Ne bendros gairės, o konkretūs, praktiškai įgyvendinami sprendimai – tokį paruoštuką savivaldybėms siūlo ekspertų komanda, sukūrusi planą „Šei­mai draugiška savivaldybė”. Tai rinki­­nys priemonių, kuriomis siekiama stip­rinti šeimos politiką, atsižvelgiant į vie­tos ypatumus: vienos priemonės – di­diesiems miestams, kitos – regionams. Plano autoriai šiuo metu keliauja po Lietuvą, pristatydami jį susidomėjusioms savivaldybėms. Tokiame susiti­ki­me Klaipėdoje dalyvavo ir Šilalės atstovai.

Jūratė KIELĖ

Pašnekovų asmeninio albumo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 83

Politika nėra akademinė veikla, todėl moksliniai laipsniai politikams nėra būtini. Vis dėlto kai kuriems jų, regis, svarbu bet ko­kia kai­na į savo biografijas įrašyti akademinius pasiekimus, net jeigu kelias iki jų nebuvo nei skaidrus, nei sąžiningas. Tokie atvejai nėra naujiena – panašus skandalas kažkada gerokai pakenkė Vikto­ro Uspaskicho politinei karjerai, kultūros viceministras Da­rius Mažintas turėjo palikti pareigas, paaiškėjus, jog ne­turi galiojančio brandos atestato, plačiai nuskambėjo ir Seimo nario Kęstučio Pūko atvejis, kai jo magist­ro darbas buvo pripažintas plagiatu.

Formuojant dabartinę Vyriausybę daugelio dėmesį patraukė neįprastas įrašas finansų ministro biografijoje. Buvo sudaromas įspūdis, kad jis turi mokslų daktaro laipsnį, tačiau neįprasta papildoma raidė atskleidė, jog Taurimas Valys studijavo doktorantūroje, bet disertacijos gynimui nepateikė. Tai nėra išskirtinis atvejis, tačiau, kaip nebūna „pusiau nėštumo“, taip nebūna ir beveik mokslų daktaro.

Netrukus iškilo ir informacija apie kultūros ministro neapgintą disertaciją. Darbas buvo parengtas, tačiau, įžvelgus galimo plagiato požymių, jo svarstymas sustojo, o gynimas buvo atidėtas neribotam laikui. Vytauto Didžiojo universiteto atstovai patikslino, kad disertacija atmesta pirminiame svarstymo etape, todėl oficiali gynimo procedūra iš esmės net nebuvo pradėta. Pats Lukas Alsys pripažino, jog problemų būta, jis esą ketino darbą taisyti, bet, tapęs ministru, tam nebeturi laiko.

Spalio pabaigoje dar vienas akademinis skandalas kilo dėl dabartinio Premjero Mindaugo Sinkevičiaus daktaro disertacijos. Išnagrinėjęs skundą, ISM universitetas konstatavo, jog joje yra plagiato elementų, ir nurodė per pusmetį ištaisyti trūkumus. Priešingu atveju gali būti anuliuotas disertacijos pagrindu suteiktas mokslinis laipsnis. M. Sinkevičius tvirtina ketinantis savaitgaliais rasti laiko ir darbą pataisyti.

Daktaro disertacija tikrai nėra būtina sąlyga, norint dirbti Vyriausybėje, o minist­rai į pareigas paprastai skiriami atsižvelgiant į kitus kriterijus. Tačiau neapginti ar nesąžiningai parengti mokslo darbai kelia kur kas svarbesnį kitą klausimą: ar galima pasitikėti politiku, kuris klaidina visuomenę dėl savo išsilavinimo ar akademinių pasiekimų? 

Kita vertus, vargu, ar „disertacijų istorijos“ taps lemtingu veiksniu šios Vyriausybės ateičiai. Tuo labiau, kad buvusio Jonavos mero biografijoje yra gerokai daugiau nemalonių įrašų, susijusių su išsisukinėjimu ir teismais. 

Nustebino ir opozicijos reakcija – tiek liberalų, tiek konservatorių lyderiai paragino pernelyg nesureikšminti disertacijų istorijos, nes valstybėje esama gerokai didesnių problemų. Šiuo metu svarbiau sėkmingai įveikti žiemos iššūkius ir pasirūpinti, kad šalies nesugniuždytų infliacijos banga. Todėl galima tai vadinti paradoksu, tačiau aršiausios kritikos M. Sinkevičius sulaukė ne iš opozicijos, o iš koalicijos partnerių. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas viešai pareikalavo Premjero atsistatydinimo, griežtų žodžių negailėjo ir demokratai. „Plagiato detektyvas“ tapo savotišku lakmuso popierėliu, atskleidusiu, kaip smarkiai yra pašliję santykiai valdančiojoje koalicijoje. Tiek valstiečiai, tiek demokratai puikiai supranta, jog socialdemokratai visas jėgas telkia siekdami geresnių rezultatų per savivaldos rinkimus, kuriuose šios trys politinės jėgos taps konkurentėmis. Rengiant kitų metų biudžeto projektą, koalicijos partneriams socialdemokratai paliko iš esmės pritarėjų vaidmenį. Tai sukėlė nepasitenkinimą, tačiau kaip reaguoti? Nė vienai partijai politiškai nenaudinga trenkti durimis ir sugriauti Vyriausybę. Kaip yra pasakiusi Orinta Leiputė, „visi koalicijoje miegame vienoje lovoje“.

Ir nors socialdemokratai per artėjančius rinkimus pretenduoja perimti dalį partnerių elektorato, vis tik abejoju, ar dabartinė įtampa virs lemiamu maištu, svarstant biudžetą. Bet piktų pareiškimų ir politinių susistumdymų koalicijoje, be abejo, dar išgirsime. 

Tenka konstatuoti, jog vis tik politikų nesąžiningumas akademinėje srityje dar labiau tirpdo ir taip menkus politikos prestižo likučius. 

Andrius NAVICKAS

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija organizavo jau tradiciniu tapusį pėsčiųjų žygį – šiemet jame dalyvavo itin gausus žygeivių bū­rys, o 12 kilometrų trasą pasi­ry­žo įveikti net 236 dalyviai. Juos pa­sveikino gimnazijos direktorius Juo­zas Žymančius, saugaus elgesio kelyje instruktažą ir svarbiausias taisykles priminė 710 kuopos jaunųjų šaulių vadas Algimantas Dragūnas.

Pirmasis maršruto taškas – Kunigiškių piliakalnis. Žygeivių grandinė nusidriekė prie kabančio tilto, kur trumpam stabtelėjo, kad visi galėtų saugiai pereiti į kitą Jūros upės krantą. Įspūdingai atrodė žibintuvėlių švieselėmis mirguliuojanti aplinka – tarsi mažos žvaigždelės būtų nusileidusios į žemę ir lydėtų keliaujančiuosius rudens takais.

Toliau maršrutas driekėsi Paežerio kaimo link, kur prieš daugelį metų stovėjo Šimkevičių dvaras. Šiandien iš buvusios didybės belikę tik dvaro frag­mentai, tačiau net ir jie saugo praeities istoriją, menančią čia gyvenusius žmones. 

Pasigrožėję istorijos pėdsakais bei žvyr­keliu įveikę nemažą kelio atkarpą žygeiviai pasiekė Jomantus, o nusileidę į slėnį ir perėję lieptelį, pasiekė Pilaitės piliakalnį. Čia laukė ypatinga staigmena – užkopus į jo viršūnę ir susibūrus prie jaukiai spragsinčio laužo, gimnazijos mokinių komanda, vadovaujama istorijos mokytojos Veronikos Gudaitės, pakvietė į teatralizuotą vaidilučių improvizaciją. Liepsnų šviesoje atgijo senovės dvasia, paslaptinga atmosfera leido akimirkai nusikelti į tolimus laikus. Po įspūdingo II–IVg klasių mokinių pasirodymo visi kartu su Ig klasės mokine Guste Linkyte atliko dainas ,,Dievas davė“ ir ,,Mano namai“. Laužo šiluma, skambančios dainos sukūrė ypatingą bendrystės jausmą, o atsikvėpti, sušilti ir pasisemti jėgų paskutinei kelionės atkarpai padėjo karšta arbata ir sausainiai. 

Sugrįžusių į gimnaziją žygeivių laukė šiltas ir džiugus sutikimas: mokiniai savanoriai kiek­vienam įteikė išskirtinius informa­tikos mokytojo Vlado Budvyčio sukurtus atminimo medalius – mažą, bet prasmingą priminimą apie kartu įveiktą kelią, o nuostabiosios gimnazijos virėjos pakvietė pasivaišinti gardžiu tradiciniu kugeliu. 

236 dalyviai, daugybė žingsnių, šimtai švieselių, istorijomis alsuojantys takai, laužo liepsnos, dainos ir nuoširdžios šypsenos – štai toks buvo mūsų „Auksinis Pajūrio ruduo 2026“! Šis žygis (iš dalies finansuojamas Šilalės rajono savivaldybės projekto „Sportas visiems 2026“ lėšomis)  – ne tik įveikti kilometrai, bet ir galimybė pabūti kartu, atrasti dar nepažintas savo krašto vietas, prisiliesti prie jo istorijos, pajusti gamtos grožį ir įsitikinti, kiek daug galime nuveikti susitelkę. 

Toks renginys neįvyktų be darnios ir vieningos bendruomenės. Nuoširdžiai dėkojame gimnazijos administracijai, mokytojams, moki­niams, jauniesiems šauliams, savanoriams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios gražios iniciatyvos įgyvendinimo. 

Jurgita RUMŠIENĖ,

projekto koordinatorė 

AUTORĖS nuotr.

Spalio pradžioje Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos MEPA jaunųjų ambasadorių komanda, kurią sudarė Aneta Petkutė, Eglė Grabauskaitė, Ugnė Bagdonaitė, Kornelija Zdanavičiūtė, Mantas Bagdonas, Nojus Martinkus, Gustas Šimelis ir Tadas Laucevičius, lydima istorijos mokytojos Veronikos Gudaitės ir socialinės pedagogės Jurgitos Rumšienės, dalyvavo „Euroscola“ renginyje Strasbūre. Tai – apdovanojimas už visus metus vykdytas veiklas, kuriomis ambasadoriai skatino gimnazijos bend­ruomenę geriau pažinti Europos Sąjungą (ES), jos institucijas, politiką bei darbo specifiką. Kelionės metu pajūriškių MEPA komanda draugiškus santykius užmezgė ir su dar dviem gimnazijomis – Vilniaus Abraomo Kulviečio bei Šalčininkų Jano Sniadeckio.

Praėjusi visas griežtas patikras bei registraciją, MEPA komanda užėmė vietas Europos Parlamento (EP) plenarinių posėdžių salėje. Čia visus pasveikino EP pirmininkė Roberta Metsola, savo kalboje ypač daug dėmesio skyrusi vienybės Europoje klausimui, skatinusi nepamiršti, kad ES visų pirma yra ne teritorijos ar nacionaliniai interesai, o darbas, siekiant bendro tikslo ir demokratijos išsaugojimo. Vienas jauniausių EP politikų Lukas Siperis taip pat paliko didelį įspūdį mokiniams: jis ne tik pristatė savo veiklos kryptis ir esmines nuostatas, bet kaip teisininkas labai daug dėmesio skyrė žmogaus teisėms bei jų užtik­rinimui, atsakinėjo į klausimus. Apie dezinformaciją ir demokratijos iššūkius informacinėje erd­vėje kalbėjo EP spaudos atstovė Sara Ahnborg. 

Po pietų MEPA komandos laukė EP narių darbo simuliacija, o mokytojai susipažino su naujausiomis mo­ky­mo(si) apie ES galimybėmis ir pro­jek­tais, dalyvavo ekskursijoje po Parla­mentą. 

Kelionės metu mokinių ir mokytojų komanda ne tik ruošėsi itin svarbiam atstovavimui Lietuvai EP, bet ir pažino naujas vietas bei valstybes – aplankėme Lodzės miestą Lenkijoje ir Žemutinės Frankonijos sostinę Viurcburgą, dalyvavome ekskursijoje po vakarėjantį Strasbūrą, kurio įspūdingai apšviestos gatvės kūrė pasakišką atmosferą, o katedros grožis ir didybė nepaliko nė vieno abejingo. Grįždami į namus apžiūrėjome ir Liuksemburgą bei Vokietijos miestelį Cochemą, garsėjantį siauromis gatvelėmis ir nepaprasta pilimi.

Kelionė buvo kupina įspūdžių ir veik­lų, dalyvavimas „Euroscola“ renginyje tik patvirtino, kaip svarbu domėtis demokratija ir politika, saugoti Europos vertybes, nes tik nuo bendro mūsų visų darbo priklauso, kokia ateitis laukia Europos.

Veronika GUDAITĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė,

MEPA komandos gimnazijoje vadovė

AUTORĖS nuotr.

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje vyko ypatingas ir motyvuojantis susitikimas su Šilalės sporto mokyklos dviračių sporto treneriu Kęstučiu Česaičiu bei gimnazijos abiturientėmis dviratininkėmis Auguste Mikutyte bei Auguste Audinyte. 

Renginio metu mokiniai galėjo iš arti susipažinti su profesionalaus sporto kasdieny­be, išgirsti apie atkaklumo, dis­cip­linos ir ryžto svarbą, siekiant užsibrėžtų tikslų. 

Didžiausio dėmesio sulaukė A. Mikuty­tė, kuri šiais metais Slovėnijoje vykusiame Europos dviračių sporto čempionate iškovojo trečiąją vietą ir buvo apdovanota bronzos medaliu. Šis laimėjimas reikšmingas ne tik pačiai sportininkei, mūsų gimnazijai, bet ir visam Šilalės kraštui bei Lietuvai, kurių vardą Augustė garbingai įrašė tarp stipriausių Europos jaunųjų dviratininkių. Susitikimo metu abi Augustės pasakojo apie savo kelią dviračių sporte nuo pirmųjų treniruočių iki startų tarptautinėse varžybose, o mokiniai susidomėję klausėsi istorijų apie kasdienes treniruotes, varžybų iššūkius, perga­lių džiaugsmą ir momentus, kai teko įveikti nuovargį, nesėkmes ar abejones. Jaunosios sportininkės pabrėžė, jog kiek­vienas pasiekimas reikalauja daug darbo, kantrybės ir tikėjimo savo jėgomis. 

Treneris K. Česaitis supažindino su sportininkų rengimo procesu, nuosekliu darbu ir jaunųjų talentų ugdymą. Treneris akcentavo, jog svarbiausia yra ne tik laimėti, bet ir ugdyti atsakingą, tikslo siekiantį žmogų. Jo teigimu, sportas padeda formuoti charakterį, moko disciplinos, savitvardos ir komandinės atsakomybės. 

Susitikimo pabaigoje klasės draugai,  gimnazijos bendruomenė pasveikino sportininkes ir trenerį, įteikė gėlių ir simbolines dovanas, susirinkusieji negailėjo nuoširdžių aplodismentų už išskirtinius pasiekimus ir pavyzdį. Šis susitikimas tapo puikia pamoka, kad atkaklus darbas, ryžtas ir nuoseklus siekis tobulėti gali atverti kelią į aukščiausio lygio varžybas. Gimnazistai iš renginio išsinešė ne tik naujų žinių apie dviračių sportą, bet ir įkvėpimą tikėti savo jėgomis bei drąsiai siekti savo svajonių.

Jurgita SKURDELIENĖ 

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Evos DZENOVAGYTĖS nuotr.

Spalio 23-iosios vakarą Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje jau šeštą kartą vyko tradicine tapusi šviesos ir rudens šventė „Apšviesk Kvėdarną“.

Kasmet bendruomenės narius suburiantis renginys ir šiemet kvietė susitikti, kurti, judėti bei kartu pasidžiaugti rudens spalvomis ir jaukia bendryste. Šventė prasidėjo moliūgų skaptavimu, gimnazijos aktų salėje. Čia susirinko ne tik mokiniai, bet ir įvairaus amžiaus kvėdarniškiai. Vieni kūrė pirmąjį savo moliūgo žibintą, kiti stebino išradingais ir kruopščiai išskaptuotais darbais. Vakare visi kūriniai nušvietė gimnazijos parkelį ir sukūrė ypatingą šviesos, jaukumo bei rudeniškos magijos kupiną atmosferą.

Didelio susidomėjimo sulaukė tradicinės orientacinės varžybos, į kurias susirinko gausus būrys dalyvių. Komandos, pasipuošusios ryškiaspalvėmis liemenėmis ir pasiruošusios nuotykiams, leidosi į trasą, kurioje reikėjo ne tik greitai judėti, bet ir pasitelkti sumanumą, komandinį darbą bei orientavimosi įgūdžius. Trasą rengė ir dalyviams užduotis kūrė Šilalės sporto mokyklos atstovai kartu su mūsų gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja.

Kol varžybų dalyviai ieškojo punktų ir įveikinėjo iššūkius, šventės svečiai mėgavosi puikiu rudenišku oru. Prie laužo netrūko geros nuotaikos, bendravimo ir veiklų įvairaus amžiaus dalyviams. Kvėdarnos dienos centro vaikai kvietė išbandyti smagius žaidimus, o visi norintieji galėjo pasivaišinti karšta arbata bei tradicine moliūgiene, kurią virė Ligita ir Gedeminas Gedgaudai.

„Apšvieskime Kvėdarną“ renginys dar kartą įrodė, kad bendruomeniškumas gimsta iš paprastų, tačiau prasmingų susitikimų. Šventė ne tik papuošė miestelį šviečiančiais žibintais, bet ir suteikė galimybę kartu praleisti laiką, stiprinti tarpusavio ryšius bei kurti tradicijas. Renginį organizavo Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija kartu su partneriais ir aktyviais bendruomenės nariais. Šventės organizatoriai dėkoja visiems dalyviams, savanoriams, rėmėjams bei bendruomenei, kuri savo kūrybiškumu, aktyvumu ir gera nuotaika kasmet padeda įžiebti vis daugiau šviesos Kvėdarnoje. Šventės medaliai, vaišės ir moliūgienės ingredientai finansuojami iš projekto „Sveikos gyvensenos virusas“, kurį finansuoja Šilalės rajono savivaldybė bei rėmėjai, kurie įsteigė pagrindinius prizus orientacinių varžybų nugalėtojams.

Jurgita SKURDELIENĖ

G. Pameditytės nuotr.

Parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ medalis nuo šiol puošia dar vieną iš Šilalės kilusių vers­lininkų gaminį. Su Jurgita ir Gediminu Barbaravičiais susipažinome Šilalės derliaus šventėje, kur buvę šilališkiai prekiavo savo sukurta produkcija. Tuomet dar nežinojome, kad vienas iš ant prekystalio buvusių gaminių netrukus bus įvertintas sidabru.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS ir pašnekovų nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 82

Artėjančios Vėlinės vėl primena, kad įkapės kišenių neturi. Šis paprastas, bet prasmingas primi­nimas skatina susimąstyti, kas mūsų kasdienybėje tėra nereikšmingos smulkmenos, o kas iš tiesų išlieka.

Daugelis gyvename tarsi nuolatinėje repeticijoje, vis bandydami įrodyti režisieriui, kad esame verti tam tik­ro vaidmens. Tikrąjį gyvenimo skonį, bendrystę su brangiausiais žmonėmis, širdžiai mielą ir prasmės teikiančią veiklą vis nustumiame į ateitį, nes šiandien esą būtina suktis nesibaigiančių rūpesčių rate. Tačiau gyvenimas trapus. Ir tik kai netenkame artimo žmogaus, suvokiame, kiek daug būtume pasiryžę paaukoti už dar vieną pokalbį, dar vieną susitikimą su tuo, kurio jau nebėra šalia. O kartais skaudžiai suprantame, jog nebeturime jėgų, sveikatos ar bendražygių įgyvendinti tai, apie ką daugelį metų svajojome, bet vis atidėliojome.

Kiekviena netektis tampa klausimu apie mūsų pačių gyvenimą: kaip gyvename, kur skubame, kam skiriame savo laiką ir jėgas? Anapusybė vis labiau apgyvendinama žmonių, kurių ilgimės ir kurių nebepasiekia mūsų žodžiai. Uždegdami žvakutę, pagerbiame jų atminimą, bet kartu tarsi bandome sušildyti tuštumą, kurią jie paliko.

Vis dėlto, kol esame gyvi, galime keistis: pamėginti gyventi prasmingiau, daugiau dėmesio skirti artimiesiems, mažiau graužtis dėl iš esmės nereikšmingų problemų ir ieškoti, kuo užpildyti vidinę tuštumą. Todėl Vėlinės nėra vien susitikimas su netektimi ir liūdesiu. Tai ir proga susimąstyti, kas iš tiesų svarbu, bei pasidžiaugti tuo, ką dar turime. Kaip žvakės šviesa nepasiduoda tamsai, taip ir gyvenimo vertė nedingsta vien todėl, jog esame trapūs ir mirtingi.

Nemėgstu to rudens tarpsnio, kai žemė virsta purvu, įsisiautėja žvarbūs vėjai, o dienos trumpėja. Dar visai neseniai ruduo džiugino spalvų šedevrais, o dabar vis labiau įsigali pilkuma. Bent kiek spalvų pusiausvyrą atkuria pirmasis sniegas. Tačiau ir niūrios, atšiaurios dienos gali tapti dovana, jeigu išmokstame labiau vertinti spalvas, šilumą ir pastebėti kasdienybės šviesos blyksnius, kurių neužgesina jokios vėtros ar liūtys.

Lapkritis prasideda daug aistrų keliančiu Helovynu, kurio šiuolaikinės tradicijos siejamos ir su Airija, Visų šventųjų iškilme bei Vėlinėmis, o baigiasi įžengimu į advento laukimo laikotarpį. Tai tinkamas metas išsilaisvinti iš graužaties dėl to, ko negalime pakeisti, ir susitelkti į tai, kas priklauso nuo mūsų. Pradėti galima nuo mažų dalykų. Antoine'as de Saint-Exupéry yra rašęs apie mažųjų žingsnių meną – gebėjimą siekti didelių tikslų neskubant ir neprarandant krypties. Mano nuomone, svarbu nepasiduoti nevilčiai ir klaidingam įsitikinimui, jog niekas nuo mūsų nepriklauso. Motinai Teresei priskiriama mintis, kad net jei negalime pasirūpinti visais pasaulio vargšais, galime padėti bent vienam žmogui. Šią mintį verta pratęsti: net jei per dieną nepakeisime savo gyvenimo būdo, visos aplinkos ar neįgyvendinsime didžiausių svajonių, galime žengti bent vieną mažą žingsnį jų link.

Man patinka posakis: „Skubėkime gyventi, bet negyvenkime skubotai.“ Jis primena, jog nereikėtų atidėlioti to, kas svarbu, tačiau neverta ir pasiduoti iliuzijai, kad viską privalome padaryti kuo greičiau ir iš karto. Skubėti gyventi – tai nepraleisti progų pasakyti gerą žodį, aplankyti artimąjį, imtis prasmingos veiklos ar pagaliau įgyvendinti seniai brandintą sumanymą. Negyventi skubotai – tai gebėti sustoti, įsiklausyti ir atskirti tai, kas iš tiesų svarbu, nuo to, kas tik užpildo mūsų dienas.

Nuo Vėlinių ir ilgesio tiems, kurių nebėra šalia, perėjau prie raginimo pasirūpinti, kad mūsų gyvenime būtų daugiau prasmės ir tikrumo. Iš tiesų tai nėra temos pakeitimas. Jau pirmųjų amžių krikščionys ragino gyventi suvokiant savo trapumą ir mirties neišvengiamybę. Bet kurią akimirką gali nutikti tai, kas sugriaus įprastą pasaulį, arba gali ateiti gyvenimo pabaiga. Toks suvokimas, jų įsitikinimu, neturėtų nuodyti gyvenimo neviltimi. Priešingai, jis gali suteikti jam daugiau gyvybės, paskatinti gyventi visa širdimi ir neeikvoti savęs tuštiems dalykams.

Galbūt gyvenimą iš tiesų geriausiai apibūdina žvakė. Ji neišvengiamai sudegs, tačiau kol dega, skleidžia šviesą ir šilumą. Argi ne vertingiau taip gyventi, nei išsaugoti nepaliestą žvakę, kuri taip ir nebuvo uždegta?

Andrius NAVICKAS

Ūkiuose investicijų poreikis neišsenka – reikia jų ir statyboms, ir technologijoms. Vien savo lėšų ir smulkesniems, ir stambiems ūkiams tokiems projektams nepakanka. Dotacijos, t. y. negrąžinama ES ir valstybės parama, jiems yra didelė paspirtis.         

Kita augalininkystės, išskyrus sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektorius, veikla užsiimantys ūkiai turi puikią galimybę atnaujinti savo ūkio technikos ir įrangos parką – nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. 

Kvietimui numatyta skirti 3,6 mln. eurų paramos lėšų. Ši parama – tai tiesioginis postūmis ūkiams ir kooperatyvams, siekiantiems didinti gamybos efektyvumą, sumažinti kaštus bei modernizuoti kasdienius darbus. Šįkart parama teikiama pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles kitą augalininkystės veiklą vykdantiems pareiškėjams, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur.

Kadangi pagal kitą tuo pačiu metu startavusią intervencinę priemonę pirmenybė teikiama gyvulininkystei, sodininkystei,  daržininkystei, uogininkystei, gėlininkystėi ir vaistažolininkystei, ši supaprastintąja tvarka teikiama parama yra skirta būtent grūdinių kultūrų, aliejinių, ankštinių ir pan. augalų augintojams.

Investicijos – ir gamybai, ir perdirbimui

Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai. Pagal priemonę remiama ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimo rinkai veikla.

Tai reiškia, kad investicijos gali būti orientuotos ne tik į tai, kaip ūkyje užauginti daugiau ar efektyviau, bet ir į tai, kaip didesnę sukuriamos vertės dalį ūkininkas galėtų išlaikyti savo ūkyje – nuo žaliavos iki galutinio produkto.

Už pareiškėjo projektui skiriamą iki 80 000 Eur dotaciją augalininkystės ūkiai gali įsigyti didelį  spektrą įrangos: žemės ūkio technikos ir padargų, išmaniųjų ir tiksliųjų augalininkystės technologijų, derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įrangos, saulės elektrinių ūkio reikmėms ir kt.

Paramos dydis gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės. Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos pagal šią priemonę kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka nustatytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Du atskiri krepšeliai 

Kvietimui numatytas finansavimas paskirstytas pagal regionus. Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas (visos Lietuvos apskritys, išskyrus Vilniaus) gauna pagrindinę skiriamų lėšų dalį. Sostinės regionas (Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Širvintų, Švenčionių, Šalčininkų r. bei Elektrėnų savivaldybės) turi atskirą lėšų krepšelį. 

Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta  skirti 728 095 Eur paramos lėšų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – 2 912 380 Eur.

Kodėl verta pasinaudoti būtent supaprastinta tvarka?

Skirtingai nuo stambių projektų, supaprastinta tvarka nereikalauja sudėtingų verslo planų ir gilių finansinių prognozių. Dėl mažesnės administracinės apimties sprendimas dėl projekto finansavimo gaunamas per trumpesnį laiką. 

Daugiau informacijos ir kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (supaprastinta tvarka) rasite čia.