Rugpjūčio 10 d. 21.30 val. istorinėje Pauliaus Lindenau laivų statykloje įvyks įspūdingas muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“. Šiame renginyje susipins žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūriniai ir populiarios klasikinės muzikos šedevrai. Tikimasi, kad vakaro scenografiją papildys ir dažnas Klaipėdos festivalio renginių palydovas – mėnulis, kuris dar labiau sustiprins ypatingą renginio atmosferą. Muzikos kūriniai, atliekami ant marių kranto, žada palikti neišdildomą įspūdį klausytojams.

Elingas ruošiasi papasakoti labai romantišką, spalvingą ir muzikalią istoriją. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Gros KVMT orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kuria talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė.

Žada nepamirštamą šou

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė atskleidžia, kad idėja surengti muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ kilo iš didelės pagarbos dainininkės Sarah’os Brightman talentui ir išskirtinumui. Brightman yra pasaulyje pripažinta kaip viena išskirtiniausių sopranų, turinti unikalų balsą ir savitą atlikimo stilių. Ji baigė klasikinio vokalo studijas ir išbandė įvairius dainavimo stilius - nuo operinio, miuziklų iki pop muzikos.

Klaipėdos festivalio meno vadovė L. Vilimienė pažymi, kad Brightman muzika yra moteriška, paslaptinga ir elegantiška, kibirkščiuojanti įvairiomis spalvomis, todėl ji negali nesužavėti klausytojų. „Mėnulis (La luna) įkvėpė surengti reginį, kupiną paslapties ir grožio, ant marių kranto. Elingo scenos ir dažno vakaro renginių palydovo mėnulio derinys, kartu su nuostabia muzika, žada nepamirštamą muzikos, šviesų ir istorijų šou“,- sako ji.

Atskleisti balsų grožį

Anot dirigento Martyno Staškaus, „A la luna“ – puikus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasirinkimas bei galimybė atskleisti, kokios profesionalios yra šio teatro solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, puikiai dainuojančios įvairią muziką. „Solistas Merūnas Vitulskis – taip pat labai populiarus ir publikos mylimas. Žinant įtemptą jo darbų grafiką, laikau didžiule sėkme, kad pavyko jį prisikviesti. M. Vitulskis tarp kitų kūrinių Klaipėdoje dainuos ir Kalafo ariją „Nessun dorma“ (Niekas nemiega) iš Giacomo Puccini operos „Turandot“, kuri pagal siužetą ir yra atliekama naktį. Žinomas solistas taip pat padainuos duetų su R. Petrauskaite“,- akcentuoja maestro M. Staškus. „Lai neįsižeidžia Sarah Brightman, tačiau Lietuvos dainininkai, atlikdami žinomus kūrinius, kartais pranoksta originalus. Ir tame nematau nieko blogo. Mūsų siekiamybė ne kopijuoti Sarah‘ą Brightman, o atskleisti čia dainuojančių solistų balsų grožį.“

Daugiau nei trys oktavos

Sarah Brightman – tai garsioji anglų sopranė, aktorė, dainų autorė ir įrašų prodiuserė. Ji gimė 1960 m. rugpjūčio 14 d. Berkhamstede, Hertfordšyre, Anglijoje. Sarah karjera prasidėjo dar vaikystėje, tačiau tarptautinį pripažinimą ji pelnė vaidindama Andrew Lloyd Webber miuzikluose, tokiuose kaip „Operos vaiduoklis“ ir „Katės“.

Brightman yra žinoma dėl savo plataus vokalinio diapazono, apimančio daugiau nei tris oktavas. Ji taip pat išsiskiria savo gebėjimu derinti klasikinę ir pop muziką, kurdama unikalų ir įsimintiną skambesį. Per savo karjerą ji išleido daugybę sėkmingų albumų, tokių kaip „Dive“, „Fly“, „Timeless“, „Eden“ ir „Harem“. Jos albumai buvo parduoti daugiau nei 20 milijonų kopijų tiražu visame pasaulyje, o  teatrališki ir kerintys koncertai jaudino ir žavėjo šimtus milijonų klausytojų ir TV žiūrovų. Brightman dainavo kartu su Jose Carreras, Placido Domingo, Andrea Bocelli ir kitais žymiais atlikėjais bei pelnė daugiau kaip 180 auksinių bei platininių apdovanojimų daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Vienas iš jos populiariausių albumų, „A la luna“, ir įkvėpė Klaipėdos festivalio kūrėjus surengti reginį, kuris derėtų su šio albumo dvasia. Sarah Brightman muzika yra žinoma dėl savo emocinės gilumos, melodijų grožio ir įspūdingų vokalinių atlikimų, todėl ji ir žavi klausytojus visame pasaulyje.

KVMT inform.

Gintaras P., nusprendęs „pabūti“ verslininku, skaudžiai nusvilo – mė­gindamas įgy­vendinti neva tokią mintį pakišusio atsitiktinai per ūkininkų streiką pakalbinto vyro ini­ciatyvą, žmogus atsidūrė teisiamųjų suole. Būtent šitam „nepažįstamajam“ susiruošęs pagaminti samagono, Gintaras ir įkliuvo policijai.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Rengiantis praėjusiam savivaldybės tarybos posėdžiui paaiškėjo, kad Šilalės rajonas turi tik vieną oficialiai įteisintą maudyklą Paršežerio poilsiavietėje. Visos kitos tokio statuso neturi, vanduo jose gali būti netiriamas, o šen bei ten išmėtytos persirengimo kabinos tėra akių dūmimas.

Žydrūnė MILAŠĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Prieš 75 metus įkurta NATO (Šiau­rės Atlanto sutarties organizacija) buvo visai netoli neeilinio sprendi­mo, kad į Aljansą įstotų Rusija. Per­silaužimas įvyko 1997 m., kai Ru­sijos prezidentu dar buvo Borisas Jelcinas. Tiesa, tuomet jis pri­pa­žino, jog kovo mėnesį su JAV prezi­den­tu Billu Clintonu Helsinkyje pa­sirašytas Pagrindinis Rusijos ir NATO aktas buvo „priverstinis žings­nis“.

Šį faktą neseniai priminė JAV nacionalinio saugumo archyvas prie Vašingtono George‘o universiteto, paskelbęs 17 dokumentų, susijusių su NATO plėt­ra 90-aisiais ir Rusijos požiūriu į ją. Komentare teigiama, kad tai galėjo tapti tik­rąja Šaltojo karo pabaiga. Bet šitai neįvyko, nes netrukus, 2000-aisiais, B. Jel­cinas perleido valdžią Putinui.

Tačiau ir šis diktatorius ne toks jau „juodas“. 2018 m. rašėme, jog Amerikos žurnalas „Business Week“ paskelbė sensacingą naujieną, kad 2000 m. pradžioje Putinas kreipėsi į Jungtinių Valstijų prezidentą, prašydamas Rusiją priimti į NATO. Visas to meto galimos Rusijos narystės NATO aplinkybes aprašė žurnalo korespondentas ir straipsnio autorius Steve Levine‘as savo knygoje „Putino labirintas“ („Putin‘s Labyrinth: Spies, Murder, and the Dark Heart of the New Russia”. Niujorkas, 2008). Žurnalistas 11 metų gyveno Vidurio Azijoje ir Kaukaze, tad gerai pažįsta Kremliaus politiką „artimajame užsienyje“.

Autorius pasikliovė liudininkų Mask­voje, ypač vieno prezidento patarėjo Kremliuje, pasakojimais, esą Putinas, vos paveldėjęs iš B. Jelcino šį postą, susitikime su Amerikos prezidentu B. Clintonu ir valstybės sekretore Madeleine Albright klausė jų, kaip reaguotų Vakarai, jei Rusija išreikštų pageidavimą įstoti į Aljansą. Amerikos lyderių reakcija nežinoma, tačiau teigiama, kad jie praleido negirdomis tokį pasisiūlymą ir paskubėjo nukreipti kalbą kita link­me. Gali būti, jog jie tada įžvelgė Putino klastą. Padėtis iš tiesų buvo palanki:

Rugsėjo 11-osios teroro aktai JAV lyg ir suartino antiteroristines jėgas. Vašingtonas gavo Maskvos leidimą dislokuoti savo pajėgas Uzbekistane ir Kirgizstane. Tačiau Vakarai nebuvo lankstūs. B. Clintonas tik skėsčiojo rankomis, esą, „jeigu nuo jo vieno tai priklausytų”... JAV Kongreso nariai, su kuriais ir toliau aktyviai bendravo Kremliaus pareigūnai, prikišo Rusijos karinio potencialo augimą ir tokį suartėjimą vadino leidimu didinti Rusijos karinį potencialą.

Bet iš tiesų vėliau ekspertai aiškino taip: Putinas siekęs išpešti iš to dvigubą naudą – suartėti su Vakarais ir reformuoti šį bloką iš vidaus. Turėdama veto teisę, Rusija trukdytų Aljansui žengti žingsnius, kuriems ji nepritarė, pavyzdžiui, Serbijos pozicijų bombardavimui 1999 m. Vakaruose toliau spėliojo, kokius planus rezga Maskva. Jeigu Rusija į Aljansą būtų priimta per krizę Balkanuose, Serbija būtų nuslopinusi bet kokį pasipriešinimą Kosove, o Maskvos operacija Čečėnijoje gautų Vakarų palaiminimą.

Palankus momentas manevrams bu­vo praleistas: Vašingtonas pareiškė nesitrauksiąs iš Afganistano, netrukus NATO išsiplėtė – į Aljansą įstojo Baltijos ir kitos šalys, Ukraina ir Gruzija garsiai taip pat pareiškė ketinančios į jį stoti, o 2007 m. Vašingtonas paskelbė savo planus Rytų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą.

Galimų eksperimentų laikas praėjo, rodos, negrįžtamai. Putinas nuo klastingų sumanymų perėjo į atvirą agresiją: sukėlė karą Gruzijoje, o netrukus, išsigandęs Maidano liepsnos, atplėšė dvi Ukrainos sritis. Europoje prasidėjo tik­ras Armagedonas...

Anuomet visi šaukėme: mes už taiką visame pasaulyje. Šiandien, įtarimo, nepasitikėjimo ir atviros agresijos laikais, šis šūkis atrodo kupinas veid­mainystės bei klastos. Raginimai atkurti taiką Ukrainoje aiškiai ignoruoja žmogiškąsias vertybes: gyventi laisvėje, saugoti gyvybę, siekti nepriklausomybės.

Per NATO 75-mečio viršūnių susitikimą Vašingtone apie ano meto bandymus įtrauktį į Aljansą ir Rusiją net nebuvo užsiminta. O be reikalo...

Atsakymas į egzistencinį klausimą, kas dėl to kaltas, nėra vienareikšmis. Įtarumas gimdo nepasitikėjimą. Pastarasis atveda prie konfrontacijos. Daug kas priklauso ne tik nuo tarptautinės padėties, bet ir nuo lyderių. M. Gorbačiovui, B. Jelcinui ir B. Clintonui galime atiduoti duoklę, kad jie, nors ir sukandę dantis, mėgino įveikti Šaltojo karo įtampą. Pavyzdžiui, vienas iš minėtų dokumentų atskleidžia, kaip 1994 m. sausį B. Jelcinas, B. Clintonas ir Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas pritarė trišalei sutarčiai atsisakyti branduolinių ginklų Ukrainos teritorijoje ir juos atiduoti Rusijai. Tada toks žingsnis suteikė vilties. Šiandien, po 30 metų, 78-erių greitai sulauksiantis B. Clintonas gailisi dėl šio žingsnio. Mums tai suprantama: kaip keičiasi laikai!

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Po koronaviruso pandemijos 2022 m. į atnaujintą Šilalės savivaldybės tarybos posėdžių salę susirinkę po­litikai rado ir naują balsavimo įrangą. Ar bent jau turėjo rasti. Tačiau praėjo vos daugiau nei porą metų, o sa­vivaldybės administracija tvirtina, kad ji neveikia ir ieško pinigų neva 2011 m. įrengtai sistemai pakeisti.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Ankstesniais mokslo metais, pasibaigus egzaminų sesijai, šimtukininkų turėdavo kone kiekviena rajono gimnazija, tačiau šiemet tokiu išskirtiniu įvertinimu gali didžiuotis vienintelė Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos dvyliktokė, net iš dviejų egzaminų surinkusi po 100 balų.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. – Kaltinėnų gimnazistų išleistuvių akimirkos

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Šią savaitę dėmesį norisi atkreipti į mažas Lietuvos gyvenvietes, kurios savo kultūrinėmis veiklomis ir pramogomis dažnai nenusileidžia didiesiems miestams. Etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“ prie Bilionių piliakalnio vykstant tautodailės ple­nerui „Šimtmečio veidai ir vaizdai 2024“ bei Thomo Manno festi­va­liui Nidoje, paskelbtos ir 2025 m. mažosios Lietuvos kultūros sos­ti­nės – abejonių nelieka, kad kultūra klesti ir už didžiųjų miestų.

Kone visą savaitę (iki liepos 19 d.) Bilionuose vyks tapybos, medinių virtuvės įrankių, akmentašystės ir medžio drožėjo, šaukštininko, puodžiaus ir kitų amatų pristatymai, šiaudinių sodų pynimo edukacijos, keramikos kūrybinės dirbtuvės, odinių papuošalų dirbtuvės, Šilalės krašto kulinarinio paveldo „Pasmuokavuok, kāp skanē“ knygos pristatymas bei patiekalų degustacija, paskaitą skaitys profesorius habil. dr. Libertas Klimka, vyks pažintinis žygis „Norberto Vėliaus takais“, o pleneras bus uždarytas su darbų pristatymais ir skrabalų virtuozo bei dainininko Regimanto Šilinsko muzikine programa ir vakarone.

Šią savaitę Pajūrio rekreacinėje teritorijoje šurmuliuoja ir tradicinė VšĮ „Etnoklubas” rengiama vaikų bei jaunuolių etnokultūrinė stovykla „Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės”. Su jaunimu savo patirtimi bei žiniomis dalinsis daugiau nei 20 pedagogų, tautodailininkų, folkloro specialistų,tradicinių amatų meistrų, kultūros darbuotojų ir kt.

Nidoje vyksta jau XXVIII-asis tarptau­tinis Thomo Manno festivalis, taip pat siūlantis plačią kultūrinę programą. Kon­certus, parodas, filmų peržiūras bei turiningas diskusijas ir netgi unikalią operetę pagal Denis Diderot eiliuotą kūrinį, skirtą pašto keliui iš Karaliaučiaus į Klaipėdą – visa tai šiemet jungia kultūros kraštovaizdžių ir viršūnių tema. Vyksta

Th. Manno kūrybos skaitymai bei susitikimas su tradicinio esė konkurso laimėtojais. Penktadienį nuskambės lietuvių ir lenkų kompozitorių Osvaldo Balakausko bei Krzysztofo Pendereckio kūriniai, o festivalį uždarant, šeštadienį styginių orkestras gros George Enescu kūrinius.

Jotvingių premijos komitetas jau priima kandidatūrų siūlymus 2024 m. Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms gauti. Jotvingių premija skiriama už per pastaruosius 2 metus išleistą geriausią poezijos knygą, o Jaunojo jotvingio premija – už geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų amžiaus imtinai) originaliosios poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą, taip pat išleistą per pastaruosius 2 metus. Kandidatūras premijoms gali teikti leidyklos, meno kūrėjų asociacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys iki rugpjūčio 16 d.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 m. Mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti Žeimeliui (Pakruojo r.), Rudaminai (Vilniaus r.), Kudirkos Naumiesčiui (Šakių r.), Drevernai (Klaipėdos r.) ir Švėkšnai (Šilutės r.). Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skirs veikloms, kurios stiprins vietos kultūrinį identitetą, part­nerystes, kurs naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelks skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsins miestelio vardą bei paveldą ir kt. 

Projektas „Mažosios kultūros sostinės” yra organizuojamas nuo 2014 m., o šį titulą jau yra pelniusios daugiau nei 80 gyvenviečių bei miestelių.

Kotryna PETRAITYTĖ

Rugpjūčio 10 d. Klaipėdos festivalio gerbėjai mėgausis muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ruošia koncertą ant marių kranto, kur istoriją pasakos ne tik nuostabi muzika, šviesos, įspūdingi kostiumai, bet ir į scenografiją įsijungs mėnulis. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kurs talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė. Gros KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus, dalyvaus teatro baleto trupės šokėjai.

Apie koncerto programą pasakoja maestro M. Staškus.

– Kaip užgimė šis netikėtas renginio formatas?

– Tai graži Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės idėja, o mums belieka surengti įstabų reginį elinge ir visa tai kuo gražiau pateikti publikai.

„A la luna“ - muzikos, šviesų ir istorijų šou, kuriame apsijungia dainos iš Sarah’os Brightman repertuaro kūriniai ir populiarioji klasika. Čia išgirsite dainas ir arijas, kuriose apdainuojamas jos didenybė Mėnulis, romantiška naktis ir, žinoma, šiuo paros metu herojų patiriami išgyvenimai. Kai žmogus myli, ilgisi, išgyvena, turi atsisveikinti – iš šių jausmų gimsta daug gražių meno kūrinių.

Tą vakarą į koncerto scenografiją įsijungs ne tik mėnulis, bet ir marios, vakaro gaivus oras, saulėlydis, o gal net lietus... Visos gamtos stichijos leis mums dar įtaigiau pajusti muzikos teksto prasmę, galią ir grožį.

Mėnulis – neatsiejamas romantizmo palydovas. Ne veltui į jį žiūrėdami kūrė garsiausi menininkai, liūdėjo ir rašė eiles poetai, stygas virpino muzikai... Į mėnulį reaguoja net gyvūnai. Mėnulis iššaukia įvairias reakcijas, kaip tarkim, esant mėnulio jaunačiai ar delčiai augalai skirtingai auga. Tad šis gamtos kūnas labai reikšmingas. Tikiu, kad ir muzika grožis šviečiant mėnuliui atsiskleis naujai ir netikėtai.

Beje, mėnulis turi dvi puses – šviesiąją, kurią mes matome, ir nematomą – tamsiąją... Tai atskleisime ir per koncerto herojus: vieni personažai bus šviesūs arba gerieji, kiti – tamsūs arba blogi. Vystysis netgi jų kova. Visa tai atsispindės kūriniuose.

– Papasakokite apie muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ dramaturgiją.

– Koncerte pristatomi atskiri kūriniai, kuriuos apjungs bendra dramaturginė linija kuriama režisierės Rūtos Bunikytės. Šis teatralizuotas koncertas – tarsi mini spektaklis: dainuos žinomi solistai – Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis, baleto artistus atskleis choreografės Ingos Briazkalovaitės sumanymai. Kūrybinėje komandoje ir kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė. Muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ įtrauks ir KVMT simfoninį orkestrą bei pianistą Mindaugą Balčiūną. Laukia labai spalvingas koncertas. Juk mėnulis turi daug spalvų ir atspalvių. Visa tai ir norisi pristatyti.

– Atskleisite visas mėnulio paslaptis.

– Visų mėnulio paslapčių atskleisti neįmanoma. Aš taip pat neišduosiu visko ką teatralizuotame koncerte išvys žiūrovai. Manau, kad publika jas atras ir įmins pati...

– Pristatykite mums koncerto solistus.

– Labai džiaugiuosi, kad koncerte publika gėrėsis tokių išskirtinių solisčių kaip Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, kurias jungia bendra savybė - dainavimo diapazono universalumas, balsais. Jos profesionalios ir žavingos savo vaidyba  bei balsais - tiek operose, tiek miuzikluose, tiek koncertuose. Šį kartą jos sužibės vadinamame pop žanre atlikdamos Sarah’os Brightman dainas. Kaip žinia Sarah Brightman taip pat universali dainininkė – dainuojanti nuo klasikos arijų operiniu balsu iki pop, rock muzikos. Tad koncertas „A la luna“ – puikus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasirinkimas bei galimybė atskleisti kokios profesionalios šio teatro atlikėjos, puikiai dainuojančios įvairią muziką.

Solistas Merūnas Vitulskis - labai populiarus ir publikos mylimas. Žinant jo įtemptą darbų grafiką, laikau didžiule sėkme, kad pavyko jį prisikviesti. M. Vitulskis, tarp visų kūrinių, Klaipėdoje dainuos ir Giacomo Puccini – Kalafo ariją „Nessun dorma“ (Niekas nemiega) iš operos „Turandot“, kuri pagal siužetą ir yra atliekama naktį. Žinomas solistas dainuos ir duetų su R.Petrauskaite.

Beje, publikai teks atspėti, kuriems solistams teko tamsiųjų, o kuriems šviesiųjų herojų vaidmenys. Ir net aš nekantrauju sužinoti koks gi bus istorijos finalas?... Gi žinome, kad pasislėpus mėnuliui išaušta graži diena.

– Beje, kaip jūs manote, kur solisto Merūno Vitulskio sėkmės paslaptis? Gal ne tik balsas, bet ir nuoširdumas?

– Abu komponentai – balsas ir nuoširdumas. Solistas dainuoja ne sau, ne dangui… Publika greitai pajaučia jiems dainuojančius žmones. M. Vitulsko nuoširdumas, dainos sklaida į publiką, tai tikrai išskirtinis šio solisto bruožas. Jis to nedaro specialiai, nebruka. Jis pats išgyvena kiekvieną dainuojamą kūrinį ir tą jausmą perduoda klausytojams, todėl jis labai populiarus ir mylimas.

– KVMT solistes vertai galima palyginti su Sarah Brightman?

– Lai neįsižeidžia Sarah Brightman, tačiau Lietuvos dainininkai atlikdami žinomus kūrinius kartais pranoksta originalus. Ir tame nematau nieko blogo. Mūsų siekiamybė ne kopijuoti Sarah Brightman, o atskleisti čia dainuojančių solistų balsų grožį. Norime, kad KVMT solistės interpretuotų žinomos dainininkės dainas taip, kaip joms atrodo... Bus originali interpretacija pagal Sarah’os Brightman dainas.

Visos čia skambėsiančios dainos lengvai atpažįstamos. Manau, kad šio vakaro metu publika bus lyriškai nusiteikusi, nes ši muzika sukels daugybę įvairiausių prisiminimų, iš užmaršties prikels įvykius, kurie galėjo nutikti skambant šioms dainoms...

– Ar jums, daugybę patirties turinčiam dirigentui, vis dar neramu pristatant naują koncertą publikai?

– Visada truputį neramu. Nežinia kiek mūsų atliekama muzika prasiskverbs ir kaip jai seksis pasiekti atokiausias publikos širdžių kerteles.

– Koncerto metu į publiką esate pasisukęs nugara, tad reakcijas sunku pajausti?

– Puikiai matau kaip į mano mostus reaguoja orkestras ir seku ar mums pavyksta perduoti informaciją publikai.

Per eilę metų, sukaupęs patirties bagažą, publikos reakcijas gebu pajausti pakaušiu, nugara (juokiasi). Tai, kad nematau akimis, man netrukdo... Vaizduotė man puikiai perteikia kas vyksta salėje: jaučiu ar klausytojai žiovauja, ar juos paliečia skambanti muzika.

Susijungimas su publika muzikoje man labai svarbus. Jei kada nustočiau jausti žmones tai būtų ženklas, kad vyksta kažkas labai negero. Tada skubiai imčiausi spręsti ką aš ir orkestras darome ne taip, kaip atstatyti ryšį su klausytojais.

Visa atsakomybė tenka dirigentui, tačiau aš labai pasitikiu orkestru, solistais, baleto artistais ir visais, kurie paklūsta batutos mostams.

Nuo 2015 m. dirbu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kaip kviestinis dirigentas, tad galiu užtikrinti, kad šio teatro kūrėjais, skleidžiančiais meną gausiai publikai, aš labai tikiu!

– Ar galima sakyti, kad koncerto programos finale ryšys su publika būna pasiekęs aukščiausią savo tašką?

– Sudarant koncertų programas visada stengiamės kūrinius sudėlioti taip, kad finale būtų pasiektas aukščiausias dramaturginis taškas. Koncerto eigoje muzikos klausančių žiūrovų jausmai ir pakyla, ir nurimsta, tačiau bendroji koncerto kreivė visada turi kilti aukštyn. Jei mes to nepasiekiame, sakau, kad ne publika kalta, kad mes neradome tinkamo rakto į publikos širdis. Kita vertus, publikos reakcija gali būti išreikšta ne tik didelėmis ovacijomis. Kartais net jei publika nuščiūva, neploja, galima pajausti, kad ji skendi giliam susimąstyme, nes užplūdo gilūs jausmai ar net norisi tyliai paverkti.

Aš labai džiaugiuosi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publika, kurią galiu tik girti ir girti. Ji noriai lanko visus spektaklius ir koncertus, puikiai išmano kūrinius. Jei įvyksta reakcijos – tai jos būna labai teisingos ir tinkamu momentu.

Žaneta SKERSYTĖ