Ūkininkams, siekiantiems sumažinti parduodamo pie­no kiekį, bus skiriama parama. Rugsėjo 14 d. žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintos paramos teikimo taisyklės.

Ši priemonė Lietuvoje įgyvendinama iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų ir skirta mažinti pieno perteklių rinkoje. Taip pat tikimasi, kad sumažėjusi perdirbamo pieno pasiūla padės pakelti kritusias supirkimo kainas.

Pieno gamintojų paraiškos priimamos savivaldybėje ar seniūnijoje pagal jų valdos registracijos vietą tiesiogiai arba per įgaliotą asmenį.

Apsisprendusieji dalyvauti šioje paramos schemoje įsi­pa­­reigoja mažinimo laikotarpiu, kuris trunka tris mėnesius, parduoti mažiau pieno, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Paraiškų rinkimo terminai: dėl pirmojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2016 m. spalio–gruodžio mėn., paraiš­kos renkamos iki 2016 m. rugsėjo 21 d., 13 val.; dėl ant­rojo mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. lapkričio-2017 m. sausio mėn., paraiškos renkamos iki 2016 m. spalio 12 d., 13 val.; dėl trečiojo mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. gruodžio-2017 m. vasario mėn., paraiškos renkamos iki 2016 m. lapkričio 9 d., 13 val.; dėl ket­virtojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2017 m. sausio-kovo mėn., paraiškos renkamos iki š. m. gruodžio 7 d., 13 val.

Atkreiptinas dėmesys, kad pieno gamintojas paraišką ga­li teikti tik vienam sumažinimo laikotarpiui. Tačiau jei paraiška teikiama pirmajam laikotarpiui, pieno gamintojas dar kartą ją galės teikti ketvirtajam.

Paramos dydis – 140 eurų už nepatiektą į rinką pieno toną. Parama bus skiriama už ne daugiau kaip 50 proc. parduoto perdirbti pieno kiekio sumažinimą, palyginus su ankstesniais metais atitinkamu laikotarpiu pristatytu kiekiu. Minimalus pieno kiekio sumažinimas yra 1500 kilogramų.

Pieno gamintojas, norintis pateikti paraišką, turi būti įsiregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre valdos valdytoju ar partneriu bei ataskaitiniu laikotarpiu ir 2016 m. liepos mėn. pardavęs žalią pieną supirkėjams.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Kaip ir dauguma valstybių, taip ir Lietuva gana skau­džiai pajuto pasaulinės krizės padarinius. Kartu su ma­žėjančiomis įplaukomis į valstybės bei „Sodros“ biu­­džetus labiausiai „diržus veržtis“ teko sociali­nes iš­mo­­kas gaunantiems žmonėms: pensininkams, neįga­liems asmenims, taip pat nedaug uždirbantiems sta­­tu­ti­­­­niams pareigūnams. Atlyginimus su­maži­nus tei­sė­jams, pastarieji pasiekė, kad solidžios sumos jiems būtų grąžintos. O šiek tiek atsigavus valstybei, pra­dė­ta atsiskaityti ir su „smulkiaisiais“. Visgi kai ku­rie jau iškeliavo Anapilin, tačiau liko jų šeimų nariai, pa­vel­dėtojai. Jau antri metai, kai dalimis imta grąžinti su­ma­žintoji pensijos dalis gyviesiems pensininkams. Ži­no­ma, tų pinigų jiems ypač reikėjo anksčiau, kuomet kainos staigiai kilo. Tačiau, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Bet nesusipratimų dėl prarastų pajamų atsta­tymo neišvengta - buvo nuliūdinti tie senjorai, kurių sutuoktiniai mirė tebeveikusio Vyriausybės nutarimo metu.

Konstitucinio teismo sprendimas šiek tiek pakoregavo neapgalvotą Vyriausybės žingsnį, ir sumažintoji pensijos dalis bus grąžinama ir mirusių pensininkų paveldėtojams. Kokia tvarka bei nuo kada tai bus da­roma, pa­pra­šėme pakomentuoti Valstybinio socialinio draudimo fon­do valdybos Šilalės skyriaus direktorės pavaduotojos Linos SAKAVIČIŪTĖS.

„Valstybinio socialinio drau­dimo senatvės ir vals­tybi­nių pensijų gavėjams apskaičiuotos pensijų, kurios krizės metu buvo sumažintos dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kom­pensuojamosios sumos mi­rusių asmenų turto paveldė­tojams bus mokamos. „Sodros“ teritoriniai skyriai šias kompensuojamąsias sumas jau yra apskaičiavę, todėl asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusiojo asmens turtas, su prašymu dėl mirusiojo negautų pensijų kompensuojamųjų sumų išmokėjimo turi kreiptis ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jei prašymą jie užpildys iki 2018 m. spalio 31 d., kompensuojamosios sumos jiems bus išmokamos 2018 m. ket­virto ketvirčio paskutinį mėnesį. Jeigu prašymas bus pateiktas vėliau (tačiau ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.), kompensuojamosios sumos bus išmokamos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Kartu su prašymu būtina pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Primename, jog dėl pažymų notarams apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas paveldėtojai  turi kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir giminystės ryšį su mirusiuoju patvirtinantį dokumentą arba notaro liudijimą, įrodantį, kad asmuo yra mirusio pensininko įpėdinis“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.

Skaitytojai taip pat teiraujasi, kaip yra mokamos šiuo metu ir kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. bus mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dėl profesinės ligos. 

„Vadovaujantis Lietuvos Res­publikos nelai­min­gų atsitiki­mų darbe ir pro­fesinių ligų socialinio drau­dimo įstatymu, nu­kentėjusiajam dėl drau­džia­mojo įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo, yra mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ji skiriama ir tuo atveju, jei asmuo gauna netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją.

Nuo kitų metų sausio 1 d. kompensacijų skyrimas šiek tiek keičiasi: netekto darbingumo periodinė kompensacija bus mokama, jeigu bus nustatyta, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) neteko nuo 30 iki 45 proc. darbingumo. Nukentėjusiajam, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau proc. darbingumo, mokama netekto darbingumo  periodinė kompensacija jei:

gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio pat dydžio arba didesnę netekto darbingumo socia­linio draudimo pensiją;

gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui yra mokamas nurodytų išmokų skirtumas.

Šios nuostatos bus taiko­mos naujai skiriamoms so­cia­linio draudimo išmokoms, kai draudžiamasis įvykis įvyko po šio įstatymo įsigaliojimo dienos“, - teigia L. Sa­ka­vičiūtė.

Mūsų senjorai bei asmenys, dėl profesinių ligų iš dalies ar visai netekę darbingumo, ir po pensijų bei išmokų kompensavimo gauna tik „katino ašaras“, ir dar negreit, matyt, galės oriai leisti senat­vę ar už gaunamą pensiją įsigyti geresnių vaistų. Ir nors 5 eurais didėja mėnesinės išmokos, ką už tokią sumą galima įsigyti vaistinėje ar prekybos centre, suskaičiuoti nesunku.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vieno Grimzduose gyvenančio jaunuolio pastarųjų die­nų „nuotykiai“ primena nevykusį trilerio scenarijų. Per kelias dienas vaikinas pareigūnams įkliuvo net du kartus: pirmąjį - su kontrabandinių cigarečių „prifarširuotu“ automobiliu, o netrukus buvo įduotas ir dėl sodyboje auginamų kanapių.

Šiuo metu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekami du atskiri ikiteisminiai tyrimai šio jauno vyro atžvilgiu. Kaip informuoja apskrities policija, praėjusią savaitę, rugsėjo 6 d., apie 3.10 val. nakties, Grimzduose Šilalės policijos komisariato pareigūnai sustabdė 21-erių vaikino vairuojamą „Mazdą“. Policininkai pastebėjo ant galinės sėdynės esančias cigaretes „Winston blue“, kurios buvo be banderolių. Įtariant, jog automobilyje gali būti ir daugiau neteisėtai gabenamų rūkalų, buvo nuspręsta mašiną apžiūrėti išsamiau. Pro pareigūnų akis nepraslydo tai, jog galinis transporto priemonės buferis tik vos vos priveržtas. O kai policininkai jį atsuko, išvydo slėptuvę, kurioje buvo paslėpta dar daugiau cigarečių, pažymėtų baltarusiško pavyzdžio banderolėmis. Iš viso jaunuolis gabeno net 3771 pakelį rūkalų, kurių bendra vertė – beveik 11 tūkst. eurų.

Negana to, vos po kelių dienų tas pats vaikinas vėl įkliuvo pareigūnams. Gavę informacijos, kad jo namuose galimai yra auginamos narkotinės medžiagos - kanapės - jie nuvyko į grimzdiškio namus. Šiltnamyje ir aplinkui jį rasta kanapių lapų, o toliau nuo sodybos aptikti bei paimti 8 stiebai, kaip įtariama, kanapių  su lapais bei šaknimis. Dėl neteisėto jų auginimo jaunuolis buvo sulaikytas.

Už neteisėtą disponavimą­ akcizais apmokestintomis pre­kėmis jam gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Pasak Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistės Rūtos Janavičiūtės, ne ką mažesnė atsakomybė gali būti taikoma ir už neteisėtą kanapių auginimą. Vaikinui, kaip įta­riama, užsi­iminėjusiam šia draudžiama veika, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Policija ragina gyventojus nelikti abejingiems teisės pažeidimams ir apie panašius nusikaltimus pranešti policijos budėtojų telefonu (8-446) 2-02-70; anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8-446) 6-19-52 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Birutė PALIAKIENĖ

POLICIJOS nuotr.

Šilalės socialinių paslaugų namai intensyviai įgyvendina projekto „Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dienos centras“ veiklas, kurios vis labiau plečia vaikų bei paauglių akiratį, suteikia  Socialinių paslaugų namų globotiniams bei Dienos centro vaikams galimybę labiau bendrauti ir bendradarbiauti su kitais.

Viena iš paskutinių veiklų buvo diskusija „O tas mano gyvenimas“. Vaikai su darbuotojais kalbėjo apie tai, kas yra tikra vertybė.

Kas gali būti svarbiau už gyvenimą? – kėlė klausimą diskusijos dalyviai.

„Gyvename tik kartą, todėl, brangindami šią didelę vertybę, privalome siekti savo tikslų bei svajonių“,  – kalbėjo pavaduotoja socialiniams reikalams Loreta Bujienė.

Įstaigos vadovas Gediminas Raudonius džiaugėsi, jog diskusijos padeda išsiaiškinti vaikų rūpesčius bei lūkesčius ir juos įgyvendinti.

Loreta Gerybienė

Šilalės socialinių paslaugų namų socialinė darbuotoja,

projekto vadovė

AUTORĖS nuotr.

Socialinės institucijos nuolat susiduria su iššūkiu organizuoti vaikų ugdymą taip, jog kuo efektyviau būtų tobulinami jų socialiniai įgūdžiai bei kompetencijos, rūpintiniai būtų parengti integruotis į visuomenę bei darbo rinką. Šie uždaviniai negali būti realizuoti be vidinės vaiko motyvacijos, noro tobulėti.

Šilalės socialinių paslaugų namai (SPN) įgyvendina projektą „Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dienos cent­ras“, kuris suteikia galimybę SPN rūpintiniams bei Dienos centrą lankantiems vaikams ne tik ugdytis įvairias kompetencijas. Paskutinėmis vasaros atostogų dienomis globotiniai lankėsi Kretingoje, Palangoje, kur turiningai leido laisvalaikį, tobulino bend­ravimo įgūdžius. Juk išvykos daro ypač didelę įtaką mūsų gyvenimui, nes, pabėgus nuo kasdienio ritmo bei įprastos aplinkos, yra daug lengviau į viską žiūrėti iš šalies bei kitaip mąstyti. 

Artimiausiu metu planuojame surengti diskusiją „O, tas mano gyvenimas“. Nėra abejonės, kad gyvenimas yra vienas didelis projektas, sudarytas iš mažų, o būtent tokios veiklos praturtina vaiko kasdienybę, daro ją turiningesnę.

 Loreta Gerybienė

Šilalės socialinių paslaugų namų socialinė darbuotoja,

projekto vadovė

AUTORĖS nuor.

Pajūryje vyko Lietuvos se­niūnijų IX-ųjų sporto žaidynių II etapo Žemaitijos zonos atrankinės varžybos, kuriose­ dalyvavo Jurbarko, Mažeikių, Plungės, Tauragės, Telšių ir Šilalės rajonų  bei Pagėgių savivaldybės ko­mandos.

Mūsų rajonui atstovavo 11 komandų – rajono seniūnijų sporto žaidynių nugalėtojų. Varžybų rezultatai – išties džiuginantys. Krepšinio aikštelėje nenugalimi buvo bei pirmąsias vietas iškovojo Šilalės miesto seniūnijos vyrai, Pajūrio seniūnijos moterys ir Bilionių seniūnijos senjorai. Pajūrio seniūnijos vyrai, žaisdami paplūdimio tink­linį, užėmė trečiąją vietą, o Šilalės miesto seniūnijos moterys tapo nugalėtojomis. Kvėdarnos šaškininkai liko ketvirti, Pajūrio seniūnijos šachmatininkai - antri­. Laukuvos seniūnijos stalo tenisininkai užėmė trečiąją vietą. Virvės traukimo rungtyje nugalėtojais tapo Šilalės miesto seniūnijos vyrai. Pajūrio seniūnijos smiginio komanda pelnė trečiąją vietą. 

Komandos, užėmusios pirmas-trečias vietas, rugsėjo­ 17 d. dalyvaus Kėdainiuose vyksiančiose Lietuvos seniūnijų IX-ųjų sporto žaidynių III etapo finalinėse varžybose.

Roma VEŠČIŪNIENĖ

Pajūrio seniūnė

Rolando URBONO nuotr.

Sveikatos specialistai ragina nepamiršti sveikos bur­nos higienos įpročių. Tėvams būtina akylai stebėti, ar jų atžalos tinkamai valosi dantis.

Sveikatos priežiūros specia­listai sako, kad vasarą dantų valymui skiriama mažiau dėmesio. Pasak jų, tai ypač matyti baigiantis vasaros atostogoms, kai vaikų dantys tikrinami profilaktiškai.

„Per atostogas sunkiau sekasi laikytis režimo, nes daugiau pramogaujame, vėliau einame miegoti. Įtakos turi ir tai, jog vaikai daugiau laiko praleidžia ne namuose – pavyzdžiui, svečiuojasi pas senelius, kurie stengiasi anūkus palepinti. Dėl to pritariu nuomonei, kad apie dantų priežiūrą visų pirma reikia mokyti tėvus“, - sako „Eurovaistinės“ burnos higienos specialistė Dangira Markauskaitė.

Anot specialistės, patariama laikytis taisyklės, jog iki 7 metų atsakomybė už vaiko dantis tenka tėvams.

„Tokiame amžiuje išsivysto tinkama pirštų motorika dantims valyti. Iki to laiko ši procedūra vaikui yra labiau žaidimas nei būtinas įprotis. Dantų priežiūra turėtų prasidėti nuo pirmojo dantuko – jį reikėtų valyti specialiu silikoniniu ant piršto užmaunamu šepetėliu. Maždaug nuo pusantrų metukų, kai pasirodo krūminiai dantukai, patariama įsigyti minkštą vaikišką šepetuką maža galvute. Dantų pasta, skirta vaikams iki 3 metų, paprastai būna be fluoro. Tačiau esant rizikos veiksniams arba ligos užuomazgoms, galima nau­­­do­ti pastą su fluo­ru pagal vaiko am­žiaus grupę“, - sa­ko kon­sultan­tė.

Patikrinti, ar dan­tų valymas yra veiks­mingas, ga­li padėti jų ap­našas nudažančios tab­letės. Tokią sukramčius, se­­nos apnašos nu­­sidažo melsva, o naujos (vienos die­nos) – rausva spal­va. 

Be to, tėvai turėtų pasinaudoti galimybe gauti savo atžaloms PSDF lėšomis fi­nan­suojamą silantavimo procedūrą, kai vaikų krū­miniai dantys pa­den­giami specialiu apsauginiu sluoksniu, kuris padeda apsaugoti juos nuo ėduonies.

Kotryna GRIGAITĖ

Javapjūtė eina į pabaigą – Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje jau nupjauta 74 proc. grūdinių augalų ir beveik 85  proc. rapsų. Ūkininkai, kurie ne­sugebės visiškai įvykdyti sutartų įsipareigojimų grūdų supirkėjams, gali lengviau atsidusti – jiems pastarieji žada netaikyti sankcijų ar baudų.

Dėl prasto oro bei drėgmės pertekliaus šiųmečio derliaus grūdų ir rapsų kokybė gerokai nukentėjo. Nuogąstaujama, kad­ dėl nepalankių  oro sąlygų dalis  pasėlių  gali likti  nenupjauta. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai  supirkimo įmonėms atvežama parduoti  su sausais grūdais sumaišy­tų sudygusių arba su pelėsiais grūdų. Esant tokiai sudėtingai situacijai, kyla nemažai ginčų dėl grūdų ir rapsų kokybės įvertinimo. Tokiu atveju geriausia kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos arba, jeigu sutartyje numatyta kitaip, į kitos kompetentingos laboratorijos specialistus.

„Šilalės artojas“ jau rašė apie tai, jog grūdų augintojai baiminasi, kad, neįvykdžius grūdų ar rapsų pirkimo-pardavimo sutartyse numatytų­ sutartinių įsipareigojimų, bus taikomos sankcijos. Tačiau dabar Žemės ūkio ministerija praneša, kad į bendrą susitikimą pakviesti grūdų augintojų bei grūdų supirkėjų interesams atstovaujančių organizacijų bei stambiausių grūdų supirkėjų atstovai aptarė šią situaciją. Tikimasi, jog grūdų supirkimo įmonės supratingai  įvertins žemdirbiams kilusias problemas tiek nuimant, tiek parduodant išaugintą derlių ir nežlugdys jų sankcijomis už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

Kita vertus, susitikime akcentuota ir tai, kad ūkininkai vis dėlto turėtų atidžiau skaityti pasirašomas sutartis ir nesudarinėti tokių, kurių reikalavimų nebūtų galima įgyvendinti. Savo ruožtu supirkėjai, matydami, jog grūdai neatitinka reikalavimų, sumažina supirkimo kainas.

Preliminariais duomenimis­, per rugpjūčio mėnesį iš šalies augintojų supirkta daugiau kaip 800 tūkst. tonų įvairių rūšių grūdų (įskaitant ankštinius augalus) ir 55,3 tūkst. t rapsų sėklos. Supirktų grūdų ir rapsų vertė siekia beveik 131 mln. Eur.

Grūdų bei ankštinių augalų, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, supirkta apie 19 proc. mažiau, rapsų – 5 kartus mažiau, tačiau beveik du kartus daugiau supirkta ankštinių augalų grūdų. Iš rugpjūčio mėnesį supirkto kviečių kiekio ,,ekstra“ kviečiai sudarė 6,5 proc., I klasės – 17,3 proc., II klasės – 23,6 proc., III klasės – 14,9  proc. ir IV klasės (pašariniai) – 37,7 proc.

Lietuvoje praėjusią savaitę beveik visų rūšių grūdų bei rapsų vidutinės supirkimo kainos šiek tiek (3–9  Eur/t) padidėjo.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.