Laikydamasi įsipareigojimo sumažinti administracinę naštą Europos Sąjungos (ES) ūkininkams, Europos Komisija (EK) pasiūlė peržiūrėti tam tikras bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuostatas, kad jos būtų paprastesnės, kartu išlaikant tvirtą, tvarią ir konkurencingą ES žemės ūkio ir maisto politiką.

Šiais pasiūlymais, susijusiais su paramos sąlygomis ir BŽŪP strateginiais planais, siekiama sumažinti ES ūkininkams tenkančią su kontrole susijusią naštą ir suteikti jiems daugiau lankstumo laikantis tam tikrų su aplinkosauga susijusių paramos sąlygų. Nacionalinėms administracijoms lankstesnis tam tikrų standartų taikymas taip pat bus naudingas.

Šis teisės akto pasiūlymas – tiesioginis atsakas į šimtus prašymų, pateiktų ūkininkams atstovaujančių organizacijų ir valstybių narių; jis papildo EK jau vykdomus trumpalaikius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą.

Pasiūlymas kruopščiai subalansuotas ir orientuotas į tai, kad būtų išlaikytas aukštas dabartinės BŽŪP aplinkosaugos ir su klimatu susijusių užmojų lygis.

Siekdama atsakyti į visus per pastarąsias savaites pareikštus susirūpinimą keliančius klausimus, EK taip pat siunčia ES Tarybai ir Europos Parlamentui diskusijoms skirtą dokumentą, kuriame išdėstomos kelios priemonės, skirtos pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje. Šis galimų veiksmų sąrašas bus aptartas su žemės ūkio ministrais kitame ES Tarybos posėdyje.

EK Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Komisija imasi ryžtingų ir skubių veiksmų, kad padėtų mūsų ūkininkams dabar, kai jie susiduria su daugybe iššūkių ir problemų. Pasiūlymuose, parengtuose glaudžiai bendradarbiaujant su ūkininkais, pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, valstybėmis narėmis ir Europos Parlamento nariais, siūlomos tikslinės lankstumo priemonės, padėsiančios ūkininkams atlikti savo gyvybiškai svarbų darbą su didesniu pasitikėjimu ir užtikrintumu. Siunčiame aiškią žinią, kad žemės ūkio politika pritaikoma prie kintančių realijų, tačiau kartu laikomasi pagrindinio prioriteto – aplinkos apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Europos Komisija ir toliau tvirtai palaikys mūsų ūkininkus, kurie užtikrina ES apsirūpinimo maistu saugumą ir yra mūsų su klimatu ir aplinka susijusių veiksmų priešakyje“.

Pirmaisiais dabartinės BŽŪP (2023–2027 m.) įgyvendinimo metais ES ūkininkai susidūrė su sunkumais visapusiškai laikytis kai kurių aplinkai ir klimatui palankių standartų, vadinamų gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB). Kadangi dauguma ūkininkų gaunamų BŽŪP išmokų yra susijusios su šiuo devynių standartų rinkiniu, jie taip pat vadinami paramos sąlygomis.

Todėl EK siūlo atlikti tikslinę Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų tam tikrų paramos sąlygų peržiūrą. Peržiūra susijusi su šiomis paramos sąlygomis:

• 8 GAAB standartu dėl negamybinių objektų. ES ūkininkai turės išlaikyti esamus kraštovaizdžio elementus savo žemėje, tačiau nebeprivalės skirti nustatytos minimalios ariamosios žemės dalies negamybiniams plotams, pavyzdžiui, pūdymui. Vietoj to jie galės savanoriškai pasirinkti išlaikyti negamybinę savo ariamosios žemės dalį arba sukurti naujus kraštovaizdžio elementus (pavyzdžiui, gyvatvores ar medžius) ir taip gauti papildomą finansinę paramą pagal ekologinę schemą, kurią visos valstybės narės turės pasiūlyti savo BŽŪP strateginiuose planuose. Visi ES ūkininkai bus skatinami išlaikyti biologinei įvairovei naudingus negamybinius plotus nebijant prarasti pajamų.
• 7 GAAB standartu dėl sėjomainos. ES ūkininkai galės įvykdyti šį reikalavimą savo pasirinkimu arba rotuodami pasėlius, arba juos įvairindami, priklausomai nuo sąlygų ir nuo to, ar jų šalis nuspręs į savo BŽŪP strateginius planus įtraukti pasėlių įvairinimo galimybę. Lankstumas suteikiant galimybę vietoj sėjomainos pasirinkti pasėlių įvairinimą leis įprastos sausros ar pernelyg gausių kritulių veikiamiems ūkininkams lengviau laikytis šio reikalavimo.
• 6 GAAB standartu dėl dirvožemio dangos pažeidžiamais laikotarpiais. Valstybėms narėms bus suteikta daug daugiau lankstumo nustatyti, ką jos apibrėžia kaip pažeidžiamus laikotarpius, ir veiksmus, kuriais leidžiama įvykdyti šį reikalavimą, atsižvelgiant į jų nacionalines ir regionines sąlygas ir didėjantį oro sąlygų kintamumą.

Be šių konkrečių pakeitimų, EK siūlo valstybėms narėms leisti tam tikriems pasėliams, dirvožemio tipams ar ūkininkavimo sistemoms netaikyti žemės dirbimo, dirvožemio dangos ir sėjomainos ir (arba) įvairinimo reikalavimų (atitinkamai 5, 6, 7 GAABS standartų). Taip pat būtų galima taikyti tikslines išimtis, kad būtų galima arti siekiant atkurti daugiametes pievas tinklo „Natura 2000“ teritorijose, jei jos būtų pažeistos dėl plėšrūnų ar invazinių rūšių (GAAB 9 standartas). Šios išimtys BŽŪP strateginiuose planuose gali būti nustatytos visam BŽŪP laikotarpiui. Jos turėtų būti taikomos ribotam plotui ir nustatomos tik tais atvejais, kai jos yra būtinos konkrečioms problemoms spręsti. EK peržiūrės būtinus pakeitimus, kad patvirtintų išimtis ir būtų išlaikytas suderinamumas su bendrais planų aplinkosaugos tikslais.

Susidarius ypatingai nepalankioms oro sąlygoms, dėl kurių ūkininkai negali tinkamai dirbti ir laikytis GAAB reikalavimų, valstybės narės taip pat gali nustatyti laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ribotą laiką ir tik susijusiems paramos gavėjams.

Siekdama užtikrinti, kad ES šalys galėtų dažniau savo BŽŪP strateginius planus pritaikyti prie kintančių sąlygų, EK siūlo padvigubinti kasmet leidžiamų pakeitimų skaičių. Bet koks sėkmingas supaprastinimas turi būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis administracijomis.

Galiausiai EK siūlo mažesniems nei 10 ha ūkiams netaikyti kontrolės ir nuobaudų, susijusių su paramos sąlygų reikalavimų laikymusi. Tai labai sumažins su smulkiųjų ūkininkų, kurie sudaro 65 proc. BŽŪP paramos gavėjų, kontrole susijusią administracinę naštą.

Pagal BŽŪP strateginius planus 32 proc. viso BŽŪP biudžeto (apie 98 mlrd. Eur) skiriama savanoriškiems veiksmams, kuriais siekiama aplinkosaugos, klimato ir gyvūnų gerovės tikslų. Siūlomais pakeitimais išlaikomas šis beprecedentis biudžetas ir suteikiama daugiau lankstumo siekiant BŽŪP aplinkosaugos tikslų.

Be to, valstybės narės iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės peržiūrėti savo BŽŪP strateginius planus, jei ES lygmeniu bus atnaujinti konkretūs aplinkos ir klimato srities aktai (pavyzdžiui, dėl laukinių paukščių ir laukinės faunos bei floros natūralių buveinių išsaugojimo ir vandenų apsaugos).

Ūkininkų atlygio ir jų padėties maisto tiekimo grandinėje gerinimas

Ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimas yra vienas pagrindinių BŽŪP tikslų. ES lygmeniu jau taikomos kelios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį teisingumą ir apsaugoti ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Nors grandinės dalyvių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas didėja, reikia laiko, kad turimos politikos priemonės būtų visiškai įgyvendintos ir būtų užtikrintas jų vykdymas, todėl reikia nuveikti daugiau.

Siekdama prisidėti prie vykstančių diskusijų su žemės ūkio ministrais ir Europos Parlamentu, EK pristato keletą galimybių dėl veiksmų, kurių būtų galima imtis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

Pirma, tarp greičiausiai rezultatų duosiančių veiksmų – gamybos sąnaudų, maržų ir prekybos praktikos žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje observatorija, kurią sukurs EK. Iš visų maisto tiekimo grandinės sektorių atstovų, valstybių narių ir Komisijos atstovų sudaryta observatorija viešai skelbdama duomenis ir keisdamasi informacija didins grandinės sąnaudų ir maržų skaidrumą, kad būtų stiprinamas suinteresuotųjų šalių pasitikėjimas ir bendrai įvertinama padėtis. Tikimasi, kad pirmasis posėdis įvyks šią vasarą.

Antra, EK siūlo galimybes tikslingai patobulinti dabartinę teisinę sistemą, nustatytą Reglamente, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkos organizavimas (BRO). Šios galimybės apima taisyklių, taikomų sutartims, kurias ūkininkai sudaro su maisto pramonės ar mažmeninės prekybos pirkėjais, sugriežtinimą ir gamintojų organizacijų stiprinimą, kad ūkininkai galėtų veiksmingiau bendradarbiauti ir veikti kartu su kitais maisto tiekimo grandinės dalyviais. Taip siekiama padėti pašalinti grandinės disbalansą ir kartu išsaugoti pagrindinį orientacijos į rinką principą. EK taip pat siūlo galimybę nustatyti naujas taisykles dėl tarpvalstybinio kovos su nesąžininga prekybos praktika vykdymo užtikrinimo. Šiuo metu bent 20 proc. vienoje valstybėje narėje suvartojamų žemės ūkio ir maisto produktų yra iš kitos valstybės narės. Reikia stiprinti nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą, visų pirma gerinant keitimąsi informacija ir baudų surinkimą.

Trečia, EK atliks išsamų nuo 2021 m. galiojančios direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje vertinimą. Pirma ataskaita bus pateikta 2024 m. pavasarį, o joje bus pristatyta konsoliduota šios direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse padėtis. Po to ši ataskaita bus įtraukta į išsamesnį vertinimą, kurį Komisija pateiks 2025 m. ir kuris prireikus galėtų būti papildytas teisės aktų pasiūlymais.

Diskusijos su valstybėmis narėmis dėl šių galimų priemonių vyks keliais formatais, pirmiausia –  kovo 26 d. įvyksiančiame Žemės ūkio tarybos posėdyje.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje

Ryšių su žiniasklaida grupės inform.

Dažniausiai, kai vykstame į oro uostą ir ruošiamės skrydžiui lėktuvu, labai atidžiai peržiūrime bagažą, įsitikindami, kad jame nėra draudžiamų daiktų. Ir nors dauguma keleivių jau žino, ko į lėktuvą įsinešti tikrai negalima, draudžiamus daiktus saugumo darbuotojams vis tiek tenka konfiskuoti kasdien. Ne vienerius metus Vilniaus oro uostas netgi kuria šventines instaliacijas, padarytas iš draudžiamų bagaže gabenti daiktų, kurie buvo konfiskuoti – žirklių, žiebtuvėlių, peilių, šovinių tūtelių. Tačiau keisti kroviniai ir daiktai yra ne tik oro uostų kasdienybė – dažnai nustebinti būna ir siuntų tarnybų kurjeriai. Štai siuntų pristatymo ir pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smartpost Itella“ operacijų vadovo Artiom Lisovskij teigimu, tautiečiai yra bandę siųsti kopūstus bei medžius.

Paštu atsisiuntė banką

Neįtikėtina istorija yra nutikusi XX a. pradžioje mažame Vernalo miestelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai per siuntų tarnyba sugebėta atsisiųsti banką. Vietinis bankininkas nusprendė, kad miesteliui reikalingas iš tvirtų plytų pastatytas bankas, simbolizuojantis klestėjimą. Visgi plytų transportavimas būtų atsiėjęs kelis kartus brangiau nei pačios plytos. Tuomet buvo sugalvota pasinaudoti nauja pašto siuntų paslauga ir atsisiųsti 15 tūkst. plytų skirtingose siuntose, sveriančiose po 23 kilogramus, kad neviršytų nustatyto limito. Per dieną bankininkui būdavo atsiunčiama iki tonos plytų. Po tokio akibrokšto paštas pakeitė taisykles, nustatydamas, jog tas pats asmuo per dieną gali sulaukti siuntų, neviršijančių 91 kg. 

Estai siunčia bičių spiečius, lietuviai – medžius

Baltijos šalys keistų siuntų kontekste – taip pat ne išimtis. Kai kurie bandymai priverčia išsižioti net ir visko mačiusius darbuotojus.

„Esame sulaukę tikrai neįtikėtinų siuntų. Pavyzdžiui, Estijoje klientas yra bandęs siųsti bičių spiečių. Neabejoju, kad tai patektų tarp įdomiausių siuntų visame pasaulyje. O štai Lietuvoje esame sulaukę bandymų siųsti bulvių maišus, kopūstų galvas ar net medžius. Kai kas į siuntą nori įsprausti motociklą ar autodetales, kurios viršija mūsų reikalavimus”, – atskleidžia siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smartpost Itella“ operacijų vadovas A. Lisovskij. Specialistas pabrėžia, kad kai kurios siuntos prasilenkia ne tik su įmonės vidaus taisyklėmis, bet ir su įstatymais. Dėl pastarųjų bendrovei yra tekę bendradarbiauti ir su policijos atstovais.

„Kartais tikrai sunku pasakyti, kodėl siuntose atsiranda vienokie ar kitokie dalykai, kurių siųsti negalima. Galbūt kai kurie žmonės tiesiog nesusipažįsta su taisyklėmis, todėl visada kviečiame jas perskaityti. Negalima siųsti greitai gendančių biologinių ir infekcinių medžiagų, ginklų ir sprogmenų, pinigų, banko kortelių, tauriųjų metalų bei akmenų, taip pat įvairių dokumentų. Nepriimame aštrių daiktų be specialių pakuočių, taip pat daiktų ar medžiagų, kurios gali sugadinti kitas siuntas. Žinoma, negalima siųsti ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Ir, aišku, nereikėtų bandyti siųsti gyvų augalų, paukščių, žuvų ar kitokių gyvūnų”, – primena „Smartpost Itella“ operacijų vadovas.

Žodžio „kurjeris“ kilmė

Šiais laikais siuntų pristatymo paslaugas laikome savaime suprantamu dalyku, kuriam keliame ir aukščiausius lūkesčius – tikimės, jog jos bus pristatytos kaip įmanoma greičiau ir saugiau. Ir tai, ko gero, neturėtų stebinti, mat kurjerių darbas žmonijai žinomas jau tūkstančius metų, o ši paslauga vis evoliucionavo ir dabar yra pasiekusi tokį lygį, kuriam taikomi aukščiausi standartai.

Žodis „kurjeris” kilęs iš lotyniško žodžio „currere”, reiškiančio bėgti. Pirmieji kurjeriai senovės civilizacijose ir buvo vadinami bėgikais. Pavyzdžiui, Senovės Egipte faraonai tokius žmones naudojo kaip pasiuntinius pranešti naujienas ar nusiųsti kam nors žinutę. Vėliau, senovės graikai ar romėnai tokiems darbas įvykdyti jau pasikinkydavo žirgus ir vykdavo karietomis.

Modernios siuntų tarnybos specifika gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX-XX a., o šiandien siuntų pristatymo skaičiai auga kaip ant mielių. Pavyzdžiui, 2014 m. visame pasaulyje pristatyta apie 43 mlrd. siuntų, o šių metų pabaigoje, prognozuojama, jog šis skaičius sieks jau apie 200 mlrd.  Nieko keisto, kad, matant tokią statistiką, tarp siuntų atsiduria ir visiškai neįtikėtini kroviniai: pasaulio bendrovėms per siuntų pristatymo istoriją yra tekę pristatyti tokius dalykus kaip nykstančių vėžlių kiaušiniai, senovės Egipto artefaktai ar iš nuskendusio Titaniko išgelbėti radiniai.

Apie „Smartpost Itella“

Bendrovė „Smartpost Itella“ priklauso tarptautinei Suomijos įmonių grupei „Posti“. Įmonė teikia siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugas bei turi plačiausią paštomatų tinklą „Smartpost“ Šiaurės Europoje. Nuo 2023 m. „Smartpost“ paštomatų siuntas galima siųsti net į 27 Europos valstybes.  

Paula ZLATKUTĖ

UAB „INK agency“

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje, kaip informuoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zoja Masteikienė, paminėta Knygnešio diena, švenčia­ma kovo 16-ąją. I c klasės gimnazistai aplankė knygnešio Antano Surplio (1870–1959) kapą Šilalės kapinėse, uždegė atminimo žvakutę ir, kaip ir kasmet, susirinko gimnazijos bibliotekoje, kur išsakė palinkėjimus būsimiesiems skaitytojams, pasidalijo įžvalgomis apie įdomiausias knygas.

Akcijos sumanytoja ir rengėja Aušra Baublienė paruošė prasmingų užduočių, kurias įveikę, gimnazistai pado­vanojo bibliotekai 11 naujų knygų. Pasak gimnazijos muziejaus vadovės A. Baublienės, italų kalbininkas Piet­ro U. Dini knygoje „Baltijos žiedas“ knyg­nešį pavadino „portalibri“ ir paaiškino: „contrabandieri della Lituanita“, t.y. pažodžiui išvertus reiškia lietuviškumo kontrabandininkas.

Prieš 19 metų A. Baublienė su tuometiniais auklėtiniais nutarė įprasminti šią dieną konkrečiais darbais, taip gimė gimnazijos Knygnešio dienos idėja – ne tik imti knygas iš bibliotekos, bet ir patiems atnešti naują knygą, tapti savotiškais knygnešiais. 

2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų ir pasaulyje vienintelį tokį reiškinį.

„Šilalės artojo“ inform.

Artėjant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) naujojo pastato atidarymui ypač daug dėmesio skiriama žmonėms su negalia. Pasitelkus pačias naujausias technologijas, šiuolaikiškiausius sprendimus siekiama, kad informacija apie teatrą ar galimybė mėgautis aukščiausio meninio lygio pastatymais būtų lengvai pasiekiama ir žmonėms su klausos negalia. Balandžio 20-ąją duris atversiantis teatras ne tik svarbus architektūrinis, urbanistinis Klaipėdos akcentas, bet ir socialine ar pažintine prasme reikšmingas objektas.

KVMT vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad ne vienerius metus trukusių naujojo teatro pastato statybų metu buvo ieškoma tinkamiausių sprendimų, kaip šią meno šventovę paversti žmonėms su negalia patrauklia vieta.

„Manau, kad iki šiol žmonės su negalia dažnai nepelnytai pamirštami ar tiesiog nerandama tinkamų būdų, kaip jiems padėti. Mes šių klaidų nenorėjome kartoti, tad nuoširdžiai ieškojome pačių tinkamiausių būdų, kad menas būtų prieinamas  kiekvienam žiūrovui. Laimei, šiuolaikinės technologijos ir šioje srityje vystosi sparčiai, tad galimybių padėti radome“, - akcentuoja N. Stancikas.

Prie naujajame pastate žiūrovų hole esančio bilietų kasos langelio bus įdiegta įranga: akių lygyje pritvirtintas ekranas, kuriame matydami kokybišką vaizdą bei girdėdami aiškų garsą, komunikuoti su kasininku galės ir klausos negalią turintys žmonės. Šiuolaikinė įranga leis su kasininku bendrauti sinchroninio vertimo pagalba naudojant gestų kalbą ir tokiu pat suprantamu būdu gauti atsakymus.

„Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga, t. y. paspaus vieną mygtuką ir išvertus nuotoliu dirbančiam gestų kalbos vertėjui sulauks mūsų darbuotojų pagalbos nepriklausomai nuo to, ko jam prireikė: įsigyti bilietus, būti palydėtam į salę ar pan.“, - akcentuoja Muzikinio teatro vadovo pavaduotojas N. Stancikas.

UAB „Atea“ sukurtas sprendimas – nuotolinė sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga – šalyje dar naujiena. Praėjusių metų rudenį tokia pilotinė paslauga, bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuvos gestų kalbos vertimo centru, buvo įdiegta dviejose parduotuvėse ir sulaukė puikių atsiliepimų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirma šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su negalia suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

Žmonės su klausos negalia galės patogiau jaustis ir moderniausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėse: čia įdiegta speciali įranga, leisianti patogiai mėgautis garsu žiūrovams, naudojantiems klausos aparatus, suderinamus su indukcinėmis kilpomis.

„Ši įranga turi indukcinės sistemos stiprintuvą, kuris garso signalą paverčia elektros srove. Klausos aparate įmontuota ritė priima šį magnetinį lauką ir paverčia jį garso signalu. Perjungdamas klausymosi režimus, klausos aparato ir indukcinės kilpos įrenginio naudotojas gali blokuoti aplinkos triukšmą klausos aparate ir sustiprinti iš indukcinės sistemos gaunamus garsus žmonių su klausos negalia ženklu  pažymėtose zonose – parteryje ar prie bilietų kasos. Meno gerbėjams reikės tik persijungti savo klausos aparatą į tokį režimą ir bus galima aiškiai, kokybiškai, be pašalinių aplinkos triukšmų girdėti rūpimą informaciją ar mėgautis meno kūriniu. Visų labai laukiame teatre“, – džiaugiasi N. Stancikas.

KVMT inform.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, planuojama, kad šių metų pasėlių deklaravimas prasidės ba­landžio 15 d. Jam rengiantis, žemės ūkio ministras patvirtino geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pakei­timus, kurie susiję su pasėlių klasifikatoriaus kodų tikslinimu, kai yra traktuojami prisiimti su daugiametėmis pievomis susiję įsipareigojimai, atsiranda naujas kraštovaizdžio elementas „Grioviai“, taip pat išlyga ūki­nin­kams, kuri leis paprasčiau pateikti prašymą patikslinti durpžemių sluoksnį ir kt.

„Šilalės artojo“ inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Prezidentas Gitanas Nausėda bu­vo teisus: Vyriausybę krečia emocinio nestabilumo drugys. Žinynai aiškina, kad emocinis nestabilu­mas – psichologinė žmogaus bū­se­na, kuriai būdingas lengvas pe­rė­­ji­mas į kraštutinumus, greiti ir daž­ni emo­cijų pasikeitimai. Šį kartą toks apibū­dinimas taikytas ne konk­re­čiam žmogui (nors dažnas supranta, jog būtent Premjerei Ingridai Ši­mo­ny­tei), o visam ministrų kabinetui. 

Ūmaus krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo priežastys dar bus analizuojamos, bet jau dabar aišku, kad pirmuoju smuiku čia grojo Premjerė I. Šimonytė. Būtent jos pasiūlymas Prezidentui ir pasirodė keistas: A. Anušauskui susikeisti vietomis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Rotacija? Rokiruotė? 

„Šachmatų terminais kalbant, rokiruotę galima atlikti tik tada, kai tarp karaliaus ir bokšto nėra figūrų. Juk ne Vyriausybė ar Vyriausybės vadovas sprendžia, ar ponas Anušauskas galėtų tapti NSGK pirmininku. Tai Seimo sprendimas“, – sakė Kaune savaitgalį viešėjęs valstybės vadovas ir Ginkluotųjų pajėgų vadas.

L. Kasčiūnas irgi lengvabūdiškai patvirtino, kad jeigu jam bus pasiūlyta, jis sutiks užimti naują postą. Bet ir šiuo atveju sprendžia ne asmeniškai Premjerė, o Prezidentas Vyriausybės teikimu.

Anot G. Nausėdos, NSGK pirmininkas yra vienas iš kandidatų, bet ne vienintelis. Kitas klausimas – politikų kompetencijų lygis. A. Anušauskas jau turėjo neblogą įdirbį savo srityje, o L. Kasčiūnas – savo. Abu politikai buvo populiarūs visuomenėje. Nuo lapkritį atliktų apklausų matyti, kad, kaip rodė LRT ir „Baltijos tyrimų“ apklausa, būtent „A. Anušauskas geriausiai dirba Vyriausybėje“ (29,5 proc. tarp kitų ministrų). 

Tiesa, kovo viduryje tarp populiariausių politikų jo reitingas buvo smuktelėjęs vienu procentiniu punktu, jį buvo 

pralenkęs tiek visuomenininkas Andrius Tapinas, tiek Ramūnas Karbauskis. Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui tai leido manyti, jog ministro „reitingas yra popierinis“. Be to, politologas pareiškė įtariantis, kad Prezidentas jį pakvies į savo rinkimų komandą... 

Viso šito „kibišo“ ištakos bei priežastys dar iki galo neaiškios. Nors po I. Šimonytės susitikimo su Prezidentu pirmadienio rytą, kur buvo sprendžiama, ar patenkinti A. Anušausko prašymą atsistatydinti iš ministro pareigų ir ar Prezidentas G. Nausėda pritaria naujai kandidatūrai, ji užsiminė, jog esą „daugiausiai tai susiję su ministro sprendimų tempu ir aktyvumu“...

Tačiau vertinimai ir nuomonės plūdo visą savaitgalį. Bet aiškinimasis socialiniuose tink­luose tik paskatino spėliones ir sukiršino visuomenę. Kai valstybės vadovai bei užimantys atsakingas pareigas asmenys pirmenybę teikia Facebook‘ui, o ne nieko nelaukę rengia susitikimus su žurnalistais (kai kas net klausia, ar Vyriausybė turi atstovą spaudai), tuomet komunikacija virsta gandais ir spėlionėmis. Čia galime pritaikyti lakų posakį, kad „drumstame vandenyje velniai veisiasi“... 

Kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės bei valdančiosios daugumos yra perbėgusi juoda katė, niekam ne naujiena. Bet kad tokia nesantaika kiltų ministrų kabineto viduje ir ypač šiuo metu, nelaukė niekas. O čia dar Premjerės apsižodžiavimas su teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska, kuris vėlgi pagarsintas tik per „visagalę veidaknygę“. Stebėtina ir tai, jog ministro posto rokiruotė nebuvo aptarta nei koalicijos taryboje, nei Seime. Žmonėms peršama versija, kad I. Šimonytės priešprieša su Prezidentu peraugo į ambicijų karą, kuris kenkia valstybei.

„Lipkit lauk iš ambicijų smėlio dėžės ir kartu su Prezidentu nuraminkite Lietuvos žmones“, – ragino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

Žinoma, opozicija tuo tik džiaugiasi. Nuolatiniai valdančiųjų kritikai opozicijoje, ypač tie, kurie yra kandidatais Prezidento rinkimuose, susitikimuose su rinkėjais mala į miltus ir dabartinę Vyriausybę, ir valdančiąją daugumą, ypač konservatorius. Net pasigirdo raginimų Prezidentui elgtis ryžtingiau – paleisti Seimą ir keisti visą Vyriausybę. Atrodo, kad tai nerealu, nes šiemet laukia treji atsakingi rinkimai...

Gali būti, jog šis ūmus konfliktas greitai išblės, kaip ir įsižiebęs. Bet čia prisimenu dar vieną gerą posakį: vidury brastos arkliai nekeičiami. Rusijos karas prieš Ukrainą visą Europą užnešė ant seklumos. Lietuva atsidūrė jos viduryje. Naciona­linio saugumo ir gynybos srityje kaip niekada reikalingas susiklausymas, bendri veiksmai, koordinacija. O jeigu taip, tai Krašto apsaugos ministerija ir Seimo NSGK yra (turėtų būti) pagrindiniai šių veiksmų organizatoriai. Kaip dabar mes atrodysime naujų ginklų pardavėjams, aktyviai remiamam kovojančiam Kyjivui, žadėtai vokiečių brigadai, jei nesusitvarkome net savo „smėlio dėžėje“, ir, užuot darniai joje žaidę, pilame smėlį vienas kitam į akis...

O gal iš tiesų Prezidentui jau nepakanka vien tik trepsėti koja ar suokti apie emocinį nestabilumą?

Česlovas IŠKAUSKAS

Prasidėjus Prezidento rinkimų kampanijai, į mūsų kraštus vienas po kito suka pretendentai užimti valstybės vadovo postą. Jau buvo atvykęs Valdas Tutkus, Ignas Vėgėlė, Aurelijus Veryga, laukiama pasirodant ir kitų kandidatų. Tačiau šilališkiai svarsto, ar su visais jais ketina susitikti rajono vadovai, kažkodėl iki šiol „pagerbę“ vienintelį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą.

„Šilalės artojo“ inform.

Skaitytojų nuotr. iš socialinių tinklų

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje vyko „Maisto ban­ko“ akcija, kurios metu rinkta parama stokojantiems žmo­nėms. Šilalėje aukotojai buvo dosnesni nei rudenį, tačiau, pasak akcijos organizatorių, kai kurie nesusilaikė neišlieję susikaupusio pykčio.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Šilalės politikai ir rajono vadovai priversti spręsti nelengvą galvosūkį, kaip apsaugoti gyventojų bei ligoninės medikų ramybę nuo Socialinių paslaugų namams priklausančiose patalpose prisiglaudusių benamių ir jose įkurdinamų orderius dėl smurto artimoje aplinkoje iš pareigūnų gavusių asmenų. Medikai prašo iškelti nak­vynės namų vagonėlį toliau nuo miesto, tačiau savivaldybės vadovai įsitikinę, kad nė viena kita vieta geresnė nebus, ir įrodinėja, jog reikia laikytis patvirtinto tvarkos aprašo, ir neva problemų nekils. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20

Vieną niekuo nuo kitų nesi­ski­­riančią tingią vasaros dieną kamba­riokas gavo žinutę iš rytinėje Kanados pusėje gyvenančio draugo: „Ką tik pavežiau du tranzuotojus, jie taip bandys nukeliauti iki Vankuverio. Abu yra filmų kūrėjai, mėgsta džiazą, pamaniau, gal priimsit, kai atsibels. Štai telefono nume­ris“... Mažai te­reikėjo diskutuo­ti, kad vienbalsiai nuspręstume – ne­pažįstamieji keliauninkai apsistos mūsų namuose tiek, kiek norės.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20