Reformos galimybės: modernesnė aparatūra užtikrins kokybiškesnes paslaugas

Reformos galimybės: modernesnė aparatūra užtikrins kokybiškesnes paslaugas

Ketvirtadienį Šilalės savivaldybės taryba turės apsi­spręsti, ar mūsų rajono gyventojams reikia kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų – tik nuo politikų balsa­vimo priklausys, ar savivaldybė galės užtikrinti, kad jos žmonėms būtų suteiktos nevažiuojant šimtus ki­lo­met­rų į Vilnių ar kitus miestus. Pernai politikai pritarė sa­vi­­valdybės dalyvavimui sveikatos priežiūros įstaigų re­formoje, o prieš tris savaites suteikė savivaldybės admi­nistracijai įgalioji­mą rengti Sveikatos centro steigimo investicinį…
Alzheimerio liga – klastinga ir nenuspėjama

Alzheimerio liga – klastinga ir nenuspėjama

Tai yra lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga. Ją pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu liga ir pavadinta. Pa­saulyje ja serga daugiau nei…
Kiekvienam neįgaliam sen­jorui pagal jo sveikatą randami jam tinkami, patogūs fiziniai užsiėmimai Nuotr. iš freepik.com

Negalią turintiems senjorams – daugiau galimybių būti aktyviems

Sulaukus pensinio amžiaus, neretai žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus univer­siteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Spe­cialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bend­ruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trik­džių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų…
Prof. O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas Nuotr. iš freepik.com

Kraujotakos sistemos ligos: kaip apsisaugoti?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos su­trikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuo­ja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, ka­da būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuo­laikinės…
Psichiatrė dr. A. Leleikienė teigia, jog vienas iš priklausomybę išduodančių požymių yra didžiulė emocijų kai­ta bei jų nepastovumas Martyno AMBRAZO nuotr.

Narkotikai: greitai įtraukia – sunkiai paleidžia

Remiantis 2020 m. duomenimis, Europos Sąjungoje bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maž­daug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalba­ma apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių ne­ge­ba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klai­pėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų žalą…
U. Usevičiūtė: „Reikia ne mėsą valgyti su daržovėmis, o daržoves su mėsa“ Simonos BANYTĖS nuotr.

Gyvenimo būdą pakeitusi moteris: „Svarbiausia – tikėti savimi ir keistis dėl savęs“

Kartais gali atrodyti, kad ištrūkti iš įprastos rutinos kone neįmanoma. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto. Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra…
LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hemato­logijos klinikos medicinos psi­chologė N. Eimutienė: „Ge­res­nė paciento emocinė ir psichi­nė būsena bus tuomet, kai jis jaus, kad ligoje yra ne vienas“ Nuotr. iš Kauno klinikų archyvo

Onkologinę ligą turinčios Liepos mama: „Nėra kada liūdėti – pozityvus mąstymas veda mus į priekį“

Vėžys – diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio kito pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki…
Tyrimų duomenimis, procentiškai daugiau asmenų metė rūkyti padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė tai daryti savarankiškai Adobe Stock nuotr.

Kiekvienas gali mesti rūkyti – svarbu kreiptis pagalbos

Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusi­raminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis ak­tyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuo­­laikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, pa­dedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link pra­sideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.…
Anot G. Belian, alkoholio vartojimo rodikliai mažėja dėl didėjančio gyventojų sąmoningumo bei prevencinės veiklos

Svarbu sąmoningai priimti sprendimą nebevartoti alkoholio

2019 m. Lietuva pateko į labiausiai alkoholio vartojimą su­mažinusių šalių penketuką. Valstybės duomenų agen­tūra informuoja, kad nuo 2015 iki 2019 m. vienam 15 metų bei vy­resniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoho­lio­ kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje…
N. Martišienė

Kaip pogimdyvinę depresiją atskirti nuo liūdesio?

Prislėgta nuotaika, verksmingumas, irzlumas, pyktis – tai tik keletas pogimdyvinės depresijos požymių. Ja serga kas penkta pagimdžiusi moteris, tačiau, pasak sveikatos psichologės Neringos Martišienės, pogimdyvinės depresijos nereikia painioti su pogimdyviniu liūdesiu. Eglė DAGIENĖ (manodaktaras.lt) Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą