Artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklose vaikai skaičiuojami kone ant pirštų – kartais ir vienas ar keli nulemia, išliks klasė, ar teks išsiųsti mokinius į kitą mokyklą. Pirmadienį savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto posėdyje valdininkai, politikai bei mokyklų vadovai sprendė patį sunkiausią uždavinį: ką daryti, kad kaimo mokyklos išsilaikytų dar bent vienus kitus metus. Reorganizacija padėtų sumažinti administravimo išlaidas, tačiau tik paspartintų natūralų kaimo mokyklų nykimą. 

Mažėja klasių

Akivaizdžiai tuštėjančios miesto gatvės patvirtina vos prieš mėnesį Statistikos departamento paskelbtus duomenis: Šilalės rajone teliko 23 tūkst. 848 gyventojai, o mieste jų nebėra nė 5 tūkst. Tačiau ir šie skaičiai veikiausiai tik teoriniai, nes yra paremti gyvenamosios vietos deklaracijomis. O juk tėvų namuose prisiregistravęs jaunimas dažniausiai po studijų lieka gyventi didžiuosiuose miestuose. Tokių „netik­rų“ gyventojų Šilalėje galima būtų priskaičiuoti ne vieną šimtą, todėl realiai žmonių mūsų rajone yra dar mažiau. Tad suprantama, jog traukiasi ir mokinių skaičius – šiemet rajono mokyklose laukiama 2991 vaiko. Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė apgailestaudama pranešė politikams, kad tai bus pirmieji mokslo metai, kai mokyklose mokysis mažiau nei 3 tūkst. moksleivių. O dar visai, regis, neseniai, jų buvo gerokai per 5 tūkst. 

Mažėja ir komplektuojamų klasių. Pavasa­rį, tvirtinant ateinančių mokslo metų klasių komplektų skaičių, švietimiečiams ir tary­bos nariams padėtis neatrodė tokia liūdna, pradines klases su ne mažiau kaip 10 mokinių buvo leista formuoti net Bijotų bei Te­nenių daugiafunkciuose cent­ruose. Ru­deniop reikalai pakrypo į pras­tesnę pusę, todėl pirmadienį politikai gerą pusvalandį ginčijosi dėl vieno pirmoko, kurį labai norėjo išsau­goti ne tik Žadeikių pag­rin­di­nės mokyklos direktorė, bet ir Švie­ti­­mo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuz­mins­kaitė. 

Šį rudenį džiaugtis galės bene vienintelė Kvėdarnos Ka­­zi­­miero Jauniaus gimnazi­ja, ku­riai vietoj planuotos vienos leidžiama formuoti dvi dešimtąsias klases – jo­se mokysis 31 mo­kinys. Po vieną komp­lektą sumažės Lau­kuvos Nor­berto Vėliaus gimnazi­joje, Pa­jū­ralio, Obe­lyno, Žadeikių pag­rindi­nė­se mokyklose, nebeliks pradinių klasių Bijotuose bei Te­ne­niuose, ant plauko pakibo Upy­nos Stasio Girėno mokyklos dešimtokų klasė.

R. Kuzminskaitė informavo politikus, jog nuo kovo, kai bu­vo tvirtinamas mokykloms leidžiamas formuoti klasių komplektų skaičius, jų sumažėjo aštuoniais. Tačiau pasiūlė disku­tuoti dėl Upynos Stasio Gi­rėno mokyklos dešimto­sios kla­sės, į kurią rugsėjo 1-ąją, di­rektoriaus tvirtinimu, lyg ir tu­­rėtų ateiti penki ar šeši mokiniai. 

Vienus veža, kiti nori likti

Pavasarį Upynos mokyk­lą baigė dešimt devintokų, tikėtasi, kad visi jie ateis ir į dešimtą klasę, tačiau pa­sitvirtino taisyk­lė, jog viltis yra tik „Te­leloto“ motina. Dau­giau kaip pusė upyniškių dešim­tokų jau pateikė prašymus mokytis Ši­lalės Simono Gau­dėšiaus gimnazijoje. Lenk­damas rankos pirštus, mokyklos direktorius Ri­man­tas Užumeckas skaičiavo, kiek vaikų norėjo likti, kas nešė, o kas atsiėmė iš gimnazijos prašymus, ir priėjo išvados, kad į Upynos mokyklos dešimtą klasę dabar prašosi penki mokiniai, gal bus ir šeštas. 

Advokatauti Upynai pasišovė ir R. Kuzminskaitė, aiškinusi rajono vadovams, jog klasę derėtų palikti vien dėl to, kad turėti penkis dešimtokus leista ir Obelyno pagrindinei mokyklai. Politikams nusistebėjus, kodėl iš Girdiškės ir Bijotų į Upyną važinėjančius dešimtokus kartu su visais nebūtų galima nuvežti į gimnaziją Šilalėje, prabilta apie tai, jog esą išvežti mokytis į miestą, „vaikai stresuos“, o Upynoje gal kaip nors baigs mokyklą ir įstos į kokį nors profesinio rengimo centrą. Iš tokių komentarų buvo galima nujausti, kad, panaikinus Upynoje dešimtą klasę, tie penki gali ir visai nebesimokyti. 

„Jeigu taip pradėsime galvoti, tai Obelyno mokyklą galėtume visai uždaryti – pro šalį važiuojantis autobusiukas visus į Šilalę suvežiotų“, - replikavo komiteto pirmininkas Alfonsas Motuzas. 

Kaip mokinius, ant pirštų R. Užumeckas skaičiavo ir mo­ksleivio krepšelio lėšas, kurių šiai mokyklai taip pat labai trūksta. Direktoriaus duomenimis, ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur, bet, sujungus kūno kultūros, technologijų, muzikos ir kitų „nesvarbių“ dalykų pamokas, esą būtų galima sutaupyti dar 5 tūkst. Eur. Tačiau rajono vadovams mokyklos pateikti dokumentai rodo, jog lėšų trūkumas bus gerokai didesnis – savivaldybei gali tekti pridėti net 21 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad tie pinigai bus paimti nuo kitų mokyklų, jos turės spaustis ir taupyti mokytojų bei vaikų sąskaita. 

Ateitis - klasės be mokinių? 

Nė kiek ne mažesnė diskusija įsiplieskė ir dėl vieno pirmoko, kurį labai norėtų priimti Žadeikių pagrindinė mokyk­la. Jo sesutė mokosi antroje šios mokyklos klasėje, taigi jei pirmokėliui reikėtų važiuoti į kitą mokyklą, greičiausiai išvažiuotų ir ji. 

Žadeikiuose planuojama vie­na jungtinė pradinukų klasė, nes šiemet mokytis ateis vos keturi antrokai, trys trečiokai ir penki ketvirtokai. Tarybai buvo siūloma priimti pirmoką ir formuoti dvi jungtines klases. Kad vienai mokytojai gali būti per sudėtinga mokyti trijų skirtingų klasių vaikus, aiškino ir R. Kuzminskaitė. Bet šitokių planų nepalaikė rajono meras Jonas Gudauskas, ilgai stebėjęsis, kaip tas pirmokas jausis, kai neturės net suolo draugo. 

Pasak mero, jei jau svarstoma, ar gali būti klasėje vienas pirmokas, tai gal reikėtų palikti ir klases visai be mokinių, tikintis, jog kada nors kas nors ateis į jas mokytis. 

„Ministerija reikalauja, kad jungtinėje klasėje būtų 18, mes leidome jas steigti su 16 mokinių, dabar jų jau yra tik 10. Ar vienas mokinys gali išlaikyti klasę? Kažkas turi pasakyti nemalonią tiesą, nes nori nenori teks pripažinti, jog išliks tik didžiosios mokyklos. Tokia realybė“, - konstatavo  J. Gu­dauskas.

Savivaldybės administraci­jos direktorius Raimundas Vaitiekus įspėjo: „Jei priimsite tokius sprendimus, mokytojų streikai neaplenks ir Šilalės“. Pasak direktoriaus, yra didelis skirtumas, kokioje klasėje dirbti: mokyti kelias dešimtis ar kelis vaikus, nors atlyginimai tesiskiria nedaug. Todėl pedagogus papiktins tarybos įteisinta nelygybė. 

Suskaičiavęs, kad nuo praėjusio rugsėjo mokyklose sumažės net 180 mokinių – o tai yra bene trys mažos mokyklos, ir atkreipęs dėmesį, jog nė truputėlio nemažėja administravimo išlaidos, R. Vaitiekus siūlė politikams pagalvoti, kaip reikėtų ekonomiškiau tvarkytis. Jis siūlė ieškoti patalpų Bijotų ir Tenenių ikimokyklinukams bei priešmokyklinukams, nes šildyti visą pastatą dėl vienos klasės, dirbančios per dieną tik 4 valandas, būtų neprotinga. 

Sunkiai atsidususi, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuzminskaitė prabilo, kad vienintelė galimybė dar keletą metų išlaikyti mažąsias kaimo mokyklas – prijungti jas prie didžiųjų gimnazijų. R. Vaitiekus priminė vedėjai, kad prieš metus ji kalbėjo priešingai: „Sakėte, jog bet kokia reorganizacija paskatina tėvus pajudėti – vaikai išvažiuoja mokytis kitur“.

Reikalauja vienodų taisyklių

„Išsakiau Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto nariams savo poziciją, tą patį pakartojau ir tarybos posėdyje: įstatymai turi būti taikomi visiems vienodai. Iki šiol mūsų rajono mokytojai niekada nestreikavo, nes politikai stengėsi laikytis lygiavos. Bet jei bus priimami sprendimai leisti steigti klasę su vienu mokiniu, tikrai nemanau, kad pedagogai tylės. Pasipriešinimą gyvenime iššaukia nelygybė ir nežinojimas. Nežinojimas atsiranda dėl to, jog ne viskas pasakoma arba kažką norima nutylėti. Dažniausiai politikai tai daro specialiai, norėdami kažkam įtikti. Tačiau mokytojams reikia gyventi, o pažiūrėjus į kainų šuolį bei algų skirtumą, darosi liūdna. Nereikėtų išlaikyti klasių su keliais mokiniais, galima būtų padidinti pedagogų atlyginimus. Po tokių sprendimų ministerija pasakys, kad per daug gerai gyvename“, - po Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto posėdžio sakė R. Vai­tie­kus.

Anot savivaldy­bės administ­ra­cijos direktoriaus, mokinių skai­čius klasėse nustatytas pagal mokykloms ski­riamas mokinio krepšelio lėšas. Jeigu savivaldybė leidžia turėti klasėje mažiau vaikų, turi pridėti mokykloms pinigų. Jei ne prie krepšelio, tai ap­linkai išlaikyti. Šie­met didžiulės sumos skirtos Ši­lalės Simono Gau­­dėšiaus, Lau­ku­vos Norberto Vėliaus gim­na­zi­­joms – norisi, kad jose vaikams bū­tų jauku ir gera mo­kytis. 

„Per metus mokinių skaičius sumažėjo beveik tiek pat, kiek yra Pajūralio, Ža­dei­kių, Obelyno mokyklose kartu sudėjus – ir visi nori gyvuoti taip, kaip anksčiau. Bet ar gali būti pilnavertis ugdymas, kai klasėje sėdi penki vaikai? Kodėl kiti penki išvažiuoja? Gal kad nori daugiau mokytis? Visiems reikėtų daugiau mokytis, tačiau politikai pri­ima spren­dimą leisti vegetuoti. Ma­no pozicija aiški: taisyk­lės turėtų būti visiems vienodos. Norėčiau, jog ma­no, mano draugų bei pažįstamų vaikai, visi mūsų rajono vaikai būtų mokomi šiuolaikiškose kompiuterių kla­sėse, naudotųsi interaktyviomis lentomis, aikštynais, sporto salėmis, gerai aprūpintais gamtos mokslų, muzikos kabinetais. Tie dalykai dabar būtini, ir jie yra gimnazijose“, - sakė administ­racijos direktorius. 

R. Vaitiekaus nuomone, kelionė į mokyklas dabar nieko neturėtų gąsdinti – jau yra tokių, į kurias atvežama 90 proc. mokinių. Daug blogiau, kad mokyklose pradeda trūkti pedagogų. Ne tik fizikos, matematikos, gamtos mokslų, bet ir pradinių klasių mokytojų. Šis trūkumas labiausiai jaučia­mas kaimo mokyklose, kur pamokų krūvis toks mažas, jog važinėjantiems į darbą iš toliau atlyginimo beveik nebelieka. 

Tačiau administracijos direktoriaus įspėjimas politikų ausų nepasiekė - ketvirtadienį taryba leido Upynoje mokytis šešiems dešimtokams. Tiesa, įsteigti klasės su vienu pirmoku nesiryžo.

Žinios mokytojams – ne pačios geriausios 

Apie būtinus struktūrinius pokyčius švietimo sistemoje, susitikęs su pedagogų profesinių sąjungų lyderiais, rugpjūčio pradžioje prabilo ir Premjeras Saulius Skvernelis. Jo išsakyta mintis, jog neprotinga būtų skirti 200 mln. Eur etatinio darbo apmokėjimo sistemai diegti, kol nepagerės mokinių ugdymo rezultatai, įžeidė pedagogų bendruomenę ir jie prakalbo apie streikus. Tačiau reikia pripažinti ir karčią tiesą: kokie gali būti rezultatai klasėje, kur mokytojas turi vos kelis vaikus? Ir kiek už tokį darbą valstybė jam gali mokėti?

Galima suprasti ir mokytojų pasipiktinimą. Jauno pedagogo alga beveik prilygsta valytojai mokamam minimaliam darbo užmokesčiui – iš tokio atlyginimo net pats didžiausias idealistas ilgai neišgyventų. Pavyzdžių nesunku rasti kone kiekvienoje mokykloje. Štai Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimna­zi­joje praėjusiais mokslo metais dirbęs Martynas Vyd­mantas buvo priverstas pa­sirinkti emig­ranto kelią – jau kuris laikas jis triūsia Norvegijoje, mėsos perdirbimo įmonėje. Geriausio rajono mokytojo vardą pelnęs vaikinas pripažįsta, jog gaila mesti mylimą darbą ir į mokyklą dar norėtų sugrįžti, bet atlyginimas buvo per mažas, kad šeimą kuriantis jaunas žmogus galėtų oriai gyventi. 

Šiemet pedagogai tikėjo­si, jog Švietimo ir mokslo minist­rė panaikins darbo užmokesčio koeficientų žirk­les, ir atlyginimai padidės bent jau mažiausiai uždir­ban­tiems. De­ja, jokių reformų nebuvo. Atvirkščiai - mokykloms paliepta vykdyti lytiškumo ugdymo programą, privalomai pasirinkti bent vieną patyčių prevencijos prie­monę, rašyti krizių valdymo planus ir nuolat pagal juos rengti mokymus bei seminarus. 

„Kas kitas, jei ne mokyto­jai, visa tai turės daryti, nors nepridedama nė euro? Įsi­vaiz­duokite, kaip turi jaustis mokytojas, laukęs darbo sąlygų pagerinimo, o sužinojęs, kad yra niekam tikęs ir už tą patį atlyginimą turės dar daugiau dirbti?“ - stebėjosi Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurge­le­vičius. 

Pasak jo, kol kas profesinės sąjungos nesvarsto galimybės streikuoti, tai priklausys nuo derybų su Švietimo ir mokslo ministerija dėl pedagogų kolektyvinės sutarties rezultatų. Derybos baigtos jau trečią kartą, bet sutartis vis dar nepasirašyta. Vos tik ji nusiunčiama derinti Finansų ministerijai, išbraukiamos pagrindinės mokyklų finansavimo nuostatos.

„Trečias kartas nemeluos – jei ir vėl mūsų derybinės pozicijos bus išbrauktos, gali tekti imtis visų įstatymo leidžiamų priemonių“, - pripažino A. Jurgelevičius.

Daiva BARTKIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Vos po pusantros savaitės rugsėjo pirmosios skambutis kvies vaikus sugrįžti į mokyklos suolus arba pradėti mokslo kelią pirmoje klasėje. Tad dabar daugeliui tėvų, kurių atžalos netrukus pravers mokyklos duris, pats darbymetis.

Svarbiausi pirkiniai

Laimei, šiuo metu parduotuvėse galima rasti visko. Svarbu tik turėti už ką pirkti. Tačiau pasiruošimas mokslo metams pirmiausia prasi­deda namuose nuo vietos pa­mokoms ruošti įrengimo. Tad būsimajam pirmokui reikia rašomojo stalo ir kėdės. Žinant, jog vaikas prie stalo praleis 10-12 metų, protingiausia pirkti reguliuojamo aukščio, su daug stalčių. Metams bėgant, mokyklinio „turto“ vis daugės, tad jei stalčių nepakaks, teks pasirūpinti lentynomis.

Kitas svarbus pirkinys – kup­rinė. Jų pasirinkimas didžiulis, todėl patariama galvoti ne tik apie jos grožį - kur kas svarbiau yra vaiko sveikata. Specialistai rekomenduoja, kad kuprinė nebūtų sunkesnė nei 1/10 vaiko svorio, būtų su pakietinimu nugaroje bei su paminkštinimais pet­nešose, su keliais skyriais mokymo reikmenims, priešpiečių dėžutei, patogi prisisegti sportinės aprangos maišelį.

Vis daugiau mokyklų reikalauja uniformų. Vieniems tėvams jos nepriimtinos dėl brangumo, kiti džiaugiasi, jog mokiniai atrodo tvarkingai, jas dėvint, neišsiskiria turtingų ir nepasiturinčių šeimų vaikai. Būtina pagalvoti ir apie kūno kultūros pamokas. Jose vaikas turi būti apsirengęs patogiai, kad drabužiai nevaržytų judesių, sugertų prakaitą.

Tai – tik pagrindiniai ir didesni pirkiniai. O kur dar mokymo priemonės, sąsiuviniai, rašikliai bei pan. Ir bene didžiausias rūpestis, kaip išsitekti šeimos biudžete, kad nenukentėtų ir kiti poreikiai.

Šilalėje kalbintos mamos vieningos – kuo vaikas vyresnis, tuo šeimos piniginė kenčia mažiau.

Planuoja dviems mokinukėms išleisti 100 eurų 

Jolanta šį rugsėjį į mokyk­lą išlydės jau abi dukras. Paruošiamąją klasę lankysiančiai Mortai uniformos dar nereikia. Jai nepirks ir naujos kup­rinės – pernykštė dar visai gera. Sportinei medvilninei aprangai išleido 15 Eur, bateliai liko nuo vyresniosios sesės. Mokyklinių priemonių sąrašą pateikia mokytoja, todėl jų ieškos vėliau. Ant­rokei Akvilei šiemet reikėjo uniforminio švarkelio, kuris atsi­ėjo 45 Eur. Sijonėlis, sarafanas tiks dar vieniems metams. Nauji batukai mergaitei kainavo 15 Eur, sportinė apranga – 11. Pratybas mokytoja pirks visai klasei. Praėjusiais metais pirko jas du kartus, tikriausiai taip bus ir šiemet. Abi mergaites paruošti mokyklai, neskaičiuojant uniformos bei pratybų sąsiuvinių, mama tikisi už 100 Eur.

Užsienyje vaikų prekės pigesnės 

Simonai vienturtį ketvirtoką Jorį paruošti mokyklai padeda Anglijoje gyvenantis jo tėtis. Ten mokyklinių džemperių spalva atitinka mūsų mokyklose dėvimų spalvą, tereikia užsiūti emblemą. Šventėms Joriui reikia kostiumo kelnių ir baltų marškinukų, o kasdieną berniukas dėvi tvarkingus džinsus.

„Džemperį megzti Lietuvos mezgykloje man per didelė prabanga – pigiausias kainuoja 50 Eur. O jei vaikas išsiblaškęs, jį kur nors palieka, antrą ar trečią per sezoną pirkti būtų neįmanoma. Sportinės aprangos taip pat laukiame iš Anglijos. Mums beliks nusipirkti mokyklinius reikmenis. Pratybų sąsiuviniai kainuos apie 50 Eur. Tačiau juos vertinu prastai - mokytojams nereikia ruoštis pamokoms, o vaikai tampa beraščiai, užduotis atlieka tiesiog spėliodami“, - įsitikinusi Simona.

Bet moteris džiaugiasi, jog sūnaus mokykloje nebūna jokių papildomų rinkliavų. Tik važiuojant į ekskursiją reikėjo užmokėti už bilietus pramogoms.

Mokslo metų pradžia sureikšminama?

Rimantės dukrai Monikai – 14, sūnui Lukui – 16 metų. Moters nuomone, rugsėjo 1-oji pas mus pernelyg sureikšmi­nama. Tarkime, Danijoje mokslo me­tai rugpjūčio pradžioje pra­sidėjo be jokios pompastikos: tėvai palydėjo mažiausius vai­kus į mokyklą susipažinti su mokytojais, draugais, ir jau pirmą dieną jie ėmėsi kažką veikti. Be jokių perdėtų švenčių, išskirtinės aprangos.

„Vaikai vis dar auga, kasdieninė mokyklinė apranga yra džinsai. Juos perku 2-3 kartus per metus. Švarkelius bei sijoną duk­rai radau komiso parduotuvėje Šilutėje, mokėjau po 10 Eur. Kadangi avalynės reikia ne tik į mokyklą, bet ir vasarą bei žiemą, eis su ta pačia, kurią įsigijome anksčiau. Nuo praėjusių mokslo metų liko storų sąsiuvinių. Kai kuriuose maniškiai užrašus tęs – jei neprirašyti, kam išmesti. Liko ir kitų smulkių reikmenų. Ko trūko, įsigijome per išpardavimus. Žvalgomės dukrai kompiuterio – tai bus brangiausias pirkinys. Ir, žinoma, pratybų sąsiuviniai. Tiesa, abiem reikia kup­rinių, turėtosios jau po dvejus metus atlaikė. Rugsėjo mėnesį vyks išpardavimai, tada ir pažiūrėsime. Nepulsime pirkti pigiausių. Vaikai jau ne mažiukai, nereikia su fėjų ar vorų piešiniais. Jei nerasime kokybiškų Šilalėje, važiuosime į Klaipėdą ar Kauną, kur didesnis pasirinkimas“, - įsitikinusi Rimantė.

Mokslo metų pradžiai skiriama solidi suma 

Juditos pirmaklasės Gabijos parengimas mokslo metams tapo rimtu pi­niginės papurtymu.

„Vasaros pradžio­je baldų įmonėje užsakėme jaunuo­lio baldus, kurie, tikimės, tarnaus visus 12 metų. Dukra turės atskirą spintą, rašomąjį stalą. Pasiūti trijų dalių uniformą kainavo per 100 Eur. Šventėms nupirkome baltas pėdkelnes, o kasdienai - keletą vienspalvių, derančių prie uniformos. Beje, pėdkelnes tėtis parvežė iš užsienio, nes čia smulkiai mergaitei sunku rasti be piešinio. Nenoriu, kad būtų mirgu margu. Dar ne visus reikmenis nupirkome. Į mokyklinių prekių parduotuvę ėjome kartu su drauge, pradinių klasių mokytoja. Ji patarė kai ko nepirkti – klasės mokytoja nurodys, ko dar trūksta, tada ir įsigysime. Teisybę sakant, mano kuk­laus mėnesio atlyginimo paruošti dukrą mokyklai neužteko. Juk vien tik ergonomiška kuprinė kainavo 99 Eur. Bet tikiuosi, jog kitąmet pirkinių bus mažiau“, - viliasi mama, kurios po poros metų laukia dar vieno pirmoko parengimas.

Užtat trečiaklasio gimnazisto Tomo mamai Reginai artėjantis rugsėjis jau kelinti metai nekelia jokių rūpesčių.

„Pagrindinės išlaidos šiemet susideda iš dviejų punktų – švarko pasiuvimo bei naujo kompiuterio, mat senasis, anot sūnaus, už jį patį gerokai vyresnis. Sūnus yra savarankiškas ir mokinio reik­menimis rūpinasi pats. Vasarą Tomas padirbėjo pas dėdę ūkininką, už gautą atlyginimą nusipirko naujus batus, sportinius batelius ir trumpą aprangą, rezervavo 500 Eur kompiuteriui. Tomas norėtų mokytis maisto gaminimo tech­nologijų kolegijoje, tad nevalgęs nebus“, - džiaugiasi Regina.

Uniformos - taip, pratybos - nebūtinai 

Visos kalbintos mamos vieningai sutaria, jog pasiteisina kad ir brangių, tačiau praktiškų uniformų įvedimas. Bet kone kas antra tikino, jog pratybų sąsiuviniai yra per brangūs. Deja, ne visi tėveliai žino, kad jie nėra būtinas pirkinys. Pernai Švietimo ir mokslo ministerija akcentavo, jog lėšos vadovėliams yra numatytos mokinio krepšelyje, todėl papildomų rinkliavų neturi vykti. Mokyklos negali reikalauti tėvų pirkti vadovėlius bei pratybas. Ministerija atkreipė dėmesį, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi, o priimant sprendimus dėl jų įsigijimo bei naudojimo, mokyklos turi tartis su mokinių tėvais. Kaip nurodo ministerija, „užuot inertiškai parinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti efektyvesnius mokymosi būdus bei priemones. Leidyklos kasmet leidžia naujus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, bet mokyklos vadovas ir mokytojai turi labai atsakingai spręsti, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais metais“.

Su tuo sutiko ir mamos, pastebėjusios, jog vaikų raštingumas blogėja.

Mokyklinių prekių pasirinkimas - platus 

Šilalės knygyne jau dabar visų klasių mokiniai gali įsigyti reikalingų pratybų sąsiuvinių. Pigiausi – 3,50 Eur. Pardavėjos tikino, kad šiemet kainos nė kiek nepakilo, o antkainis yra minimalus.

Nuolaidas mokyklinėms pre­kėms siūlo „Eurobiuras“. Par­da­vėjos teigia, jog pirkėjų kasdien vis daugėja, tačiau di­džiausio antplūdžio tikimasi paskutinę rugpjūčio savaitę bei pirmosiomis rugsėjo dienomis. Pigiausia kuprinė čia kainuoja 9,99 Eur, brangiausia - 89 Eur, tačiau jai taikoma 20 proc. nuolaida.

Visokiausių mokyklinių pre­kių gausu „Vizingos“ parduotuvėje, jų skyrelius papildo ir prekybos centrai, kuriuose taip pat galima rasti būtiniausių reikmenų irgi su nuolaidomis.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.