„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Sumažinus pieno kiekį – parama

Ūkininkams, siekiantiems sumažinti parduodamo pie­no kiekį, bus skiriama parama. Rugsėjo 14 d. žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintos paramos teikimo taisyklės.

Ši priemonė Lietuvoje įgyvendinama iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų ir skirta mažinti pieno perteklių rinkoje. Taip pat tikimasi, kad sumažėjusi perdirbamo pieno pasiūla padės pakelti kritusias supirkimo kainas.

Pieno gamintojų paraiškos priimamos savivaldybėje ar seniūnijoje pagal jų valdos registracijos vietą tiesiogiai arba per įgaliotą asmenį.

Apsisprendusieji dalyvauti šioje paramos schemoje įsi­pa­­reigoja mažinimo laikotarpiu, kuris trunka tris mėnesius, parduoti mažiau pieno, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Paraiškų rinkimo terminai: dėl pirmojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2016 m. spalio–gruodžio mėn., paraiš­kos renkamos iki 2016 m. rugsėjo 21 d., 13 val.; dėl ant­rojo mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. lapkričio-2017 m. sausio mėn., paraiškos renkamos iki 2016 m. spalio 12 d., 13 val.; dėl trečiojo mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. gruodžio-2017 m. vasario mėn., paraiškos renkamos iki 2016 m. lapkričio 9 d., 13 val.; dėl ket­virtojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2017 m. sausio-kovo mėn., paraiškos renkamos iki š. m. gruodžio 7 d., 13 val.

Atkreiptinas dėmesys, kad pieno gamintojas paraišką ga­li teikti tik vienam sumažinimo laikotarpiui. Tačiau jei paraiška teikiama pirmajam laikotarpiui, pieno gamintojas dar kartą ją galės teikti ketvirtajam.

Paramos dydis – 140 eurų už nepatiektą į rinką pieno toną. Parama bus skiriama už ne daugiau kaip 50 proc. parduoto perdirbti pieno kiekio sumažinimą, palyginus su ankstesniais metais atitinkamu laikotarpiu pristatytu kiekiu. Minimalus pieno kiekio sumažinimas yra 1500 kilogramų.

Pieno gamintojas, norintis pateikti paraišką, turi būti įsiregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre valdos valdytoju ar partneriu bei ataskaitiniu laikotarpiu ir 2016 m. liepos mėn. pardavęs žalią pieną supirkėjams.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

 

Geriau vėliau negu niekada

Kaip ir dauguma valstybių, taip ir Lietuva gana skau­džiai pajuto pasaulinės krizės padarinius. Kartu su ma­žėjančiomis įplaukomis į valstybės bei „Sodros“ biu­­džetus labiausiai „diržus veržtis“ teko sociali­nes iš­mo­­kas gaunantiems žmonėms: pensininkams, neįga­liems asmenims, taip pat nedaug uždirbantiems sta­­tu­ti­­­­niams pareigūnams. Atlyginimus su­maži­nus tei­sė­jams, pastarieji pasiekė, kad solidžios sumos jiems būtų grąžintos. O šiek tiek atsigavus valstybei, pra­dė­ta atsiskaityti ir su „smulkiaisiais“. Visgi kai ku­rie jau iškeliavo Anapilin, tačiau liko jų šeimų nariai, pa­vel­dėtojai. Jau antri metai, kai dalimis imta grąžinti su­ma­žintoji pensijos dalis gyviesiems pensininkams. Ži­no­ma, tų pinigų jiems ypač reikėjo anksčiau, kuomet kainos staigiai kilo. Tačiau, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Bet nesusipratimų dėl prarastų pajamų atsta­tymo neišvengta - buvo nuliūdinti tie senjorai, kurių sutuoktiniai mirė tebeveikusio Vyriausybės nutarimo metu.

Konstitucinio teismo sprendimas šiek tiek pakoregavo neapgalvotą Vyriausybės žingsnį, ir sumažintoji pensijos dalis bus grąžinama ir mirusių pensininkų paveldėtojams. Kokia tvarka bei nuo kada tai bus da­roma, pa­pra­šėme pakomentuoti Valstybinio socialinio draudimo fon­do valdybos Šilalės skyriaus direktorės pavaduotojos Linos SAKAVIČIŪTĖS.

„Valstybinio socialinio drau­dimo senatvės ir vals­tybi­nių pensijų gavėjams apskaičiuotos pensijų, kurios krizės metu buvo sumažintos dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kom­pensuojamosios sumos mi­rusių asmenų turto paveldė­tojams bus mokamos. „Sodros“ teritoriniai skyriai šias kompensuojamąsias sumas jau yra apskaičiavę, todėl asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusiojo asmens turtas, su prašymu dėl mirusiojo negautų pensijų kompensuojamųjų sumų išmokėjimo turi kreiptis ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jei prašymą jie užpildys iki 2018 m. spalio 31 d., kompensuojamosios sumos jiems bus išmokamos 2018 m. ket­virto ketvirčio paskutinį mėnesį. Jeigu prašymas bus pateiktas vėliau (tačiau ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.), kompensuojamosios sumos bus išmokamos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Kartu su prašymu būtina pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Primename, jog dėl pažymų notarams apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas paveldėtojai  turi kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir giminystės ryšį su mirusiuoju patvirtinantį dokumentą arba notaro liudijimą, įrodantį, kad asmuo yra mirusio pensininko įpėdinis“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.

Skaitytojai taip pat teiraujasi, kaip yra mokamos šiuo metu ir kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. bus mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dėl profesinės ligos. 

„Vadovaujantis Lietuvos Res­publikos nelai­min­gų atsitiki­mų darbe ir pro­fesinių ligų socialinio drau­dimo įstatymu, nu­kentėjusiajam dėl drau­džia­mojo įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo, yra mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ji skiriama ir tuo atveju, jei asmuo gauna netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją.

Nuo kitų metų sausio 1 d. kompensacijų skyrimas šiek tiek keičiasi: netekto darbingumo periodinė kompensacija bus mokama, jeigu bus nustatyta, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) neteko nuo 30 iki 45 proc. darbingumo. Nukentėjusiajam, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau proc. darbingumo, mokama netekto darbingumo  periodinė kompensacija jei:

gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio pat dydžio arba didesnę netekto darbingumo socia­linio draudimo pensiją;

gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui yra mokamas nurodytų išmokų skirtumas.

Šios nuostatos bus taiko­mos naujai skiriamoms so­cia­linio draudimo išmokoms, kai draudžiamasis įvykis įvyko po šio įstatymo įsigaliojimo dienos“, - teigia L. Sa­ka­vičiūtė.

Mūsų senjorai bei asmenys, dėl profesinių ligų iš dalies ar visai netekę darbingumo, ir po pensijų bei išmokų kompensavimo gauna tik „katino ašaras“, ir dar negreit, matyt, galės oriai leisti senat­vę ar už gaunamą pensiją įsigyti geresnių vaistų. Ir nors 5 eurais didėja mėnesinės išmokos, ką už tokią sumą galima įsigyti vaistinėje ar prekybos centre, suskaičiuoti nesunku.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

Kanapių auginimas gali baigtis teisiamųjų suole

Vieno Grimzduose gyvenančio jaunuolio pastarųjų die­nų „nuotykiai“ primena nevykusį trilerio scenarijų. Per kelias dienas vaikinas pareigūnams įkliuvo net du kartus: pirmąjį - su kontrabandinių cigarečių „prifarširuotu“ automobiliu, o netrukus buvo įduotas ir dėl sodyboje auginamų kanapių.

Šiuo metu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekami du atskiri ikiteisminiai tyrimai šio jauno vyro atžvilgiu. Kaip informuoja apskrities policija, praėjusią savaitę, rugsėjo 6 d., apie 3.10 val. nakties, Grimzduose Šilalės policijos komisariato pareigūnai sustabdė 21-erių vaikino vairuojamą „Mazdą“. Policininkai pastebėjo ant galinės sėdynės esančias cigaretes „Winston blue“, kurios buvo be banderolių. Įtariant, jog automobilyje gali būti ir daugiau neteisėtai gabenamų rūkalų, buvo nuspręsta mašiną apžiūrėti išsamiau. Pro pareigūnų akis nepraslydo tai, jog galinis transporto priemonės buferis tik vos vos priveržtas. O kai policininkai jį atsuko, išvydo slėptuvę, kurioje buvo paslėpta dar daugiau cigarečių, pažymėtų baltarusiško pavyzdžio banderolėmis. Iš viso jaunuolis gabeno net 3771 pakelį rūkalų, kurių bendra vertė – beveik 11 tūkst. eurų.

Negana to, vos po kelių dienų tas pats vaikinas vėl įkliuvo pareigūnams. Gavę informacijos, kad jo namuose galimai yra auginamos narkotinės medžiagos - kanapės - jie nuvyko į grimzdiškio namus. Šiltnamyje ir aplinkui jį rasta kanapių lapų, o toliau nuo sodybos aptikti bei paimti 8 stiebai, kaip įtariama, kanapių  su lapais bei šaknimis. Dėl neteisėto jų auginimo jaunuolis buvo sulaikytas.

Už neteisėtą disponavimą­ akcizais apmokestintomis pre­kėmis jam gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Pasak Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistės Rūtos Janavičiūtės, ne ką mažesnė atsakomybė gali būti taikoma ir už neteisėtą kanapių auginimą. Vaikinui, kaip įta­riama, užsi­iminėjusiam šia draudžiama veika, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Policija ragina gyventojus nelikti abejingiems teisės pažeidimams ir apie panašius nusikaltimus pranešti policijos budėtojų telefonu (8-446) 2-02-70; anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8-446) 6-19-52 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Birutė PALIAKIENĖ

POLICIJOS nuotr.

 

Biurokratija: kirsti ir galvas, ir funkcijas

Biurokratiją ir biurokratų skaičių mažinti žada kone visi politikai, partijos ar judėjimai. Ir žada ne pirmus metus. Jeigu žodžiai būtų tapę kūnu, tai biurokratijos bei popierizmo Lietuvoje turėjo nelikti prieš kokį dešimtmetį.

Gerų norų turėjo visos valdžios, tačiau biurokratijos vien­ norais nenugalėsi. Pamenate Heraklio kovą su hidra? Būtina ne tik nukirsti galvą, bet ir prideginti kaklą. Priešingu atveju vietoje nukirstos galvos išaugs dvi. Panašiai, kaip ir kovoje su biurokratija. Reikia mažinti ir biurokratų, ir biurokratiją, t. y. ir darbuotojų, ir funkcijų skaičių. To nepadarius, po dar vienos reformos ar atleidimų viskas „ataugs“.

O pirmiausia būtina pripažinti, jog turime šią problemą. Nors žmonės ir neabejoja, kad biurokratų yra per daug, ne vienas politikas (ar biurokratas) už uždarų durų mėgsta pasiguosti, jog „ne tiek jau čia mūsų ir daug“. Tačiau gal jau būtų pats laikas visus suskaičiuoti?

Štai 2014 metų viešojo sektoriaus ataskaitoje parašyta­, kad pati valdžia tiksliai nežino visų skaičių. Nenuostabu, jog paprastam žmo­gui pasimesti yra dar lengviau. Skaičiuoti tik valstybės tarnautojus? Bet ne visi dirbantys biurokratinį darbą turi valstybės tarnautojo statusą, kiti dirba pagal darbo sutartis ir nelaikomi valstybės tarnautojais. Skaičiuoti visus dirbančiuosius viešajame sektoriuje? Bet tada įtrauksi ir mokytojus, gydytojus bei kitus ne biurokratus. Tačiau kol tiksliai nesuskaičiuosime, tol biurokratai ir toliau galės atsikalbinėti, žongliruodami skaičiais.

Antras svarbus dalykas - reikia nubrėžti aiškią ribą, kiek Lietuvoje gali būti biurokratų, išlaikomų mokesčių mokėtojų pinigais. Tą ribą būtina susieti su gyventojų skaičiumi, šalies finansinėmis galimybėmis, technologiniu progresu ir nuolat po truputį mažinti. Sumažėjo gyventojų, t. y. klientų, turi sumažėti ir juos aptarnaujančių biurokratų skaičius. Atėjo krizė – pirmiausia kerpame valdymo išlaidas, o ne lendame į skolas, kurias dengs vaikai bei anūkai. Atleidžiame realius biurokratus, o ne naikiname ir taip neužimtas darbo vietas. Atsirado naujos technologijos, išleidome porą milijonų kompiuterinei įrangai – gal nebereikia poros padėjėjų, sekretorių ar popierių nešiotojų? (O jei milijoninės investicijos į technologinius sprendimus neleidžia efektyvinti biurokratijos, galima klausti, ar teisingai investuojama. Bet čia jau kita tema.)

Galima diskutuoti, kad galbūt protingiau šią ribą apibrėžti ne žmonių skaičiumi, o pinigais – t. y., kiek galima išleisti biurokratijai. Svarbu, jog būtų įgyvendintas principas: sustabdyti biurokratijos augimą ir po truputį ją mažinti­. Priešingu atveju, senėjant visuomenei, mažėjant žmonių, mokančių mokesčius, likę dirbantys šios naštos gali ir nebepatempti.

O būdų, kaip tai padaryti, yra įvairių. Štai kad ir principas „vienas atėjo – vienas išėjo“ (o dar geriau: „vienas atėjo – du išėjo“). Nori sukurti darbo vietą dar vienam biurokratui – reikia vieną atleisti. Arba tiesiog uždrausti priimti į darbą naujus.

Tiesa, biurokratai kartais irgi papuola į nepavydėtiną situaciją. Viena vertus, politikai liepia daryti vis daugiau, kita vertus, nori mažinti biurokratų skaičių. Mąstant logiškai, šalia privalo eiti ir nuoseklus darbo krūvio mažinimas (reikalavimų, taisyklių ar patikrinimų šalinimas). Kaip tai įgyvendinti? Tą patį „vienas atėjo – kitas išėjo“ galima taikyti ir įstatymams ar taisyklėms. Priėmėte vieną naują įpareigojimą verslui – pašalinkite vieną seną.

Žinoma, nereikia to suprimityvinti iki karikatūros. Tai nereiškia, kad, jei, tarkime, darbuotojams buvo įvestas reikalavimas plautis rankas, tai dabar reikia leisti į kebabą dėti pasenusią mėsą. „Vienas atėjo – vienas išėjo“ principas reiškia kitką. Pirma, neįmanoma ir nereikia kont­roliuoti visko. Antra, būtina koncentruotis į svarbiausius dalykus, o ne į smulk­menas. Dar kita priemonė – visus įstatymus bei taisykles priimti su data, kada jie nustoja galioti. Paprastai tariant, jeigu jau buvo priimtas įstatymas sekti žmonių banko sąskaitas, jis turėtų galioti tik, pavyzdžiui, dvejus metus. Po to būtų įvertinama, ar davė naudos toks įstatymas. Jei ne, jis tiesiog nustotų galioti. Tai leistų atsikratyti nebereikalingų ir neaktualių įstatymų kaupimosi.

Taip pat padėtų, jeigu Lietuva nustotų perlenkti dėl Europos Sąjungos direktyvų. Yra ne vienas atvejis, kai mūsų šalyje greta ES taisyklių „prikuriama“ dar ir savų. Paprastai tariant, jei ES siūlytų uždrausti šakutes, tai tikėtina, jog Lietuvoje valdžia uždraustų dar ir šaukštus. O juk kiekvienas neprotingas draudimas turi dvigubą kainą: ir negalima naudotis šaukštais, ir reikia įstaigos, kuri kont­roliuotų, ar žmonės tikrai tai daro.

Tiesa, dalis paminėtų dalykų jau yra. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kiek naujos administracinės naštos sukūrė kiekviena ministerija. Tačiau šis principas turi būti taikomas plačiau, nuosekliau, kiek­vieną dieną kiekvienoje įstaigoje. O tam jau reikia politikų pasiryžimo. Garantuoju, kad per rinkimų laikotarpį ne vienas žadės kovoti su biurokratija. Paklauskite, ką tiksliai jis darys ir ką jau yra padaręs.

Žilvinas  ŠILĖNAS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

 

 

 

Diskutavo apie gyvenimo vertybes

Šilalės socialinių paslaugų namai intensyviai įgyvendina projekto „Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dienos centras“ veiklas, kurios vis labiau plečia vaikų bei paauglių akiratį, suteikia  Socialinių paslaugų namų globotiniams bei Dienos centro vaikams galimybę labiau bendrauti ir bendradarbiauti su kitais.

Viena iš paskutinių veiklų buvo diskusija „O tas mano gyvenimas“. Vaikai su darbuotojais kalbėjo apie tai, kas yra tikra vertybė.

Kas gali būti svarbiau už gyvenimą? – kėlė klausimą diskusijos dalyviai.

„Gyvename tik kartą, todėl, brangindami šią didelę vertybę, privalome siekti savo tikslų bei svajonių“,  – kalbėjo pavaduotoja socialiniams reikalams Loreta Bujienė.

Įstaigos vadovas Gediminas Raudonius džiaugėsi, jog diskusijos padeda išsiaiškinti vaikų rūpesčius bei lūkesčius ir juos įgyvendinti.

Loreta Gerybienė

Šilalės socialinių paslaugų namų socialinė darbuotoja,

projekto vadovė

AUTORĖS nuotr.

 

Tobulinami vaikų socialiniai įgūdžiai

Socialinės institucijos nuolat susiduria su iššūkiu organizuoti vaikų ugdymą taip, jog kuo efektyviau būtų tobulinami jų socialiniai įgūdžiai bei kompetencijos, rūpintiniai būtų parengti integruotis į visuomenę bei darbo rinką. Šie uždaviniai negali būti realizuoti be vidinės vaiko motyvacijos, noro tobulėti.

Šilalės socialinių paslaugų namai (SPN) įgyvendina projektą „Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dienos cent­ras“, kuris suteikia galimybę SPN rūpintiniams bei Dienos centrą lankantiems vaikams ne tik ugdytis įvairias kompetencijas. Paskutinėmis vasaros atostogų dienomis globotiniai lankėsi Kretingoje, Palangoje, kur turiningai leido laisvalaikį, tobulino bend­ravimo įgūdžius. Juk išvykos daro ypač didelę įtaką mūsų gyvenimui, nes, pabėgus nuo kasdienio ritmo bei įprastos aplinkos, yra daug lengviau į viską žiūrėti iš šalies bei kitaip mąstyti. 

Artimiausiu metu planuojame surengti diskusiją „O, tas mano gyvenimas“. Nėra abejonės, kad gyvenimas yra vienas didelis projektas, sudarytas iš mažų, o būtent tokios veiklos praturtina vaiko kasdienybę, daro ją turiningesnę.

 Loreta Gerybienė

Šilalės socialinių paslaugų namų socialinė darbuotoja,

projekto vadovė

AUTORĖS nuor.

 

 

 

 

 

Pasiekėme aukštų rezultatų

Pajūryje vyko Lietuvos se­niūnijų IX-ųjų sporto žaidynių II etapo Žemaitijos zonos atrankinės varžybos, kuriose­ dalyvavo Jurbarko, Mažeikių, Plungės, Tauragės, Telšių ir Šilalės rajonų  bei Pagėgių savivaldybės ko­mandos.

Mūsų rajonui atstovavo 11 komandų – rajono seniūnijų sporto žaidynių nugalėtojų. Varžybų rezultatai – išties džiuginantys. Krepšinio aikštelėje nenugalimi buvo bei pirmąsias vietas iškovojo Šilalės miesto seniūnijos vyrai, Pajūrio seniūnijos moterys ir Bilionių seniūnijos senjorai. Pajūrio seniūnijos vyrai, žaisdami paplūdimio tink­linį, užėmė trečiąją vietą, o Šilalės miesto seniūnijos moterys tapo nugalėtojomis. Kvėdarnos šaškininkai liko ketvirti, Pajūrio seniūnijos šachmatininkai - antri­. Laukuvos seniūnijos stalo tenisininkai užėmė trečiąją vietą. Virvės traukimo rungtyje nugalėtojais tapo Šilalės miesto seniūnijos vyrai. Pajūrio seniūnijos smiginio komanda pelnė trečiąją vietą. 

Komandos, užėmusios pirmas-trečias vietas, rugsėjo­ 17 d. dalyvaus Kėdainiuose vyksiančiose Lietuvos seniūnijų IX-ųjų sporto žaidynių III etapo finalinėse varžybose.

Roma VEŠČIŪNIENĖ

Pajūrio seniūnė

Rolando URBONO nuotr.

 

Iki 7 metų vaikų dantimis privalo rūpintis tėvai

Sveikatos specialistai ragina nepamiršti sveikos bur­nos higienos įpročių. Tėvams būtina akylai stebėti, ar jų atžalos tinkamai valosi dantis.

Sveikatos priežiūros specia­listai sako, kad vasarą dantų valymui skiriama mažiau dėmesio. Pasak jų, tai ypač matyti baigiantis vasaros atostogoms, kai vaikų dantys tikrinami profilaktiškai.

„Per atostogas sunkiau sekasi laikytis režimo, nes daugiau pramogaujame, vėliau einame miegoti. Įtakos turi ir tai, jog vaikai daugiau laiko praleidžia ne namuose – pavyzdžiui, svečiuojasi pas senelius, kurie stengiasi anūkus palepinti. Dėl to pritariu nuomonei, kad apie dantų priežiūrą visų pirma reikia mokyti tėvus“, - sako „Eurovaistinės“ burnos higienos specialistė Dangira Markauskaitė.

Anot specialistės, patariama laikytis taisyklės, jog iki 7 metų atsakomybė už vaiko dantis tenka tėvams.

„Tokiame amžiuje išsivysto tinkama pirštų motorika dantims valyti. Iki to laiko ši procedūra vaikui yra labiau žaidimas nei būtinas įprotis. Dantų priežiūra turėtų prasidėti nuo pirmojo dantuko – jį reikėtų valyti specialiu silikoniniu ant piršto užmaunamu šepetėliu. Maždaug nuo pusantrų metukų, kai pasirodo krūminiai dantukai, patariama įsigyti minkštą vaikišką šepetuką maža galvute. Dantų pasta, skirta vaikams iki 3 metų, paprastai būna be fluoro. Tačiau esant rizikos veiksniams arba ligos užuomazgoms, galima nau­­­do­ti pastą su fluo­ru pagal vaiko am­žiaus grupę“, - sa­ko kon­sultan­tė.

Patikrinti, ar dan­tų valymas yra veiks­mingas, ga­li padėti jų ap­našas nudažančios tab­letės. Tokią sukramčius, se­­nos apnašos nu­­sidažo melsva, o naujos (vienos die­nos) – rausva spal­va. 

Be to, tėvai turėtų pasinaudoti galimybe gauti savo atžaloms PSDF lėšomis fi­nan­suojamą silantavimo procedūrą, kai vaikų krū­miniai dantys pa­den­giami specialiu apsauginiu sluoksniu, kuris padeda apsaugoti juos nuo ėduonies.

Kotryna GRIGAITĖ

 

Grūdų supirkėjai žada neskriausti žemdirbių

Javapjūtė eina į pabaigą – Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje jau nupjauta 74 proc. grūdinių augalų ir beveik 85  proc. rapsų. Ūkininkai, kurie ne­sugebės visiškai įvykdyti sutartų įsipareigojimų grūdų supirkėjams, gali lengviau atsidusti – jiems pastarieji žada netaikyti sankcijų ar baudų.

Dėl prasto oro bei drėgmės pertekliaus šiųmečio derliaus grūdų ir rapsų kokybė gerokai nukentėjo. Nuogąstaujama, kad­ dėl nepalankių  oro sąlygų dalis  pasėlių  gali likti  nenupjauta. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai  supirkimo įmonėms atvežama parduoti  su sausais grūdais sumaišy­tų sudygusių arba su pelėsiais grūdų. Esant tokiai sudėtingai situacijai, kyla nemažai ginčų dėl grūdų ir rapsų kokybės įvertinimo. Tokiu atveju geriausia kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos arba, jeigu sutartyje numatyta kitaip, į kitos kompetentingos laboratorijos specialistus.

„Šilalės artojas“ jau rašė apie tai, jog grūdų augintojai baiminasi, kad, neįvykdžius grūdų ar rapsų pirkimo-pardavimo sutartyse numatytų­ sutartinių įsipareigojimų, bus taikomos sankcijos. Tačiau dabar Žemės ūkio ministerija praneša, kad į bendrą susitikimą pakviesti grūdų augintojų bei grūdų supirkėjų interesams atstovaujančių organizacijų bei stambiausių grūdų supirkėjų atstovai aptarė šią situaciją. Tikimasi, jog grūdų supirkimo įmonės supratingai  įvertins žemdirbiams kilusias problemas tiek nuimant, tiek parduodant išaugintą derlių ir nežlugdys jų sankcijomis už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

Kita vertus, susitikime akcentuota ir tai, kad ūkininkai vis dėlto turėtų atidžiau skaityti pasirašomas sutartis ir nesudarinėti tokių, kurių reikalavimų nebūtų galima įgyvendinti. Savo ruožtu supirkėjai, matydami, jog grūdai neatitinka reikalavimų, sumažina supirkimo kainas.

Preliminariais duomenimis­, per rugpjūčio mėnesį iš šalies augintojų supirkta daugiau kaip 800 tūkst. tonų įvairių rūšių grūdų (įskaitant ankštinius augalus) ir 55,3 tūkst. t rapsų sėklos. Supirktų grūdų ir rapsų vertė siekia beveik 131 mln. Eur.

Grūdų bei ankštinių augalų, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, supirkta apie 19 proc. mažiau, rapsų – 5 kartus mažiau, tačiau beveik du kartus daugiau supirkta ankštinių augalų grūdų. Iš rugpjūčio mėnesį supirkto kviečių kiekio ,,ekstra“ kviečiai sudarė 6,5 proc., I klasės – 17,3 proc., II klasės – 23,6 proc., III klasės – 14,9  proc. ir IV klasės (pašariniai) – 37,7 proc.

Lietuvoje praėjusią savaitę beveik visų rūšių grūdų bei rapsų vidutinės supirkimo kainos šiek tiek (3–9  Eur/t) padidėjo.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.  

 

 

 

Kaimynus supykdė žemės sklypo dalybos

Tikra bėda gyventi daugiabutyje, prie kurio yra kelios­ pėdos žemės, o jis pats – kaime. Juk lietuvis visada norėjo ir norės turėti savo sklypelį, juolab jei už jį dar sumokėjo ir kokį vieną kitą šimtą eurų. Dažniausiai to­kios dalybos baigiasi ne paprastu apsižodžiavimu, o policijos kabinetuose bei teismuose. Tik ir po to ramybė į namus jau niekada nebegrįžta.

Kovoja dėl vietos džiovyklai

Žadeikiai anaiptol nėra ir niekada nebuvo joks pramoninis centras, bet daugiabučių sovietmečiu ir čia pristatė. Tik iš juose apgyvendintų žmonių tarybų valdžiai kaimo išvaryti taip ir nepavyko - visi norėjo, nori ir ateityje tikriausiai norės turėti žemės. Bent menką gabalėlį, kuriame, pasistatę kaladę, galėtų pasėdėti ir atsipūsti po darbo.

Tik ne dėl to, kad lietuviui tokia brangi žemė, daugiabučių gyventojai ją perka. Žemės reforma jau kaip ir baigėsi, o nesuformuotų sklypų vis dar yra. Žemėtvarkininkai prie kaimo daugiabučių formuoja sklypus bei ragina gyventojus išsipirkti savo dalį. Žmonės moka pinigus, o sumokėję kovoja vieni su kitais dėl geresnio ir gražesnio žemės lopinėlio.

Neseniai Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pri­ėmime pasirodęs žadeikiškis Vladas Pudžemys kone su ašaromis akyse skundėsi savo kaimynais Kilinskais. Du butus aštuonbutyje turintis ir 9,7 aro žemės prie daugiabučio nusipirkęs žmogus skundėsi, jog kaimynai išrovė iš bendros nuosavybės žemės jo įbetonuotą džiovyklą ir esą dar kumščiu pagrasino nekelti kojos į jų žemę.

V. Pudžemys dėl užpuolimo bei neteisėtų kaimynų sūnaus veiksmų kreipėsi į Policijos komisariatą ir gavo tyrėjo atsakymą, kuriame nurodoma, kad 338 kv. metrų priklauso Vilijai Kilinskienei, todėl kaimynų veiksmuose nusikaltimo sudėties nėra. Suprask: jie neva gynė savo nuosavybę.

V. Pudžemio dokumentuose bei žemės sklypo naudojimo plane nurodyta, jog visa žemė prie daugiabučio - 3880 kv. m - priklauso bendrai nuosavybei, pusę jos valdo Lietuvos Respublika.

„Kaip taip gali būti - žemė bendra, o pareigūnai dalį priskyrė Kilinskienei?“ - nustebęs svarstė Seimo narys ir paprašė, kad Šilalės policijos komisariato viršininkas išsiaiškintų, ar jam pavaldūs tyrėjai ko nors nesupainiojo.

V. Pudžemio žemės nuosavybės dokumentus išsivežęs pareigūnas po savaitės patvirtino, jog iš esmės tyrėjai nesuklydo, nes jei žemė yra bendra, tai už džiovyklos nuvertimą bausti negalima - toks dalykas neva nesiskaito savivalė.

Aklavietėn patekęs V. Pudžemys griebėsi už galvos: negi ir kumščio kėlimas bend­roje žemėje nėra savivalė?

Turi savo, bet reikia ir bendros

„Seimo narys man patarė kreiptis į Šilalės savivaldybę, kuriai mūsų name priklauso du socialiniai būstai, bei prašyti, kad inicijuotų žemės sklypo padalijimą. Bet tai brangiai kainuos, kaimynai ­tikrai nesutiks mokėti. Galėtume gražiuoju sueiti, susėsti ir pasidalyti tą menką lopinėlį, kuris atlieka nuo takų ir įvažiavimų į garažus bei malkines. Tačiau Kilinskai, su kuriais neina susitarti, šaukia, jog jie jau turi atsidaliję savo sklypą ir atseit yra sumokėję už geodezinius matavimus“, - aiškino V. Pudžemys.

Kas iš tiesų yra teisus, išsiaiškinti nepavyko ne tik policijos pareigūnams. Nuvykus į Žadeikius apžiūrėti konflikto zonos, paaiškėjo, kad vidiniame daugiabučio kieme iš tiesų šeimininkauja tik Kilinskai. Vieni, nes ne tik atsiriekė sau gabalą žemės, bet ir likusiame pasistatė šiltnamį, susikasė daržą.

„Kokias problemas čia sprendžiate? Mes jokių problemų neturime“, - vos pamatęs svetimus, apžiūrinėjančius dar žymią išverstos džiovyklos įbetonavimo vietą, prisistatė Aloyzas Kilinskas. Ir paaiškino, kad jis žemę pirko „už grynus“ ir „grynais“ mokėjo už geodezinius. Be to, sakė tuoj pat atnešiąs įrodymą - V. Kilinskienės žemės sklypo naudojimo planą.

A. Kilinsko nuomone, V. Pudžemiui turi pakakti to, kas jam palikta. Tai, jog V. Kilinskienei priklauso tik aštuntadalis, o V. Pudžemiui - visas ketvirtadalis bendro žemės sklypo, Aloyzui nerūpi. Jis turi savo dokumentus ir jais šventai tiki.

Kaip netikėti, jei viskas - „už grynus“?

Aloyzas sutiko, kad šiltnamį pasistatė ne savo žemėje, o bendrame plote, todėl svarstė, kad gal pavasarį jį reikėtų nugriauti, o daržo atsisakyti. Bet V. Pudžemiui atrodo, jog žemę vidiniame kieme jie turėtų pasidalyti po lygiai - tam reikėtų šiek tiek į kaimyno pusę perkelti neseniai pasodintas, dar visai mažas tujas.

Aloyzas su tuo sutikti niekaip nenori.

„Jei tu tikrai turi žemės, pa­rodyk, kur ji yra“, - reikalavo piktai žiūrėdamas į kaimyną. O laikraščiui paaiškino: „Jis toks žmogus, nori, kad tik visiems būtų blogiau“.

Be suderinimų ir neįregistruotas

Šiltą popietę susėdome ant pievutės ir palyginome du žemės sklypo naudojimo planus. V. Kilinskienės UAB „Euromet­ras“ parengtas planas braukytas ir pribraukytas, bet tarp tų brūkšnelių matyti aiškios dviejų sklypų atskyrimo linijos - prie gatvės atrėžtas 264 kv. m sklypelis A. Urbikienei, vidiniame kieme - 338 kv. m sklypas V. Kilinskienei.

Abi savininkės 2015 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė sutikimus ant žemės sklypo naudojimo plano, dar yra į parašą nelabai panaši keverzonė prie Reginos Kiltinienės pavardės bei du socialinių būstų gyventojų parašai - Genutė ir Edita garantuoja, jog Lietuvos Respublika tokiam žemės padalijimui neprieštarauja...

Tačiau V. Pudžemys įsitikinęs, kad už Lietuvos Respubliką niekas kitas, išskyrus savivaldybės įgaliotus asmenis, pasirašyti negali. Būtent toks įgaliotas pareigūnas pasirašė ant jo turimo žemės sklypo naudojimo plano. Be to, V. Kilinskienės planas neįregistruotas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Tauragės filiale - ant dokumento nėra antspaudo, patvirtinančio, jog žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. 

Tuščia ir grafa, kurioje atžymas apie patikrinimą bei suderinimą su kitais dokumentais savo parašu ir antspaudu patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai.

Žiūrint į Kilinskų dokumentą, iš tiesų kyla abejonių, ar  UAB „Eurometras“ matininko Rolando Paulausko parengtas žemės sklypo naudojimo planas yra galiojantis.

Kas geriau už patį matininką tą gali žinoti?

Planas pateiktas kaip pasiūlymas

UAB „Eurometras“ matininkas R. Paulauskas daugiabučio Žadeikiuose  žemės dalybų dar nepamiršo - V. Kilinskienę ir A. Urbikienę pas jį atsiuntė Šilalės žemėtvarkos tarnybos darbuotojai, moterys turėjo šios valstybės įstaigos išduotą dokumentą, rodantį, kiek žemės joms priklauso.

„Mes atmatavome natūro­je tą vietą, kuria jos realiai naudojosi. Tai buvo toks kaip pasiūlymas. Ant plano surašėme visų butų gyventojų pavardes, kad užsakovės susirinktų parašus, liudijančius jų sutikimą. Tik tuomet Žemėtvarkos skyrius būtų planą patvirtinęs ir leidęs įregistruoti notariškai“, - „Šilalės artojui“ aiškino matininkas.

Pasak R. Paulausko, rengusio daug ginčių ir kone kruviną konfliktą sukėlusį planą, iš tiesų dėl žemės padalijimo turėjo kreiptis visi daugiabučio gyventojai, nes žemės sklypo padalijimo schema rengiama tik visiems dalyvaujant bei sutinkant. Žadeikiai - ne vienintelė vieta, kur dėl tokių neįregistruotų planų nesutariama.

„Teisūs yra tie, kurie mojuoja bendros nuosavybės planu - jei kaimynai nesutinka, vienas kuris savo sklypo įteisinti negali“, - teigė matininkas.

Teisybės ieškoti nesiima

Būtent dėl to porą mėnesių vėliau įsigyto žemės sklypo įteisinimą vykdęs V. Pudžemys gavo žemės sklypo naudojimo planą, kuriame nurodyta, jog visa žemė prie daugiabučio - 3880 kv. m - priklauso bendrai nuosavybei. Anksčiau ar vėliau kaimynai tą žemę turės pasidalyti - jei ne daržams sodinti, tai bent tam, kad daugiau nekiltų jokių ginčų.

Keisčiausia, jog V. Pudžemiui nuolat minant žemėtvarkininkų kabinetų slenksčius, niekas nesikeičia. Žinodamas, kad planas negalioja, A. Kilinskas be sąžinės graužaties jį kaišioja visiems ir atkakliai tvirtina, kad „darė už grynus“. Jo kažkodėl nesustabdo nei pareigūnai, nei žemėtvarkininkai.

Nors kaip tik žemėtvarkininkai, pasiuntę Žadeikių gyventojus pas matininką atsidalyti sklypų be kaimynų sutikimo, dėl įsiplieskusio konflikto dabar ir turėtų prisiimti visą atsakomybę. Todėl ne kas kitas, o jie ir privalėtų išspręsti kaimynų ginčą dėl žemės.  

To, kad jie patvirtina V. Pudžemiui, jog nuosavybė prie daugiabučio yra bendra, neužtenka, kažkam dar reikia sudrausminti ir netiesą visiems brukančius gyventojus. Jei to nebus padaryta, V. Pudžemiui teliks viena išeitis - kreiptis į prokuratūrą bei pareikalauti, kad kaimynai būtų nubausti už neteisėtą dokumento naudojimą.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

 

Du skirtingi žemės planai - kuriuo tikėti?

 

  

 

 

 

Kilinskai atsiriekė sau gabalą žemės, bet šiltnamį ir daržą įkėlė į bendrą plotą

 

 

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą