Verbų sekmadienio tradicija pasaulyje žinoma nuo 4-ojo amžiaus, o Vakarų šalyse Verbų sekmadienis pirmą kartą paminėtas 7-ajame amžiuje. 

Nuo seno ir Lietuvoje tai yra viena didžiausių katalikiškų švenčių, skirta Kristaus įžengimui į Jeruzalę paminėti. 

Tuomet žmonės, sveikindami Mesiją, jam po kojomis klojo palmių šakeles. 

Dabar pagrindinis šventės simbolis – verba, kuria plakami šeimos nariai, linkint būti sveikiems, stipriems visus metus.

Pašventinta verba laikoma garbingoje namų vietoje – ji saugo namus nuo visų nelaimių.

Verbų sekmadienį prasideda Didžioji savaitė. 

Jos metu stengiamasi laikytis nuo amžių nusistovėjusios tvarkos: pasninkauti, susitvarkyti namus ir sodybas, atsikratyti nereikalingais daiktais,

 išsimaudyti pirtyje, pasiruošti velykinių valgių, marginti kiaušinius. 

Visada akcentuojami ir moraliniai dalykai: nevalia bartis, pavydėti, nes tuomet „nesiseks gyventi“.

Turėjo gi laiko ir noro mūsų praamžiai. Matė prasmę tęsti tradicijas. O mes?

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Lietuvos tautiniame olimpiniame­ komitete (LTOK) buvo priimti bei­ pa­sveikinti nauji programos „Olim­pi­nė karta“ nariai. Šiais metais prie šio projekto prisijungė ir Kvė­dar­nos darželis „Saulutė“. 

„Olimpinė karta” – tai nuo 2001 m. vykstanti ilgalaikė programa, skirta vai­kų ir jaunimo olimpiniam ugdymui, olimpinių idėjų ir sporto kaip ugdymo priemonės sklaidai Lietuvoje. Programos pagrindą sudaro olimpinio švietimo idėjos, jos misija – ugdyti olimpiečius sporte bei gyvenime.

Programoje dalyvaujantys mokiniai skatinami sportuoti, mokytis kūrybiškai ir išreikšti save. Vaikai bei jaunimas tampa aktyvesni, drąsesni, išmoksta užsibrėžti tikslų ir jų siekti, o draugiškumas bei pagarba jiems tampa natūralia elgsena. 

Į šią programą taip pat aktyviai įtraukiami ir pedagogai. „Olimpinė karta” organizuoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, bendrus seminarus mokytojams bei jaunimui, konferencijas, vasaros stovyklas, konkursus bei veiklas vaikams, susitikimus su olimpiečiais.

Kadangi Kvėdarnos darželis „Saulutė” jau senokai savo įstaigos viziją sieja su aktyvia sportine veikla, vaikų sveikos gyvensenos, judrumo skatinimu, nekilo abejonių, ar verta tapti „Olimpinės kartos” programos nariais. Darželio direktorius Valdas Urniežius bei šio projekto koordinatorė Milda Galdikaitė-Mikašauskienė džiaugėsi atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, susipažino su programos reikalavimais bei veiklomis, į kurias darželio bendruomenė galės įsitraukti jau šiais mokslo metais. 

Naujus dalyvius pasveikino LTOK olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis, o narystės statulėlę įteikė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. 

Milda GALDIKAITĖ-MIKAŠAUSKIENĖ 

Kvėdarnos darželio „Saulutė” fizinio ugdymo vyresnioji mokytoja,

programos „Olimpinė karta” koordinatorė

AUTORĖS nuotr.

Geltona, Žalia ir Raudona.

Kas gali būti dar brangiau?!

Didžiuojuos Tavimi, Gimtine,

Čia augau, čia juk aš gimiau.

Vėjo genami pageltę lapai,

Baltos ledo gėlės nuo šalčio braškančiuose languose,

Atgimstančiuos arimuos gervių klyksmas,

Sugrįžusių gandrų skardus kalenimas

Ir bičių dūzgesys, paskendęs pievų žieduose.

Gležnutės, šiltos vaiko rankos – 

Sudiržusiuose delnuose.

Ir išgyvento skausmo, džiaugsmo ašaros,

Brangi Tėvyne Lietuva,

Tavo, mano – Mūsų širdyse.

(Inga Mylimienė)

Šiomis eilėmis Šilalės lopšelyje-darželyje „Žio­ge­lis“ prasidėjo Ši­lalės rajono ikimokyklinio ir prieš­mokyklinio am­žiaus vaikų meninio skaitymo kon­kurso „Lietuvėle, tu graži!“ antrasis etapas. Pirmasis vy­ko rajono ugdymo įs­tai­gose. Šiam konkursui šiemet sukako 17 metų. 

Į konkursą sugužėjo trejų – šešerių metų mažieji dek­lamuotojai. Vaikučiai pačias gražiausias eiles skyrė Tėvynei Lietuvai, skambėjo posmai ne tik bendrine lietuvių kalba, bet ir žemaičių tarme.

Susirinkusiuosius dainomis apie Lietuvą pasveikino Šilalės kultūros cent­ro folkloro ansamblio „Veringa“ vadovė Jolanta Kažukauskienė bei edukacinių programų vadovė Lina Šimkūnienė. „Žiogelio“ „Nykštukų“ grupės ugdytiniai pašoko šokį „Mes lietuvaičiai“, o vyresniųjų grupių vaikučių choras atliko dainą „Ten ir aš“.

Vertinimo komisija išklausė net 35 dalyvių pasirodymus. 

Trejų metukų amžiaus grupėje laimėtoja tapo Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Kiškučių“ grupės auklėtinė. Ant­rąją vietą užėmė „Ančiukų“, trečiąją – „Kiškučių“ grupės ugdytinės. Ketverių metukų grupėje laimėtoja pripažinta „Žiogelio“ „Kačiukų“ grupės auklėtinė, antrąją vietą užėmė Kvėdarnos darželio „Saulutė“ „Ežiukų“ grupės, trečiąją – „Žiogelio“ „Boružėlių“ grupės auk­lėtinės. Tarp penkiamečių pirmos vietos laureate tapo „Žiogelio“ „Nykštukų“ grupės atstovė. Antroji vieta atiteko Kvėdarnos „Saulutės“ „Pelėdžiukų“ grupės ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupės ugdytiniams. Treti liko „Žiogelio“ „Kačiukai“. Šešiamečių grupėje geriausiai pasirodė „Žiogelio“ „Skruzdėliukų“ grupės atstovė. Antrąją vietą užėmė taip pat „Žiogelio“ „Skruzdėliukų“ grupės bei Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mažieji ugdytiniai. Trečioji vieta skirta Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos priešmokyklinio ugdymo „D“ grupės bei Kvėdarnos „Saulutės“ priešmokyklinio ugdymo „A“ grupės auklėtiniams.

Gražiausiai žemaitiška tarme eiles dek­lamavo Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo „Išradėjų“ grupės bei Šilalės „Žiogelio“ „Kačiukų“ grupės auklėtiniai. Antri buvo „Žiogelio“ „Nykštukų“ ir „Meškučių“ grupių ug­dytiniai. Trečioji vieta atiteko Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupės ir Šilalės „Žiogelio“ „Skruzdėliukų“ grupės auklėtiniams. 

Meninio skaitymo konkurso „Lietuvėle, tu graži!“ laureatams įteikti Šilalės mero, laikinojo „Žiogelio“ direktoriaus ir Šilalės viešosios bibliotekos padėkos bei atminimo dovanos, rėmėjų saldūs prizai.

Inga MYLIMIENĖ,

ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Ligitos Sabockienės nuotr.

Marius Čepulis – daugeliui gerai pažįstamas, savo nuotraukomis bei įtai­giais, šmaikščiais pasakojimais apie gyvūnus besidalijantis gamtos fotografas. Dar jis žinomas ir kaip televizijos laidų vedėjas bei knygų apie gamtą visai šeimai autorius. Tad nenuostabu, kad į susitikimą su juo atskubėjo gausus būrys gerbėjų ne tik iš Šilalės, bet ir iš aplinkinių rajonų.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 21

Šilalės krepšinio „Lūšies“ komanda Regionų krepšinio lygoje (RKL) užima 12 vietą. Deja, praėjusį šeštadienį vykusiose varžybose su Plungės „Olimpu“ šilališkiams iš­ko­voti per­galės ne­pavyko. 

Į Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vykusias rungtynes susirinko daug ištikimiausių „Lūšies“ sirgalių, kurie aktyviai palaikė mūsų krepšininkus. Abe­jonių, kad varžybos bus įnirtingos, nekilo niekam, nes jau pirmąjį kėlinį abi komandos užbaigė lygiosiomis, surinkusios po 16 taškų. Tačiau tuo „lygybė“ ir baigėsi, o dar kovingiau pradėję žaisti plungiškiai laimėjo tris likusius kėlinius ir „Lūšies“ komandą įveikė rezultatu 64:78. 

Beje, daugelis krepšinio sirgalių negalėjo atsistebėti magiškais sutapimais: kovo 16 d. rungtyniavusi „Lūšis“ visus keturis kėlinius rinko po 16 taškų...

Šių rungtynių lyderiais tapo plungiškiai Jokūbas Stropus, Jus­tas Girkštas, Tomas Domarkas, o tarp šilališkių geriausius rezultatus demonstravo ir į lyderių sąrašą pateko Justas Košys bei Karolis Taroza. 

J. Košys jau ne pirmą kartą patenka į geriausių rungtynių žaidėjų sąrašą – jam nuolat pavyksta puikiai atkovoti kamuolius ir komandai pelnyti daugybę taškų. Bet po šeštadienio varžybų „Lūšies“ žaidėjas pripažino, jog nesisekė: padaryta daug klaidų, nesėkmingai mėtyta iš po krepšio, nesusikalbėta gynyboje bei pan.

„Esame išsibalansavę, perga­lių, sezonui baigiantis, nelabai tepasiekėme. Tačiau visos mū­sų komandos galimybės pasirodys, prasidėjus atkrintamosioms varžyboms. Tenka pripažinti, kad žaidžiame banguotai: sezoną pradėjome gerai, vėliau kritome“, – sakė sportininkas.

Paklaustas, kas labiausiai prisideda ir turi įtakos sėkmingiems asmeniniams rezultatams varžybose, Justas prisipažino, jog kai rungtynėse sekasi, bando daugiau imtis iniciatyvos.

„O kai nesiseka, bičiuliams mėginu sukurti naudingų situacijų. Aišku, ypatingai svarbus yra komandos draugų pasitikėjimas“, – tikino jis.

„Lūšies“ krepšininkas Oleksandr Misiats šeštadienį komandai pelnė daugiausiai taškų – 13. Sėkmingai mėtė ir K. Taroza, surinkęs 11, bei Laimonas Remeikis, pelnęs 7 taškus. 

Kaip skelbia RKL organizatoriai, kovo 16 d. Nostra.lt-RKL pirmenybėse buvo sužaista 10 rungtynių ir beveik užbaigtas A diviziono reguliarusis sezonas. Po susitikimų galutinai paaiškėjo, kurios keturios komandos žengia į ketvirtfinalį. Pirmąsias dvi pozicijas užima „Biržai“ ir Kauno r. „Omega-Tauras“, trečiąją bei ketvirtąją vietas pasidalino Plungės „Olimpas“ ir Kėdainių sporto centras.

Taip pat paaiškėjo ir aštuntfinalio dalyviai – tarp jų yra ir Šilalės „Lūšis”. Varžybų tvarkaraštis kol kas neskelbiamas. 

Vesta VITKUTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

2023–2024 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidynių var­žybose sėkmingai dalyvauja Pajūrio Stanislovo Bir­žiš­kio gimnazijos mokinių komandos. 

Jonavoje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vieto­vių mokyklų merginų salės futbolo 5x5 finalinės varžybos. Jose dalyvavo keturios komandos iš Šilalės, Jonavos, Kauno ir Ukmergės. Iki pat paskutinės rungtynių minutės išliko int­riga ir nebuvo aišku, kuri taps nugalėtoja. Galiausiai paaiškėjo, kad Pajūrio Stanislovo Bir­žiškio gimnazijos komanda (Au­gustė Kovaliovaitė, Vil­tė Ged­montaitė, Austėja Aniu­lytė, Goda Krauzaitė, Ka­milė Nemčauskaitė, Smil­tė Pau­laus­kai­tė, Eli­gi­ja Ko­va­lio­vaitė, Ag­nė Ko­va­lio­vai­tė, Gustė Krau­zai­tė bei Austėja Majutė) užėmė antrąją vietą. Šios merginos sėkmingai dalyvauja ir Lietuvos futbolo federacijos organizuojamose „Lady golas 2024“ salės futbolo varžybo­se. Jų finalas vyks balandžio 10 d. Prienų sporto arenoje. Linkime sėkmės!

2023–2024 mokslo metų Lie­tuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių mokyklų krepšinio 3x3  fi­nalinės rungtynės vyko ko­vo 15 d. Prienų sporto centro salėje, varžėsi krepšininkai iš  Ši­lalės, Vilniaus, Prienų, Plun­gės, Šakių bei Radviliškio rajo­nų bendrojo ugdymo mokyk­lų. Nugalėję visus varžovus, šių metų Lietuvos mokyk­lų čem­pionais tapo Pajūrio Sta­nis­lovo Biržiškio gimnazijos krep­šininkai Paulius Pavi­lo­nis, Ju­lius Šerpetauskis, Vilius Vait­kevičius, Kristupas Kruša.

Džiaugiamės ir didžiuojamės šauniais gimnazijos sportininkais.

Virginijus KAZLAUSKIS

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos fizinio ugdymo mokytojas metodininkas

AUTORIAUS nuotr.

„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptorius Vytautas Karčiauskas, iš istorinio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro laiptų akmens gaminantis skulptūrines miniatiūras.

Klaipėdos gyventojai gerai prisimena prie įėjimo į senąjį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą buvusią akmens kompoziciją. Statant naują teatrą, keičiant jo prieigas patogiam lankytojų srautui, senosios akmens kompozicijos buvo atsisakyta, tačiau jos atmintis atgims unikaliuose suvenyruose. Įamžindamas istorinę atmintį, skulptorius Vytautas Karčiauskas kuria į delną telpančias skulptūrines miniatiūras, kurios apjungs teatro istoriją menantį granitą bei turės daug meninių reikšmių.

„Šias skulptūrines miniatiūras pavadinau „Klaipėda ant bangos“. Noriu, kad mūsų miestas ir, žinoma, naujausias, moderniausias šalies teatras visada išliktų ant aukščiausios bangos keteros.

Šiuo metu derinu metalo detales, o senasis akmuo, t. y. granitinės kūrinio dalys dar laukia savo eilės. Skulptūrinėje miniatiūroje susijungs nerūdijantis plienas, bronza ir lašelis Baltijos gintaro. Gintaras slepiasi po ryškiai pakilusia penklinės banga, o tada šis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simbolis elegantiškai leidžiasi akmens šonu žemyn. Granito šoninėje dalyje bus graviruojamos dvi linijos. Tai lyg kelias arba perėjimas iš buvusio pastato į naująjį Muzikinį Teatrą, o žiūrint iš kitos pusės – kelias granito kubo viršuje pavirsta į Klaipėdos ir mūsų šalies šlovei skambančią bangą!

Prieš pradėdamas darbus ilgai galvojau, ką sukurti. Norėjosi ne mechaniškai atkartoti KVMT logotipą, o jį paversti kiek neapibrėžta skulptūrine Baltijos bangos erdve, kurioje telpa visos mūsų svajonės apie skambantį, kuriantį ir meno amžinybės grožiui atgimstantį miestą“, – akcentuoja V. Karčiauskas už įžymių žmonių pasiekimų įamžinimą bei aktyvų dalyvavimą Klaipėdos regiono kultūriniame gyvenime 2010 m. apdovanotas Klaipėdos apskrities garbės ženklu.

Vytautas Karčiauskas – klaipėdietis dailininkas, skulptorius, galerijos „Pėda“ savininkas. Menininkas yra baigęs Telšių dailės technikumą (metalo specialybė), Talino valstybinį dailės institutą (taikomosios dailės specialybė). Menininkas dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Daug jo darbų yra privačiose kolekcijose Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Jo metalo plastikos ir juvelyrikos darbų spektras labai platus. Šio menininko rankomis pagaminti papuošalai yra vienetiniai, išmąstyti iki smulkmenų, nes kiekvienas dirbinys įkūnija kuriamo objekto esybę.

KVMT inform.

KVMT ir Vytauto KARČIAUSKO nuotr.

Beveik dešimtmetį darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas visose ES valstybėse narėse didėja. Šį trūkumą lemia demografiniai pokyčiai, naujų įgūdžių, susijusių su technologine plėtra ir dvejopa pertvarka, paklausa, siekis toliau plėtoti pramonės sektorius, gynybos bei saugumo poreikiai ir iššūkiai, susiję su darbo sąlygomis kai kuriuose sektoriuose ir vietovėse. Europos Komisija (EK) nustatė 42 profesijas, kurių atstovų trūksta ir pristatė veiksmų planą, kuriuo siekiama spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą.

EK siūlo šias problemas spręsti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei socialiniais partneriais. Veiksmų planas yra ES strategijos, kuria siekiama didinti ES konkurencingumą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, dalis. Planas remiamas 65 mlrd. eurų ES lėšomis, skirtomis investicijoms į įgūdžius.

Plane nustatyti penkių sričių veiksmai, įgyvendintini ES, nacionaliniu ir socialinių partnerių lygmenimis:

·nepakankamai atstovaujamų asmenų aktyvumo darbo rinkoje rėmimas;

·įgūdžių ugdymo, mokymo ir švietimo rėmimas;

·darbo sąlygų tam tikruose sektoriuose gerinimas;

·sąžiningo darbuotojų ir besimokančiųjų mobilumo ES viduje gerinimas;

·specialistų iš ES nepriklausančių šalių pritraukimas

EK:

·finansuos naujus projektus, kuriais siekiama panaikinti ilgalaikį nedarbą;

·finansuos naujus nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo aktyvumo didinimo ir kvalifikacijos kėlimo projektus;

·bendrai finansuos daugiau profesinės kompetencijos centrų, kad iki 2027 m. būtų sukurta bent 100 naujų centrų;

·plėtos naujas įgūdžių partnerystes pagal Įgūdžių paktą;

·gerins su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą – nustatys, kokių įgūdžių reikia šiuo metu ir ateityje, glaudžiai bendradarbiaudama su ES agentūromis;

·analizuos laikinojo nedarbingumo atostogų politiką, kad būtų galima nustatyti geriausią darbuotojų ir įmonių patirtį;

·įvertins pensijų reformų, kuriomis suteikiama daugiau galimybių lanksčiai išeiti į pensiją ir derinti pensijų pajamas su darbo užmokesčiu, poveikį;

·užtikrins nacionalinių psichosocialinės rizikos darbe mažinimo metodų tarpusavio vertinimą.

Valstybės narės raginamos:

·peržiūrėti švietimo ir mokymo programas, kad jos geriau atitiktų darbo rinkos poreikius;

·vykdyti socialinių išmokų reformas, kuriomis būtų sprendžiamos neaktyvumo problemos ir teikiama pakankama parama tiems, kurie gali dirbti, kad jie palaipsniui grįžtų į darbo rinką;

·vykdyti mokesčių reformas, kuriomis mažinamas mokesčių pleištas antrą darbo užmokestį gaunantiems asmenims ir mažą darbo užmokestį gaunantiems asmenims;

·toliau remti socialinės apsaugos koordinavimo skaitmeninimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningam darbo jėgos judumui;

·skubiai priimti ir įgyvendinti Tarybos rekomendaciją „Europa kelyje“ – mobilumo mokymosi tikslais galimybės visiems“;

·toliau dalyvauti specialistų pritraukimo partnerystėse, kad būtų stiprinami teisėtos migracijos keliai.

Socialiniai partneriai ketina:

·spręsti prastų darbo sąlygų problemą užtikrindami kolektyvines derybas sektoriuose, kuriems būdingos netinkamos darbo sąlygos;

·padėti aktyvuoti nepakankamai atstovaujamas grupes ir rasti pritaikytus sprendimus vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumui skatinti;

·remti pameistrystę ir profesinio rengimo ir mokymo teikėjų bei darbdavių partnerystes;

·rengti ilgalaikės priežiūros darbuotojus labiau į asmenį orientuotos priežiūros ir skaitmeninimo klausimais;

·atnaujinti daugiasektores kovos su smurtu ir priekabiavimu sveikatos priežiūros sektoriuje gaires;

·bendradarbiauti kuriant Europos sistemą, kuria būtų gerinamos trečiųjų šalių profesionalių vairuotojų darbo sąlygos;

·savo ekspertinėmis žiniomis prisidėti kuriant ES specialistų rezervą, kad būtų pritraukiama specialistų iš trečiųjų šalių.

EK šio veiksmų plano įgyvendinimo pažangą stebės pagal Europos semestro sistemą. Be to, ragins valstybes nares Užimtumo ir Socialinės apsaugos komitetuose reguliariai rengti trišalį keitimąsi informacija šiuo klausimu, dalyvaujant Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje

Ryšių su žiniasklaida grupė

Nuo balandžio 1-os įsigalios nauja elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų metodika ir ja paremti įkainiai. Ruošiantis šiam pokyčiui, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sukūrė naują įrankį klientams – naudodamiesi ESO internetinėje svetainėje patalpintu žemėlapiu, klientai gali savarankiškai ir nemokamai pasiskaičiuoti įmoką už prijungimą prie tinklo ar galios didinimą.

„Anksčiau, norint sužinoti prijungimo prie tinklų kainą, klientams reikėdavo pildyti prašymus techninėms sąlygoms gauti ir po detalios analizės buvo apskaičiuojama prijungimo suma. Įdiegus virtualų žemėlapį, jame pats klientas gali pažymėti objektą, kurį nori prijungti prie tinklo, ir pagal atstumą bei norimą galią pasiskaičiuoti įmoką. Prijungimo suma tiksli ir ją pačiam pasiskaičiuoti nesudėtinga. Klientai tokią naujovę įvertino teigiamai, nes gauta informacija leidžia jiems priimti sprendimą savarankiškai, taupant laiką“, – sako ESO Tinklo vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis.  

Pasiskaičiuoti įmoką galima čia www.eso.lt.  

Jis taip pat teigia, kad greitai bendrovė pristatys ir skaičiuoklę, kurios pagalba įmoką bus galima sužinoti dar greičiau ir paprasčiau. Skaičiuokle galės naudotis visi planuojantys jungtis prie ESO tinklo arba pasidindinti įvado galią.

ESO primena, kad šiuo pokyčiu siekiama supaprastinti naujų elektros energijos vartotojų prijungimo paslaugų ir esamų vartotojų galios didinimo kainodarą. Taip pat išspręsti dabar egzistuojančią problemą, kai privatūs ar komerciniai elektros energijos vartotojai, norėdami prisijungti prie elektros tinklų, turėdavo apmokėti tinklo rekonstrukcijos kaštus. Įsigaliojus pakeitimams, visi vartotojai už prijungimą prie tinklų mokės proporcingai.  

Su įkainiais, kurie galioja iki š. m. balandžio 1 d., galima susipažinti čia.  

Įsigaliojus naujai metodikai, klientai bus skirstomi į tris grupes. Galutinę prijungimo kainą lemiantis veiksnys bus atstumas nuo objekto iki artimiausios transformatorinės (prijungimo taško):  

I grupė – klientai iki 500 kW ir 100 m;

II grupė – iki 500 kW ir 100-400 m;

III grupė – iki 500 kW ir 400-1000 m.

Klientams, kurie jau turi galiojančias technines sąlygas arba tiems, kuriems jos išduotos iki balandžio 1-osios, bus taikoma klientams palankesnė kainodara. Su šiais klientais ESO susisieks individualiai.  

Susipažinti su prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos pakeitimais galima čia: https://www.eso.lt/lt/prijungimo-prie-elektros-tinklu-ikainiu-nustatymo-metodikos-pakeitimai.html 

Rasa JUODKIENĖ

ESO ryšių su visuomene projektų vadovė

Kasmetinis Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ šiemet švenčia 40 savo gyvavimo metų. Nuo kovo 24 d. iki balandžio 16 d. žiūrovai išvys dvi dešimtis spektaklių.

Nuo pirmojo lietuviško spektaklio iki šių dienų pažinčių programėlės

Festivalio vadovė, Rokiškio kultūros centro direktorė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė teigia, kad jubiliejiniais metais komanda išsikėlė iššūkį – Rokiškio krašte surasti užkoduotą teatrinį geną ir pradėti festivalio virsmo motyvą, į teatrą atvedant ir jauną žmogų, kad festivalis sujungtų praėjusį ir ateinantį laiką. Todėl neatsitiktinai festivalį pradeda intriguojantis kūrybinis duetas – Rokiškio krašto režisierė Neringa Danienė ir dramaturgas, režisierius, aktorius Aleksandr Špilevoj kuria spektaklį „Rokiškio genas“. Kodėl Rokiškyje išplito būtent teatro genas? Kas lėmė ir lemia jo dauginimąsi? Kuo jis svarbus miestui ir atskiram individui? Spektaklyje dalyvauja profesionalūs ir mėgėjai aktoriai, šokėjai, specialiai kuriama muzika, apšvietimas, scenoje persipina istorinė medžiaga ir šiuolaikinės technologijos. Tai tarytum žingsnis į naują profesionalių teatrų festivalio dešimtmetį.

Festivalio metu Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis  ,,Kai mes būsim jauni“ (rež. A. Špilevoj) gvildens laiko tematiką.

„Visi žinome, kad laikas nuo gimimo iki mirties juda tiesiąja pirmyn. Kartais, kai prisimename vaizdus, praeities įvykius, laikas gali judėti atgal. Pagalvoju, jog yra teorija, kad pasaulis, laikas vystosi spirale ir senatve viskas nesibaigia, nes ratas apsisuks ir mes vėl būsime jauni. Aišku, tai vaizduotės žaidimas...“ – filosofuoja pjesės autorė Daiva Čepauskaitė.

„Taško“ teatras pristatys legendinį spektaklį „Amerika pirtyje“. Pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas vienos dalies spektaklis pagal to paties pavadinimo Keturakio pjesę atgimsta po beveik 125 metų ir režisieriaus Valentino Masalskio rankose pavirsta muzikine komedija, kurioje gausu meistriškų vokalinių partijų ir improvizacijos.

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Tinder Dates“ sugrąžins į šių dienų aktualijas ir kaip reiškinį analizuos itin populiarią „Tinder“ pažinčių programėlę. Pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę pastatytas darbas – savotiškas socialinis tyrimas, o pagrindinė spektaklio tema, žinoma, yra meilė: kaip ją rasti ir ką mes apskritai vadiname meile šiais laikais; kaip ir kada mylėti, kai visi esame tokie užimti, skubam, lekiam, daugybę laiko skiriame savirealizacijai, karjerai, darbui, o jausmus paliekame nuošalyje, atidėliojam?

Apie meilę kalbės ir Juozo Miltinio dramos teatro „Feromonai“, norvegų kilmės choreografo Jo Strømgren darbas. Kvazi–filosofinė melodrama apie meilę unikali savo forma: ji pastatyta remiantis „photo drama“ – žanru, interneto eros pradžioje buvusiu ypač populiaria moterų žurnalų rubrika.

Festivalio lankytojai turės galimybę išvysti ir premjerinių darbų – prancūzų režisieriaus Didier Girauldon ir Klaipėdos jaunimo teatro draminis spektaklis „Būti Alisa“ pagal kultinio Lewis Carroll kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje“ motyvus.

Lėlių opera ir istorijos apie tamsą ir šviesą – jaunajam žiūrovui

Dar viena festivalio tradicija – dėmesys mažiesiems žiūrovams: šiais metais jiems skirti 6 spektakliai. Tarp jų – ir žiūrovų širdis pavergęs, ne vieną apdovanojimą „Vaidiname žemdirbiams“ festivalyje pelnęs, legenda tapęs, naujai atgimęs „Keistuolių teatro“ spektaklis „Jonas Kareivis“.

Klaipėdos lėlių teatras vilios į „tamsos žaidimų aikštelę“, kurioje asociatyvūs vaizdo ir garso paveikslai, žaismingai keliantys klausimus apie baimę ir drąsą. 2023 m. šviesos ir materijų spektaklis „Tunelis“ pelnė „Auksinį scenos kryžių“ spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje. Festivalyje išvysime net Lėlių operą vaikams ir visai šeimai „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ (Kauno valstybinis lėlių teatras).

Šiuolaikinio šokio profesionalai ir išskirtinė premjera

Vilniaus miesto šokio teatro Low Air spektaklis „Me two / Savoj Krūvoj“ gimė iš Low Air mokyklos mokinių ir trupės choreografų noro sukurti spektaklį ir kalbėti apie jų (paauglių) pasaulį – ne suaugusiojo, o paauglių kalba.

Choreografė Birutė Letukaitė, inspiruota vaizdo ir garso menininko iš Japonijos Tatsuru Arai, sukūrė šokio spektaklį „Sodas 4.12°“. Šiame Kauno šokio teatro „Aura“ pasirodyme per gėlių ornamentiką skleidžiasi žmonijos išgyvenimai ir patirtys. Ūkų dariniai virsta planetomis, scena – kosmoso platybėmis, o sodas pražysta šokėjų kūnais ir vizualizacijomis.

Anželikos Cholinos šokio teatras premjeriniu spektakliu „Jaunystė“ uždarys festivalį.  Šio spektaklio centrinė teminė ašis – ne visada paprasti tėvų ir vaikų santykiai, o spektaklyje pirmą kartą susipynė net trys šokio žanrai: klasikinis baletas, šiuolaikinis-modernus šokis ir gatvės šokiai. Taip pat, pirmą kartą A|CH teatro istorijoje vienoje scenoje vaidmenis kuria žinomi, patyrę scenos meno meistrai, baleto solistai, aktoriai, šokėjai ir 13-16 metų vaikai, gabiausieji baleto, šokio ir vaidybos meno mokyklų mokiniai.

Jubiliejinis festivalis žada įkvėpimą, atradimus ir aktyvų dialogą su žiūrovais. Ar festivaliui pakanka pristatyti įdomiausius šiuolaikinius kūrinius, ar jo genetiniame kode vis dėlto būtina transformacija – tai festivalio intriga.

Daugiau informacijos:

https://www.rokiskiokc.lt/produktas/renginiai/artimiausi-renginiai/40-asis-Lietuvos-profesionaliu-teatru-festivalis-VAIDINAME-ZEMDIRBIAMS/

Bilietai į festivalį:

www.ticketmarket.lt

www.bilietai.lt

www.tiketa.lt

Rokiškio kultūros centro kasoje: antradieniais–penktadieniais, 16–18 val. ir 1 val. prieš renginį (tel. +370-673 2-73-82).

Festivalio vadovė V. Baltrūnaitė-Kirstukienė, tel. +370-674 9-24-27,  el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Donata BANAITYTĖ