Iš 28 Šilalės rajone valstybės saugomų archeologijos paminklų-piliakalnių Medvėgalis yra pats garsiausias, labiausiai apipintas legendomis ir padavimais, dažniausiai minimas kronikose. Tai gamtos, archeologijos, istorijos bei kultūros paminklas, bendras gamtos ir žmogaus kūrinys. Anot žymaus kraštotyrininko profesoriaus Česlovo Kudabos, „Medvėgalis čia - lyg koks karalius, apžvelgiąs savo žemę”. Arba dar vadinamas Žemaitijos kalnų tėvu, vienu iš žemaičių dievkalnių, Žemaitijos kalvų širdimi, žemaičių milžinu, snaudžiančia žemaičių galybe.

„Žemaičių kalnas Medvėgalis yra didžiausias piliakalnis, kokį iki šiol esu kur nors matęs. Ši tvirtuma savo didumu ir taisyklingumu lankytojui daro didelį įspūdį. Negali užgniaužti nujautimo, kad esi atsidūręs plote, kur kadaise yra dangų rėmę kurios nors garsios giminės pilies kuorai. Medvėgalis yra buvęs ne tik tvirtuma, bet ir platesnio gyvenimo židinys... O dabar apie jį mažai kas ir težino..." (profesorius Liudvikas Kšivickis).

Tą užmaršties šydą pabandė praskleisti Klaipėdos universiteto studentai, vadovaujami archeologo Gintauto Zabielos, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė, istorijos mokytoja Asta Girgždienė, geografijos mokytoja Virgilija Venckuvienė bei mokiniai, dalyvaudami mokslinėje–archeologinėje dviejų savaičių stovykloje „Vėliukai archeologų šalyje“. Pagrindinis tikslas buvo pasiruošti kitų metų piliakalnio tyrinėjimui ir surasti kūlgrindą - akmenimis grįstą slaptą kelią (kūlis žemaitiškai reiškia akmenį). Kūlgrindos paskirtis – padėti patekti arba išeiti iš pilies ar gyvenvietės.

Pirmosiomis dienomis buvo atkasta nemaža akmeninio tako atkarpa. Ekspedicijos vadovas neleido „darbuotis iš peties“: reikėjo atsargiai nukasti juodžemį, nupjauti ir nukarpyti medžių šaknis, akmenis apvalyti mentele bei šluotele ir, svarbiausia, nieko neišjudinti. Visų dalyvių džiaugsmui kūlgrinda lyg ir atrasta, bet tik išsamesni tyrimai parodys, ar tai iš tiesų yra kūlgrinda. Jei spėjimai pasitvirtins, bus bandoma išsiaiškinti, kaip kūlgrinda veikė, ar po ja buvo gruntas, smėlis, ar ji visuomet buvo po vandeniu. Taip pat ant Medvėgalio kalno buvo atlikti keli kasinėjimai į gylį. Naudojant specialią magnetinių bangų aparatūrą, bandyta nustatyti ant kalno kadaise stovėjusių pastatų pamatus. Čia buvo rasta šukių, medžio anglių.

Archeologas G.Zabiela ne kartą yra sakęs, jog aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis yra potencialus kandidatas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Po Kuršių nerijos šis Šilalės rajone stūksantis piliakalnis būtų antrasis toks UNESCO objektas Vakarų Lietuvoje. Jei pavyktų, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokiniai ir mokytojai didžiuodamiesi galėtų pasakyti, kad ir jie iš dalies prie to prisidėjo.

Paskutinę stovyklos dieną kilome į Medvėgalį kartu su Vladu Vitkausku – žmogumi legenda, įkopusiu į pačias aukščiausias pasaulio viršukalnes.  

Raimonda KAUNECKIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė

Virgilijos VENCKUVIENĖS nuotr.

Lietuvoje daugėja vyrų, kurie ryžtasi net chirurginei operacijai ir renkasi penio implantus erekcijos funkcijai atstatyti. Tokias operacijas atliekantis urologas prof. Balys Dainys sako, kad, jeigu vyrai savo lytine sveikata rūpintųsi nuo jaunų dienų, gerą potenciją išlaikytų ir vyresniame amžiuje. Dėl vitamino D stygiaus, prostatos funkcijos sutrikimo, žalingų įpročių bei nesveiko gyvenimo būdo problemų dėl erekcijos turi net 30 metų nesulaukę vyrai.

Apie šias priežastis kal­ba­mės su prof. B.Dainiu.

- Ar medikamentų ir maisto papildų potencijai gerinti nepakanka, jei vyrai ryžtasi operacijai?

- Medikamentų yra, bet operacija daroma, kai nebepadeda nei papildai, nei tab­letės.

- Kokios priežastys sukelia erekcijos problemas?

- Aš, kaip urologas, manau, jog didžiausia bėda, kad Lie­tuvoje beveik nėra lytinio švie­­timo, o apie seksą žmonės turi išmanyti. Be žinių trū­kumo, potencijai kenkia ža­­lingi įpročiai: rūkymas, nar­­­kotikai, alkoho­lis, aplinkos už­terštumas. Ki­ta didelė bė­da - daugėja lytiniu keliu plintančių ligų, kurios turi nei­­giamos įtakos potencijai. Jai kenkia ir dėl netinkamos mi­­­tybos atsiradę metaboliniai sutrikimai. 

- Kai kurie mokslininkai su erekcijos problemomis sieja vitamino D trūkumą. Kokia Jūsų nuomonė? 

- Kiek man teko tirti vyrų vitamino D kiekį kraujyje, visiems jis yra per mažas. Ži­noma, tai turi įtakos ir potencijai, ir imunitetui, ir gerai savijautai. 

- Ar vyrai nepiktnaudžiauja erekcijos disfunkcijai gydyti skirtais vaistais bei papildais? 

- Visada ištiriu sutrikimo priežastis. Jeigu diagnozuoju nepakankamą kraujotaką, skiriu vaistų, ku­rie ją pagerina ir šioje srityje. Jei negalavimai yra nedideli, stengiuosi išsiversti be chemijos. Bet vėžio gydyti žolelėmis tik­rai negalime. Ži­noma, vaistų bei papildų ga­myba yra ne tiktai rūpinima­sis žmogaus svei­kata, bet ir komercija. 

Kita vertus, negalime grįžti į tuos laikus, kai erek­ci­jos sutrikimas buvo lai­­ko­mas nepagydomu. Žinojau gydytoją, kuris skirdavo tokiems pacien­tams raminamųjų... 

- Kokius tyrimus atliekate vyrams prieš skir­damas vaistų? 

- Pirmiausia turiu žinoti anamnezę. Dažnai kreipiasi sportininkai, kurie, norėdami išauginti raumenis, vartoja steroidinius preparatus, lytinius hormonus, anabolikus. Užsiaugi­na raumenis, bet lytinė potencija sutrinka. 

Prieš skirdamas medikamentinį erekcijos disfunkcijos gydymą, atlieku bend­ruosius kraujo, lytinių hormonų tyrimus, pros­tatos tyrimą, matuoju kraujotaką mažojo dubens ir varpos srityse. 

- Ar prostatos būklė turi įtakos potencijai? 

- Prostata gamina kai kuriuos hormonus, kurie reikalingi sekso formavimui. Pros­tatitai, ypač uždegimai, labai gadina ir trikdo lytinį pajėgumą. Todėl susiduriantiems su potencijos sutrikimais prostatą pasitikrinti yra būtina. 

- Jūsų patarimai, kaip išlaikyti gerą potenciją? 

- Reikia rūpintis sveikata, vengti žalingų įpročių, daugiau judėti. Tai - pagrindų pagrindas ir geriausia pro­filaktika. Privalome reguliariai atlikti pros­tatos specifi­nio antigeno tyrimą, o po 45 metų - ir dažniau. Turime ko­voti su antsvoriu, sveikai maitintis, negalima pikt­nau­džiauti užkandėlėmis bei vi­sokiais kitais dalykais, ku­rie iš­provokuoja taip vadina­mą metabolinį sindromą. Svar­bu gauti pakankamą kiekį vitaminų, ypač vitamino D.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

- Kur čia gyvena Legačinskai?

- Pavažiuokite į kaimo galą. Ten, kur ferma, yra tokia ryškesnė troba, - pataria vyras iš traktoriaus kabinos.

Troba - tikrai ryškesnė. Visas Paežerio kaimas (Upynos seniūnija) yra gana tvarkingas, o šita sodyba dar išsiskiria iš kitų. Kažkas labai paprasto ir modernaus. Toks pirmas įspūdis, užsukus į kiemą. Ir dar - pabrėžtina tvarka. Jeigu ne vaikų išmėtyti žaislai, būtų per daug pedantiška. Traktoriai, traktoriai, traktoriai ir dar vienas toks didelis kranas. Viskas taip, kaip ir turi būti - ūkininkų anūkai žaidžia kaip ir seneliai, tik mažesniais traktoriais. 

Legačinskų karvių ferma - kitoje kelio pusėje, taigi sodyba - gyvenimui, čia bėga tas laikas, kuris lieka nuo darbo. Nei šiukšlių, nei specifinio kvapo, kuris primintų prakaituotą ir tepaluotą žemdirbio dalią. Trinkelėmis klotas kiemas - be mažiausio purvyno, preciziškai sudėliotas alpinariumas, paprastesni darželiai. Sodyba tarsi iš dviejų dalių - be gyvenamojo namo su didžiuoju kiemu, čia dar yra pramogoms skirtas kampas su pirtimi, sūpynėmis, kubilu ir nemaža kūdra. 

Ar daug kainuoja viską įrengti bei palaikyti šitokią tvarką? 

- Žinote, ne, - sako Nijolė Legačinskienė. - Na, juk viską darome patys. Beveik viską. Tą mešką prie įvažiavimo drožė liaudies meistras, vardu Pranas, nežinau nė pavardės. Jis drožinėjo visokias statulas Bijotuose, Girdiškėje, tai ir mes paprašėme. O gėlių beveik neperkame, užsiauginame su Giedre pačios. Giedrė, mūsų duktė, yra pagrindinė tvarkytoja. Ji pjauna ir pjauna žolę. Plotas - nemažas, tai šienauja per kelis sykius, kiekvieną dieną nupjaudama po gabaliuką. Kitos dukros yra ištekėjusios ir išsikėlusios, taigi visi tie darželiai bei vejos - mūsų su Giedre kūryba.

O vyrai? Ar padeda vyras Česlovas ir sūnėnas Aurimas, kuris čia užaugo kaip tikras sūnus? Jie prisideda tik prie sunkesnių darbų. Kai buvo daromas alpinariumas, abu vežė bei plovė laukuose surinktus akmenis.

Kuomet vaikštai po tokią gražią sodybą, visai neatrodo, jog kaimas yra įpuolęs į bėdą, išgyvena sunkią depresiją ir pats nebetiki savo ateitimi.

- O ką daryti? - sako Nijolė. - Jeigu nuleisi rankas - ateis paskutinioji. Apsitvarkai - vis šviesiau akyse!

Nijolė ir Česlovas Legačinskai nėra patys stambiausi ūkininkai, bet jų ūkis - tikrai europinis. Pačių statytoje fermoje įrengta pieno linija, gyvuliai laikomi ant guminių kilimėlių, srutos išvežamos srutovežiu. Prieš porą metų Legačinskai gavo Žemės ūkio ministerijos padėką už Europos standartus atitinkantį pieno ūkį, už tai, kad ferma įrengta ir gyvuliai laikomi pagal Europoje priimtą tvarką.

Dabar Paežerio žmonės siūlo Legačinskų sodybą gražiausių sodybų konkursui. Ar ji atitiktų Europos standartus? Taip, žinoma! Kas esame buvę pavažiavę toliau, galime paliudyti - tokios sodybos Lietuvai gėdos nedaro!

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Ožtakiuose, šalia Varnių regioninio parko, įsikūrusi Gamtos mokykla jau antrus metus svetingai priėmė jaunuosius gamtos mylėtojus iš aplinkinių rajonų mokymo įstaigų.

Stovykla prasidėjo susipažinimo žaidimais, o vakaras visus džiugino smagiais liaudiškais šokiais.

Antrą dieną, pasidaliję į dvi grupes, ėmėmės skirtingų veiklų. Pirmoji grupė  iškeliavo  į Ožtakių apylinkes žoliauti, atpažinti augalų. ant­roji susipažino, kaip seniau žmonės statė namus. Paskui aplankė medinę Varnių Šv. Aleksandro bažnyčią.

Su nekantrumu laukėme nak­­tinio žygio į pelkę. Iš­ėjo­me kas basi, kas apsiavę, be jokių mobiliųjų, tylėdami, steng­damiesi ne­atsilikti nuo draugų. Keliavome iki pusiaunakčio, patyrėme daug įspūdžių. Rytą aplankėme Varnių regioniniame parke įkurtą eks­­poziciją, nuo Medvėgalio gro­žėjomės įspūdingu krašto­­vaizdžiu. Už­sukome prie Parš­­ežerio. Ei­dami pagal jį besidriekiančiu pažintiniu taku, ieškojome augalų, kurie brandina uogas: mėlynių, varna­uogių, vaivorų, spanguolių, tekšių bei kt. Paskui kopėme į Sprūdės piliakalnį, kur pamatėme retą drugelį machaoną.

Kitą dieną mokėmės rišti virvę su įvairiais mazgais, kuria būtų galima persikelti per upę. Pro Varnius tekanti Varnelė tapo mūsų jėgų išbandymu: ją reikėjo įveikti tarp medžių nuo vieno kranto iki kito ištempta virve.  Kiti vaikai tuo metu tyrinėjo vandens telkinio dumblius, vienaląsčius ir daugialąsčius gyvius.

Joninių naktį rinkome au­galus, kūrėme laužą, ieškojome paparčio žiedo, būrėme, dainavome.

Kitą dieną, patyrę stovykloje daugybę įspūdžių, pasisėmę išminties, vaikai išsiskirstė atostogauti.

Virginija AČIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė 

AUTORĖS nuotr.

„Šilalės artojui“ paskambinusi Grasilda Albina Ežers­kienė iš Laukuvos skundėsi nelengva dalia. Nei jos, nei vyro Jono likimas nepagailėjo – abu turi judėjimo negalią. Mo­teriai jau antrą kartą toje pačioje vietoje lūžo koja, o sutuoktiniui kone prieš dvejus metus dėl ligos viena buvo operuota ir amputuota. Neseniai Jonas gavo protezą, tačiau juo naudotis negali, nes trina, todėl teks jį pakoreguoti.

Šeimos gydytojai pasirūpinus, Ežerskiams skirta valstybės parama, ir kieme, nuo laiptelių į namus, bus įrengtas trinkelėmis klotas takas į gatvę. Tačiau G.A.Ežers­kienė apgailestauja, kad jis eis tik iki vartų, o toliau, apie porą metrų, jokio išvažiavimo nenumatyta.

Ežerskių sodyboje lankėmės praėjusią savaitę. Du vyriškiai (nepanorę prisistatyti), tvirtinantys, kad tokiems darbams atlikti turi išsipirkę patentus ir dirba pagal sutartį su rajono savivaldybe (jų teigimu - ne pirmą kartą), tiesė takelį nuo išėjimo iš namo iki vartų. Vienas iš jų paaiškino, kad numatyta įrengti 23 kv. m ploto taką.

„Tako plotis neįgaliesiems yra privalomas pusant­ro met­ro, ir šio standarto mes laikomės. Esame atlikę ne vieną tokį darbą ir žinome, jog projektai, kuriuos užsa­ko sa­vivaldy­bė, o lėšų jiems skiriama ir iš Europos Są­jun­gos fondų, ypač kontroliuojami. Yra skir­ta 23 kv.m trinkelių, sudė­si­­me visas. Kol kas ne­skaičiavome, bet jei jų liks, suklosime ir už vartų, o iki asfalto papilsi­me žvyro. Ži­noma, jei trinkelių liktų, galėtume jas pakloti iki pat gat­vės. Tačiau reikia nepamiršti, kad žiemą, ją valant, trinkeles buldozeris gali išversti“, - sakė meist­ras. 

Kadangi pačios šei­mi­nin­kės namuose ne­ra­dome, už ją kalbėjo Jo­nas. Jis teigė, jog pusantro metro pločio takas nėra toks jau būtinas, jis galėtų būti ir siauresnis, bet ilgesnis. Svarbiausia, kad būtų sunau­dotos visos skirtos medžiagos. 

„Kartais garbaus amžiaus žmonės mano, jog mes, atlikdami darbus, galime nepaisyti projekto ir padaryti taip, kaip pageidauja jie. Bet neturime tokios teisės. Pakentėkite keletą dienų, ir viską pamatysite patys. Dirbsime taip, kad nei žmonėms nepridarytume nepa­to­gumų, nei užsako­vams rei­kėtų ką nors keisti“, - aiškino meistrai. 

„Iš tiesų vyrams dėl darbo jokių priekaištų neturiu. Jie pažadėjo tarpą tarp trinkelėmis kloto tako pabaigos ir gat­vės asfalto už­pilti betono skiediniu. Juo užpildys ir visus tarpus. Tačiau dabar mūsų kieme - baisi netvarka. Reikės ir papildomai že­mių jam su­sitvarkyti. Teks pakel­ti vartelius, o gal net visai išimti, kad vyras galėtų išvažiuoti vežimėliu į gat­vę. Kas visa tai padarys, ne­įsivaizduoju. Dukros gy­ve­na toli: vie­­na - Ame­ri­ko­je, kita - Kau­­­ne. Ir toji retai būna Lie­­­tuvoje, daugiau komandiruotėse užsieny­je“, - telefonu rū­­­pesčiais dali­josi G.A.Ežers­­­kienė.  

Belieka tikėti, jog projektas yra parengtas taip, kad 23 kv.m trinkelių visiškai užteks tvarkingai įrengti taką, o meistrai tai padarys nepriekaištingai. Šiuo metu abu Ežerskiai be vežimėlio sunkiai apsieina. Moteris dar turi vilties, kad jos koja sugis, ir juodu su vyru galės išvažiuoti iš namų. Tačiau, jos nuomone, viena iš pagrindinių miestelio Sodų gatvė visiškai netinka pėstiesiems, o tuo labiau važiuoti neįgaliojo vežimėliu. Moteris teigė, kad nors gatvė asfaltuota neseniai, tačiau ja „pravažiuojantys ponai“ (valdininkai, vykstantys į Kelpšaičių parką – A.B.) apie žmo­nes visiškai nepagalvojo. Jei jau negalėjo nutiesti šaligatvio, tai bent šalikelę reikėjo užpilti ne skalda, o žvyru. Eiti, kai pro šalį lekia automobiliai, yra nesaugu – akmenėliai gali rimtai sužaloti, be to, jie nuskrieja ir į gyventojų sklypus. 

Rūpesčių Ežers­kiams kelia ir pakelių šienavimas. G.A.Ežers­kienės supratimu, jas turėtų nušienauti kelininkai ar seniūnija. Jauniems bei sveikiems šitoks darbas gal ir nesudaro sunkumų, o pagyvenusiems neįgaliems tai neįveikiama. 

„Nėra net ko pasamdyti tokiam darbui“, - guodėsi moteris. 

Ežerskių svajonė išvažiuoti į gatvę galbūt greitai išsipildys. Tačiau ramybės neduoda kitos mintys: ar bus saugu ir kada seni, ligoti žmonės bus atleisti nuo prievolės šienauti pakeles, kuri visiškai jiems nepriklauso.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) padidėjo iki 380 eurų, o kartu išaugo ir su MMA susie­tos mokėtinos valstybinio socia­­li­nio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Jos tu­rės būti mokamos už laikotarpius nuo šių metų liepos 1 d.

9 proc. MMA dydžio PSD įmoką nuo liepos 1 d. sudarys 34,20 Eur. Tokią įmoką, esant prievolei, turi mokėti individualios įmonės už jų savininkus; tikrosios ūkinės, komanditinės ūkinės bei ma­žosios bendrijos už savo na­rius; veiklos laikinai nevykdančių, likviduojamų ar bank­rutuojančių individualių įmonių savininkai, tikrųjų ir komanditinių ūkinių bei mažųjų bendrijų nariai; asmenys, besiverčiantys individua­lia veikla pagal pažymą, ir asmenys, turintys verslo liudijimus; asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla (turintys didesnes kaip 2 EDV valdas); kiti savarankiškai PSD besidraudžiantys asmenys, nevykdantys jokios ekonominės veiklos ir nedrausti valstybės lėšomis.

3 proc. MMA dydžio PSD įmoką nuo liepos 1 d. sudarys 11,40 Eur. Ją, esant prievolei, turi mokėti asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla (turintys 2 EDV arba mažesnes valdas).

28,5 proc. MMA dydžio VSD įmoką nuo liepos 1 d. sudarys 108,30 Eur.

30,5 proc. MMA dydžio VSD įmoką nuo liepos 1 d. sudarys 115,90 Eur, jei asmuo pensijų kaupime dalyvauja, mokėdamas papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas savo lėšomis. Tokias įmokas, esant prievolei, turi mokėti asmenys, kurie verčiasi individualia že­mės ūkio veikla (turintys 4 EDV arba didesnes valdas).

26,3 proc. MMA dydžio VSD įmoką nuo liepos 1 d. sudarys 99,94 Eur.

28,3 proc. MMA dydžio VSD įmoką nuo liepos 1 d. sudarys 107,54 Eur, jei asmuo pensijų kaupime dalyvauja, mokėdamas papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas savo lėšomis. Tokios įmokos, esant prievolei, turi būti mokamos už individualių įmonių savininkus, tikrųjų, komanditinių ūkinių ar mažųjų bendrijų narius.

Apie šiuos pokyčius kiekvie­nas savarankiškai dirbantis asmuo bus informuoja­mas as­meniškai žinute elekt­roninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (www.drau­de­jai.sodra.lt).

Visa „Sodros“ informacija tel. 1883 arba (8-5) 2-50-08-83.

Pagal Nekilnojamojo turto registro 2016 01 01 duo­me­nis, Šilalės rajone 5129 savininkai valdo 15,736 tūkst. hektarų privačių miškų. Juos kontroliuoja bei savininkus konsultuoja Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinis poskyris, kurio pagrindinės šių metų veiklos kryptys yra želdinių/žėlinių priežiūros bei apsaugos kokybės kontrolė. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 str. 4 p. numatyta, kad „miškas atkuriamas bei įveisiamas, mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kir­tavietėse bei želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo“.

Šiemet tikrinama, kaip atkurtos 2012 metais plynai iškirstos biržės. Tada buvo išduoti leidimai plynai iškirsti 109,4 ha (įskaitant ir sanitarinius plynus kirtimus). Dauguma prieš trejus metus plynai iškirstų biržių yra apželdintos arba savaime atžėlė tikslinėmis medžių rūšimis.

Blogesnė padėtis dėl želdinių priežiūros bei apsaugos. Kol susiformuos jaunuolynas (spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdiniuose – iki 8 m., minkštųjų lapuočių – iki 6 m.), želdiniai bei žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi. Tai miško savininkus įpareigoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo IV skyriaus 15 str. 5 p., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai.

Privačių miškų savininkai jau nuo ankstyvo pavasario privalo atlikti šiuos priežiūros darbus: šalčio iškilnotų medelių šaknys užpilamos žemėmis ir prispaudžiamos, atkasami dumblo užnešti medeliai, nuleidžiamas paviršinis vanduo, semiantis želdinius bei žėlinius. Vėliau šalinama (ar apmindoma) medelius stelbianti žolė, kertami krūmai. Taip pat reikia pasirūpinti želdinių, žėlinių apsauga nuo vabzdžių, pelinių graužikų bei kanopinių žvėrių daromo neigiamo poveikio: naudoti repelentus, tvoras ir individualias apsaugos priemones. Visi šie reikalavimai aprašyti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų IV skyriuje.

Už šių nuostatų reikalavimų pažeidimą Lietuvos Res­publikos administracinių tei­sės pažeidimų kodekso 64 str. 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė: bauda piliečiams nuo 86 iki 115 eurų, pareigūnams – nuo 115 iki 144 Eur.

Tiesa, yra miško savininkų, kurie labai gerai prižiūri bei saugo želdinius. Tai An­tanas Tarvydas, Asta ir Vir­gilijus Žygaičiai, Kęstutis Žy­gaitis, Daiva ir Egidijus Ge­čai, Antanina Bogužienė, Ve­ro­nika Lukošienė, Vytautas Mi­sevičius, Valerija Eidikienė, Juo­zapas Kvederis, Reda Se­rei­kienė. 

Po neseniai praūžusių vėt­rų reikėtų apsilankyti savo miške ir, jei yra išverstų medžių (ypač spygliuočių), kuo skubiau juos nupjauti bei išvežti iš miško, kad nepūtų mediena ir nesidaugintų liemenų kenkėjai. 

Primename, jog be leidimo galima ugdyti jaunuolynus iki 20 m., sanitariniais kirtimais kirsti sausuolius bei vėjavartas, kirsti ribinę liniją iki 1,5 m pločio į savo valdos pusę. Gabenant privačiame miške paruoštą medieną toliau nei 3 km ir daugiau nei 1 m3, reikia pildyti Medienos gabenimo lapą. 

Valstybinės miškų tarnybos adresas: Nepriklau­so­mybės g. 1, Šilalė, tel. (8-449) 5-74-84. 

Gyventojai priimami ant­ra­dieniais ir ketvirtadieniais.

Albinas RIMIDIS

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas