Žiemą vengiame šalčio, tad stengiamės kuo mažiau būti lauke, ilgiau sėdime biure ar namuose. Gydytojai įspėja, jog, nors sveikiems sąnariams temperatūros pokyčiai ne tokie pavojingi, šaltis gali paskatinti jų ligas.

„Ilgai būnant lauke, kai šalta, ar šaltose patalpose, nepakankamai šiltai apsirengus, sušalus kojas, pasekmių kartais sulaukiama ne iš karto, todėl atrodo, jog problemų išvengiama. Pavyzdžiui, esant degeneraciniams pakitimams bei uždegiminiams art­ritams, šaltis gali provokuoti sąnario skausmą. To priežastis – dėl šalčio sulėtėjusi sąnario srities kraujotaka, kuri lemia sumažėjusią kremzlės mitybą, deguonies patekimą į ją“, – teigia gydytoja reumatologė Jūratė Ei­džiūnienė.

Nuo sąnarių skausmo kenčiantys žmonės nelaukia šaltų ir drėgnų dienų. Jiems net nereikia žiūrėti į termomet­rą, nes, pajutęs darganą, kūnas iškart reaguoja. Būtent tuomet gelia sąnarius, jie patinsta. Todėl tokiomis dienomis nereikėtų ilgai būti lauke, patartina šilčiau apsirengti, mūvėti pirštines, kojines bei šiltus batus. Mėgstantys džiaugtis žiemos pramogomis ar dirbti lauke šaltymečiu turi pasisaugoti. Žmonėms, jaučiantiems maudimą po didelio fizinio krūvio ar keičiantis orams, derėtų iš karto kreiptis į medikus.

Anot gydytojos, labiausiai apkraunami kelio ar klubų sąnariai, todėl jie greičiau­siai ir susidėvi. Ilgai nejudant, sąnariai sustingsta, tad neišsiskiria ir kremzlei sutepti reikalingas skystis. No­rint išsaugoti sveikus sąnarius, patariama mankštintis, vaikščioti su šiaurietiškomis laz­domis arba atlikti bent kelis pratimus (tempimo, jė­gos, stip­rinančius, toni­zuo­jan­čius). Prieš pradedant sportuoti, reikėtų padary­ti apšilimą, prieš mankštą skaudamus sąnarius sušildyti po šiltu dušu ar patrinti šiltu rankšluosčiu. Mankštinantis svarbiausia nepersistengti. Žmonėms, kuriems skauda sąnarius ar jie serga kitomis ko­jų ligomis, nerekomenduojama bėgioti, atlikti greitų bei staigių aerobikos pratimų. Sergantiesiems osteoartritu naudinga sportuoti vandenyje.

Tačiau gydytoja sako, jog žiemą darbe ar namuose praleisti daug laiko visiškai nejudant, taip pat nėra gerai. Visą darbo dieną tiek stovėti, tiek sėdėti yra žalinga, mat žmogui svarbu tinkamai suderinti fizinę apkrovą su poilsiu. Tad kokį darbą bedirbtumėte, išnaudokite trumpas pertraukėles leng­voms mankštoms, jomis pa­įvairinkite kasdienybę namuo­se: pavaikščiokite, atlikite rau­­­menų tempimo pratimus, pasukiokite liemenį, pečius, riešus, išeikite įkvėpti gryno oro.

Po varginančios dienos pajutus nežymų maudimą sąna­riuose, gydytoja siūlo ne grieb­tis vaistų, o įsiklausy­ti į or­ganizmo signalus. Skau­da­mas vietas galima patepti sąnariams skirtu geliu, kuris ne tik malšina nemalonius pojū­čius, bet ir mažina sąnarių trin­tį, gerina kremzlės kokybę bei juose esantį sinovinį skys­tį.

Marius GOROCHOVSKIS

Siekiant užtikrinti, kad skirtingą darbinę veiklą vykdantys žmonės turėtų daugiau socialinių garantijų ir jų socialinė apsauga būtų vienodesnė, nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų grupės, įmokų tarifai. Nuo šiol daugiau dirbančiųjų susirgę galės gauti ligos išmoką, bus draudžiami pensijų, motinystės, nedarbo valstybiniu socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu.

Išmokas ligos atveju gaus daugiau žmonių

Nuo 2017-ųjų valstybiniu socialiniu ligos ir motinystės draudimu ne tik motinystės, bet ir ligos išmokoms gauti bus draudžiami:

• individualią žemės ūkio veiklą (nuo 4 EDV) vykdantys asmenys;

• šeimynos dalyviai;

• asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus verslo liudijimus turinčius as­menis;

• individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai;

• krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai.

Tai reiškia, kad šioms grupėms priklausantys žmonės, susirgę ar slaugydami šeimos narį, galės gauti ligos išmoką. Už pirmąsias dvi dienas ligos išmoką, siekiančią 80–100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, moka darbdavys. Nuo trečios dienos 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka mokama iš „Sodros“ biudžeto. Šeimos nario slaugos atveju ligos išmoka nuo pirmosios dienos mokama iš „Sodros“ biudžeto ir siekia 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ svetainėje.

Pažymėtina, jog dirbantys pagal individualios veik­los (išskyrus verslo liudijimus) pažymas bei vykdantieji individualią žemės ūkio veiklą (nuo 4 EDV) žmonės, norėdami gauti išmoką ligos arba šeimos nario slaugos atveju, 2017 m. turi būti sukaupę ne mažiau kaip

3 mėn. ligos ir motinystės so­cia­linio draudimo stažą bei sumokėti įmokas ne mažiau kaip nuo trijų minimalių mėnesinių algų (1 MMA yra lygus 1 mėn. stažo). Pasirinktą sumą  galima deklaruoti ir įmokas sumokėti avansu. Išmoka priklausys nuo asmens turėto draudžiamųjų pajamų dydžio.

Nedarbo socialinis draudimas ir saugi motinystė

Netekę darbo ir besilaukdami bei sulaukę vaikų, daugiau socialinių garantijų nuo šiol turės ir atitinkamas išmokas galės gauti individualių įmonių savininkai, mažųjų bend­rijų nariai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas galės gauti ir krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduo­čių.

Garantijos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų atvejais

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu nuo šiol bus draudžiami ir krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių. Taip pat daugiau socialinių garantijų nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų atveju turės besimokantieji pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantai), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar šios įstaigos įvadinio mokymo kursuose bei  pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) arba atliekantys karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnai), jų mokymo ir pratybų laikotarpiu.

Pensijų draudimas

Verslo liudijimus turintieji ir tradicinių bei kitų valstybės pripažintų religinių bend­ruomenių ir bendrijų dvasininkai bei vienuoliai nuo šiol bus draudžiami ne pagrindinei senatvės pensijos daliai, bet viso dydžio pensijai. Šis pasikeitimas aktualus tik tiems žmonėms, kurie dirba tik pagal verslo liudijimą. Dirbantieji ir pagal verslo liudijimą, ir pagal darbo sutartį ir anksčiau buvo draudžiami viso dydžio senatvės pensijai.

Pensijų socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu nuo šiol draudžiami ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra bendrijų nariai.

Gaunantieji tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje arba valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tant­jemomis, nuo šiol bus draudžiami pensijų draudimu.

Įmokų tarifus ir kitą aktualią informaciją rasite „Sod­ros“ tinklalapyje http://sod­ra.lt/lt/imokos.

Dirbantieji pagal verslo liudijimus ateityje galės gau­ti didesnę pensiją, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. jie pra­de­dami drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai.

Socialinio draudimo įmoka sudarys 26,3 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), tai yra 99,9 Eur per mėn. (pagal ankstesnę tvarką, socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai gauti sudarytų 60 Eur per mėn.).

Individualia veikla užsiiman­tys žmonės turės draustis ne vien pensijų, bet ir ligos socialiniu draudimu, įmokos jiems didės 1,2 proc. nuo pusės deklaruojamų pajamų. Iki šiol individualia veikla užsi­imantys asmenys buvo draudžiami tik pensijų draudimu ir mokėjo 26,3 proc. įmokas nuo pusės deklaruojamų pajamų.

Ūkininkai bei jų partneriai taip pat bus draudžiami ne vien pensijų, bet ir ligos bei motinystės draudimu. Jiems įmokos didėja 3,4 proc. (iki šiol mokėjo 26,3 proc. įmokas).

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai bus draudžiami ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, jei gaus pajamų arba turės prievolę mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Todėl įmokos didės 4,5 proc. (iki šių metų jie buvo draudžiami tik pensijų draudimu ir mokėjo 26,3 proc. įmokas). Naujoji tvarka sudarys sąlygas gauti socialinio draudimo išmokas susirgus, susilaukus vaiko, netekus darbo.

Žmonės, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bend­rijų nariai, bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Jie turės mokėti 26,3 proc. įmokas nuo gaunamų iš minėtos veiklos pajamų. Iki šiol jos nebuvo laikomos draudžiamosiomis.

Buvusios ligos bei motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpos nuo 2017 m. vadinamos nebe pašalpomis, o išmokomis. taip pat, siekiant didesnio aiškumo, „Sod­ros“ biudžete ir apdraustųjų bei draudėjų mokamose įmokose atskirti ligos ir motinystės draudimai.

„Šilalės artojo“ inform.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis

Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros prog­ramos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, diskriminuoja vyresnius asmenis. Tyrimas buvo pradėtas, gavus dvie­­jų pareiškėjų skundus dėl to, jog paraiškų paramai gauti vertinimo taisyklėse numatyta vertinimo sistema yra palankesnė jaunesniems asmenims.

Priemonė „Ūkio ir verslo plėtra“ yra skirta skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą bei ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Ją įgyvendinant, kasmet skelbiamas konkursas, kurio nugalėtojams gali būti skiriama iki 40 tūkst. eurų parama verslo planui įgyvendinti. Paraiškų paramai gauti vertinimo taisyklėse nurodyta, kad paramą gali gauti tie asmenys, kurių paraiškos surenka aukščiausią balą. Taisyklės numato, jog pareiškėjams iki 29 metų skiriami papildomi 25 balai, nuo 30 iki 40 m. – 15 balų. Taip pat papildoma paraiškų atrankos eilė sudaroma pagal pareiškėjų amžių (pirmumas teikiamas jaunesniems). 

Žemės ūkio ministerija taip pat dalyvauja Nacionalinės jau­nimo politikos 2011-2019 m. plėtros programos įgyvendinime. Ministerija yra numačiusi remti jaunų žmonių verslumą, įgyvendinant bei finansuojant jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti skirtus projektus. Jaunimas, kaip papildomai remtina grupė, taip pat numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl paramos kaimo plėtrai teikimo.

Lygių galimybių kontrolierė tyrimo metu aiškinosi, ar paraiškų vertinimo taisyklių nuostatos neprieštarauja Lygių galimybių įstatymui, kuris numato visoms valstybės institucijoms pareigą užtikrinti, jog teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės bei galimybės, nepaisant amžiaus. Lygių galimybių įstatymas numato, kad tiesiogine diskriminacija nelaikomi įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. todėl tyrimo metu taip pat buvo vertinama, ar ministerijos vykdomos programos tikslo – remti jaunų žmonių verslumą – yra siekiama tinkamai. Nevienodas asmenų traktavimas dėl amžiaus gali būti pateisinamas, tik įvertinus visas aplinkybes bei užtikrinus, jog toks nevienodas traktavimas yra būtinas, pagrįstas bei proporcingas.

Tyrimo metu nustatyta, kad tikslas remti jaunus asmenis yra teisėtas ir nėra laikytinas diskriminaciniu. tačiau atsižvelgiant į tai, jog vyresni žmonės dažniau susiduria su diskriminuojančiais, socialinio teisingumo bei pagarbos stokojančiais darbo santykiais, šio tikslo siekiama netinkamomis priemonėmis. Kaimo plėtros reglamente nustatytas tikslas didinti užimtumą, teikiant paramą, yra ne mažiau aktualus ir vyresniems asmenims. Dėl šios priežasties paraiškų vertinimo taisyklėse įtvirtinta papildomų balų paraiškoms dėl pareiškėjų amžiaus skyrimo tvarka, taikoma išimtinai tik jauniems žmonėms, yra neteisinga ir neproporcinga vyresnio amžiaus asmenų atžvilgiu, kurių nedarbo lygis (virš 55 m.) netgi viršija papildomai remiamų asmenų (iki 40 m.) nedarbo lygį.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigia, jog vyresnių žmonių užimtumo problemos yra ne mažiau svarbios nei jaunų, todėl būtina numatyti lygiavertę paramą visoms diskriminacijai jautrioms socialinėms grupėms, siekiant skatinti užimtumą bei kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse.

Atlikusi tyrimą, kontrolierė kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, siūlydama keisti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paraiškų vertinimo tvarką.

Mintautė JURKUTĖ

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams

Vos pasninga, kone kiekvienas „jaučia pareigą“ pasi­šaipyti iš kelininkų, neva juos žiema ir vėl užklupo netikėtai. Tačiau juokai juokais, o pastarąją savaitę re­dakcijoje netyla telefonai: žmonės skundžiasi sli­džiais bei pavojingais keliais. Tuo tarpu seniūnai ir Ši­lalės kelių tarnybos viršininkas tvirtina, jog, esant že­mesnei nei -10 laipsnių temperatūrai, ką nors padaryti yra be­veik neįmanoma.

„Šilalės artojo“ skaitytojai iš Kaltinėnų seniūnijos guodėsi, jog pagrindinės miestelio gatvės yra padengtos privažinėtu sniegu ir dėl to virtusios čiuožyklomis. Tačiau seniūnas Antanas Bartašius įrodinėja, kad visi keliai yra nuvalyti.

„Šaligatviai išties puikiai pri­žiūrimi, o keliams pabarstyti druskos mes, deja, neturime. Pagrindinėmis gatvėmis rūpinasi Šilalės kelių tarnyba. Bet tikrai nėra taip, jog žmonės negalėtų važiuoti. Aš pats gyvenu Tūbinėse, kasdien važiuoju į darbą ir iš tiesų žinau, kokia yra situacija. Reikia suprasti, kad žiema, ir vairuoti atsargiau. Nuo autostrados Ši­lalės link yra didesnis automobi­lių srau­tas, tai ir kelias į tą pusę ge­res­nis“, – aiškino Kal­tinėnų seniūnas.

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Li­džius irgi tiki­no, jog su žiemos iš­daigomis su­si­tvarko. Jo tvir­tini­mu, su­dė­­tin­giau­sia situacija su­si­daro tuose keliuose, kurie, pasak jo, eina per „pli­kus laukus“, ka­dangi jie greičiau užpus­tomi.

Tauragės regio­no kelių Ši­lalės ke­lių tarnybos viršininkas Jo­nas Damb­rauskas paaiškino, kad nuo šiol bus bars­toma kur kas daugiau kelių nei iki naujųjų metų.

„Įvesta nauja tvarka. Jeigu iki sausio 1 d. barstėme tik tuos kelius, kuriais per parą pravažiuoja daugiau nei 1000 transporto priemonių (dėl to ir kelio atkarpą nuo automagistralės Šilalės link barstydavome, o į priešin­gą pusę – Kaltinėnų link – jau ne), tai dabar rūpinsimės ir tais ruožais, kur transporto priemonių srautas viršija 500. Tad ir kelias per Bytlaukį bus pabarstytas. Iš viso Šilalės rajone tarnyba prižiūri 450 kilometrų kelių. Iš jų 210 km barstomi smėlio bei druskos mišiniu“, – sakė J. Damb­rauskas.

Šilalės kelių tarnybos viršininko teigimu, didelę įtaką kelių kokybei turi ir oro temperatūra bei automobi­lių srautas. Jei spaudžia stip­resnis nei 10 laipsnių šaltukas, druska ledo nebetirpdo. Pasak Kelių tarnybos vadovo, šiuo metu sudėtingiausios vairavimo sąlygos yra kelyje Mažeikiai-Tauragė, nes naktį, kuomet kelininkai nedirba, smarkiai pasnigus ir esant dideliam automobilių srautui, sniegas buvo suplūktas ir virto ledu. Besilaikantis šaltukas susidariusio ledo netirpdo, todėl vairuotojai privalo būti itin atidūs.

Rytoj oficialiai bus atidary­ta Aukštagirės slidinėjimo trasa. Tačiau šiose apylin­kėse gyvenantys žmonės bei tie, kurie ją jau aplankė, nerimauja, jog pasiekti pramo­gų vietą gali būti sudėtinga. Kaip teigė į redakciją paskambinusi viena bilioniškė, Bilionių gatvelėse blizga ledas, o keliukas kalno link yra toks siauras ir slidus, kad automobiliai važinėja vos ne grioviais.

„Pažiūrėkite, kas darosi. Pra­­moga gera, bet visai nepagalvota, kaip saugiai iki jos nuvažiuoti. Gatvės Bilionyse sli­­džios, niekas jų nebarsto. O tas prie kalno vedantis vieškelis yra siauras, slidus, todėl mašinoms labai sudėtinga prasilenkti. Be to, pakelės nepažymėtos jokiais kuoliukais su atšvaitais. Kodėl prieš slidinėjimo trasos atidarymą niekas nepasirūpino tokiais, atrodo, savaime supranta­mais dalykais?“ – stebėjosi mo­­te­ris.

Bilionių seniūnė Loreta Dau­­kantienė „Šilalės artojui“ teigė priešingai – keliai, anot jos, yra puikūs, tiktai apsnigti. O važiuojantieji Aukš­tagirės link tiesiog turėtų būti at­sargesni.

„Per Bilionis kiekvieną rytą pravažiuoju - man atrodo, jog gatvės yra visai geros, tik padengtos suvažinėtu sniegu. Įrengiant Aukštagirės slidinė­jimo trasą, pati su policijos pareigūnais važiavau tuo vieš­keliu. Visi ženklai sustatyti pagal rekomendacijas, nurodyta, kad kelias yra vingiuotas. Taip pat yra suformuotos „kišenės“, kur galima prasilenkti. Kelio tikrai nepaplatinsime, o problemines vietas - įkalnes, sankryžas - stengiamės pabarstyti. Ir savaitgalį, laukdami lankytojų, dar kartą viską patikrinsime, kad nenutiktų nelaimių“, – užtikrino L. Dau­kantienė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės apylinkės teismas priėmė nutarimą byloje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Šie į namus buvo iškviesti neprisistačiusio asmens, kuris informavo, jog su neblaiviais tėvais namuose yra ir trys mažamečiai vaikai.

Teismo nutartyje skelbiama, kad nustatyta, jog Šilalės rajono gyventojas E. G. bei jo sugyventinė vieną lapkričio vakarą, prieš pat vidurnaktį, buvo neblaivūs. Kartu namuose buvo ir trys mažamečiai vaikai. Apie tai pareigūnams pranešė neabejingas asmuo.

Atvykus policijai, E. G. kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą. O tai reiškia, jog jis tokiu būdu nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo. Posėdyje, kuriame nusižengimą padaręs asmuo nedalyvavo, teismas įvertino, kad E. G. gailėjosi padaręs pažeidimą, todėl skyrė jam 86 eurų baudą.

Tauragės apskrities vyriau­siojo policijos komisariato Ko­munikacijos grupės spe­cia­listė Rūta Janavičiūtė paaiškino, jog apie minėtą situaciją pareigūnai informavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su seniūnu kitą dieną nuvyko į nurodytos šeimos namus. Moteriai buvo surašytas protokolas už vaikų nepriežiūrą“, – teigė R. Janavičiūtė.

Morta MIKUTYTĖ

Neatsargus elgesys ir, atrodo, nereikšmingas susi­dū­rimas Kaltinėnuose, prie parduotuvės „Aibė“, „Audi 100“ vairuotoją atvedė į teismą. Tiesa, vyrui pasisekė jį įtikinti, kad iš įvykio vietos pasišalino nė nepajutęs, jog atsitrenkė į „VW Passat“. Todėl, teismo sprendimu, vairuotojas atsipirko 28 eurų bauda už avarinės situacijos sukėlimą bei kito automobilio apgadinimą.

Teismo priimtoje nutartyje skelbiama, jog prie Kaltinėnuose esančios parduotuvės „Aibė“ (Varnių g.) automobilį „Audi 100“ pasistatęs V. G. (gim. 1958 m.), išvažiuodamas iš aikštelės atbuline eiga, kliudė „VW Passat“. Tačiau vairuotojas lyg niekur nieko nuvažiavo savo keliais.

Su pirkiniais grįžęs „VW Passat“ savininkas V. P. pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas – įlenktas vairuotojo pusės priekinis sparnas bei durelės. Žmogus apie tai pranešė policijai, bet nurodyti, kas tai padarė, negalėjo, mat eismo įvykio kaltininko aikštelėje jau nebebuvo.

Tačiau pareigūnams pavyko nustatyti galimą pažeidėją ir po kurio laiko jie sustabdė „Audi 100“. Deja, vairuotojas savo kaltės nepripažino: jis ir rašytiniame paaiškinime, ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog nejuto susidūrimo, todėl ir išvažiavo iš aikštelės.

Teismo nutartyje skelbiama, kad nustatytos aplinkybės rodo, jog susidūrimo būta nestipraus ir vairuotojas tikrai galėjo nejusti smūgio. O ir kaltininko automobiliui nieko rimto nenutiko, tik skilo galinis kairės pusės žibintas. Nuspręsta į „VW Passat“ įvažiavusiam „Audi 100“ vairuotojui administracinę teiseną už sprukimą iš įvy­kio vietos nutraukti. Tačiau tai nereiškia, kad jis eismo įvykio nesukėlė, nes tą įrodo automobilių apgadini­mai. 

Teismas pripažino, jog, važiuodamas atbuline eiga, V. G. nebuvo atidus ir trenkėsi į „VW Passat“. Už eismo įvykio sukėlimą bei kitos transporto priemonės apgadinimą jam skirta 28 Eur bauda.

Nutarimas gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo paskelbimo.

Morta MIKUTYTĖ

Žmogaus gyvenime imliausias laikotarpis turbūt yra vaikystė. Vaikystėje patirti įvykiai, įspūdžiai, pergyveni­mai, matyti žmonės, vaizdai, net girdėta žmonių kalba sugula į mažą vaiko galvelę. Ir praėjus daugeliui metų, visa tai ima atsikurti, sugrįžta vaizdais, žodžiais, muzikos garsais. Ir tie visi vaikystės išgyvenimai neleidžia ra­miai gyventi. Lyg kas sakytų: „Prisimink, užrašyk, pasakok, nenusinešk į nebūtį...“ Tad ir bandau prisiminti bei užrašyti tai, kas buvo, ką patyriau. O gal, paskaičius mano atsiminimus, ir kitiems skaitytojams kils noras pasidalinti savais...

Sulaukus man vienų metukų, pristojo liga - difteritas. Matyt, sirgau smarkiai, tėtukas iš Skaudvilės parvežė daktarą. Šis, sakė, daug vilties nesuteikęs: jei šią naktį ištvers - nemirs - gyvens. Paliko vaistų. Aš dusau, springau. Mamytė pasakojo, kad abu su tėtuku verkė, niekuo negalėdami padėti. Vakare užmigau. Naktį atsibudęs mažiau dusau. Pamatęs iš „šieniko“ išlindusį šiaudą, ištraukiau ir nusišypsojau, padaviau mamytei. Tada abu tėtukai jau verkė iš džiaugsmo, kad didžiausias pavojus praėjo.

Tuo metu difteritas buvo pavojinga liga, nusinešdavusi daug mažų vaikų gyvybių.

* * *

Save pirmą kartą kaip žmogų suvokiau būdamas nepilnų trejų metukų. Stovėjau kambaryje prie lango. Buvo žiema, krūmai sniego nulenkti iki žemės. Dainavau: „Aš šunelis pats mažiuks, trijų metų neturiu, kai matysiu margučius, jau turėsiu tris metus“. Tas mano dainavimas buvo dar šveplas. Vietoj sūnelis išeidavo šunelis. Vyresnieji broliai juokdavosi, bet aš tvirtai tikėjau, jog, man padainavus, iš už prisnigtų krūmų nuo Sungailų per sodą ateis juodai apsirengusi moteris ir atneš man velykinių margučių.

* * *

Vaikystėje įsimintinu įvykiu tapo pirmoji pažintis su traktoriumi. 1941-ųjų vasarą su smalsumu ir baime žiūrėjau į ratuotą, baisiai burzgiantį pakrypusį nematytą padarą, kurį keliolika vyrų storomis kartimis bandė iškelti iš durpyno. Tik ūgtelėjęs supratau, kad tai buvo traktorius, bandęs suarti dur­pingą pievą.

Šitas vaikystės prisiminimas ir paskatino pasidomėti, kada mūsų apylinkėse pasirodė pir­mieji traktoriai.

* * *

Būdamas ketverių, 1941 m. birželį, pamačiau pirmuosius vokiečių kareivius. Jie važiavo vieškeliu per Vytogalą triračiais motociklais, susėdę po tris-keturis. Pavakarę vokiečių sunk­vežimis užsuko į mūsų sodybą, kareiviai apsinakvojo. Prisimenu, kaip vienam karininkui adjutantas plovė kojas, tepė žaizdas vaistais, klijavo pleistru. Mums, vaikams, kareiviai davė šokoladukų, duonos. Ji buvo sausa, balta. Sakydavo, kad į duoną dėdavo medžio pjuvenų. Rytą vokiečiai susiruošė važiuoti prastu lauko keliuku Kliūkių kaimo link. Tėtukas jiems patarė grįžti puskilometrį atgal ir Kliūkius pasiekti geresniu keliu. Karininkas atsakė, kad jie važiuoja tik pirmyn, o ne atgal. Pasukę tuo keliuku, Būbliškės kaime sukrito į Komskių durpynus. Pra­simurkdė visą parą, kol pa­siekė Kliūkius.

Tais pačiais metais pirmą sykį pamačiau Lie­­tuvos trispal­vę. Atbėgę kai­­­mynai pasakė, jog prie Vy­to­­­galos pradinės mo­kyklos yra iškelta trispalvė. Jos aš niekada nebuvau regėjęs. Visi nulėkėme už klėties ir pamatėme besiplaikstančią vėliavą. Ją iškėlė Vytogalos pradinės mokyklos mokytojas Jonas Ka­ralius.

1944-ųjų rudenį pas mus sustojo vokiečių kareiviai su arklių kaimene. Iš kelių kaimynų atėmė sveikus arklius, o jiems paliko sužeistus. Dar daugiau tokių sužalotų klajojo po laukus. Juos žmonės sugaudė ir parsivedė į savo tvartus.

* * *

Po šienapjūtės, suvežus šieną, prasidėdavo durpių ėmimas. Broniaus Mikulskio ir mūsų lauko gale buvo drėg­na pieva. Iš jos kasdavome durpes ne tik mes, bet ir kaimynai. Durpių kasimas būdavo ir darbas, ir pramoga. Vidurvasaris, šilta, laistymasis vandeniu, krykštavimai - didelis šurmulys.

Buvau dar mažas ir vieno manęs neišleisdavo iš kiemo. O taip norėjosi pamatyti, kas ten vyksta. Vieną dieną išslinkau pro vartukus ir lauko keliuku nupėdinau į durpyną. Iš tolo žiūrėjau, kas ten darosi. Vyrai kasė durpes į vežimus, vežė jas ir vertė ant nupjautos pievos. Kelios moterys nešė vandenį ir pylė ant durpių. Kitas talkininkas vadeliojo arklį, įkinkytą į volą, ir sklaidė durpių krūvą. Prisižiūrėjęs, prisiklausęs to triukšmo, kuris neduodavo man ramybės bei žadindavo smalsumą, grįžau namo. Neiškenčiau nepasigyręs, kad buvau prie durpyno ir mačiau, kaip ima durpes...

* * *

Netoli mūsų, už vieškelio, gyveno mano kūminas Bro­­nius Mikulskis. Tai buvo linksmas, nuoširdus žmogus, muzikantas, vienintelis kaime mokėjęs griežti smuiku iš gaidų.

Per vienas Velykas buvau kūmino užprašytas ateiti velykauti. Tais metais per Ve­lykas kelias dienas lijo. Pa­kelės grioviai - pilni vandens, žemė patižusi. Nuėjęs buvau mielai priimtas, pavaišintas ir išlydėtas su dideliu pyragu: gražia kraitele margučių ir bandelių su lašinukais. Linksmas bėgau į namus. Šokau per griovį, paslydau ir trenkiausi su visais margučiais į griovio kraštą. Bandelės su lašinukais liko sveikos, o margučių... nė vieno. Ašarodamas grįžau namo iš pirmojo velykavimo, gailėdamas margučių bei jaudindamasis dėl išpurvintų drabužėlių.

* * *

Kaimynystėje buvo Barbo­ros Rimkienės sodyba. Ji gyveno su dukra ir septyniais sūnumis. Kartą mamutė nusiuntė mane pas juos su reikalu. Prie krosnies tarp malkų pamačiau pusę nudaužto dalgio galąstuvo. Pagalvojau, kad jis nebereikalingas, jei mėtosi tarp pagalių. Ramiausiai pasiėmiau ir parėjęs tėvams pasigyriau radęs galąstuvą. Tada man buvo paaiškinta, jog aš galąstuvą ne radau, o pavogiau. Ir kad dabar turėsiu nunešti, padėti, kur buvo, ir Rimkienės atsiprašyti. Padariau kaip lieptas. Visas išraudęs atsiprašiau kaip mokėjau ir sprukau pro duris. Tai buvo pirma labai gera pamoka, jog nereikia imti to, kas ne tavo.

Klemensas LOVČIKAS 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

(Bus daugiau)

Prieš naujuosius metus apdovanoti konkurso „Auksi­nis jaunimas 2016“ laureatai. Tai Karolina Ra­dze­vičiūtė, Gediminas Zaranka, Ugnė Košinskaitė, Indrė Pocevičiūtė, Edita Ambrozaitė, Kotryna Kerpytė, Saulius Knystautas, Gabija Aurylaitė ir Laima Andre­jaus­kienė.

Renginyje no­­minantai buvo pri­sta­to­­mi, trumpais filmukais atskleidžiant jų po­mė­gius bei gebėjimus, apdovanojimus jiems įteikė Šilalės kraštui nusipelnę žmonės. Žiū­­ro­vus džiu­gino dainininkų ir šokėjų pasirodymai, netikėtos užduotys bei žaidimai.

Vita MERKELIENĖ

„Apskritojo stalo“ atstovė

AUTORĖS nuotr.