomatijos fronte – tikra sumaištis. Ekspertai tvirtina, jog nuo pat karo pradžios vyksta Maskvos ir Vašingtono užkulisiniai žaidimai. Jei Joe Bidenas, kuriam lapkričio 20 d. sukako 83-eji, dėl negalavimų seniai nekontroliavo padėties, tai D. Trumpas diplomatiją pavertė vertelgų žaidimu „Tu – man, aš – tau“.
Publicistė rašytoja Julija Latynina įtaria, kad, kaip ir Molotovo – Ribentropo sandėrio laikais, dabar taip pat egzistuoja vadinamieji „slaptieji protokolai“, kuriuose aiškiai numatyta, kas valdys Ukrainą pasitraukus V. Zelenskiui, ir kokios naudos iš šio karo išpeš JAV bei Rusija. Pirmiausiai spekuliuojama nafta, naudingomis ir retomis iškasenomis bei naujausiomis technologijomis. Kita vertus, rusams rūpi prekyba nafta, sankcijų atšaukimas, o D. Trumpui – Nobelio taikos premija.
Vadinasi, sekmadienį vykęs Ukrainos delegacijos ir aukštų JAV pareigūnų susitikimas Floridoje jau iš anksto buvo nulemtas jaunesniųjų derybininkų nesėkmei. Vašingtonas daugiau dėmesio skiria šią savaitę numatytam specialaus pasiuntinio Steve‘o Witkoffo vizitui į Maskvą. Ukrainiečiams toliau išsukinėjamos rankos, verčiant juos pasirašyti Maskvai palankų taikos planą. Tai tapo dar lengviau, kai Kyjive kilo korupcijos skandalas ir buvo nušalinti aukšti V. Zelenskio aplinkos pareigūnai. Štabo viršininko ir pagrindinio derybininko, 54-erių neseniai sulaukusio Andrijaus Jermako atleidimas būtent šiuo derybų metu sustiprino Putino pozicijas ir D. Trumpo nepasitikėjimą Ukrainos vadovybe. Gerai bent tai, kad šis negriežia dantimis ant prezidento, demonstruoja jam ištikimybę ir yra didvyriškai pasiryžęs stoti į fronto liniją.
Kita vertus, ant prezidento stalo guli slapta A. Jermako byla, kurioje – ir nemalonūs jo biografijos faktai. Įtariama, jog 2019 m. gegužę jis neva bendrininko Timuro Mindičiaus ir šio žmonos Jekaterinos Verber pagalba buvo užverbuotas Rusijos saugumo ir turėjo slapyvardį „Kozyr“, o jo tėvas Borisas Jermakas yra tarnavęs Rusijos vyriausiojoje žvalgybos valdyboje...
Kiek tame yra tiesos, o kiek Maskvos skleidžiamų melagienų, sunku pasakyti, bet visa tai neprideda pasitikėjimo Kyjivu šiuo sunkiu metu. Faktas, kad nepatyrę jaunesni Ukrainos veikėjai neatlaiko pasaulio „bebrų“ spaudimo („bebrų“ sinonimas dažnas ir valdančioje daugumoje Lietuvoje), ir, kai kurių ekspertų nuomone, jiems teks nusileisti, nepaisant visuotinai pripažįstamų patriotinių ukrainiečių pastangų išsaugoti savo žemę ir valstybę.
Česlovas IŠKAUSKAS