RADAROM! – tai didžiausia paramos akcija Ukrainai palaikyti, kuriai susivienyti kviečia LRT kartu su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininke, žurnaliste Rita Miliūte.

Akcijos metu – nuo sausio 24 d. iki vasario 24 d. – visi kviečiami aukoti vienam tikslui – apsaugoti už Ukrainos ir visos Europos laisvę kovojančius karius. Už akcijos metu surinktas lėšas bus perkami saugaus kario paketai, pagaminti Lietuvoje. Paketą sudarys naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis ir individualus antidronas.

Visi, norintys prisidėti prie didžiausios akcijos ir palaikyti karo niokojamą Ukrainą, gali tai padaryti skambindami trumpuoju telefonu 1485, auka – 5 eurai. Aukoti galima ir apsilankius specialiame puslapyje radarom.lt, kur yra galimybė atlikti bankinį pavedimą būtinai nurodant – „radarom“.

Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų keliamas problemas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, daugiamečių pievų atkūrimo bei saugomų teritorijų plėtros.

Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. 

Planuojama grąžinti ankstes­nę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet apskritai žemės ūkio veiklai. Nu­ma­tomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto

Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję. 

Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje, ūkininkams buvo sudary­ta galimybė teikti prašymą VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis, taip pat –

kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote.

Sulaukusi pastebėjimų, jog pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija rado sprendimą ir nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. hektarų.

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį bei nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai. 

ŽŪM taip pat primena, kad praėjusių metų gruodį Eu­ro­pos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Tai leistų geriau pasiruošti tiek institucijoms, tiek ūkininkams šio standarto įgyvendinimui.

Daugiamečių pievų atkūrimas – laukiama žinių

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija toliau tariasi su Europos Komisija (EK), siekdama išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą bei sumažinti galimą neigiamą poveikį ūkininkams. 

Praėjusią savaitę ministerija kartu su žemdirbių atstovais parengė ir EK išsiuntė klausimus dėl pievų, įtrauktų į sėjomainą, traktavimo. Palankūs atsakymai leistų dar kartą peržiūrėti referencinį daugiamečių pievų plotą.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navic­ko bei už žemės ūkį atsakingo EK komisaro Januszo Wojcie­chows­kio susitikimas, kuriame bus ieškoma sprendimo, planuojamas šiandien (sausio 23 d.). 

Dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų

Įgyvendinant reikalavimus, susijusius su gamtos apsauga, institucijų pasirinktas įgyvendinimo būdas galėjo ir turėjo būti įtraukus, ypač kai ūkininkams ir žemės savininkams 2023 m. rugsėjį buvo išsiųsti laiškai, informuojantys apie nustatytas teritorijas, kuriose taikomi veiklos apribojimai.

Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, jog ši funkcija nebuvo atlikta deramai pasirengus, ūkininkai ir žemės savininkai turėjo būti tinkamai įtraukti į sprendimų derinimą bei priėmimą, kad būtų aišku, kokioje tiksliai teritorijoje, dėl kokios priežasties ir kokie apribojimai taikytini. 

Tad Vyriausybė planuoja iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios, peržiūrėjusi visą pro­cesą, pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį bei mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo. Apie galimus sprendimų būdus Vy­riausybė pasirengusi diskutuo­ti su Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) bei kitais socialiniais partneriais.

Dėl vandens apsaugos juostų ir zonų 

Vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą tarpusavyje suderino Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdamos ir į socialinių part­nerių nuomonę, sutarti principai jau buvo taikomi deklaruojant 2023 m. pasėlius, t. y. suvienodinti šioje srityje europiniai ir nacionaliniai reikalavimai. 

Aplinkos ministerijos šiuo me­tu derinamas vandens apsaugos juostų ir zonų dydžius reg­lamentuojantis įsakymo pakeitimas atitinka minimą pasiektą sutarimą. LŽŪT bei kiti socia­liniai partneriai pateikė AM pastabas bei tris pasiūly­mus. Ministerija, įvertinusi socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus, kaip sutarta susitikime, pakeitimus patvirtins iki 2024 m. vasario 1 d.

Užs. Nr. 17

Sausio 11 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su­sitiko su Šilalės rajono ūkininkais bei aptarė aktualiausius žemės ūkio klausimus.

Aptartos aktualijos

Susitikime su ministru ūkininkai kėlė jiems svarbias prob­lemas, kartu ieškojo galimų sprendimų.

„Yra degančių klausimų, ypač dėl daugiamečių pievų, dėl ko aš ir esu jūsų rajone“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.  

Jis informavo ūkininkus apie Žemės ūkio tarybos atstovų susitikime su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte pasiektus susitarimus.  

„Visų Europos Sąjungos šalių narių ūkininkai, pretenduojantys gauti tiesiogines išmokas, turi laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, kurių vienas ir yra daugiamečių pievų išlaikymas. Dėl daugiamečių pievų bei ganyk­lų šiandien Žemės ūkio taryba susitinka su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janušu Voicekovskiu – susitarėme, kad keliame jam tuos pačius klausimus, tikėda­miesi Komisijos išaiškinimo dėl prievolės, apibrėžiant daugiametes pievas, apibrėžti ir sėjo­mainą. Dėl sėjomainos apibrėžimo yra niuansų, kuriuos norime patikslinti. Jei į mūsų klausimus bus teigiamai atsakyta, tikėtina, kad lengviau spręsime ir daugiamečių pievų bei ganyk­lų santykinio pokyčio klausimą“, – pripažino ministras.

Problemos ir jų sprendimai  

Pasak žemės ūkio ministro, su Premjere aptarti ir klausi­mai dėl saugomų teritorijų plėtros bei vandens apsaugos juostų. Jau pateiktas pakeitimas, kuriam pritaria ūkininkų bendruomenė – tikima­si, jog pavyks suvienodinti vandens apsaugos juostas prie melioracijos griovių ir upelių. Sprendžiama ir lengvatinio dyzelino naudojimo problema: pasi­ta­rusi su aplinkos minist­ru, Prem­jerė pažadėjo ieškoti sprendimo – sutarta, kad jis bus rastas. 

„Dėl rusiškų grūdų tranzito tariamės su latviais ir estais, nes tai yra bendra problema, ir mes palaikysime ES Žemės ūkio taryboje Latvijos teikiamą poziciją. Į šią problemą žiūrime labai atsakingai“, – patvirtino ministras.  

Susitikime su Premjere kelta ir pieno kainų problema. Pakeitimų jau padaryta: kooperacijoje dalyvaujantys ūkininkai gaus priedą prie susietosios išmokos – Europos Komisija pritarė Strateginio plano keitimui. Seimo Kaimo reikalų komitete yra svarstomas Pieno įstatymas – tikimasi, jog bus atsižvelgta į teigiamą poveikį ekonomikai. 

Ūkininkai neturi įrodinėti ko nėra

Žemės ūkio ministras informavo, kad dėl durpynų apsaugos Europos Komisijos jau paprašyta suteikti išimtį, kad bū­tų galima šiems metams atidėti reikalavimų vykdymą, tačiau patvirtinimo dar laukiama.

„Atsižvelgėme į ūkininkų pas­tabas, kad sudarytas žemėlapis yra netikslus, reikia jį patikslinti pagal naujausius dek­laravimo duomenis. Reikalavimas ūkininkui įrodyti, kad jo žemėje nėra durpynų, nėra sąžiningas“, – sakė ministras.

Ūkininkų nuomone, ne visi GAAB reikalavimai tinka Žemai­tijai, kur žemės ūkio paskirties žemės masyvai yra nedideli ir

juos dar dalijasi trys-keturi ūki­ninkai. Ministras pasiūlė susisteminti specifines problemas, o galimus sprendimus aptarti kitame susitikime su Žemaitijos regiono ūkininkų bendruomene.

Žiema užklupti netikėtai, pasirodo, gali ne tik kelinin­kus, bet ir šiukšlių ve­žėjus. Porą pas­tarųjų savaičių rajono gy­ventojai teiraujasi, dėl kokių prie­žas­čių nusta­tytu laiku ne­iš­gabenami atliekų konteineriai, vežėjai atsako: už­klu­po žiemos rū­pesčiai.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 5

Pašvęsti savo kasdieną socialiai jautriems žmonėms, suprasti jų galimybes bei atliepti poreikius, jog, nepaisant ligtolinio jų gyvenimo būdo bei situacijų, tarps­nis, praleistas savarankiško gyvenimo namuose jiems būtų kuo šviesesnis ir prasmingesnis, reikia didelio pasišventimo. „Ir didelės empatijos“, – tikina Šiauduvos sa­va­ran­kiško gyvenimo na­mų socialinė darbuotoja Dženeta Lukošienė, praėjusių metų pabaigoje rajono mero padėkos vakaro metu apdovanota sim­boline gile už nuopelnus Šilalės kraštui.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 5

Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dai­nų dai­nelė” – vienas unikaliausių ir daugiausiai da­lyvių pri­trau­kiančių šalies muzikinių renginių, šiemet vyk­sian­čių jau 50-ąjį kartą. „Dainų dainelei“, kaip įprasta, atsa­kingai ruošiasi ir ši­lališkiai – Meno mokykloje vykusiame pirmajame etape į tolimesnę kelio­nę muzikos keliu at­rinkti penki dainorėliai.

„Šilalės artojo“ inform.

Šilalės meno mokyklos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 5

Toliau tęsiasi regionų krepšinio lygos (RKL) rungtynės. A divizione rungtyniaujanti Šila­­lės „Lūšis“, pasak ko­mandos vadovo Ernesto Aušros, demonstruoja neblo­gus rezul­tatus ir šiuo metu yra 10–13 turnyrinės len­­telės vietoje. Šiame sezone dar liko ­žaisti 13 rungtynių, tikimasi, jog sporti­nin­kams jos bus sėkmingos.

„Šilalės artojo“ inform. 

Redakcijos archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 5

Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas perdavė Ukrainos ugniagesiams ir gelbėtojams sunkvežimius bei įrangą. Dar 2022-ųjų kovą Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga kartu su Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu prisijungė prie Visuomeninių iniciatyvų paramos fondo iniciatyvos projekto RATAVOJAME KARTU – РЯТУЄМО РАЗОМ, kuris skirtas paramai telkti ir Ukrainos gelbėtojams remti.

Jiems reikalinga priešgaisrinė įranga, priemonės griuvėsiams ardyti, žmonėms ir jų augintiniams iš po griuvėsių gelbėti, taip pat greitosios medicinos pagalbos tarnyboms.

Šįkart surinkta ir Ukrainai perduoti krovininiai automobiliai „KAMAZ 55102“ ir „Renault Midlum 270.12“, 18 vnt. padangų (9.00 R20HP Super 5L ir 245/70 R19,5), 2 dyzeliniai generatoriai („SDMO JM40K S25004“ ir „Spark Energy S.r.l BORMIO 2K“), benzininis generatorius „Honda FH6001 S/№ MA 8095“, vandens siurblys „Industrial PLUS 3,5 HP“, elektros jėgos transformatorius TM 100/10-66Y1, 95 vnt. žnyplių metalui karpyti (780 mm ir 620 mm), 312 vnt. darbinių pirštinių bei 1156 vnt. įvairiausių detalių lengviesiems automobiliams.                  

Humanitarinės paramos siunta pristatyta ir perduota Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (ukr. Державная служба Украiни з надзвичайних ситуацiй) Lvivo apskrities valdybai.

Dėkojame bendrovėms, perdavusioms techniką – Sauliaus Videikos įmonei „Santera“ ir Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovei, komplektuojamąsias dalis automobiliams patiekusioms UAB „Trelo“, UAB „Autokamera“, UAB „Voltronas“, UAB „Autoverslo sunkvežimių servisas“. Įrangą perdavė MB „Miesto inovacijos“, bendrovės „Šilutės komunalininkas“, „Vilniaus rentinys“, „Armo“, „GJ Magma“, „Mažeikių Varduva“, „Kesko Senukai Lithuania“, technikos aptarnavimo paslaugas suteikė bendrovės „Avesco Lithuania“, „Baltijos realizacijos centras“, „Artva“, „Guminta“, kitas įvairias paslaugas suteikė UAB „Autoverslas“, UAB „Garant ProTech“, UAB „Transona (Ecotrip)“, UAB „Autoverslo logistika“, UAB „Unikom“, UAB „Spaudos departamentas“, UAB VSRG, UAB „Tokvila“, AB „Kauno tiltai“.

Finansiškai šįkart akciją parėmė UAB „Equinox Europe“, UAB „Anjesė“, UAB SDG, UAB „Formedics“, UAB „Švytis“, UAB „Imbrex“, UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, UAB „Stiklita“, AB „Baltic Shopping Centers“.

Taip pat dėkojame už paramą kunigui Algirdui Toliatui, vyskupui Jonui Kauneckui, kardinolui Sigitui Tamkevičiui, Žydrūnui Savickui, Katerinai Voropai, Sauliui Videikai, Audriui Kliučininkui, Valdemarui Zakarauskui, Agnei Krutinienei, Vytautui Verbickui, Mantui Vismantui, Audriui Benkunskui, Danui Zykui, Rasai Beskajevienei, Antanui Stankui, Gintautui Ignotui, Gražinai Bartkevičienei, Jonui Samajauskui, Ginučiui Juozapavičiui, Donatui Mockui, Renaldui Ragauskui, Tomui Karpavičiui, Rimantui Nemeikščiui.

Sutelkę pagalbą, padėsime išsaugoti ukrainiečių gyvybes!

RATAVOJAME KARTU – РЯТУЄМО РАЗОМ!

Algirdas AUŠRA

Nuotr. AUTORIAUS

Didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimantis mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ mažina populiariausių balso ryšio ir interneto planų kainas. Sumažinti planų kainas bendrovė nusprendė atsižvelgdama į situaciją rinkoje, o ypač – augančias žmonių išlaidas.

„Visi gyvename lėtėjančios ekonomikos ir augančių kainų kasdienybėje, tačiau mūsų tikslas išlieka tas pats – teikti aukštos kokybės paslaugas už gerą kainą. Tai yra užkoduota mūsų DNR. Tad nors rinkoje matoma kylančių kainų tendencija, mes klientams ir toliau padėsime taupyti“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Reaguodamas į išliekantį klientų lūkestį už paslaugas mokėti mažiau, operatorius ribotam laikotarpiui sumažino labiausiai klientų pamėgtų planų kainas.

Operatorius 40 proc. sumažino 25 GB pokalbių plano su neribotomis skambučių minutėmis ir SMS kainą. Pasirašant 24 mėn. sutartį, planas vietoje 20,90 Eur per mėnesį dabar kainuoja 12,50 Eur/mėn. Pirmą mėnesį klientai galės naudotis neribotais GB (galioja sąžiningo naudojimo taisyklės).

Pasirašant dviejų metų sutartį klientai taip pat gali užsisakyti 50 GB nešiojamojo interneto planą, kurio kainą operatorius sumažino 63 proc. Dabar šis planas vietoje 15 Eur/mėn. kainuoja 5,50 Eur/mėn.

Dabar pasirašius 24 mėn. sutartį „Tele2“ 5G namų interneto 500 GB planas vietoje 29 Eur/mėn. kainuoja 18,90 Eur/mėn., o neribotų GB planas – 21,90 Eur/mėn. vietoje 34 Eur/mėn. Be to, pasirinkus vieną iš minėtų namų interneto planų pirmaisiais sutarties metais jo mėnesiniam mokesčiui papildomai bus taikoma 50 proc. nuolaida.