Liepos pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė politikų, valstybės, savivaldybių, teisėsaugos pareigūnų turto deklaracijas už 2023 m. Ir nors politikai bei valdžios institucijose aukštas pareigas užimantys asmenys nuolat skundžiasi esantys neįvertinti, o jų darbas neva prastai apmokamas, iš paviešintų deklaracijų matyti, jog per metus daugumos politikų turtas išaugo – retas kuris nurodo, kad buvimo politikoje laikotarpiu būtų nuskurdęs. Ne bėdžiai, pasirodo, ir didžioji dalis savivaldybių tarybų narių, skrupulingai rankioję degalinių čekiukus, iš biudžeto pirkę kompiuterius, telefonus ar gėles...

VMI duomenimis, iš viso pernai didesnį nei 1 mln. eurų vertės turtą valdė 121 šalies gyventojas, bendra jo vertė viršija 445 mln. Eur, o VMI sudarytuose turtingiausių asmenų pagal atitinkamas užimamas pareigas 200-ukuose yra ir kelių šilališkių pavardės.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 54

Prie Dionizo Poškos Baublių nušurmuliavo jau tradiciniu tapęs ir viso Tauragės regiono gyventojų laukiamas Bijotų dvaro festivalis. Pagrindinės jo dienos šiemet buvo ypač įspūdingos, mat į Bijotus atvyko ne tik aplinkinių savivaldybių, bet ir latvių, ukrainiečių, brazilų atlikėjai, širdį glostė liaudiška muzika, o veiklų parke buvo tiek, kad šeštadienis atrodė per trumpas viską pamatyti ir patirti.

Mintis kurti tokį renginį tauragiškiui Valdui Latožai kilo bene prieš 11 metų. Bijotai jam – ypatinga vieta, nes čia prabėgo vaikystė, šis kraštas susijęs su daugybe prisiminimų, o ir erdvė kultūrai čia yra tokia unikali, kad antros tokios niekur kitur nerasi. Juk būtent Bijotai, anot Valdo, kur Dionizas Poška savo Baubliuose įkūrė pirmąjį muziejų, yra įspūdingiausias Lietuvos kultūros lopšys. 

„Atvažiuodavom pasivaikščioti, pasėdėti ant sūpynių, pamakaluoti kojomis ir vis pasvarstydavome, kodėl čia nėra jokio renginio, kuris pritrauktų žmones. Kol parkas buvo apleistas, galėjom suprasti, tačiau dabar sutvarkyta, labai jauku, geresnės vietos kultūriniam turizmui nerasi. Šalia automagistralė, geras kelias į kaimą, atrodo, traukte traukia bent penkioms minutėms čia sustoti prasivėdinti“, – ruošdamasi pagrindinei festivalio dienai pasakojo Valdas ir jo žmo­na Rima Bandzinaitė-Latožienė.

Kai prieš 11 metų tauragiškiai „Šou imperijos“ vadovai parengė festivalio projektą su ilgalaike vizija ir pristatė jį tuometiniam Šilalės merui Jonui Gudauskui, iš kultūros darbuotojų sako išgirdę, kad tokį festivalį gali suorganizuoti ir jie, neva pagalbos iš šalies nereikia. Bet ėjo metai, o Bijotų parkas stovėjo tuščias. Pasiūlymo rengti festivalį V. Latoža sulaukė tik praėjus penkeriems metams.  

„Labai skatino ir palaikė buvęs seniūnas Steponas Jasaitis, o greičiau ledai pajudėjo, kai įsisteigė Tauragės regiono kultūros taryba. Jos požiūris buvo labai geras, o gavus finansavimą, prisidėjo ir Šilalės savivaldybė. Bijotai yra ta vieta, kur gali vykti daugybė festivalių, koncertų ir kitų renginių – visi jie kiekvieną savaitgalį sulauktų žiūrovų. Žinome, kas dar būtų įdomu Šilalei, ką reikėtų ir norėtume daryti. Mielai bend­radarbiautume su Šilalės kultūros centru, jų veiklos galėtų integruotis į mūsų festivalį, bet nenorime trukdyti – jiems irgi netrūksta darbo“, – sakė R. Bandzinaitė-Latožienė. 

Bijotų dvaro festivalio organizatoriai džiaugėsi, kad Šilalės kultūros centro parodytas miuziklas „Eliza“ taip uždegė klausytojus, jog dabar penktadienio miuziklo vakarai ta­po privaloma festivalio dalimi. Nors profesionalius pastatymus nėra lengva pritaikyti lauko sąlygoms, ne visi atlikėjai nori dainuoti kažkur sode, o ir techninės sąlygos ne visiems kolektyvams leidžia koncertuoti lauko scenoje, organizatoriai kasmet randa kuo nustebinti žiūrovus. Be to, festivalis, pasak V. Latožos, ne tik koncertai.

„Norim, kad žmogus atvažiuo­tų su šeima ir rastų viską: pažintų kraštą, aplankytų muziejų, kuriame buvo nebent vaikystėje, atrastų nepaprastai gražią vietą su parku ir malūnu. Apie tai, kas čia vyksta, apsilankę bent kartą pasakoja kitiems, o mes nepaprastai džiaugiamės, kai į festivalį atvažiuoja pilni autobusai bend­ruomenės narių, giminės susi­planuoja kelionę, važiuodami  aplanko dar ir kitas Šilalės kraš­to vietas, užsuka į miestą, sustoja papietauti – nauda iš to, manau, visiems“, – tiki­no V. Latoža, į festivalį kviečiantis pačius įvairiausius atlikėjus: nuo Šakių vaikų cirko iki Skaud­vilės muziejininkų, verdančių to krašto „kleckus“.  

„Norim parodyti tai, ko žmonės negali pamatyti ten, kur gyvena. Puiki teatrų sueiga vyksta „Prie klėtelės“, bet ir Bijotų dvaro festivalyje ji pasiteisino. Suvažiuoja Tauragės regiono teatrai, kasmet pasikviečiame svečių iš toliau. Pastebime, jog šis renginys populiarus ir tai patvirtina, kad mėgėjų menas yra reikalingas, žmonės nori paprasto ir aiškaus santykio su kūryba. Į plačiąją auditoriją orientuota ir festivalio koncertinė programa, kuri šiemet itin įvairi“, – džiaugėsi R. Bandzinaitė-Latožienė. 

Šilalės krašto legenda tapusi kapela „Bijotaičiai“, ukrainietiško folkloro grupė „TaRuta“, „Biplan“, Sandra Lebrikaitė, „Samba Me“ muzikantai iš Brazilijos ir Lietuvos, klausytojus  užbūrę Lotynų Amerikos melodijomis, svajingi latvių atlikėjai Diana Pirags ir „Le Petit Paris“ – kolektyvai, aukštai iškėlę festivalio kartelę, tad organizatoriai jau suka galvas, kuo žiūrovus reikės nustebinti kitąmet. 

Pernai per dvi dienas festivalyje dalyvavo apie 8 tūkst. žmonių, tikėtina, kad šiemet jame apsilankys (renginių ciklas dar tęsis ir rugpjūtį) ir 10 tūkst. žiūrovų.

Muzikinę programą papildo kasmet vykstančios parodos. Šiemet Norkaičių tradicinių amatų centras pristatė Tauragės krašto močiučių austus „divonus“: galėjai pamatyti netgi Prezidento Gitano Nausėdos, solisto Liudo Mikalausko močiučių austus „divonus“, atrasti raštus ir spalvas, puošusias beveik visas šio krašto senąsias kaimo trobas.

Bet didžiausio dėmesio, kaip ir pernai, sulaukė skulptorius Nerijus Alšauskas. Pag­raman­tiškis praėjusiais metais festivalyje sukūrė 4 metrų aukščio, bene 2 to­nas sveriantį Baublį, kuris dabar stovi Bijotų Baub­lių alėjoje. Ant jo pag­rindo išskaptuoti D. Poškos žodžiai: „Pagerbki, lankytojau, kaimo šventovę, šis žemės stebuklas čia šimtmečius stovi“.

Šiemet N. Alšauskas pristatė naują kūrinį: į pasaulį pažvelgė penkiamečio vaiko akimis. Trijų sujungtų skulptūros stulpų vidinėse pusėse pavaizduoti svarbiausi rašytojo gyvenimo žmonės – mama, nuo kurios vaikelis nenuleidžia akių, tėvas ir jo sukurti personažai: ponas, teisėjas ir žydelis. Trumpakelnis vaikelis, pasak skulptoriaus, ir yra tas rašytojas, kuris mamos neteko būdamas 5 metų, o po to su tėvu persikėlė gyventi į Bijotus.

„Bijotuose yra Baubliukų alėja, bet laikas medžio kūriniams negailestingas. Norėtųsi, kad nauji Baubliai šią vietą papuoštų ir atgaivintų – tai dovana Bijotams, įprasminanti festivalį ir įrodanti jo išliekamąją vertę“, – tikino V. Latoža. 

Jis pripažino, jog, rengiant fes­tivalį, neįmanoma apsieiti be vietinių žmonių pagalbos: Bi­jotų bendruomenės, muziejaus, seniūnijos darbuotojų, šaulių. Pasak Valdo, be šių žmonių jis būtų kaip be rankų. 

Tokie pat svarbūs festivaliui ir rėmė­jai, kurių lėšos padeda renginiui išskleisti sparnus.

„Visus mus jungia Bijotai: vieni iš čia kilę, kiti čia vykdo veiklą ar turi kokių sentimentų šiam kraštui, treti čia tiesiog gyvena ir myli šią išskirtinę vietą. Šiemet finansavimas mažesnis, bet jį kompensuoja privatūs rėmėjai, kurių indėlis – ir materialinis, ir moralinis – yra didžiulis paskatinimas galvoti apie festivalio tęstinumą“, – sakė V. Latoža.  

Baigiamasis Bijotų dvaro festivalio koncertas tradiciškai įvyks Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje rugpjūčio 4 d. 

Daiva BARTKIENĖ

Festivalio rengėjų nuotr.

   Dažniausiai traumas patiria vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai – šiltuoju metų laiku, vyresnieji – šaltuoju, kai slidu.  

Kaip išvengti ir tinkamai pasirūpinti vaikų traumomis, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sa­pagovaitė. 

Kodėl fizinis aktyvumas yra būtinas vyresnio amžiaus žmonėms, kalba VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro 1-o stacionarinės rea­bilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė.

Pagrindiniai traumų sukėlėjai – paspirtukai 

Pasak I. Sapagovaitės, traumų pikas prasideda pavasa­rį ir tęsiasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka šiltų orų metas. Pag­rin­dinės vaikų traumų priežastys – dviračiai, riedučiai, riedlentės, paspirtukai, batutai, treniruotės ar pavieniai žaidimai.

„Elektriniai ir paprasti pa­spirtukai, dviračiai – dažniau­si vasaros traumų sukėlėjai. Važiuojantiems nedideliu grei­čiu ir nukritusiems dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Jei važiuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos būna rimtesnės – rankų ir kojų kaulų lūžiai bei sunkios galvos traumos, sąmonės netekimas“, – kalbėjo specialistė.

Jos teigimu, norintieji apsi­saugoti turėtų dėvėti šalmus, rankų ir kojų apsaugas. Tai­syklių nepaisymas vaikams dažnai baigiasi priėmimo sky­riuje: „Privalu žinoti, nuo kokio amžiaus, kur, kaip ir kokiu greičiu galima važiuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbus ir tėvų vaidmuo – jie turėtų nuolatos vaikui priminti, kaip dera elgtis gatvėje.“

Nelaimei užtenka vos kelių sekundžių

Vasaros metu didelę riziką kelia neatsargus elgesys laužavietėse, kepsninių lietimas ir maudymasis. 

„Neleiskite vaikams laksty­ti po „atvėsusios“ laužavietės pelenus, nes žarijos labai ilgai rusena ir paviršius gali atrodyti jau užgesęs, bet iš tikrųjų viduje jos vis dar karštos. Be to, reiktų itin atsargiai elgtis su karštomis kepsninėmis, šašlykų iešmais, degiu skysčiu, nes galima nusideginti plaštakas. Vaikų oda yra plonesnė ir jaut­resnė, todėl nudegimui pakanka vos kelių sekundžių. Padų ir plaštakų nudegimas yra labai skausmingas, ilgai gyja. Dažnai lieka ne tik randų, bet ir daugybė problemų ateityje“, – sakė I. Sapagovaitė. 

Taip pat ji atkreipė dėmesį į šokinėjimus į vandenį, maudymąsi nežinomose vietose: „Dažnai nutraukiamos ar pažeidžiamos sausgyslės, lūžta stuburas, perduriamos kojos ant dugno esančių šakų, stik­lų ar gelžgalių. Tose vietose, kur yra sunkiai prieinamas krantas, neparuošta poilsiavietė, yra didžiulė rizika labai sunkiai susižaloti“.

Pirmi veiksmai, nutikus nelaimei

Atsitikus lengvai ar sunkiai traumai, būtina laikytis kelių pagrindinių principų teikiant pagalbą. 

Visų pirma, vaikui reikia duoti vaistų nuo skausmo – ibupro­feno ar paracetamolio.

Tuomet įpjautą, nudegusią, su­muštą, sulaužytą ar kitaip sužalotą vietą reikia šaldyti – taip sumažinamas kraujavimas, skausmas, tinimas. 

Trečia – visoms traumoms, iš­skyrus nudegimą, tinka imobilizacija. 

„Jeigu yra pažeista galūnė ir aiškiai matote, kad ji deformuota, pavyzdžiui, nusisukusi į kitą pusę, patariama ją palikti toje padėtyje. Jei yra galimybė, reikėtų vaiką paguldyti ant kieto horizontalaus paviršiaus ar kitaip imobilizuoti ir nejudinant laukti greitosios medicinos pagalbos ar patiems vežti į medicinos įstaigą“, – patarė specialistė. 

Rimtesnių traumų atvejais, pavyzdžiui, nutikus automobilio avarijai, iškritus iš aukšto medžio ir gulint be sąmonės ar negalint atsikelti, vaiko negalima judinti. 

„Galimi sunkūs sužalojimai, todėl kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir apklokite vaiką, kad jis nesušaltų. Stenkitės nejudinti jo kaklo ir nugaros“, – pabrėžė I. Sapagovaitė. 

Jei nutikus traumai vargina stiprus, po vaistų nepraeinantis skausmas, besitęsiantis nesustabdomas kraujavimas, galūnės deformacija, sąmonės ne­tekimas, alerginė reakcija, skendimas, didelės energijos trauma, nudegimas ar elektros trauma, nedelsdami kreipkitės pagalbos.

Vyresnių žmonių traumos – sunkesnės

Anot J. Kesienės, vyresnio amžiaus asmenys dėl lėtinių ligų, regėjimo,  pusiausvyros,  pažinimo, psichikos, judrumo sutrikimų traumas patiria dažniau negu jaunesni. 

„Didžioji dalis jų patiria griuvus. Lauke griūvama dažnai, kai žiemą yra slidu ar palijus, kai yra nelygios šaligatvių plytelės, ėjimo zonoje yra duobučių ar kliūčių. Namuose griuvimų rizika didesnė vonioje – kur slidu, bet gali tai nutikti ir keliantis iš lovos, persikeliant į vežimėlį, užkliuvus kojai už kilimo, slenksčio ar baldų, ypač, kai patalpose tamsu ar prieblanda, pavyzdžiui, naktį einant į tualetą“, – kalbėjo specialistė. 

Dėl osteoporozės ir kitų sveikatos sutrikimų vyresnio amžiaus žmonių traumos paprastai yra sunkesnės, po jų ilgiau sveikstama, jos dažniau sukelia mirtinas komplikacijas. 

Kaip apsisaugoti?

J. Kesienė pažymėjo, kad, norint sumažinti traumų riziką, būtina pasirūpinti saugia aplinka: „Svarbu geras apšvietimas, lygus paviršius, kuriuo einama, kliūčių nebuvimas. Esant pusiausvyros ir judėjimo sutrikimams ar galvos svaigimui, svarbus pagalbinių priemonių naudojimas – lazdelės ar vaikštynės, turėklai, prisilaikymo rankenos, vonios suoliukas ir kt.“. 

Pasak jos, griuvimų riziką sumažina tinkama avalynė ir drabužiai, pavyzdžiui, žemakulnė, plačiu, neslystančiu padu avalynė, ne per ilgos kelnės. 

Svarbus tinkamas vaistų vartojimas: normalaus arterinio kraujospūdžio palaikymas, esant cukriniam diabetui, tinkama glikemijos kontrolė, tinka­mas vartojamų vaistų režimo laikymasis ir jų poveikio žinoji­mas, pavyzdžiui, sergant Par­kin­sono liga. 

Taip pat ji atkreipė dėmesį į tinkamą mitybą, skysčių vartojimą ir fizinį aktyvumą. 

„Fizinės organizmo savybės, tuo pačiu ir raumenų jėga senstant nuolat mažėja ir šis procesas pagreitėja po 50–60 metų, o tai dažnai padidina griuvimo pavojų. Fizinių savybių palaikymas įvairiomis fizinio aktyvumo formomis yra svarbus ne tik griuvimų profi­laktikai, bet ir laimingam ir sėk­mingam senėjimui“, – pridūrė ji. 

Fizinio aktyvumo nauda 

Anot J. Kesienės, svarbiausia griuvimo prevencijai yra pusiausvyros, koordinacijos lavinimas bei raumenų jėgos treniravimas. Pratimus tikslingiausiai gali parinkti kineziterapeutas. 

„Kojų raumenims stiprinti tinka įvairūs pritūpimai, įtūpstai, atsistojimas nuo ir atsisėdimas ant kėdės, žingsniavimas aukščiau keliant ko­jas, kūno svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos, pratimai sėdint bei gulint su gu­momis ar kamuoliuku. Pu­siausvyrai lavinti tinka siekimo įvairiomis kryptimis pratimai sėdint ar stovint, stovėjimas suglaudus kojas ar koja prieš koją, stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas įvairiu greičiu su pasisukimais, krypties keitimu ar ėjimas su kliūtimis“, – kalbėjo ji. 

Tiek raumenų jėgai, tiek pusiausvyrai lavinti tinka įvairūs šokiai, „Tai-či“ mankšta ir kiti grupiniai užsiėmimai, kuriuose asmenys ne tik yra fiziškai aktyvūs, bet ir bendrauja, didėja jų motyvacija, pasitikėji­mas, patiriamos pozityvios emo­cijos.

Pastebima, kad, vertindami savo sveikatą, žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę.

„Reguliaraus fizinio aktyvumo palaikymas skatina ak­tyvesnę smegenų veiklą, gerina protinę ir emocinę bū­seną, taip pat širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir griaučių-raumenų sistemą“, – teigia ergoterapeutė, kineziterapeutė Monika Šaulytė. 

Fizinės sveikatos problemos gali padi­dinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką, todėl kuo žmo­gus vyresnis, tuo svarbesnė yra jo psichinė būklė.

Senjorai jaučia socialinę atskirtį

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė akcentuoja: svarbu stiprinti vi­sų amžiaus grupių psichologinę savijautą, nes skirtingi amžiaus etapai yra veikiami skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės dažnai susiduria su šeimos, finansiniais ar profesiniais įsipareigojimais, o vyresnieji siekia gauti paramą dėl patiriamo vienišumo jaus­mo.

„Asmens mintys tiesiogiai veikia jo gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Stiprinant psichikos sveikatą, galima sumažinti depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų riziką. Neretai ji padidėja dėl socialinės izoliacijos, fizinės sveikatos silpnumo ir kitų vyresniame amžiuje kylančių sveikatos problemų.

Dalis senjorų susiduria su tokiais socialiniais iššūkiais, kaip, pavyzdžiui, retas ar retėjantis bendravimas su šeima ir artimaisiais, netektys, ribotos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dėl to jaučiama socialinė atskirtis, vienišu­mas“, – kalba Psichikos sveikatos cent­ro specialistė.

Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS) duomeni­mis, didžioji dalis 65 metų ir vyresnių asmenų serga demencija ir patiria nerimo sutrikimus. Praėjusiais metais 98,9 proc. senjorų susidūrė su miego, o 71,9 proc. – su nuotaikos sutrikimais, įskaitant depresiją.

Padeda išlaikyti bendrą kūno stabilumą

Remiantis PSO, esant pastoviam fiziniam aktyvumui, smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, dėl kurių gerėja asmens savijauta ir miego kokybė. Reguliarus fizinis aktyvumas apsaugo nuo tam tikrų neužkrečiamųjų ligų, tokių kaip širdies ligos, nutukimas, diabetas ir kai kurios vėžio formos.

Anot ergoterapeutės, kineziterapeutės M. Šaulytės, vyresniems asmenims būtina užtikrinti fizinį aktyvumą ir dėl kritimų prevencijos. Greta pasitaikančių sveikatos problemų gali pasireikšti koordinaci­jos bei pusiausvyros sutrikimų, galvos svaigimas, silpnumas, to­dėl būtina užtikrinti nuo­la­tinį judėjimą, kuris padeda išlaikyti bendrą kūno stabilumą.

„Įsivertinkite savo fizinę būk­lę: būdami saugioje aplinkoje, pastovėkite ant vienos kojos, pabandykite užsimerkti. Jaučiantis stabiliai, saugų atstu­mą

eikite užsimerkę. Atlikite leng­vus jėgos pratimus, kurie yra svarbūs kaulų tankiui“, – būdais, kaip būti fiziškai aktyviems, dalijasi M. Šaulytė.

Mėgstantiems vaikščioti ji rekomenduoja kiekvieną dieną stengtis eiti vis aktyviau, intensyvesniu žingsiu nueiti il­gesnį ar trumpesnį atstumą stebint savo savijautą. Jaučian­tis gerai, krūvį galima padidinti.

„Kartais žmonės nežino, kokius pratimus atlikti ar neturi tam motyvacijos. Tuomet skatiname aktyvesne fizine veikla užsiimti buityje. Pavyzdžiui, dideliais mostais ar greitesniu tempu nuvalyti dulkes nuo spintelės“, – kalba kineziterapeutė.

Ergoterapeutė pažymi, jog visus pratimus reikėtų atlikti iki skausmo ribos. Raginama saugiai judėti savo komforto zonoje, siekiant palaikyti fizinį aktyvumą, tačiau nepabloginti situacijos.

Pagalba teikiama nemokamai

Pirmoji psichologinės pagalbos stotelė senjorui arba ne­įgaliam žmogui turėtų būti artimųjų prieglobstis. Anot S. Ben­džiūtės, buvimas socialiniame rate su šeimos nariais, bend­ravimas, jautimasis bendruomenės, komandos dalimi yra trūkstama senjorų sveikatos dalis. Mažėjant artimųjų ratui, gali kilti socialinė izoliacija ar suprastėti sveikatos būklė.

„Nuvykus į savo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytojas informuos, kokiam psichikos sveikatos centrui esate priskirtas – ten jums bus suteikiama parama.

Nenustebkite, jei gydytojas rekomenduos ar nukreips pas psichologą ar socialinį darbuotoją. Senjorai ir neįgalūs asmenys raginami kreiptis į dienos, socialinių paslaugų bei užimtumo centrus, kur taip pat teikiama psichologinė pagalba“, – pasinaudoti galimybėmis, išlaikyti socialinį kontaktą skatina vyriausioji psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė.

Psichikos centro atstovė S. Ben­džiūtė primena ir apie kiekvienoje savivaldybėje veikiančius visuomenės sveikatos biurus, kuriuose teikiamos nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos.

„Svarbu stengtis būti aktyviems net ir kasdienėse veiklose, visuomet stebėti savo savijautą, būti kiek įmanoma saugesnėje aplinkoje ir, žinoma, nepersistengti. O jaučiant diskomfortą, esant konkretiems skausmams ar kitiems nusi­skundimams, nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako ergoterapeutė, kineziterapeutė M. Šaulytė.

Visuomenės sveikatos biuruose taip pat vykdomi nemokami fiziniai užsiėmimai senjorams ir mažiau aktyviems asmenims. Biurų sąrašą ir kitą informaciją galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje.

Padeda jaustis reikalingais

Higienos instituto specialistė pabrėžia, kad nuomonė, jog vienintelis būdas gauti pagalbos – apsilankyti psichologo ar psichiatro kabinete, yra klai­dinga. Yra daug kitų pagalbos bū­dų ir vietų, tačiau tai ne visi žino.

„Senjorų ir neįgaliųjų dienos centrai suteikia galimybę tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek asmenims, turintiems negalią, susipažinti su bendraminčiais, kartu dalyvauti grupinėse veik­lose ir užmegzti draugystes. 

Lietuvoje taip pat veikia trečiojo amžiaus universitetai, ku­riuose vyresnio amžiaus žmonės gali ne tik tęsti mokymąsi, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, bet ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tai yra būtina, siekiant stiprinti emocinę gerovę ir bendruomeniškumo jausmą“, – kalba S. Bendžiūtė.

Vyresnio amžiaus žmonės, ieš­kantys pagalbos, raginami kreip­tis į savo pirminės asmens svei­katos priežiūros įstaigos psichi­kos sveikatos centrą, kur gali gauti skubią pagalbą ir 10 nemokamų psichologo konsulta­cijų. Taip pat veikia nemokama emocinės pagalbos linija „Si­dabrinė linija“, specialiai sukurta vyresnio amžiaus žmonėms“, – pasakoja S. Bendžiūtė.

Specialistė priduria: pagal­bos linija ne tik suteikia emocinę paramą, bet ir priima sen­jorus savanoriauti joje. Da­ly­­vavimas savanoriškoje veik­loje gali padėti padidinti savivertę, suteikti prasmės jausmą ir pagerinti bend­rą psichologinę, kartu ir fizinę būk­lę. Padėdami kitiems, senjorai gali jaustis naudingi, reikalingi ir sveiki.

„Šilalės artojo“ antrojo pusmečio prenumerata ne be rei­ka­lo įvardijama vasaros loterija: rėmėjai skaitytojams įteiks vasariškam poilsiui skirtas dovanas, o „Šilalės artojas“ šįkart pradžiugins vasarą reikalingais šaltkrepšiais bei saulės skė­čiais. Laiminguosius nustatyti redakcijai padėjo taip pat va­sa­riško sporto atstovai – Lietuvos čempionės dviratininkės Augustė Audinytė ir Augustė Mikutytė bei jų treneris Kęstutis Česaitis.

„Šilalės artojo“ redakcija

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 53

Kai sakoma, kad abejingumas žudo, norisi tikėti, jog kal­bama perkeltine prasme, tačiau gyvenimas ne kartą pa­tvirtino, kad būtent abejingumas gali tapti ir tiesiogi­ne žmogaus mirties priežastimi. Skaudžiausia, jog ne­re­tai abe­jingumas sukausto ir medikus, universitete duo­dan­čius Hipokrato priesaiką saugoti ligonius nuo bet kokios ža­los ir skriaudos. 

Daiva BARTKIENĖ

Redakcijos archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 53

Daugiabučių gyventojai tei­sių į aplink namą ply­tin­­čią žemę dažniausiai ne­turi. Tad ir po langais ža­liuo­jan­tys plotai bei jų prie­žiū­­­ra yra daugiabučio ad­­mi­nist­ra­to­­riaus arba seniūnijos reikalas. Ta­čiau ne­ap­si­kęs­da­mi neretai at­sainaus ins­ti­tu­cijų po­žiū­rio, aktyvesni žmo­nės patys imasi iniciatyvos ir įkuria tokius gėlynus, kad tik stebėtis belieka. Ir svarbiausia – rūpinasi jais be jokio atlygio.

Šįkart „Šilalės artojuje“ dalijamės vos kelių miesto daugiabučių kiemuose užfiksuotų gėlynų nuotraukomis. O jeigu ir jūs pažįstate žmogų, kuris puoselėja gyvenamąją aplinką, pasidalinkite informacija su laik­raščiu tel. (0-605) 1-94-07 arba (0-449) 7-41-95) – juk smagu pasidžiaugti grožiu drauge su kitais „Šilalės artojo“ skaitytojais.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 53

Ką planuojate veikti šeštadienį? Susitikti su draugais, padrybsoti prie jūros ar padirbėti sode? Bijotų dvaro festivalio organizatoriai turi pasiūlymą: praleisti šeštadienio pavakarę Bijotų ąžuolų paunksmėje, kur vyks šeštasis Bijotų dvaro festivalis. O jo rengi­niai prasideda jau šiandien. 

Liepos 19 d., nuo 21 val., Bijotuose karaliaus lietuviškas miuziklas „Šnekučiai“. Prieš penkis dešimtmečius Kauno valstybinio muzikinio teatro prašymu kompozitorius Algimantas Bražinskas ir rašytojas Antanas Drilinga sukūrė nuotaikingą miuziklą „Pagramančio šnekučiai“. Tai pasakojimas apie talentingąjį Deveiką, jo sūnus Joną, Andrių ir Simą, bičiulį Krizą, apie jų išsvajotą kūrinį – skrajojančią paukštę. Meist­ras Deveika svajoja pastatyti skrajojantį paukštį, bet dėl kaimo žmonių neraštingumo, carinės priespaudos ir prievartos, plėšikavimų jam nepavyksta įgyvendinti savo sva­jonės. Paukštę skraidyklę sulaužo artimieji, tačiau spektaklis baigiasi viltimi sulaukti geresnio, šviesesnio gyvenimo. Miuziklas, atspindintis mūsų krašto istoriją, iki šiol aktualus – jame atsispindi gėrio ir blogio kova, gausu lietuviškos dvasios: tautinės muzikos, šmaikščių tautosakos elementų. Beje, miuziklo pavadinimas per keletą dešimtmečių kito ne kartą: išbrauktas vietovės pavadinimas, jis vadinosi „Žemės paukščiai“, o dabar žiūrovams pristatomas kaip „Šnekučiai“.

Pagrindinius vaidmenis „Šnekučiuose“ sukūrė Liudas Mikalauskas (Deveika) ir Deivis (siuvėjas Krizas), miuziklo režisierius – Nerijus Petrokas.

Liepos 20 d. Bijotai šurmuliuos nuo 12 val. Tuo laiku N. Paškevičiaus dvaro parke prasidės trečią kartą vyksiantis „Purvo gurkšnis“, kviečiantis pasigalynėti purvo nebijančius, drąsius ir stiprius. Patirtis leidžia teigti, jog dalyvių laukia nemenka adrenalino dozė.

Nuo 16 val. šeštadienį kulinarinio paveldo gerbėjams bus siūloma paragauti kaimynų iš Skaudvilės „kleckų“, dalyvauti teatralizuotoje edukacijoje „Im i met“, kurioje bus papasakota, kuo ypatingi tie „kleckai“, kaip juos reikia pagaminti, kokia jų kulinarinė istorija ir kodėl jie taip vadinasi.

Tuo pačiu metu bus galima ir pakeliauti. Kaip ir praėjusiais metais, organizatoriai siūlo elektrobusu iš Baublių muziejaus nuvykti į Girdiškę ir aplankyti Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, kurioje rugpjūtį sninga ir auga ąžuoliniai altoriai. O kodėl sninga ir kodėl bažnyčios altoriai „auga“, papasakos Šilalės gidų asociacijos narės.

Bijotai ir po šiųmečio festivalio turėtų pasipuošti dar vienu Baubliu, kurį šeštadienį, dalyvių ir žiūrovų akivaizdoje, kurs liaudies meistras drožėjas Nerijus Alšauskas.

Jei ir šios veiklos nesudomins, gal bus smalsu susipažinti su Tauragės krašto močiučių „divonų“ paroda. Ją į Bijotus atveš Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros cent­ras, o kad būtų aiškiau, kas tie „divonai“ ir kaip jie buvo audžiami, nuo 18 val. parodoje kas valandą bus pasakojama šių liaudies dirbinių istorija.

Etnoklubas ves edukaciją „Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos“, tad bus galima palenktyniauti apsiavus klumpes, išmokti vaikščioti kojūkais ar užsukti vilkelį, sužinoti, kas yra „žąsų kojelės“ ir kt. Festivalio metu veiks pramogų parkas visai šeimai „Išsitaškom“, vaikai galės pajodinėti poniais. Tiesa, visos kitos pramogos bus nemokamos, bet už išsitaškymą ir pajodinėjimą poniais teks truputį sumokėti.

Ir kokia gi šventė be koncerto? Jį tradiciškai pradės šilališkiai – 17 val. išvysime Šilalės kultūros cent­ro Šokio teatro, vadovaujamo Aušros Danisevičienės, performansą „Pa­klausyk. Kalba Ąžuolas”, koncertuos liaudiškos muzikos kapela „Bijotai­čiai“ bei ukrainiečių folkloro grupė „TaRuta“, populiariosios muzikos gerbėjai galės pasiklausyti grupių „Biplan“ ir scenos naujokų T3 vaikinų, klasikinės muzikos mylėtojams širdį paglostys Sandros Leb­rikaitės balsas bei įvairių epochų muzika, Lotynų Amerikos melodijas klausytojams pristatys į bendrą grupę „Samba Me“ susibūrę muzikantai iš Brazilijos ir Lietuvos, užburiančiomis prancūziškomis melodijomis džiugins latvių atlikėja Diana Pirags ir grupė „Le Petit Paris“.

Atvykite – tikrai nenusivilsite! 

Irina SADAUSKIENĖ

Festivalio organizatorių nuotr.